LR ĮSTATYMAI IR NORMINIAI AKTAI, REGLAMENTUOJANTYS BUHALTERINĘ APSKAITĄ IR FINANSINĖS APSKAITOS SUDARYMĄ. VERSLO APSKAITOS STANDARTAI JŲ PASKIRTIS.

Turinys

Įvadas 3

LR įstatymai ir norminiai aktai, reglamentuojantys buhalterinę apskaitą ir finansinės apskaitos sudarymą 4

Verslo apskaitos standartai jų paskirtis 5

Išvados 10

Literatūra 11Įvadas

Finansinė apskaita atspindi labai įvairią ir sudėtingą įmonių ūkinę veiklą, todėl ji negali būti absoliučiai tiksliai sureglamentuota. Tačiau yra privaloma laikytis tam tikrų bendrų nuostatų ir standartų, kaip apskaitoje ir atskaitomybėje atspindėti įmonių turtą, nuosavybę bei jų veiklos rezultatus. Taip pat buhalterinė apskaita turi būti suderinta ir tarp valstybių, kad būtų galima palyginti makroekonominius rodiklius, lengviau pritraukti investicijas. Todėl Lietuvoje apskaitininkai vadovaujasi tarptautiniais apskaitos standartais, bbendraisiais principais, Europos Sąjungos direktyvomis, LR įstatymais bei norminiais aktais ir verslo apskaitos standartais.

Pažymėtina, jog bendrą metodinį vadovavimą buhalteriniai apskaitai vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Tiesiogiai ar per kitas ministerijas bei jai pavaldžias žinybas ji reglamentuoja apskaitos vykdymą LR įmonėse. Daugelį norminių aktų, detalizuojančių įstatymus bei nutarimus, priima ir skelbia LR finansų ministerija.

Kadangi apskaitai vesti reikalinga žinoti ar išmanyti šimtus rekomendacijų, nutarimų ir įstatymų, tai šitame darbe paminėsiu tik keletą pagrindinių ir svarbiausių tikslingai apskaitai vesti.LR įstatymai ir norminiai aktai, rreglamentuojantys buhalterinę apskaitą ir finansinės apskaitos sudarymą

Buhalterinė apskaita – ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti.

• Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas nustato apskaitos organizavimą, aapskaitos dokumentus ir registrus bei jų saugojimą, klaidų taisymą, atsakomybę už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą. Šis įstatymas taikomas:

1. ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims;

2. ūkininkų ūkiams;

3. gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla (nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi individualia veikla, ir nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, veikiantiems per nuolatinę bazę Lietuvos Respublikoje);

4. užsienio ūkio subjektams, veikiantiems per nuolatinę buveinę Lietuvos Respublikoje, užsienio ūkio subjektams, kurių atstovybės yra Lietuvos Respublikoje.

• LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas nustato finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką, turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų įvertinimo sudarant finansinę atskaitomybę taisykles, metinio pranešimo parengimą. Finansinė atskaitomybė – finansinių duomenų apie įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus, pinigų srautus bei jų aiškinimo periodinis parengimas nustatyta forma.

• Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas

Konsoliduota finansinė atskaitomybė – įįmonių grupės finansinė atskaitomybė, sudaryta kaip vienos įmonės finansinė atskaitomybė.

Šis Įstatymas reglamentuoja konsoliduotos finansinės atskaitomybės sudarymą, konsoliduoto metinio pranešimo parengimą, jų tvirtinimą, skelbimą, audito atlikimą, nustato reikalavimus įmonėms, kurios privalo rengti konsoliduotą finansinę atskaitomybę.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas “Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“. Patvirtintos naujos kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas „Dėl inventorizacijos tvarkos patvirtinimo“. Nustatyta turto ir įsipareigojimų inventorizacijos atlikimo tvarka.Verslo apskaitos standartai jų paskirtis

Ribotos civilinės atsakomybės juridiniai aasmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą, vadovaujasi Verslo apskaitos standartais arba Tarptautiniais apskaitos standartais, kurie nurodo, kaip turi būti vedama apskaita.

Viešoji įstaiga Lietuvos Respublikos apskaitos institutas rengia, tvirtina ir skelbia verslo apskaitos standartus. Standartai periodiškai peržiūrimi. Standartų pakeitimai, papildymai ir naujos redakcijos yra skelbiamos „Valstybės žiniose“.

1-asis verslo apskaitos standartas „Finansinė atskaitomybė“

Šio standarto tikslas – nustatyti metinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką ir reikalavimus, pagal kuriuos sudarytą finansinę atskaitomybę būtų galima palyginti su tos pačios įmonės ankstesnių laikotarpių finansine atskaitomybe ir su kitų įmonių finansine atskaitomybe.

2-asis verslo apskaitos standartas „Balansas“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus. Šis standartas nustato balanso sudarymo tvarką ir pavyzdines formas, išskyrus konsoliduotų balansų.

3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir detalizuojama informacija apie įmonės uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas ir gautus veiklos rezultatus per ataskaitinį laikotarpį. Šis standartas nustato pelno (nuostolių) ataskaitos sudarymo, pajamų ir sąnaudų klasifikavimo į įprastinės veiklos ir ypatinguosius straipsnius tvarką, pavyzdines pelno (nuostolių) ataskaitų, išskyrus konsoliduotas, formas.

4-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavo kapitalo pokyčių atskaita“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama, klasifikuojama ir atskleidžiama informacija apie įmonės nuosavo kkapitalo pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį.

5-asis verslo apskaitos standartas „Pinigų srautų ataskaita“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti pateikiama informacija apie įmonės pinigų ir pinigų ekvivalentų pasikeitimus per ataskaitinį laikotarpį. Šis standartas nustato pinigų srautų ataskaitos sudarymo, pinigų srautų klasifikavimo į pagrindinės, investicinės ir finansinės veiklos pinigų srautus tvarką ir pavyzdines ataskaitų, išskyrus konsoliduotas, formas.

6-asis verslo apskaitos standartas „Aiškinamasis raštas“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kokia papildoma informacija turi būti pateikta aiškinamajame rašte, kad būtų geriau paaiškinta finansinė atskaitomybė. Standartas nustato bendrus aiškinamojo rašto turinio ir minimalius trumpo aiškinamojo rašto pastabų reikalavimus.

7-asis verslo apskaitos standartas „Apskaitos politikos, apskaitinių įvertinimų keitimas ir klaidų taisymas“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti registruojama apskaitoje ir atskleidžiama finansinėje atskaitomybėje informacija apie įmonės apskaitos politikos bei apskaitinių įvertinimų keitimą ir klaidų taisymą.

8-asis verslo apskaitos standartas „Nuosavas kapitalas“

Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti apskaitoje registruojama ir finansinėje atskaitomybėje atskleidžiama informacija, susijusi su nuosavo kapitalo formavimu ir pokyčiais. Standartas nustato, kaip apskaitoje turi būti registruojamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su nuosavo kapitalo suformavimu, didinimu, mažinimu ar sudėties pasikeitimu.

9-asis verslo apskaitos standartas „Atsargos“

Standartas nustato atsargų registravimo apskaitoje, jų įsigijimo savikainos nustatymo, sunaudotų (parduotų) atsargų ir jų likučių įkainojimo, atsargų apskaitos ir pateikimo finansinėje aatskaitomybėje tvarką.

10-asis verslo apskaitos standartas „Pajamos“

Standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos prekių pardavimo, paslaugų teikimo ir kitos pajamos ir kaip turi būti pateikiama informacija apie pajamas, uždirbtas per ataskaitinį laikotarpį. Standartas nustato įmonių, tvarkančių apskaitą pagal kaupimo principą, prekių pardavimo, paslaugų teikimo .ir kitų pajamų pripažinimo, apskaitos ir atskleidimo pilname aiškinamajame rašte tvarką.

11-asis verslo apskaitos standartas „Sąnaudos“

Standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti pripažįstamos sąnaudos, susijusios su įmonės veikla, ir kaip turi būti pateikiama informacija apie sąnaudas, patirtas per ataskaitinį laikotarpį

12-asis verslo apskaitos standartas „Ilgalaikis materialusis turtas“

Šio standarto tikslas – nustatyti ilgalaikio materialiojo turto apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

13-asis verslo apskaitos standartas „Nematerialusis turtas“

Šio standarto tikslas – nustatyti nematerialiojo turto pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

14-asis verslo apskaitos standartas „Verslo jungimai“

Šio standarto tikslas– nustatyti, kaip apskaitoje turi būti registruojami ir finansinėse ataskaitose parodomi verslo jungimai

15-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į asocijuotas įmones“

Šio standarto tikslas – nurodyti investicijų į asocijuotas įmones (investuotojo apskaitoje) apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

16-asis verslo apskaitos standartas „Konsoliduota finansinė atskaitomybė ir investicijos į dukterines įmones“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti sudaroma įmonių grupės, kurią kontroliuoja patronuojanti įmonė, konsoliduota finansinė atskaitomybė

17-asis verslo apskaitos standartas „Biologinis turtas“

Nustatyti žemės

ūkio veikloje naudojamo biologinio turto apskaitos bei pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką; nustatyti iš biologinio turto gautos žemės ūkio produkcijos apskaitos jos gavimo momentu bei pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.

18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“

Šio standarto tikslas – nustatyti finansinio turto ir finansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

19-asis verslo apskaitos standartas „Atidėjiniai, neapibrėžtieji įsipareigojimai ir turtas bei pobalansiniai įvykiai“

Šio standarto tikslas – nustatyti atidėjinių, neapibrėžtųjų įsipareigojimų, neapibrėžtojo turto ir pobalansinių įvykių įvertinimo, apskaitos ir ppateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

20-asis verslo apskaitos standartas „Nuoma, lizingas (finansinė nuoma) ir panauda“

Šio standarto tikslas – nustatyti lizingo (finansinės nuomos) (toliau lizingo), nuomos ir panaudos apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

21-asis verslo apskaitos standartas „Dotacijos ir subsidijos“

Šio standarto tikslas – nustatyti dotacijų ir subsidijų (toliau – dotacijų) pripažinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

22-asis verslo apskaitos standartas „Užsienio valiutos kurso pasikeitimas“

Šio standarto tikslas – nustatyti įmonės sandorių užsienio valiuta bei užsienyje veikiančių kontroliuojamų ir asocijuotų įmonių veiklos rrezultatų apskaitos bei valiutų kursų pokyčių pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką

23-iasis verslo apskaitos standartas „Turto nuvertėjimas“

Šio standarto tikslas – nustatyti, kaip turi būti įvertinamas, registruojamas apskaitoje ir pateikiamas finansinėje atskaitomybėje ilgalaikio turto nuvertėjimas (nuostolis dėl vertės sumažėjimo)

24-asis verslo apskaitos sstandartas „Pelno mokestis“

Standarto tikslas – nustatyti pelno ir kitų nuo apmokestinamojo pelno apskaičiuojamų mokesčių (toliau – pelno mokesčio) apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose, taikant kaupimo principą, tvarką

25-asis verslo apskaitos standartas „Statybos ir kitos ilgalaikės sutartys“

Šio standarto tikslas – nustatyti su statybos sutartimis susijusių pajamų ir sąnaudų pripažinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Ilgalaikėse sutartyse numatytos veiklos pradžios ir pabaigos datos

26-asis verslo apskaitos standartas „Išvestinės finansinės priemonės“

Šis standartas nustato iš išvestinių finansinių priemonių atsirandančio finansinio turto ir fi.nansinių įsipareigojimų pripažinimo, įvertinimo, apskaitos ir pateikimo finansinėse ataskaitose tvarką

29-asis verslo apskaitos standartas „Tarpinė finansinė atskaitomybė“

Standarto tikslas – nustatyti tarpinės finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką ir minimalius informacijos atskleidimo reikalavimus. 2. Šį standartą taiko įmonės, kurios teisės aktų nustatyta tvarka arba savo nnuožiūra nusprendžia sudaryti tarpinę finansinę atskaitomybę

30-asis verslo apskaitos standartas „Susiję asmenys“

Standarto tikslas – nustatyti informacijos apie susijusius asmenis pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Tokia informacija jos vartotojams suteiktų galimybę patikimiau įvertinti įmonės veiklos rezultatus, finansinę būklę bei įmonės veiklos

33-iasis verslo apskaitos standartas „Finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių finansinė atskaitomybė“

Standarto tikslas – nustatyti finansų maklerio įmonių ir valdymo įmonių (toliau – įmonių) finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką

34-asis verslo apskaitos standartas „Segmentų atskleidimas finansinėje atskaitomybėje“

Šio standarto tikslas – nustatyti informacijos apie ssegmentus pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką. Tokia informacija jos vartotojams suteiktų galimybę geriau suprasti įmonės veiklos rezultatus, įvertinti riziką ir susidaryti teisingą nuomonę apie įmonę

35-asis verslo apskaitos standartas „Įmonių pertvarkymas“

Šio standarto tikslas – nurodyti, kaip turi būti apskaitoje registruojamos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su įmonės pertvarkymu, ir sudaroma pertvarkomos įmonės finansinė atskaitomybė. 2. Šis standartas taikomas vienos teisinės formos

36-asis verslo apskaitos standartas „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų buhalterinė apskaita ir finansinė atskaitomybė“

Standarto tikslas – nustatyti neribotos civilinės atsakomybės juridiniams asmenims, t. y. Individualioms įmonėms ir ūkinėms bendrijoms (toliau – įmonėms), buhalterinės apskaitos tvarkymo, ūkinių operacijų bei ūkinių įvykių registravimo ir finansinės atskaitomybės sudarymo tvarką. Standartas taikomas įmonėms, kurios teisės aktų nustatyta tvarka privalo arba savo nuožiūra nusprendžia sudaryti finansinę atskaitomybę

37-asis verslo apskaitos standartas „Investicijos į jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties objektus“

Standarto tikslas – nustatyti investicijų į jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties objektus apskaitos ir pateikimo finansinėje atskaitomybėje tvarką.Išvados

Apskaitos darbuotojams būtina turėti labai daug duomenų apie įvairius norminius aktus, reglamentuojančius vien buhalterinės ir finansinės apskaitos vedimą ir tvarką. Visus juos prisiminti yra neįmanoma, todėl buhalteriai naudojasi specialiai parengtais norminių aktų sąvadais.

Visos valdžios, kad ir kokios jos būtų, negali visiškai reglamentuoti sudėtingo reiškinio – šiuolaikinės buhalterinės apskaitos sistemos. Todėl įįmonių vadovai savo nurodymais privalo nustatyti kai kurias apskaitos vedimo taisykles savo įmonėse.

Norint teisingai atspindėti verslo būklę, apskaita turi būti laisva ir maksimaliai nepriklausoma ne tik įvairiose valstybėse, bet ir atskirai paimtoje šalyje.Literatūra

1. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas

2. LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymas

3. Lietuvos Respublikos įmonių konsoliduotos finansinės atskaitomybės įstatymas

4. Kačinskas Gediminas „Buhalterinės apskaitos pagrindai“, Vilnius, 2001, Pačiolis.

5. http://www.finmin.lt/c/portal/layout?p_l_id=PUB.1.79

6. http://www.buhalteris.lt/index.php?cid=2670