Maklerių įmonės Lietuvoje

Šiaulių Universitetas

Socialinių mokslų fakultetas

Ekonomikos katedra

Kursinis darbas

„Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“

Darbą atliko: Nerijus Mackevičius

Andrius Kukta

Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė

Šiauliai

2004

TURINYS

Įvadas 3

Finansų maklerių įmonės 4

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS 5

Finansų makleriai 8

Darbuotojai 10

Klientai 10

Veiklos sritys 11

Finansiniai rodikliai 13

FMĮ “Jūsų tarpininkas” 15

FMĮ “Finasta” 19

FMĮ „Vilfima“ 20

Išvados 21

LITERATŪRA 22

Įvadas

Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, ką

jos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėti

savo iinvesticijas.

Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licenciją

verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama

lėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja

investuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigų

sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp

FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijos

patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atlieka

tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius,

atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek

bus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.

Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet

gali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuo

kliento VP portfelio padidėjimo.

Finansų maklerių įmonės

Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių kkomisijos išduotą licenciją,

ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriu

licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę

verstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla ar

konsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popierius

klausimais.

Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla

Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių

bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba

departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo

pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas.

A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių

popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis.

Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi

FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais

savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų

išplatinimą.

C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į

vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės

vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.

Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS

| | |Kat. |os Nr. | |

|FMD |padalinys | | | |

Lietuvos centrinio vertybiniu popierių depozitoriumo (LCVPD)

paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė „Finasta“ tvarkė 6,4 mlrd.

litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. „Finasta“ pralenkė

Vilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą,

kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertės

portfeliu.

Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbia

neatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagal

nominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yra

todel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti

„vertingesni“ už „Finastos“, nes daugelio jų rinkos kainos viršija

nominalią.

Nominalia verte „Finastos“ portfelis per tris mėnesius padidejo beveik

20 procentų. Beje, daugiausia būtent „Lietuvos energijos“ ir nuo jos

atskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leido

Vilniuje įsikūrusiai „Finastai“ pasiekti tokių rezultatų.

„Turtingiausi“ VP saugotojai

|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% |

|tarpininkai |ja nominalia| |

| |verte, mln. | |

| |Lt | |

|1 |963 |FMĮ AB „Finasta“ |6406,39 |36,4 |

|2 |987 |AB „Vilniaus bankas“ VP |4702,68 |26,7 |

|3 |962 |AB banko „Hansabankas“ VP |2584,23 |14,7 |

|4 |983 |AB banko „NORD/LB Lietuva“ |867,90 |4,9 |

| | |FMS | | |

|5 |919 |FMĮ UAB „Kapitalo srautai“ |415,56 |2,4 |

|6 |907 |FMĮ UAB „Suprema“ |172,00 |1,0 |

|7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 |

|8 |967 |FM UAB „G.Steponkaus |95,28 |0,5 |

|Visi kiti |2230,81 |12,7 |

|Viso |17590,37 |100,0 |

Parengta pagal LCVPD duomenis.

Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų maklerio

departamentas/skyrius.

Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis – „apskaitomų“

emitentų skaičius.

Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams,

atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų,

kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.

Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitos

paslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kai

bendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik

tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to,

paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:

metinės ataskaitos ruošimas, esminių

įvykių atskleidimas, reorganizavimo

projektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būna

konsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitų

tvarkymą. Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą,

dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelės

svarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybinių

popierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento „kokybė“. Nors

emitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visas

apskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerio

įmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamų

šaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja iir sumažėjusią riziką dėl

klientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus.

Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai

|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu |

| |tarpininkas |emitentu skaičius,|

| | |2003 09 30** |

|1 |Finasta |131 |

|2 |Sinkus |130 |

|3 |Jungtine maklerio kontora |29 |

|4 |Kapitalo srautai |27 |

|5 |Jūsų tarpininkas |19 |

|6 |Finansų spektras |17 |

|7 |Finbaltus |16 |

|8 |Spekonis ir Gastonas |16 |

|9 |Suprema |15 |

|10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 |

| |ir saugojimo departamentas | |

|11 |Vivum |10 |

|12 |Naugvilda |8 |

|13 |Šiaulių banko FMS |6 |

|14 |Baltijos vertybiniai |6 |

| |popieriai | |

|15 |Nord/LB FMD |5 |

|16 |Banko Snoras FMS |4 |

|17 |“Hansa – LTB“ VP apskaitos ir|4 |

| |saugojimo skyrius | |

|18 |Alpha Baltic |4 |

|19 |Technologijų valdymo centras |3 |

|20 |Ūkio banko FFMD |2 |

|21 |Finvesta |2 |

| |IŠ VISO: |467 |

** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarko

savo pačių vertybinių popierių apskaitą.

2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniu popierių rinkoje investicines paslaugas

teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansų

maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – C

kategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansų

maklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai. Pastaruosius trejus metus finansų

maklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas,

skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų

žymiai sumažėjo. Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalo

koncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat ir

kvalifikuotus specialistus.

|kategorija |ų |kų |kų |kų |kų |

| |1999-12-3|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |1 |31 |31 |31 |31 |

|A kategorija |5 |2 |3 |3 |2 |

|B kategorija |24 |17 |15 |15 |14 |

|C kategorija |3 |4 |2 |3 |2 |

|KB FMS |11 |10 |8 |9 |9 |

|Iš viso |43 |33 |28 |30 |27 |

2003 m. del veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsienio

valstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerio

įmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją.

Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvo

panaikintas: per I-ąji ketvirtį panaikinta vienos AA ir vienos B kategorijos

įmonės licencija, per II-ąji ketvirtį viena C kategorijos įmonės licencija,

o per III-iąji ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija,

tačiau vietoj pastarosios licencijos buvo išduota pensijų fondų valdymo

įmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos del to, kad

patys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelį

šiu įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansų

maklerio įmonės. Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Po

reorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo proceso

licencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta.

Komerciniams bankams teisė teikti investicines paslaugas suteikia banko

licencija, jeigu joje ši veikla nera apribota. Vertybinių popierių komisija

pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, ikūrus

specializuoti vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teikti

investicines paslaugas.

Finansų makleriai

2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansų

maklerio licenciją: 121 asmuo turejo finansų maklerio generalinė licencija,

28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininko

licencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003

m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamus

finansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo

panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta del to, kad jie

neatvyko i pertestavimo egzaminą, likusiesiems – del profesinės veiklos

nutraukimo.

Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir

taip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultanto

egzaminą laike 23 pretendentai, iš ju 10 (arba 43,47 proc.) egzaminą

išlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.)

išlaikė.

Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius.

Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionalias

paslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai.

Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.

| |1999-12-|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|

| |31 |31 |31 |31 |31 |

|Generalin|179 |161 |143 |127 |121 |

|ė | | | | | |

|Konsultan|15 |21 |18 |21 |28 |

|to | | | | | |

|Prekybini|27 |21 |18 |23 |23 |

|nko | | | | | |

|Iš viso |221 |203 |179 |171 |172 |

Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu

2001 m., tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėl

jiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikyti

egzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti

„rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamas

pagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų maklerio

licenciją. Tai galejo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtų

įvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų

ar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusios

naujos finansų institucijos – investicijų valdymo imonės – pareikalavo

profesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfelių

valdytojai, konsultantai ir ppan.

[pic]

Darbuotojai

2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansų

maklerio įmonių ir 9- iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuose

dirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų maklerio

licenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KB

skyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo

229 darbuotojai. Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęs

netolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos

pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc.

visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuose

komercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijos

licencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų.

Pažymetina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visų

darbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų.

[pic]

Klientai

2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankų

specializuotuose padaliniuose buvo daugiau nei 126 tūkst. klientų,

sudariusių su tarpininkais paslaugų teikimo sutartis. Reikėtu pabrėžti, kad

ne visi klientai buvo aktyvūs rinkos dalyviai. 2003 m. vertybinių popierių

rinkoje prekiavo ir Biržoje sandorius sudarė maždaug 16,5 tūkst. klientų.

Lietuvos fiziniai asmenys bendrame klientų skaičiuje sudarė – 96,9 proc.

Nerezidentu dalis buvo labai maža – 1,03 proc.

Ataskaitiniais metais didžiausią dalį klientų turėjo komerciniai bankai.

Per 2003 m. jų turimų klientų skaičius išaugo 11 proc. (nuo 62 iki 69

tūkst.) ir metų pabaigoje siekė

daugiau kaip 69 tūkst., o tai sudarė 55

proc. bendro klientų skaičiaus. Tuo tarpu A kategorijos FMĮ klientų

skaičius metų pabaigoje buvo du kartus didesnis kaip pernai. Šį pokytį

daugiausiai nulėmė B kategorijos AB FMĮ „Sinkus“ klientų perdavimas del

įmones reorganizavimo prijungimo būdu AB FMĮ „Finasta“, kuri turi A

kategorijos licenciją.

Bendra tendencija, jog didžiausia dalis klientų priklauso komerciniams

bankams ir A kategorijos FMĮ, nesikeičia. Daugiau negu 80 proc. klientų

paslaugų teikimo sutartis yra sudarę su įmonėmis, teikiančiomis plačiausią

paslaugų spektrą.

[pic]

Veiklos sritys

Emitentų vertybinių popierių apskaita. Pažymetina, kad nnuo 2004 m. sausio 1

d. visi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti tvarkyti

viešosios apyvartos tarpininkams. 2003 m. pabaigoje iš 719 emitentų

tarpininkų teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis naudojosi

433, t. y. maždaug 60 proc. emitentų, o 2002 m. iš 851 emitento – 437 t. y.

Maždaug 51 proc. nuo bendro emitentų, vertybinių popierių apskaitos

tvarkymą pavedančių viešosios apyvartos tarpininkams, skaičiaus. Pagrindinė

sumažėjimo priežastis panaši kaip ir praėjusį laikotarpį: emitentų –

tarpininkų klientų likvidavimas ar persitvarkymas į UAB. 2003 m. pabaigoje

iš visų 27 viešosios apyvartos tarpininkų vertybinių popierių apskaitą

tvarkė 18 (2002 m. iš 30-ies – 21). Finansų maklerio imonėms savo

vertybinių popierių apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pavedę

maždaug 86 proc. visų vertybinių popierių apskaitą tarpininkams perdavusiu

emitentų.

Tačiau didžiausią rinkos dalį 2003 m. buvo užėmusi viena finansų maklerio

įmonė (AB FMĮ „„Finasta“). Jos teikiamomis vertybinių popierių apskaitos

paslaugomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojosi maždaug 56 proc.

visų atskaitingų emitentų.

Vertybinių popierių portfelių valdymas. Šią paslaugą 2003 m.

pabaigoje teikė penkios finansų maklerio įmonės, du bankai. Jie valdė 167

klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė sudarė daugiau

negu 165,5 mln. litų. Atitinkamai 2002 m. pabaigoje tarpininkai valdė 202

klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė – 89 mln. litų.

[pic]

Vidutinė komercinio banko valdomo klientų vertybinių popierių portfelio

vertė 2003 m. pabaigoje siekė 5 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerio

įmonės – 735 tūkst. litų. Nagrinejant portfelio investavimo strategijas,

akivaizdu, kad finansų maklerio įmonės daugiau investuoja i akcijas, o

komerciniai bankai portfelius dažniausiai sudaro iš VVP.

Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išryškėjo trys vertybinių popierių

valdymo lyderiai – UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, UAB Sampo

bankas, AB bankas Snoras. JJie valde 88,7 proc. portfelių vertės, kas sudarė

146,8 mln. litų.

[pic]

Finansiniai rodikliai

2003-ieji finansų maklerio įmonėms buvo sėkmingi – negalutiniais

duomenimis, uždirbta 5,9 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2002 m.

įmonės baigė nuostolingai. Dvi A kategorijos, viena C kategorijos ir dešimt

B kategorijos licencijas turinčių įmonių 2003 m. baigė pelningai. įmonių

pelnas augo dėl pajamų didėjimo (2003-iaisiais, palyginus su 2002 m.

pajamos padidėjo 2,3 karto), dėl padidėjusios vertybinių popierių

apyvartos, dėl klientų skaičiaus augimo. C kategorijos licenciją turinčios

įmonės pelnas išaugo dėl konsultavimo paslaugų skaičiaus ir apimties

padidėjimo, taip pat dėl pajamų padidėjimo (pajamos padidėjo net keturis

kartus).

[pic]

2003 m., lyginant su 2002-aisiais, FMĮ turto valdė 12,6 proc. daugiau . Tai

daugiausiai lėmė vienos A kategorijos licenciją turinčios įmonės turto

vertės padidėjimas, susijungus dviem FMĮ. Jos turtas, palyginus su 2002 m.,

padidėjo 1,5 karto, ilgalaikis turtas padidėjo net 4,8 karto.

[pic]

Vykdydamos savo veiklą, finansų maklerio įmonės per 2003 m. gavo 224

mln.litų pajamų (iš jų 192 mln. litų, t. y. 85,7 proc. – komercinių bankų

specializuoti skyriai). ir patyre 40,3 mln. litų sąnaudų (iš jų 33,5

mln.lt, t. y. 83,1 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). 2003 m.

tarpininkavimo paslaugų rinkos pasiskirstymas nesikeitė. 95,9 proc. visų

per 2003 m. KB specializuotų padalinių gautų pajamų – finansinės

investicinės pajamos (iš vertybinių popierių pardavimo ir vertybinių

popierių palūkanų). Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, kaip ir praėjusį

laikotarpį, konsultavo investuotojus, tvarkė emitentų vertybinių popierių

apskaitq, tarpininkavo vertybinių popierių prekyboje, valdė vertybinių

popierių portfelius

[pic]

FMĮ “Jūsų tarpininkas”

2003 metai UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas” (JT) paminėjusiai savo veiklos

dešimtmetį buvo įsiminti kaip dar vieni didelio augimo metai. Pernai savo

augimu aplenkęs rinką JT savo centrinės rinkos dalį padidino nuo 6,2 iki

9,53 proc. įsitvirtindamas penktojoje vietoje. JT klientų apyvartos biržos

centrinėje rinkoje išaugo 3,62 karto iki 59 mln. litu, tuo tarpu visa

Nacionalinės vertybinių popierių biržos apyvarta 2003 metais išaugo 2,36

karto iki 619 mln. litu.

[pic]

JT išlaiko savo tikslą kuo daugiau tarpininkavimo paslaugų suteikti

Internetu ir toliau tobulina savo programinę įrangą, siekdama sumažinti

kaštus ir pasiekti kaip galima geresnį rezultatą.

“Jūsų tarpininko” klientų pavedimai yra priimami automatiškai ir į

biržą patenka per 1-2 sekundes po jų gavimo. Tai leido sumažinti sąnaudas,

bei eliminuoja žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę.

Taip pat patiems aktyviausiems savo klientams “Jūsų tarpininkas” sukūrė

ir pristatė “JT Client” programą leidžiančią realiu laiku stebėti pokyčius

biržoje. Šios programos dėka JT klientai gali stebėti kursų pokyčius

rytines prekybos metu.

Be to, didelio susidomėjimo ir padėku iš klientų buvo sulaukta už “JT

Client” programos galimybės informuoti apie esminio įvykio pasirodymą

realiu laiku.

Šiuo metu “JT Client” paslauga naudojasi apie 30 proc. JT on-line

klientu, o daugiausiai sutarčių buvo pasirašyta Vilniaus biure, kuris yra

įsikūręs biržos pastate.

“Jūsų tarpininko” naujų klientų skaičiaus augimas taip pat buvo vienas

iš pagrindinių faktorių padėjusių įmonei išauginti savo rodiklius ir baigti

metus su rekordiniu pelnu.

[pic]

Grafike matomas JT on-line klientų sumažėjimas rugpjūčio mėnesį

atspindi JT apribotas klientų teises prekiauti naudojantis klientų zona.

Apriboti klientų galimybes JT buvo įpareigota pasibaigus klientų

sutuoktinių įgaliojimų laikotarpiui. Pateikę įgaliojimus klientai vėl

galėjo prisijungti prie klientu zonos.

“Jūsų tarpininko” pajamos pernai metais padidėjo 2,87 karto iki 0,954

mln. litu lyginant su 2002 metu rezultatu (0,331 mln. litu). Pajamų

didėjimas buvo užfiksuotas beveik visose srityse. Sumažėjo tik kitos

pajamos. Jų gauta 96 proc. mažiau, o pagrindine to priežastis – pajamų iš

VP saugojimo ir apskaitos sumažėjimas. Konsultavimo paslaugų sumažėjimas

buvo nedidelis ir praktiškai išliko toks pats kaip ir 2002 metais.

|Pagrindines veiklos pajamu |2002 m. |2003 m. |Pokytis, % |

|Emitentu vertybiniu popieriu |52.169,47 |75.043,04 |43,84% |

|Tarpininkavimas NVPB |157.120,04 |499.291,18 |217,78% |

|Konsultavimas |33.767,46 |33.450,00 |-0,94% |

|Vertybiniu popieriu depozitoriumo |15.644,89 |25.863,20 |65,31% |

|VP portfeliu valdymas |26.867,86 |305.791,90 |1038,13% |

|Pajamos už VP pardavimą |6.937,14 |12.766,70 |84,03% |

|Kitos pajamos |61.452,14 |2.371,98 |-96,14% |

|VISO: |353.959,00 |954.578,00 |169,69% |

Kaip ir buvo tikėtasi vertybinių popierių (VP) portfelio valdymo

paslauga 2004 metais smarkiai populiarėjo ir metų pabaigoje JT makleriai

valdė 69 patikėtus portfelius, tuo tarpu 2003 pabaigoje jų buvo tik 20.

Pajamos už šią paslaugą padidėjo 11,38 karto iki 305 tūkst. litu. Augant

klientų apyvartoms biržoje išaugo ir pajamos gautos už tarpininkavimą NVPB.

Jos padidėjo 3,17 karto iki beveik 0,5 mln. litu.

[pic]

Šiais metais “Jūsų tarpininkas” savo klientams, kurie patys valdo arba

yra patikėję savo portfelius makleriams, žada pasiūlyti investicinius

fondus. Fondai turėtų sumažinti sąnaudas kylančias valdant VP portfelius, o

tai turėtų padidinti investuotojų pelningumą. Be to investuotojai, kurie

pasirinks investicinius fondus, galės išvengti 15

proc. fizinių asmenų

pajamų mokesčio.

Didėjant klientų apyvartoms biržoje akivaizdu, kad padidėjo ir su tuo

susijusių išlaidų. Biržos komisinių įmoka išaugo 4,25 karto iki 109 tūkst.

litų. Išlaidas taip pat augino ir JT darbuotojų atlyginimai ir socialinio

draudimo įmokos. Per 2003 metus “Jūsų tarpininke” pradėjo dirbti 2 nauji

darbuotojai, o kitu darbuotojų atlyginimai padidėjo išaugus darbų srautui.

|Pagrindinės veiklos sąnaudų pavadinimas |2002 m. |2003 m. |Pokytis, %|

|Atlyginimai |55.511,32|173.019,27|211,68% |

|Socialinio draudimo įmokos 31% |17.208,53|53.634,73 |211,68% |

|Turto nusidėvėjimas |19.533,24|28.824,66 |47,57% |

|Biržos nario mokestis |16.000,00|16.000,00 |0,00% |

|Neatskaitomas PVM |16.569,09|36.697,40 |121,48% |

|Reklama |4.131,40 |7.448,35 |80,29% |

|Patalpų nuoma ir telekomunikacijos |33.155,90|42.904,89 |29,40% |

|Užsisakyti leidiniai bei duomenų bazės |22.226,00|22.890,00 |2,99% |

|Nacionalines finansų makleriu asociacijos |3.000,00 |3.000,00 |0,00% |

|Biržos komisiniu įmoka |25.735,74|109.519,00|325,55% |

|Nuostolis iš VP pardavimo |2.337,12 |10.414,73 |345,62% |

|Kitos išlaidos |110.504,0|224.362,27|103,04% |

| |0 | | |

|VISO: |329.131,9|728.715,30|121,41% |

| |0 | | |

Nuostoliai iš VP pardavimo padidėjo iki 10 tūkst. litų, viena iš

priežasčių buvo ta, kad B kategorijos apribojimai neleidžia JT savo vardu

aktyviai dalyvauti šioje veikloje.

“Jūsų tarpininkas” 2004 metais ir toliau stengsis išlaikyti orientaciją

i smulkiuosius ir vidutinius biržos dalyvius. Tuo tikslu bendrovė 2003 metų

pabaigoje vienašališkai sumažino savo įkainius klientu naudai.

FMĮ “Finasta”

AB FMĮ „Finasta“ yra viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančių

finansų maklerio įmonių Lietuvoje. ĮĮsteigta 1994 metais, kai šalyje dar tik

kūrėsi centralizuota vertybinių popierių rinka, „Finasta“ aktyviai

prisidėjo prie kapitalo rinkos plėtros. Bendrovė padėjo formuoti santykius

tarp šios rinkos dalyviu sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje

prasidėjo esminis ekonomikos pertvarkymas ir įsibėgėjo privatizacija.

Vienas iš įmonės sėkmingos veiklos garantų – jos darbuotojų

profesionalumas. Šiuo metu AB FMĮ “Finasta” dirba 53 specialistai. Visi

darbuotojai yra kvalifikuoti, ne vienerius metus dirbantys šioje srityje.

17 darbuotojų turi maklerio licencijas. Jaunas ir energingas kolektyvas yra

vienas iš FMĮ “Finasta” privalumų.

Finansiniai rezultatai

Dešimt metu veikianti didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė

„Finasta“ per 2003 m. uždirbo 2,961 mln. Lt grynojo pelno – pustrečio karto

daugiau nei 2002 m. (1,132 mln. Lt). Per metus bendroves pajamos išaugo

daugiau kaip 49 proc. – nuo 6,3 mln. Lt iki 9,4 mln. Lt. Didelės įįtakos tam

turėjo 25 proc. padidėjusios pajamos iš komisinių, ir ypatingai – daugiau

nei 70 proc. padidėjusios finansinės ir investicinės veiklos pajamos.

[pic]

AB FMĮ „Finasta“ turtas per 2003 m. padidėjo net 54 proc., nuosavas

kapitalas – 32 proc. Didžiausios įtakos šiems pokyčiams turėjo sėkmingą AB

FMĮ „Finastos“ veikla bei įmonės plėtra.

Įmonės pajamos 2003 m. padidėjo beveik visose veiklos srityse. Didžiąją

dalį AB FMĮ „Finasta“ pajamų (58 proc.) sudarė finansinė ir investicinė

veikla. Tai ženklus pajamų struktūros pokytis. Visais praėjusiais

laikotarpiais pagrindinis pajamų šaltinis – tarpininkavimas prekiaujant

vertybiniais popieriais. Komisiniai 2003 m. užėmė tik antrą vietą pagal

gaunamas pajamas.

Didžiausią dalį AB FMĮ „Finastos“ išlaidų sudarė finansinės ir

investicinės veiklos sąnaudos. Pusę visu išlaidų sudarė bendrosios ir

administracinės bei paslaugų teikimo sąnaudos. Iš viso sąnaudos sudarė 6,7

mln. Lt – 15 proc. daugiau nei 2002 m.

FMĮ „Vilfima“

VB Vilfima teikia investicinės bankininkystės paslaugas verslo

klientams.

VB Vilfima teikiamų paslaugų paskirtis – atskleisti verslo vertę ir ją

realizuoti.

Konsultuoja klausimais, susijusiais su:

• verslo pardavimu ar pirkimu;

• verslų sujungimu;

• nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu;

• privatizavimu ir restruktūrizavimu;

• verslo vertinimu.

Klientams, įvairių verslo sričių įmonėms ir jų savininkams, siūlo

patarimus, kaip kurti įmonės strategiją, profesionaliai vertiname jų

verslą, parenkame geriausią verslo finansavimo sandorio struktūrą,

organizuojame verslo patikrinimus, parengiame sandorio finansinius ir

teisinius dokumentus, atstovaujame klientams derybose.

Išvados

Norėtume nurodyti, kokiais kriterijais turi vadovautis Lietuvos

bendrovė besirinkdama vertybinių popierių emisijos tarpininką ar VP

portfelio valdymo įmonę. Skirtume šiuos kriterijus:

1. Reputacija.

2. Patirtis.

3. Kapitalo ištekliai.

4. Ryšiai su kitomis finansinėmis institucijomis.

5. Galimybė tiekti kompleksiškas paslaugas.

6. Orientaciniai tarpininkavimo komisiniai.

Tarpininkavimo pirminėje kapitalo rinkoje patirtis rodo, kad 1-4

kriterijai tiesiogiai konfrontuoja su 6 kriterijumi. Galioja taisyklė – kuo

solidesnis tarpininkas, kuo didesnės jo galimybės, tuo brangesnės jo

paslaugos. Šią tendenciją galima apibūdinti kaip kainos – rizikos (kokybės)

dilemą.

LITERATŪRA

1. Nacionalinė VVertybinių Popierių Birža

http://www.nse.lt

2. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas

http: // www.csdl.lt

3. Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje

http:// www.takas.lt

4. Lietuvos Finansų Maklerių Asociacija