Maklerių įmonės Lietuvoje
Šiaulių Universitetas
Socialinių mokslų fakultetas
Ekonomikos katedra
Kursinis darbas
„Finansų maklerių įmonių veiklos palyginimas“
Darbą atliko: Nerijus Mackevičius
Andrius Kukta
Darbą tikrino: asist. Ž. Grigaliūnienė
Šiauliai
2004
TURINYS
Įvadas 3
Finansų maklerių įmonės 4
Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS 5
Finansų makleriai 8
Darbuotojai 10
Klientai 10
Veiklos sritys 11
Finansiniai rodikliai 13
FMĮ “Jūsų tarpininkas” 15
FMĮ “Finasta” 19
FMĮ „Vilfima“ 20
Išvados 21
LITERATŪRA 22
Įvadas
Mūsų darbo tikslas išnagrinėti kas tai yra finansų maklerio įmonės, ką
jos veikia, kokie jų finansiniai rodikliai, jų dinamika bei kuriai patikėti
savo iinvesticijas.
Finansų maklerio įmonė – tai specializuota įmonė, gavusi licenciją
verstis tarpininkavimo veikla VP rinkoje. Ji savo klientų vardu, naudodama
lėšas, atlieka VP pirkimo ir pardavimo operacijas, konsultuoja
investuotojus, valdo savo klientų VP portfelius, atidaro jų VP ir pinigų
sąskaitas ir yra atsakinga už klientų nuosavybės teisės į VP įrodymą. Tarp
FMĮ ir klientų turi būti sudarytos raštiškos sutartys pagal VP komisijos
patvirtintas taisykles. Taigi, makleris (kitose šalyse – brokeris) atlieka
tarpininko vaidmenį: jis yra VP rinkos dalyvis ir organizatorius,
atsakingas už teisingą pavedimų vykdymą. Makleris rizikuoja tik tiek, kiek
bus atsakingas už išankstinį kliento VP ir pinigų sąskaitų patikrinimą.
Mokestis makleriui dažniausiai yra procentas nuo sandorio apimties, bet
gali būti ir fiksuotas mokestis arba tam tikras procentinis dydis nuo
kliento VP portfelio padidėjimo.
Finansų maklerių įmonės
Tik įmonės, turinčios Vertybinių popierių kkomisijos išduotą licenciją,
ir įstatymu nustatyta tvarka licencijuoti komerciniai bankai, kuriu
licencijos nėra apribotos vertybinių popierių operacijos, turi teisę
verstis tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla ar
konsultuoti trečiąsias šalis investavimo i vertybinius popierius
klausimais.
Tarpininkavimo viešojoje vertybiniu popierių apyvartoje veikla
Lietuvoje verčiasi finansų maklerio įmonės (toliau – FMĮ) ir komercinių
bankų struktūriniai padaliniai – finansų maklerių skyriai arba
departamentai. Lietuvoje finansų maklerio įmonės priklausomai nuo jų turimo
pradinio nuosavo kapitalo dydžio skirstomos i A, B ir C kategorijas.
A kategorijos licencija suteikia teisę verstis visomis Vertybinių
popierių viešosios apyvartos įstatymo nustatytomis FMĮ veiklos rūšimis.
Specializuota B kategorijos licencija suteikia teisę verstis tik dalimi
FMĮ veiklos rūšių. Ji nesuteikia teisės prekiauti vertybiniais popieriais
savo sąskaita ir organizuoti vertybinių popierių emisijos garantuojant jų
išplatinimą.
C kategorijos licencija FMĮ leidžia užsiimti konsultavimu investavimo į
vertybinius popierius klausimais, šios kategorijos FMĮ neturi teisės
vykdyti vertybinių popierių prekybos nei savo, nei klientu sąskaita.
Šiuo metu Lietuvoje esančios FMĮ ir Bankų FMS
|Pavadinimas |Tipas |Licenc. |Licencij|Statusas |
| | |Kat. |os Nr. | |
|AMIS Fin. Consulting AG |Fin. maklerio |C |C101 |Veikianti |
|filialas |įmonė | | | |
|Baltijos vertybiniai |Fin. maklerio |B |B086 |Veikianti |
|popieriai |įmonė | | | |
|Diskontas |Fin. maklerio |B |B082 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Finasta |Fin. maklerio |A |A087 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Finbaltus |Fin. maklerio |A |A083 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Finvesta |Fin. maklerio |B |B088 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|G. Steponkaus kontora |Fin. maklerio |B |B084 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|International Market |Fin. maklerio |B |B090 |Apribota |
|Investments |įmonė | | |veikla |
|Jūsų tarpininkas |Fin. maklerio |B |B091 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Kapitalo srautai |Fin. maklerio |B |B092 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Naugvilda |Fin. maklerio |B |B093 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Spekonis ir Gastonas |Fin. maklerio |B |B095 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Suprema |Fin. maklerio |B |B096 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Technologijų valdymo |Fin. maklerio |B |B097 |Panaikinta |
|centras |įmonė | | |licencija |
|Trigon Capital |Fin. maklerio |B |B098 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|VB Vilfima |Fin. maklerio |C |C099 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Vivum |Fin. maklerio |B |B100 |Veikianti |
| |įmonė | | | |
|Hansabanko FMS |Banko FM |- |11 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Medicinos banko FMS |Banko FM |- |9 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|NORD/LB Lietuva banko |Banko FM |- |10 |Veikiantis |
|FMD |padalinys | | | |
|Parex banko FMS |Banko FM |- |17 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Sampo banko FMS |Banko FM |- |13 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Snoro banko FMS |Banko FM |- |8 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Šiaulių banko FMS |Banko FM |- |7 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Ūkio banko FMD |Banko FM |- |1 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
|Vilniaus banko FMD |Banko FM |- |2 |Veikiantis |
| |padalinys | | | |
Lietuvos centrinio vertybiniu popierių depozitoriumo (LCVPD)
paskelbtais duomenimis, finansų maklerio įmonė „Finasta“ tvarkė 6,4 mlrd.
litu nominalios vertės vertybinių popierių apskaitą. „Finasta“ pralenkė
Vilniaus banko vertybinių popierių apskaitos ir saugojimo departamentą,
kuris reitingų lentelėje liko antras su 4,7 mlrd. litų nominalios vertės
portfeliu.
Duomenis apie saugomų vertybinių popierių (VP) portfelį LCVPD skelbia
neatsižvelgiant i rinkos vertę. Patikslinti pagal rinkos, o ne pagal
nominalią vertę duomenys gali būti palankesni Vilniaus bankui. Taip yra
todel, kad Vilniaus banko tvarkomi vertybiniai popieriai gali buti
„vertingesni“ už „Finastos“, nes daugelio jų rinkos kainos viršija
nominalią.
Nominalia verte „Finastos“ portfelis per tris mėnesius padidejo beveik
20 procentų. Beje, daugiausia būtent „Lietuvos energijos“ ir nuo jos
atskilusių 4 regioniniu bendrovių akcijų apskaitos perdavimas ir leido
Vilniuje įsikūrusiai „Finastai“ pasiekti tokių rezultatų.
„Turtingiausi“ VP saugotojai
|VP saugotojai – viešosios apyvartos |Kapitalizaci|% |
|tarpininkai |ja nominalia| |
| |verte, mln. | |
| |Lt | |
|1 |963 |FMĮ AB „Finasta“ |6406,39 |36,4 |
|2 |987 |AB „Vilniaus bankas“ VP |4702,68 |26,7 |
| | |apskaitos ir saugojimo | | |
| | |departamentas | | |
|3 |962 |AB banko „Hansabankas“ VP |2584,23 |14,7 |
| | |apskaitos ir saugojimo | | |
| | |skyrius | | |
|4 |983 |AB banko „NORD/LB Lietuva“ |867,90 |4,9 |
| | |FMS | | |
|5 |919 |FMĮ UAB „Kapitalo srautai“ |415,56 |2,4 |
|6 |907 |FMĮ UAB „Suprema“ |172,00 |1,0 |
|7 |577 |LCVPD Ryšių su dalyviais ir|115,52 |0,7 |
| | |asm.sąskaitų tvarkymo | | |
| | |skyrius | | |
|8 |967 |FM UAB „G.Steponkaus |95,28 |0,5 |
| | |kontora“ | | |
|Visi kiti |2230,81 |12,7 |
|Viso |17590,37 |100,0 |
Parengta pagal LCVPD duomenis.
Sutrumpinimai: FMĮ – finansų maklerio įmonė; FMS – finansų maklerio
departamentas/skyrius.
Dar vienas svarbus maklerių veiklos stabilumo rodiklis – „apskaitomų“
emitentų skaičius.
Akcinės bendrovės, perduodančios savo išleistų akcijų apskaitą makleriams,
atsikrato papildomų rūpesčių, pavyzdžiui, nebereikia laikyti specialistų,
kurie tą apskaitą darytų pačioje bendrovėje.
Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, suteikiančios emitentui akcijų apskaitos
paslaugą, gauna puikų pastovių įplaukų šaltinį, kadangi atvejai, kai
bendrovė keičia sąskaitų tvarkytoją, yra gana reti. Aišku, tai galioja tik
tais atvejais, kai paslaugos kokybė atitinka kliento viltis. Be to,
paprastai toje pačioje maklerio įmonėje užsakomos ir papildomos paslaugos:
metinės ataskaitos ruošimas, esminių
įvykių atskleidimas, reorganizavimo
projektai ir t.t. Didelė dalis papildomų paslaugų paprastai būna
konsultacinio pobūdžio, kurios yra žymiai pelningesnės už techninį sąskaitų
tvarkymą. Makleriai, kontroliuodami vidinę įmonės akcijų apyvartą,
dažniausiai tarpininkauja ir sandoriams tarp akcininkų. Todėl itin didelės
svarbos dalyku laikomas ne tik nuolatinis apskaitomų emitentų vertybinių
popierių emisijų skaičiaus didėjimas, bet ir paties emitento „kokybė“. Nors
emitentai pagal savo kapitalą ir reikalingų paslaugų lygį nevienodi, visas
apskaitomų emitentų skaičius apytikriai leidžia spręsti, kuri maklerio
įmonė turi geriausias dabartines pozicijas ir stabiliausią ateities pajamų
šaltinį. Didelis emitentų kiekis kartu garantuoja iir sumažėjusią riziką dėl
klientų nemokumo, santykinai mažesnius pridėtinius kaštus.
Didžiausi emitentu VP sąskaitų tvarkytojai
|Vieta |Viešosios apyvartos |Apskaitomu |
| |tarpininkas |emitentu skaičius,|
| | |2003 09 30** |
|1 |Finasta |131 |
|2 |Sinkus |130 |
|3 |Jungtine maklerio kontora |29 |
|4 |Kapitalo srautai |27 |
|5 |Jūsų tarpininkas |19 |
|6 |Finansų spektras |17 |
|7 |Finbaltus |16 |
|8 |Spekonis ir Gastonas |16 |
|9 |Suprema |15 |
|10 |Vilniaus banko VP apskaitos |13 |
| |ir saugojimo departamentas | |
|11 |Vivum |10 |
|12 |Naugvilda |8 |
|13 |Šiaulių banko FMS |6 |
|14 |Baltijos vertybiniai |6 |
| |popieriai | |
|15 |Nord/LB FMD |5 |
|16 |Banko Snoras FMS |4 |
|17 |“Hansa – LTB“ VP apskaitos ir|4 |
| |saugojimo skyrius | |
|18 |Alpha Baltic |4 |
|19 |Technologijų valdymo centras |3 |
|20 |Ūkio banko FFMD |2 |
|21 |Finvesta |2 |
| |IŠ VISO: |467 |
** Eliminuoti atvejai, kai maklerio įmonė arba banko FMD/FMS tvarko
savo pačių vertybinių popierių apskaitą.
2003 m. gruodžio 31 d. vertybiniu popierių rinkoje investicines paslaugas
teikė 9 komercinių bankų vidaus struktūriniai padaliniai ir 18 finansų
maklerio įmonių, iš jų 2 – A kategorijos, 14 – B kategorijos ir 2 – C
kategorijos. Tuo tarpu 2002 m. vertybinių popierių rinkoje veikė 21 finansų
maklerio įmonė ir 9 komerciniai bankai. Pastaruosius trejus metus finansų
maklerių įmonių ir komercinių bankų, teikiančių investicines paslaugas,
skaičius nedaug kito. Tuo tarpu, lyginant su 1999 ir 2000 metais, jų
žymiai sumažėjo. Per penkerius metus vyko finansų maklerio įmonių kapitalo
koncentracija, didesnės įmonės perėmė mažesnių įmonių klientus, taip pat ir
kvalifikuotus specialistus.
|Tarpininko |Tarpinink|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin|Tarpinin|
|kategorija |ų |kų |kų |kų |kų |
| |skaičius |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|
| |1999-12-3|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|
| |1 |31 |31 |31 |31 |
|A kategorija |5 |2 |3 |3 |2 |
|B kategorija |24 |17 |15 |15 |14 |
|C kategorija |3 |4 |2 |3 |2 |
|KB FMS |11 |10 |8 |9 |9 |
|Iš viso |43 |33 |28 |30 |27 |
2003 m. del veiklos licencijos išdavimo kreipėsi pirmasis užsienio
valstybėje įsteigtos įmonės (Austrijoje licencijuotos finansų maklerio
įmonės) filialas. Jam Komisija suteikė C kategorijos licenciją.
Per metus 4 finansų maklerio įmonėms licencijų galiojimas buvo
panaikintas: per I-ąji ketvirtį panaikinta vienos AA ir vienos B kategorijos
įmonės licencija, per II-ąji ketvirtį viena C kategorijos įmonės licencija,
o per III-iąji ketvirtį – taip pat vienos C kategorijos įmonės licencija,
tačiau vietoj pastarosios licencijos buvo išduota pensijų fondų valdymo
įmonės veiklos licencija. Kitos licencijos buvo panaikintos del to, kad
patys įmonių savininkai kreipėsi prašydami panaikinti licencijas. Daugelį
šiu įmonių klientų perėmė kitos aktyviai rinkoje veikiančios finansų
maklerio įmonės. Komisija pritarė dviejų įmonių reorganizavimui. Po
reorganizavimo išliks viena, tačiau dėl vykstančio susijungimo proceso
licencija 2003 m. dar nebuvo panaikinta.
Komerciniams bankams teisė teikti investicines paslaugas suteikia banko
licencija, jeigu joje ši veikla nera apribota. Vertybinių popierių komisija
pateikia Lietuvos bankui išvadą apie komercinio banko pasirengimą, ikūrus
specializuoti vidaus struktūrinį padalinį ar kelis padalinius, teikti
investicines paslaugas.
Finansų makleriai
2003 m. gruodžio 31 d. buvo 172 licencijuoti asmenys, turintys finansų
maklerio licenciją: 121 asmuo turejo finansų maklerio generalinė licencija,
28 – finansų maklerio konsultanto ir 23 – finansų maklerio prekybininko
licencijas. 2002 m. gruodžio 31 d. buvo 171 licencijuotas asmuo. Per 2003
m. 11 licencijų išduota asmenims, išlaikiusiems Komisijos organizuojamus
finansų maklerių egzaminus, o 10 asmenų licencijų galiojimas buvo
panaikintas. 2 finansų makleriams licencija panaikinta del to, kad jie
neatvyko i pertestavimo egzaminą, likusiesiems – del profesinės veiklos
nutraukimo.
Per 2003 m. 5 kartus buvo organizuoti finansų maklerio konsultanto ir
taip pat 5 kartus finansų maklerio prekybininko egzaminai. Konsultanto
egzaminą laike 23 pretendentai, iš ju 10 (arba 43,47 proc.) egzaminą
išlaikė, prekybininko egzaminą laikė 12 pretendentų, 4 (arba 33,33 proc.)
išlaikė.
Nuo 1999 m. pastebimas pakankamai stabilus finansų maklerių skaičius.
Kaip matyti iš lentelės per penkis metus rinkoje savo profesionalias
paslaugas siūlė vidutiniškai 189 finansų makleriai.
Finansų maklerių skaičiaus kitimas 1999–2003 m.
|Licencijo|Finansų |Finansų |Finansų |Finansų |Finansų |
|s rūšis |maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|maklerių|
| |skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|skaičius|
| |1999-12-|2000-12-|2001-12-|2002-12-|2003-12-|
| |31 |31 |31 |31 |31 |
|Generalin|179 |161 |143 |127 |121 |
|ė | | | | | |
|Konsultan|15 |21 |18 |21 |28 |
|to | | | | | |
|Prekybini|27 |21 |18 |23 |23 |
|nko | | | | | |
|Iš viso |221 |203 |179 |171 |172 |
Nors 1999 m. ar 2000 m. finansų maklerių egzaminą laikė daugiau asmenų negu
2001 m., tačiau nemažai išlaikiusiųjų profesinės veiklos nevykdė, todėl
jiems licencijų galiojimas buvo panaikintas. 2001 m. pretendentų laikyti
egzaminą buvo labai mažai, todėl šį laikotarpį būtų galima pavadinti
„rinkos štiliumi“. Nuo 2002 m., o ypatingai per 2003 m. juntamas
pagyvėjimas, vis daugiau atsiranda norinčių įgyti finansų maklerio
licenciją. Tai galejo sąlygoti kelios priežastys. Vieną iš jų galima būtų
įvardyti kaip didesnę kvalifikuotų vertybinių popierių rinkos konsultantų
ar prekybininkų paklausą. Be to, įvykus pensijų reformai, susikūrusios
naujos finansų institucijos – investicijų valdymo imonės – pareikalavo
profesionalių darbuotojų, tokių, kaip vertybinių popierių portfelių
valdytojai, konsultantai ir ppan.
[pic]
Darbuotojai
2003 m. pabaigoje vertybinių popierių rinkoje veikusiose 18-oje finansų
maklerio įmonių ir 9- iuose specializuotuose komercinių bankų padaliniuose
dirbo 220 darbuotojų, iš jų 102 asmenys turėjo atitinkamą finansų maklerio
licenciją. FMĮ dirbo 166 darbuotojai, 54 buvo įdarbinti specializuotose KB
skyriuose. Tuo tarpu 2002 m. pabaigoje veikė 30 tarpininkų, o juose dirbo
229 darbuotojai. Darbuotojų skaičius finansų maklerio įmonėse pasiskirstęs
netolygiai ir kinta priklausomai nuo tarpininko licencijuojamos veiklos
pobūdžio. Dviejose A kategorijos finansų maklerio įmonėse dirba 28 proc.
visų viešosios apyvartos tarpininkų sektoriaus darbuotojų, devyniuose
komercinių bankų padaliniuose – 25 proc., o 16 -oje B ir C kategorijos
licencijas turinčių finansų maklerio įmonių – 47 proc. darbuotojų.
Pažymetina, kad dviejose stambiausiose įmonėse dirbo net 36 proc. visų
darbuotojų, o likusiose įmonėse buvo nuo 3 iki 14 darbuotojų.
[pic]
Klientai
2003 m. pabaigoje visose finansų maklerio įmonėse ir komercinių bankų
specializuotuose padaliniuose buvo daugiau nei 126 tūkst. klientų,
sudariusių su tarpininkais paslaugų teikimo sutartis. Reikėtu pabrėžti, kad
ne visi klientai buvo aktyvūs rinkos dalyviai. 2003 m. vertybinių popierių
rinkoje prekiavo ir Biržoje sandorius sudarė maždaug 16,5 tūkst. klientų.
Lietuvos fiziniai asmenys bendrame klientų skaičiuje sudarė – 96,9 proc.
Nerezidentu dalis buvo labai maža – 1,03 proc.
Ataskaitiniais metais didžiausią dalį klientų turėjo komerciniai bankai.
Per 2003 m. jų turimų klientų skaičius išaugo 11 proc. (nuo 62 iki 69
tūkst.) ir metų pabaigoje siekė
daugiau kaip 69 tūkst., o tai sudarė 55
proc. bendro klientų skaičiaus. Tuo tarpu A kategorijos FMĮ klientų
skaičius metų pabaigoje buvo du kartus didesnis kaip pernai. Šį pokytį
daugiausiai nulėmė B kategorijos AB FMĮ „Sinkus“ klientų perdavimas del
įmones reorganizavimo prijungimo būdu AB FMĮ „Finasta“, kuri turi A
kategorijos licenciją.
Bendra tendencija, jog didžiausia dalis klientų priklauso komerciniams
bankams ir A kategorijos FMĮ, nesikeičia. Daugiau negu 80 proc. klientų
paslaugų teikimo sutartis yra sudarę su įmonėmis, teikiančiomis plačiausią
paslaugų spektrą.
[pic]
Veiklos sritys
Emitentų vertybinių popierių apskaita. Pažymetina, kad nnuo 2004 m. sausio 1
d. visi emitentai vertybinių popierių apskaitą privalėjo perduoti tvarkyti
viešosios apyvartos tarpininkams. 2003 m. pabaigoje iš 719 emitentų
tarpininkų teikiamomis vertybinių popierių apskaitos paslaugomis naudojosi
433, t. y. maždaug 60 proc. emitentų, o 2002 m. iš 851 emitento – 437 t. y.
Maždaug 51 proc. nuo bendro emitentų, vertybinių popierių apskaitos
tvarkymą pavedančių viešosios apyvartos tarpininkams, skaičiaus. Pagrindinė
sumažėjimo priežastis panaši kaip ir praėjusį laikotarpį: emitentų –
tarpininkų klientų likvidavimas ar persitvarkymas į UAB. 2003 m. pabaigoje
iš visų 27 viešosios apyvartos tarpininkų vertybinių popierių apskaitą
tvarkė 18 (2002 m. iš 30-ies – 21). Finansų maklerio imonėms savo
vertybinių popierių apskaitą ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo pavedę
maždaug 86 proc. visų vertybinių popierių apskaitą tarpininkams perdavusiu
emitentų.
Tačiau didžiausią rinkos dalį 2003 m. buvo užėmusi viena finansų maklerio
įmonė (AB FMĮ „„Finasta“). Jos teikiamomis vertybinių popierių apskaitos
paslaugomis ataskaitinio laikotarpio pabaigoje naudojosi maždaug 56 proc.
visų atskaitingų emitentų.
Vertybinių popierių portfelių valdymas. Šią paslaugą 2003 m.
pabaigoje teikė penkios finansų maklerio įmonės, du bankai. Jie valdė 167
klientų vertybinių popierių portfelius, kurių bendra vertė sudarė daugiau
negu 165,5 mln. litų. Atitinkamai 2002 m. pabaigoje tarpininkai valdė 202
klientų vertybinių popierių portfelius, kurių vertė – 89 mln. litų.
[pic]
Vidutinė komercinio banko valdomo klientų vertybinių popierių portfelio
vertė 2003 m. pabaigoje siekė 5 mln. litų, tuo tarpu finansų maklerio
įmonės – 735 tūkst. litų. Nagrinejant portfelio investavimo strategijas,
akivaizdu, kad finansų maklerio įmonės daugiau investuoja i akcijas, o
komerciniai bankai portfelius dažniausiai sudaro iš VVP.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje išryškėjo trys vertybinių popierių
valdymo lyderiai – UAB FMĮ „Baltijos vertybiniai popieriai“, UAB Sampo
bankas, AB bankas Snoras. JJie valde 88,7 proc. portfelių vertės, kas sudarė
146,8 mln. litų.
[pic]
Finansiniai rodikliai
2003-ieji finansų maklerio įmonėms buvo sėkmingi – negalutiniais
duomenimis, uždirbta 5,9 mln. litų neaudituoto pelno, tuo tarpu 2002 m.
įmonės baigė nuostolingai. Dvi A kategorijos, viena C kategorijos ir dešimt
B kategorijos licencijas turinčių įmonių 2003 m. baigė pelningai. įmonių
pelnas augo dėl pajamų didėjimo (2003-iaisiais, palyginus su 2002 m.
pajamos padidėjo 2,3 karto), dėl padidėjusios vertybinių popierių
apyvartos, dėl klientų skaičiaus augimo. C kategorijos licenciją turinčios
įmonės pelnas išaugo dėl konsultavimo paslaugų skaičiaus ir apimties
padidėjimo, taip pat dėl pajamų padidėjimo (pajamos padidėjo net keturis
kartus).
[pic]
2003 m., lyginant su 2002-aisiais, FMĮ turto valdė 12,6 proc. daugiau . Tai
daugiausiai lėmė vienos A kategorijos licenciją turinčios įmonės turto
vertės padidėjimas, susijungus dviem FMĮ. Jos turtas, palyginus su 2002 m.,
padidėjo 1,5 karto, ilgalaikis turtas padidėjo net 4,8 karto.
[pic]
Vykdydamos savo veiklą, finansų maklerio įmonės per 2003 m. gavo 224
mln.litų pajamų (iš jų 192 mln. litų, t. y. 85,7 proc. – komercinių bankų
specializuoti skyriai). ir patyre 40,3 mln. litų sąnaudų (iš jų 33,5
mln.lt, t. y. 83,1 proc. – komercinių bankų specializuoti skyriai). 2003 m.
tarpininkavimo paslaugų rinkos pasiskirstymas nesikeitė. 95,9 proc. visų
per 2003 m. KB specializuotų padalinių gautų pajamų – finansinės
investicinės pajamos (iš vertybinių popierių pardavimo ir vertybinių
popierių palūkanų). Tuo tarpu finansų maklerio įmonės, kaip ir praėjusį
laikotarpį, konsultavo investuotojus, tvarkė emitentų vertybinių popierių
apskaitq, tarpininkavo vertybinių popierių prekyboje, valdė vertybinių
popierių portfelius
[pic]
FMĮ “Jūsų tarpininkas”
2003 metai UAB FMĮ “Jūsų tarpininkas” (JT) paminėjusiai savo veiklos
dešimtmetį buvo įsiminti kaip dar vieni didelio augimo metai. Pernai savo
augimu aplenkęs rinką JT savo centrinės rinkos dalį padidino nuo 6,2 iki
9,53 proc. įsitvirtindamas penktojoje vietoje. JT klientų apyvartos biržos
centrinėje rinkoje išaugo 3,62 karto iki 59 mln. litu, tuo tarpu visa
Nacionalinės vertybinių popierių biržos apyvarta 2003 metais išaugo 2,36
karto iki 619 mln. litu.
[pic]
JT išlaiko savo tikslą kuo daugiau tarpininkavimo paslaugų suteikti
Internetu ir toliau tobulina savo programinę įrangą, siekdama sumažinti
kaštus ir pasiekti kaip galima geresnį rezultatą.
“Jūsų tarpininko” klientų pavedimai yra priimami automatiškai ir į
biržą patenka per 1-2 sekundes po jų gavimo. Tai leido sumažinti sąnaudas,
bei eliminuoja žmogiškojo faktoriaus klaidų tikimybę.
Taip pat patiems aktyviausiems savo klientams “Jūsų tarpininkas” sukūrė
ir pristatė “JT Client” programą leidžiančią realiu laiku stebėti pokyčius
biržoje. Šios programos dėka JT klientai gali stebėti kursų pokyčius
rytines prekybos metu.
Be to, didelio susidomėjimo ir padėku iš klientų buvo sulaukta už “JT
Client” programos galimybės informuoti apie esminio įvykio pasirodymą
realiu laiku.
Šiuo metu “JT Client” paslauga naudojasi apie 30 proc. JT on-line
klientu, o daugiausiai sutarčių buvo pasirašyta Vilniaus biure, kuris yra
įsikūręs biržos pastate.
“Jūsų tarpininko” naujų klientų skaičiaus augimas taip pat buvo vienas
iš pagrindinių faktorių padėjusių įmonei išauginti savo rodiklius ir baigti
metus su rekordiniu pelnu.
[pic]
Grafike matomas JT on-line klientų sumažėjimas rugpjūčio mėnesį
atspindi JT apribotas klientų teises prekiauti naudojantis klientų zona.
Apriboti klientų galimybes JT buvo įpareigota pasibaigus klientų
sutuoktinių įgaliojimų laikotarpiui. Pateikę įgaliojimus klientai vėl
galėjo prisijungti prie klientu zonos.
“Jūsų tarpininko” pajamos pernai metais padidėjo 2,87 karto iki 0,954
mln. litu lyginant su 2002 metu rezultatu (0,331 mln. litu). Pajamų
didėjimas buvo užfiksuotas beveik visose srityse. Sumažėjo tik kitos
pajamos. Jų gauta 96 proc. mažiau, o pagrindine to priežastis – pajamų iš
VP saugojimo ir apskaitos sumažėjimas. Konsultavimo paslaugų sumažėjimas
buvo nedidelis ir praktiškai išliko toks pats kaip ir 2002 metais.
|Pagrindines veiklos pajamu |2002 m. |2003 m. |Pokytis, % |
|pavadinimas | | | |
|Emitentu vertybiniu popieriu |52.169,47 |75.043,04 |43,84% |
|apskaitos tvarkymas | | | |
|Tarpininkavimas NVPB |157.120,04 |499.291,18 |217,78% |
|Konsultavimas |33.767,46 |33.450,00 |-0,94% |
|Vertybiniu popieriu depozitoriumo |15.644,89 |25.863,20 |65,31% |
|paslaugos | | | |
|VP portfeliu valdymas |26.867,86 |305.791,90 |1038,13% |
|Pajamos už VP pardavimą |6.937,14 |12.766,70 |84,03% |
|Kitos pajamos |61.452,14 |2.371,98 |-96,14% |
|VISO: |353.959,00 |954.578,00 |169,69% |
Kaip ir buvo tikėtasi vertybinių popierių (VP) portfelio valdymo
paslauga 2004 metais smarkiai populiarėjo ir metų pabaigoje JT makleriai
valdė 69 patikėtus portfelius, tuo tarpu 2003 pabaigoje jų buvo tik 20.
Pajamos už šią paslaugą padidėjo 11,38 karto iki 305 tūkst. litu. Augant
klientų apyvartoms biržoje išaugo ir pajamos gautos už tarpininkavimą NVPB.
Jos padidėjo 3,17 karto iki beveik 0,5 mln. litu.
[pic]
Šiais metais “Jūsų tarpininkas” savo klientams, kurie patys valdo arba
yra patikėję savo portfelius makleriams, žada pasiūlyti investicinius
fondus. Fondai turėtų sumažinti sąnaudas kylančias valdant VP portfelius, o
tai turėtų padidinti investuotojų pelningumą. Be to investuotojai, kurie
pasirinks investicinius fondus, galės išvengti 15
proc. fizinių asmenų
pajamų mokesčio.
Didėjant klientų apyvartoms biržoje akivaizdu, kad padidėjo ir su tuo
susijusių išlaidų. Biržos komisinių įmoka išaugo 4,25 karto iki 109 tūkst.
litų. Išlaidas taip pat augino ir JT darbuotojų atlyginimai ir socialinio
draudimo įmokos. Per 2003 metus “Jūsų tarpininke” pradėjo dirbti 2 nauji
darbuotojai, o kitu darbuotojų atlyginimai padidėjo išaugus darbų srautui.
|Pagrindinės veiklos sąnaudų pavadinimas |2002 m. |2003 m. |Pokytis, %|
|Atlyginimai |55.511,32|173.019,27|211,68% |
|Socialinio draudimo įmokos 31% |17.208,53|53.634,73 |211,68% |
|Turto nusidėvėjimas |19.533,24|28.824,66 |47,57% |
|Biržos nario mokestis |16.000,00|16.000,00 |0,00% |
|Neatskaitomas PVM |16.569,09|36.697,40 |121,48% |
|Reklama |4.131,40 |7.448,35 |80,29% |
|Patalpų nuoma ir telekomunikacijos |33.155,90|42.904,89 |29,40% |
|Užsisakyti leidiniai bei duomenų bazės |22.226,00|22.890,00 |2,99% |
|Nacionalines finansų makleriu asociacijos |3.000,00 |3.000,00 |0,00% |
|nario mokestis | | | |
|Biržos komisiniu įmoka |25.735,74|109.519,00|325,55% |
|Nuostolis iš VP pardavimo |2.337,12 |10.414,73 |345,62% |
|Kitos išlaidos |110.504,0|224.362,27|103,04% |
| |0 | | |
|VISO: |329.131,9|728.715,30|121,41% |
| |0 | | |
Nuostoliai iš VP pardavimo padidėjo iki 10 tūkst. litų, viena iš
priežasčių buvo ta, kad B kategorijos apribojimai neleidžia JT savo vardu
aktyviai dalyvauti šioje veikloje.
“Jūsų tarpininkas” 2004 metais ir toliau stengsis išlaikyti orientaciją
i smulkiuosius ir vidutinius biržos dalyvius. Tuo tikslu bendrovė 2003 metų
pabaigoje vienašališkai sumažino savo įkainius klientu naudai.
FMĮ “Finasta”
AB FMĮ „Finasta“ yra viena iš didžiausių ir sparčiausiai augančių
finansų maklerio įmonių Lietuvoje. ĮĮsteigta 1994 metais, kai šalyje dar tik
kūrėsi centralizuota vertybinių popierių rinka, „Finasta“ aktyviai
prisidėjo prie kapitalo rinkos plėtros. Bendrovė padėjo formuoti santykius
tarp šios rinkos dalyviu sudėtingu pereinamuoju laikotarpiu, kai Lietuvoje
prasidėjo esminis ekonomikos pertvarkymas ir įsibėgėjo privatizacija.
Vienas iš įmonės sėkmingos veiklos garantų – jos darbuotojų
profesionalumas. Šiuo metu AB FMĮ “Finasta” dirba 53 specialistai. Visi
darbuotojai yra kvalifikuoti, ne vienerius metus dirbantys šioje srityje.
17 darbuotojų turi maklerio licencijas. Jaunas ir energingas kolektyvas yra
vienas iš FMĮ “Finasta” privalumų.
Finansiniai rezultatai
Dešimt metu veikianti didžiausia Lietuvoje finansų maklerio įmonė
„Finasta“ per 2003 m. uždirbo 2,961 mln. Lt grynojo pelno – pustrečio karto
daugiau nei 2002 m. (1,132 mln. Lt). Per metus bendroves pajamos išaugo
daugiau kaip 49 proc. – nuo 6,3 mln. Lt iki 9,4 mln. Lt. Didelės įįtakos tam
turėjo 25 proc. padidėjusios pajamos iš komisinių, ir ypatingai – daugiau
nei 70 proc. padidėjusios finansinės ir investicinės veiklos pajamos.
[pic]
AB FMĮ „Finasta“ turtas per 2003 m. padidėjo net 54 proc., nuosavas
kapitalas – 32 proc. Didžiausios įtakos šiems pokyčiams turėjo sėkmingą AB
FMĮ „Finastos“ veikla bei įmonės plėtra.
Įmonės pajamos 2003 m. padidėjo beveik visose veiklos srityse. Didžiąją
dalį AB FMĮ „Finasta“ pajamų (58 proc.) sudarė finansinė ir investicinė
veikla. Tai ženklus pajamų struktūros pokytis. Visais praėjusiais
laikotarpiais pagrindinis pajamų šaltinis – tarpininkavimas prekiaujant
vertybiniais popieriais. Komisiniai 2003 m. užėmė tik antrą vietą pagal
gaunamas pajamas.
Didžiausią dalį AB FMĮ „Finastos“ išlaidų sudarė finansinės ir
investicinės veiklos sąnaudos. Pusę visu išlaidų sudarė bendrosios ir
administracinės bei paslaugų teikimo sąnaudos. Iš viso sąnaudos sudarė 6,7
mln. Lt – 15 proc. daugiau nei 2002 m.
FMĮ „Vilfima“
VB Vilfima teikia investicinės bankininkystės paslaugas verslo
klientams.
VB Vilfima teikiamų paslaugų paskirtis – atskleisti verslo vertę ir ją
realizuoti.
Konsultuoja klausimais, susijusiais su:
• verslo pardavimu ar pirkimu;
• verslų sujungimu;
• nuosavo ar skolinto kapitalo didinimu;
• privatizavimu ir restruktūrizavimu;
• verslo vertinimu.
Klientams, įvairių verslo sričių įmonėms ir jų savininkams, siūlo
patarimus, kaip kurti įmonės strategiją, profesionaliai vertiname jų
verslą, parenkame geriausią verslo finansavimo sandorio struktūrą,
organizuojame verslo patikrinimus, parengiame sandorio finansinius ir
teisinius dokumentus, atstovaujame klientams derybose.
Išvados
Norėtume nurodyti, kokiais kriterijais turi vadovautis Lietuvos
bendrovė besirinkdama vertybinių popierių emisijos tarpininką ar VP
portfelio valdymo įmonę. Skirtume šiuos kriterijus:
1. Reputacija.
2. Patirtis.
3. Kapitalo ištekliai.
4. Ryšiai su kitomis finansinėmis institucijomis.
5. Galimybė tiekti kompleksiškas paslaugas.
6. Orientaciniai tarpininkavimo komisiniai.
Tarpininkavimo pirminėje kapitalo rinkoje patirtis rodo, kad 1-4
kriterijai tiesiogiai konfrontuoja su 6 kriterijumi. Galioja taisyklė – kuo
solidesnis tarpininkas, kuo didesnės jo galimybės, tuo brangesnės jo
paslaugos. Šią tendenciją galima apibūdinti kaip kainos – rizikos (kokybės)
dilemą.
LITERATŪRA
1. Nacionalinė VVertybinių Popierių Birža
http://www.nse.lt
2. Lietuvos Centrinis Vertybinių Popierių Depozitoriumas
http: // www.csdl.lt
3. Vertybinių popierių rinkos mitai Lietuvoje
http:// www.takas.lt
4. Lietuvos Finansų Maklerių Asociacija
www.lfma.lt