Pasaulio bankas

KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETAS

EKONOMIKOS IR VADYBOS FAKULTETAS

Tarptautinės ekonomikos ir prekybos katedra

Pasaulio bankas: galimybės verslui ir informacijos šaltiniai

Kursinis darbas

Kaunas, 2003

TURINYS

Įvadas 3

1. Pasaulio bankas, kaip tarptautinė organizacija 4

1.1. Tarptautinių organizacijų esmė 4

1.2. Pasaulio banko įkūrimas 4

1.3. Pasaulio banko veikla 5

2. Pasaulio banko struktūra 7

3. Pasaulio banko misija ir tikslai 9

4. Tarptautinė plėtros asociacija 11

5. Tarptautinė finansų korporacija 13

6. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra 14

7. Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras 16

8. Narystė Pasaulio banko organizacijoje 17

9. Pasaulio banko parama Lietuvai 19

Išvados 23

Literatūra 25

ĮVADAS

Dvidešimtojo amžiaus pabaigoje pastebima tendencija kurtis įvairias tarptautines sąjungas, organizacijas. Tai gali būti sąlygojama to, kad stiprėja ryšiai ttarp valstybių, didėja globalizacija. Valstybės nori jaustis saugios pasaulinėje arenoje ir ieško būdų, kaip tą saugumą būtų galima užtikrinti. Vienas iš priimtiniausių būdų – valstybių kooperavimasis, jungimasis į bendrų interesų turinčias grupes. Dėl šių priežasčių atsirado tokios visame pasaulyje žinomos ir palaikomos organizacijos, kaip Tarptautinis valiutos fondas, Pasaulio bankas, Europos Sąjunga, NATO.

Dalis šių organizacijų yra politinės, kitos – ekonominės, tačiau esant sudėtingiems ryšiams tarp valstybių, sunku išlaikyti vien tik politinę ar ekonominę organizacijos kryptį.

Šiame darbe analizuojama Pasaulio banko, kaip vienos iiš tarptautinių organizacijų, siekiančių sumažinti skurdą pasaulyje, veikla.

1. PASAULIO BANKAS, KAIP TARPTAUTINĖ ORGANIZACIJA

1.1. Tarptautinių organizacijų esmė

Tiek įvairios politinės organizacijos valstybių viduje, tiek ir pačios suverenios valstybės yra kuriamos tam, kad jos tarnautų attinkamiems žmonių bendro gyvenimo reikalams tvarkyti ir pporeikiams tenkinti.ne išimtis yra ir įvairių tarptautinių,tarpvalstybinių organizacijų, kūrimas. Valstybių tarpusavio sutartys, sąjungos ar organizacijos sudaromos ir kuriamos tam, kad šiame suverenių valstybių pasaulyje bendromis jėgomis būtų tvarkomi kelių, keliolikos ar net daugumos pagrindinių tarptautinių santykių dalyvių reikalai, vienodai rūpintys tų valstybių piliečiams ir vyriausybėms .

Dauguma šiuolaikinių valstybių nėra linkusios apsiriboti tik vienašaliais veiksmais ir pastangomis. Todėl, be tradicinio pasikliovimo diplomatija ir karinėmis pajėgomis, valstybės siekia užsitikrinti saugumą vienydamos savo pastangas, kurdamos įvairias regionines kolektyvinio saugumo sistemas. Taip pat šiuo pagrindu susikūrė ir funkcionuoja didelės ir galingos tarpvalstybinės organizacijos, kaip NATO, Europos Sąjunga.

Tarptautines organizacijas galima suklasifikuoti pagal įvairius kriterijus, iš kurių svarbiausieji yra šie:

 Tarptautinės organizacijos tikslai ir įgaliojimai;

 Valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje organizacijoje, skaičius.

Kai kurių tarptautinių organizacijų įgaliojimų apimtis yra labai ddidelė ir net gali būti sulyginama su bet kurios suverenios valstybės vyriausybės įgaliojimais. Pavyzdžiui, tokiais plačiai įgaliojimais naudojais Jungtinių tautų organizacija. Kitos organizacijos paprastai turi siauresnius įgaliojimus: jų statutuose arba steigiamosiose sutartyse nurodomi jų veiklos tikslai ir naudotinos priemonės.

Pagal savo narių skaičių tarpvalstybinės organizacijos gali būti tiek dvišalės, tiek regioninės, tiek pasaulinės.

1.2. Pasaulio banko įkūrimas

Pasaulio bankas buvo įkurtas 1944 metų liepos 1 d. Bretton Woods vietovėje, Didžiojoje Britanijoje, kur susitiko antrojo pasaulinio karo laimėtojai, tikslu numatyti priemones, kurios padėtų atstatyti ssugriautą daugelio šalių ekonomiką, keltų bendrą pasaulio ekonominį lygį, mažintų silpnai išsivysčiusių šalių atsilikimą. Pasaulio bankas ryšius palaiko tik su valstybių vyriausybėmis, arba per jų įsteigtas vystymo agentūras, tačiau tiesiogiai su komercinėmis organizacijomis nebendradarbiauja.

Pasaulio banko, kaip ir kitų tarptautinių organizacijų (pavyzdžiui, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio prekybos organizacijos ir kitų) įkūrimo tikslas – efektyviau paskirstyti visuomenės generuojamus išteklius visame pasaulyje, kadangi nesat mechanizmo, kuris būtų pajėgus kontroliuoti viso pasaulio išteklius, šis perskirstymas būtų neįmanomas. Pasaulio bankas, žinoma, negali kontroliuoti visų išteklių, tačiau, turėdamas didelę politinę ir ekonominę galią, gali daryti įtaką nemažai daliai sprendimų, kurie susiję su tarptautine ekonomika.

1.3. Pasaulio banko veikla

Pasaulio bankas, skirtingai nei atskiros valstybės, yra suinteresuotas suvienodinti atskirų pasaulio regionų ekonomikos lygį, todėl nuolat siekia, jog ir atskirų šalių vyriausybių suinteresuotumas bendra pasaulio ekonomika taip pat didėtų.

Pirmasis įkurto Pasaulio banko veiksmas buvo 250 milijonų dolerių paskola karo sugriautai Prancūzijai 1947 metais .

Savo veikla Pasaulio bankas orientuojasi į neturto mažinimą. Savo veiklos pradžioje, būdama nedidelė organizacija, įsikūrusi Vašingtone, dabar ši ji yra viena didžiausių tarptautinių organizacijų, turinčių savo padalinius daugelyje pasaulio šalių, joje dirba keli tūkstančiai žmonių, iš kurių apie 40 % dirba regioniniuose skyriuose.

Reikia paminėti, jog Pasaulio bankas – tai nėra vien tik finansinė institucija, užsiimanti indėlių rinkimu iir paskolų teikimu, kaip įprastiniai bankai. Tai yra vienas iš Jungtinių Tautų organų, kurį sudaro 184 valstybės – narės.

Šios narės, stodamos į šią organizaciją, privalo užtikrinti, jog vykdys atitinkamus įsipareigojimus, kurie susiję tiek su organizacijos finansavimu, tiek ir su neturto mažinimo, sergamumo mažinimo ir panašiomis, Pasaulio banko finansuojamomis ir vykdomomis, programomis.

Silpnos ekonomikos šalys paprastai neturi galimybių skolintis tarptautinėse rinkose arba gali tai daryti tik su labai didelėmis palūkanomis. Pasaulio banko pagalba tokiu atveju pasireiškia paskolų garantavimu, beprocenčių paskolų teikimu, technine pagalba vykdant įprastinius veiksmus.

Pasaulio bankas 2003 metais suteikė 18,5 milijardo dolerių paskolų. Dalis šių paskolų yra beprocentės, kai kurias paskolas organizacija netgi nurašo, jei mato, jog paskolos grąžinimas šaliai yra per didelė našta, gresianti jos ekonomikos augimui .

Taigi, Pasaulio bankas – tai ne vien finansinė institucija, perskirstanti resursus tarp pasaulio regionų, bet ir tam tikras socialines funkcijas atliekanti organizacija, siekianti kiek galima sumažinti trečiųjų pasaulio šalių atsilikimą.

2. PASAULIO BANKO STRUKTŪRA

Pasaulio banką sudaro 5 atskiros organizacijos, kurios veikia praktiškai savarankiškai. Šios organizacijos :

 Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas (International Bank for Reconstruction and Development – IBRD);

 Tarptautinė plėtros asociacija (International Development Association – IDA). Ši asociacija užsiima ilgalaikėm paskolom nekonvertuojama valiuta. Teikiamos paskolos dažai būna beprocentinės. Asociacija dažniausiai dirba su labai neturtingomis ššalimis ir kartais kreditus net nurašo;

 Tarptautinė finansų korporacija (International Finance Corporations – IFC) – tai investicijų bankininkas. Ši korporacija skatina privačias investicijas į mažiau išvystytas šalis ;

 Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (Multilateral Investment Guarantee Agency – MIGA);

 Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras (International Centre for the Settlement of Investment Disputes – ICSID).

1 pav. Pasaulio banko struktūra

Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas – tai pagrindinė Pasaulio banko struktūra. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas yra esminis organizacijos organas, todėl paprastai teigiama, jog pilnas Pasaulio banko pavadinimas yra Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas.

Dažniausiai minimos organizacijos – tai Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Tarptautinė plėtros asociacija. Šios organizacijos iš esmės ir sudaro Pasaulio banką. Pavadinimas Pasaulio bankas yra dažnai laikomas šių dviejų organizacijų sutrumpintu pavadinimu. Šios dvi organizacijos kartu teikia žemų palūkanų ar beprocenčius kreditus, garantijas besivystančioms šalims.

3. PASAULIO BANKO MISIJA IR TIKSLAI

Pasaulio banko misija yra formuluojama taip :

Mūsų svajonė yra pasaulis be skurdo.

 Kovoti prieš skurdą su užsidegimu ir profesionaliai.

 Padėti žmonėms išmokti pagelbėti vieni kitiems ir aplinkai, dalinantis žiniomis, vystant sugebėjimus, skatinant valstybės ir privačių sektorių bendradarbiavimą.

 Būti idealia organizacija, viliojančia specialistus, sugebančius klausyti ir dirbti.

Pagrindiniai Pasaulio banko veiklos principai:

 orientacija į klientus,

 bendradarbiavimas,

 aiškūs veiklos rezultatai,

 inovacijos.

Šiuo metu pasaulio bankas vykdo savo

veiklą, atsižvelgdamas į Jungtinių Tautų 2002 metais priimtus Tūkstantmečio vystymo tikslus. Šie tikslai apibrėžti taip:

 išnaikinti aukščiausio laipsnio skurdą;

 įgyvendinti visuotinį pradinį išsilavinimą;

 propaguoti lyčių lygybę ir padėti moterims kovoti dėl jų teisių;

 sumažinti vaikų mirtingumą;

 kovoti su ŽIV/AIDS, maliarija ir kitomis ligomis;

 užtikrinti aplinkosaugos propagavimą;

 propaguoti tarptautinį bendradarbiavimą, siekiant visuotinio vystymosi.

Pasaulio banko rolė šiame Tūkstantmečio vystymo tikslų plane – skurdo mažinimas, kuriant palankų investicinį klimatą trečiojo pasaulio šalyse.

Pagal 2001 metais parengtą Pasaulio banko veiklos strategiją, identifikuojamos dvi esminės veiklos, į kurias orientuojasi visa Pasaulio banko ir jjo atskirų dalių veikla:

1. investicinio, užimtumo ir augimo klimato kūrimas;

2. investavimas į skurdžiai gyvenančius žmones, suteikiant jiems galimybes aktyviai dalyvauti vystymesi.

Neseniai Pasaulio bankas taip pat suformavo atskirų sektorių strategijas:

 miškų, vandens resursų;

 kaimo vystymo;

 aplinkosaugos;

 lyčių lygybės;

 informacinių ir komunikacinių technologijų;

 privataus sektoriaus vystymo.

4. TARPTAUTINĖ PLĖTROS ASOCIACIJA

Tarptautinė plėtros organizacija padeda skurdžiausioms pasaulio šalims mažinti skurdą, suteikdama paskolas su 0 % palūkanų norma. Šios paskolos paprastai pradedamos grąžinti po 10 metų ir grąžinimas užtrunka 35 – 40 metų. Šios šalys turi siekti įgyvendinti tarptautinius vystymosi tikslus, tokius kaip, ppavyzdžiui, stabdyti ŽIV/AIDS plitimą. Siekiant padėti šioms šalims vystytis, numatyti tokie baziniai vystymosi pagalbos principai :

 Greitinti visapusišką vystymąsi, tiek bendru makroekonomikos požiūriu, tiek ir atskiruose sektoriuose, ypač kaimo ir privačiame sektoriuose.

 Investavimas į visuomenės socialinį sektorių (žr. pav.), ypatingą dėmesį skiriant vvisuomenės suvokimui dėl ŽIV/AIDS keliamos grėsmės ir priešinimosi plitimui skatinimo.

2 pav. IDA socialiniai projektai7

 Vyriausybės sektoriaus veiklos efektyvumo didinimas – išlaidų mažinimas ir korupcijos naikinimas.

 Aplinkos apsauga vystantis šaliai.

 Teikti pagalbą konfliktų nualintoms šalims;

 Plėtoti prekybą ir regioninę integraciją.

Pasaulio bankas 2001 metais ėmėsi ryžtingų žingsnių, siekdamas padidinti Tarptautinės plėtros organizacijos veiklos viešumą. Taip siekiama kuo tiksliau pateikti informaciją apie organizacijos veiklą, pasiekimus, išlaidas ir rezultatus.

Tarptautinės plėtros organizacijos patirtis parodė, jog efektyviausiai veiklą galima vystyti tose šalyse, kurios suinteresuotos vystymusi. Tokiose šalyse greitai apstebimai konkretūs vystymosi rezultatai, todėl IDA skatina visas vystymąsi skatinančias organizacijas orientuotis į tas šalis, kurios deklaruoja skurdo mažinimo siekius.

5. TARPTAUTINĖ FINANSŲ KORPORACIJA

Tarptautinė finansų organizacija (IFC), kaip ir IDA, siekia mažinti skurdą trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau ši organizacija veikia kiek kitokia kryptimi – jji skatina privataus sektoriaus plėtrą, skatindama investicijas į šį sektorių.

Tarptautinė finansų organizacija įsteigta 1956 metais. Jos būstinė yra Vašingtone. Šiuo metu tai yra didžiausias tarptautinio lygio finansų šaltinis, teikiantis finansinę paskolą privačiam sektoriui.

Privataus sektoriaus finansavimas organizuojamas taip :

 Finansuojant privataus sektoriaus projektus besivystančiose šalyse;

 Padedant privačioms kompanijoms pasaulinio finansavimo mobilizavimo tarptautinėse rinkose procese;

 Teikiant patarimus ir techninę pagalbą verslui ir vyriausybėms.

Tarptautinė finansų organizacija turi 175 valstybes – nares, kurios bendrai nustato organizacijos politiką, tikslus, strategiją. Norint įstoti į šią organizaciją, reikia pirmiausiai tapti TTarptautinio rekonstrukcijos ir plėtros banko nariu.

6. DAUGIAŠALĖ INVESTICIJŲ GARANTIJŲ AGENTŪRA

Daugiašalė investicijų garantijų agentūra (MIGA) įkurta tik 1988 metais, kaip vienas iš Pasaulio banko padalinių. Šios agentūros tikslas – skatinti tiesiogines užsienio investicijas į besivystančias šalis, siekiant pagerinti jų ekonominę padėtį .

Daugiašalė investicijų garantijų agentūra skatina investuotojus, suteikdama politinės rizikos draudimą investuotojams ir skolintojams, bei padėdama besivystančioms šalims pritraukti užsienio investicijas.

Daugiašalės investicijų garantijų agentūros narių skaičius šiuo metu yra 163 valstybės. Kaip ir Tarptautinės finansų organizacijos atveju, norint būti MIGA nariu, reikia priklausyti Pasaulio banko organizacijai.

Pradėdamas savo veiklą, ši agentūra turėjo 1 milijardą dolerių kapitalą. 1999 metais agentūros nariai buvo jai paskyrę 655 milijonus dolerių, ir tai sudarė 77 % visų gautų lėšų (850 mln. dolerių).

MIGA nusistačiusi keturis pagrindinius principus, kuriais vadovaujasi, vykdydama savo veiklą (žr. pav.):

1. Orientacija į klientus – skiriamas didelis dėmesys investuotojams, skolintojams, siekiant sudaryti kuo palankesnį investavimo besivystančiose šalyse klimatą.

3 pav. Daugiašalės investicijų garantijų agentūros veiklos principai

2. Bendradarbiavimas – siekiama nuolat bendradarbiauti su kitais investuotojais, vyriausybinėmis agentūromis, tarptautinėmis organizacijomis, taip siekiant užtikrinti paslaugų ir siekių kompleksiškumą.

3. Vystymosi poveikio didinimas – siekiama gerinti besivystančių šalių žmonių gyvenimą, įtraukiant į savo veiklą ir aplinkosaugos, socialinių problemų sprendimą.

4. Finansinės paramos poveikio užtikrinimas – siekiama, jog finansinė parama turėtų realią naudą besivystančiai šaliai, jos žmonėms, ir įįvairiems sektoriams (privačiam, kaimo ir kitiems).

7. TARPTAUTINIS SUTARIMO DĖL INVESTAVIMO CENTRAS

Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras įsteigtas 1966 metais. Jo steigimo pirminis tikslas buvo Pasaulio banko Prezidento ir personalo bendradarbiavimo gerinimas. Buvo siekiama padidinti bendradarbiavimą tarp Pasaulio banko struktūrų, įsteigiant bendrą diskusijų centrą.

Tačiau pirminė idėja išsivystė į kur kas platesnės paskirties padalinį. Dabar Tarptautinio sutarimo dėl investavimo centro pagrindinė užduotis – skatinti diskusijas tarp vyriausybių ir investuotojų, siekiant skatinti tarptautines investicijas ir taip užtikrinti finansinių srautų intensyvėjimą .

Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras įsteigtas 1966 metų spalio 14 dieną. Jo organizacinės struktūros viršūnėje yra administracinė taryba ir sekretoriatas. Administracinė taryba skiriama Pasaulio banko prezidento.

Nors Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras oficialiai laikomas autonomine tarptautine struktūra, tačiau jis yra glaudžiai susijęs su Pasaulio banko, kuris yra šio centro steigėjas. Nei viena šalis negali tapti Tarptautinio sutarimo dėl investavimo centro nare, jei ji nėra Pasaulio banko narė.

8. NARYSTĖ PASAULIO BANKO ORGANIZACIJOJE

Šiuo metu Pasaulio banko grupei priklauso praktiškai visos pasaulio valstybės :

 Pasaulio rekonstrukcijos ir plėtos bankui priklauso 184 valstybės;

 Tarptautinei plėtros asociacijai – 163 valstybės;

 Tarptautinei finansų organizacijai – 175 valstybės;

 Daugiašalei investicijų garantijų agentūrai – 158 valstybės;

 Tarptautiniam sutarimo dėl investavimo centrui – 134 valstybės.

Pagal nustatytas taisykles, valstybė, norėdama tapti Pasaulio banko grupės nare, pirmiausiai privalo tapti Tarptautinio valiutos ffondo nare.

Narystė IDA, IFC ir MIGA yra galima tik tuomet, kai valstybė yra Pasaulio rekonstrukcijos ir plėtos banko narė.

Skiriami tokie stojimo į Pasaulio banko grupę žingsniai (žr. pav.):

1. Pateikti pareiškimą dėl stojimo.

2. Išanalizavus pareiškimą, konsultuojamasi su stojančiosios valstybės atstovais dėl galimybių ir reikalavimų, norint priklausyti atskiroms Pasaulio banko struktūroms.

4 pav. Stojimo į Pasaulio banko grupę etapai

3. Nustačius kandidatės galimybes priklausyti Pasaulio banko organizacijai, Vykdomoji IBRD ir IDA direktorių taryba ir atstovai iš IFCir MIGA sprendžia dėl kandidatės priėmimo ir teikia rekomendacijas dėl priėmimo. Šis sprendimas priimamas balsuojant, o tai paprastai užtrunka apie 6 savaites. Vykstant sprendimo priėmimo procesui, vyksta diskusijos, kandidatės analizė.

4. Priėmus sprendimą, sumokėjus stojimo mokestį ir pasirašius reikalaujamus dokumentus, kandidatė įgauna teisę pasirašyti originalią IBRD, IDA, IFC ir MIGA konvenciją Vašingtone, ir ratifikuoti šią sutartį, taip užbaigiant stojimo procedūrą .

9. PASAULIO BANKO PARAMA LIETUVAI

Lietuva tapo Pasaulio banko nare 1992 metų liepą. Ši narystė yra naudinga dviem požiūriais:

 Suteikia galimybę valstybei skolintis lėšas, rasti palankesnius investicinius variantus, gauti naudingą informaciją pasaulinės ekonomikos bei investicijų valdymo klausimais.

 Lietuva pateko į būrį Pasaulio banko narių – valstybių ir tai padėjo sustiprinti šalies prestižą ir padidinti pasitikėjimą ja. Tai automatiškai didina investicijas į Lietuvą bei leidžia pagerinti šalies ekonominę situaciją.

Per

pastarąjį dešimtmetį Pasaulio bankas Lietuvai suteikė paskolų už 465,4 milijonus JAV dolerių. Pasaulio banko finansuojami projektai :

 skatino struktūrinių reformų vykdymą Lietuvoje;

 padėjo išlaikyti šalies makroekonominį stabilumą pereinamuoju ekonomikos laikotarpiu;

 kėlė užsienio investuotojų pasitikėjimą nacionaline ekonomika.

Šie projektai taip pat padėjo stiprinti šalies finansinį sektorių, skatino valstybinių įmonių ir bankų privatizavimą, privataus sektoriaus vystymąsi.

Pasaulio banko finansavimas taip pat leido sparčiau įgyvendinti reformas socialinės ir aplinkos apsaugos srityse, energetikos ir transporto sektoriuose bei leido vykdyti būtinas investicijas kituose svarbiuose infrastruktūros objektuose ekonomikos nnuosmukio laikotarpiu.

Pereinamajam laikotarpiui iš planinės į rinkos ekonomiką einant į pabaigą ir šalies ūkiui sparčiai vykdant pasiruošimą įstojimui į Europos Sąjungą, Lietuvos Respublikos ir Pasaulio banko santykiai dėsningai perauga į naują kokybinį lygį.

Lietuvos ekonomikos specialistai skiria tokias sritis, kuriose yra galimas pasaulio banko dalyvavimas :

 Viešasis administravimas;

 Kaimo restruktūrizacija;

 Socialinė apsauga;

 Sveikatos priežiūra;

 Švietimas;

 Verslo aplinka;

 Žinių ekonomika.

Šios sritys yra smulkinamos:

VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

Viešojo sektoriaus efektyvumo didinimas:

 Valstybės išlaidų valdymas

 Valstybės tarnybos reforma

 Kova su korupcija / valdymas

 Savivaldybių finansai

 Savivaldybių administraciniai gebėjimai

KAIMO RESTRUKTŪRIZACIJA

Įgūdžių tobulinimas ir įsidarbinimo galimybių kaimo vietovėse didinimas, ypač dirbantiesiems ne ūūkiuose:

 Informacijos platinimas

 Profesinis lavinimas

 Daugiau galimybių gauti finansavimą

 Švietimo paslaugos

 Telekomunikacijų / interneto ryšys

 Kaimo infrastruktūra

SOCIALINĖ APSAUGA

Pensijų sistemos modernizavimas:

 Pensijų sąlygų įvairovės įtvirtinimas besikuriant privačioms pensijų schemoms ir fondams

 Efektyvaus pensijų fondų reguliavimo mechanizmo sukūrimas

 Reformuotos pensijų sistemos skaidrumo didinimas

 Dabartinės pensijų sistemos gyvybingumo užtikrinimas

 Skurdo rrizikos senatvėje mažinimas

Visuomeninės gerovės kūrimo efektyvumo ir produktyvumo didinimas:

 Efektyvių finansavimo mechanizmų kūrimas

 Socialinių paslaugų standartų kūrimas

 Tinkamas nukreiptumas (mažinamas atvejų, kai asmenys per klaidą įtraukiami ar neįtraukiami į socialinių paslaugų gavėjų sąrašus, skaičius)

 Tęsiama institucinės apsaugos reforma

 Optimaliai plėtojamas socialinių paslaugų tinklas

ŠVIETIMAS

Pakelti besimokančiųjų lygį iki vidutinio ES lygio ir mažinti skirtinguose regionuose besimokančiųjų asmenų žinių skirtumus:

 Mokymo ir mokymosi kokybės gerinimas

 Mokymo medžiagos atnaujinimas

 Profesinio tobulinimosi teikimas mokytojams

 Švietimo monitoringo – priežiūros įvedimas

 Švietimo tyrimų politikos ir informacinės sistemos modernizavimas

Jaunimo ir suaugusiųjų įsidarbinimo galimybių didinimas:

 Sugebėjimų nepritaikymo problemos sprendimas / galimybės ir motyvacijos persikvalifikuoti ir suaugusiems tęsti mokslą didinimas

 Darbo rinkos poreikių monitoringas

 Profesinių standartų kūrimas

 Verslo skatinimas įsitraukti į švietimo ir mokymo programų kūrimą ir įgyvendinimą

Efektyvesnis išteklių paskirstymas ir ppanaudojimas:

 Efektyvus energijos naudojimas ir pastatų išlaikymas

 Mokyklų tinklo konsolidavimas

 Personalo racionalizavimas ir trečiosios pakopos mokymo įstaigų programų konsolidavimas

SVEIKATA

Viešųjų išlaidų efektyvumo sveikatos priežiūros sektoriuje didinimas:

 Sveikatos finansavimas ir draudimas

 Ligonių kasų finansuojamieji vaistai

 Privataus ir valstybinio sektorių partnerystė

 Socialiai pažeidžiamų asmenų galimybės naudotis sveikatos priežiūra didinimas

 Lengviau pasiekiamas gydymas

 Neteisėtų mokėjimų sumažinimas

 Ilgalaikė slauga

 Visuomenės sveikatos stiprinimas

VERSLO APLINKA

Investicijų klimato ir verslo aplinkos gerinimas efektyviai privataus sektoriaus plėtrai:

 Apskaitos ir audito reforma

 Draudimo priežiūros stiprinimas

 Darbo vietų kūrimas/darbo rinkos lankstumas

ŽINIŲ EKONOMIKA

Judėjimas žiniomis pagrįstos ekonomikos link:

 Siekiant užtikrinti, kad piliečiai ggalėtų gauti, taikyti ir dalintis informacija, tobulinamas švietimas ir darbo ištekliai

 Siekiant artimesnio Lietuvos mokslo ir verslo sektorių bendradarbiavimo ir norint jų pagalba patobulinti taikomas technologijas, diegiamos naujoviškos sistemos

Kuriama informacinė visuomenė, kuri turi galimybes už nedidelę kainą naudotis efektyvia telekomunikacijų infrastruktūra, kuri savo ruožtu skatina švietimą, naujoves ir tinklų kūrimą.

IŠVADOS

1. Pasaulio bankas buvo įkurtas 1944 metų liepos 1 d. Bretton Woods vietovėje, Didžiojoje Britanijoje, kur susitiko antrojo pasaulinio karo laimėtojai, tikslu numatyti priemones, kurios padėtų atstatyti sugriautą daugelio šalių ekonomiką, keltų bendrą pasaulio ekonominį lygį, mažintų silpnai išsivysčiusių šalių atsilikimą.

2. Pasaulio banko, įkūrimo tikslas – efektyviau paskirstyti visuomenės generuojamus išteklius visame pasaulyje, kadangi nesat mechanizmo, kuris būtų pajėgus kontroliuoti viso pasaulio išteklius, šis perskirstymas būtų neįmanomas.

3. Reikia paminėti, jog Pasaulio bankas – tai nėra vien tik finansinė institucija, užsiimanti indėlių rinkimu ir paskolų teikimu, kaip įprastiniai bankai.

4. Pasaulio banką sudaro 5 atskiros organizacijos: Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Tarptautinė plėtros asociacija, Tarptautinė finansų korporacija, Daugiašalė investicijų garantijų agentūra, Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras.

5. Tarptautinis rekonstrukcijos ir plėtros bankas – tai pagrindinė Pasaulio banko struktūra.

6. Pagrindiniai Pasaulio banko veiklos principai: orientacija į klientus, bendradarbiavimas, aiškūs veiklos rezultatai, inovacijos, tarptautinės plėtros organizacijos baziniai vystymosi pagalbos principai: greitinti visapusišką vystymąsi, investavimas į visuomenės socialinį sektorių, vyriausybės sektoriaus vveiklos efektyvumo didinimas, aplinkos apsauga vystantis šaliai, teikti pagalbą konfliktų nualintoms šalims, plėtoti prekybą ir regioninę integraciją.

7. Tarptautinė finansų organizacija (IFC), kaip ir IDA, siekia mažinti skurdą trečiojo pasaulio šalyse. Tačiau ši organizacija veikia kiek kitokia kryptimi – ji skatina privataus sektoriaus plėtrą, skatindama investicijas į šį sektorių.

8. Daugiašalė investicijų garantijų agentūra skatina investuotojus, suteikdama politinės rizikos draudimą investuotojams ir skolintojams, bei padėdama besivystančioms šalims pritraukti užsienio investicijas.

9. Tarptautinio sutarimo dėl investavimo centro pagrindinė užduotis – skatinti diskusijas tarp vyriausybių ir investuotojų, siekiant skatinti tarptautines investicijas ir taip užtikrinti finansinių srautų intensyvėjimą. Nors Tarptautinis sutarimo dėl investavimo centras oficialiai laikomas autonomine tarptautine struktūra, tačiau jis yra glaudžiai susijęs su Pasaulio banko, kuris yra šio centro steigėjas.

10. Pagal nustatytas taisykles, valstybė, norėdama tapti Pasaulio banko grupės nare, pirmiausiai privalo tapti Tarptautinio valiutos fondo nare. Narystė IDA, IFC ir MIGA yra galima tik tuomet, kai valstybė yra Pasaulio rekonstrukcijos ir plėtos banko narė.

11. Lietuvos narystė Pasaulio banko organizacijoje yra naudinga, nes: suteikia galimybę valstybei skolintis lėšas, rasti palankesnius investicinius variantus, tai padėjo sustiprinti šalies prestižą ir padidinti pasitikėjimą ja.

LITERATŪRA

1. Vitkus. G. Politologijos įvadas. – Vilnius, Leidybos centras, 1992.

2. Interneto prieiga: http://www.ivpk.lt/main.php?cat=99.

3. Interneto prieiga: http://mks.lms.lt/sekcijos/ekonomika/survila_rimas.doc.

4. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/EXTARCHIVES/0,,contentMDK:20053333~menuPK:63762~pagePK:36726~piPK:36092~theSitePK:29506,00.html

5. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040558~menuPK:34559~pagePK:34542~piPK:36600,00.html

6. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/IDA/0,,pagePK:118644~theSitePK:73154,00.html

7. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040908~menuPK:34591~pagePK:43912~piPK:44037,00.html

8. Interneto prieiga: http://www.worldbank.org/icsid/about/about.htm

9. Interneto prieiga: http://www.miga.org/screens/about/about.htm

10. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040565~menuPK:34563~pagePK:43912~piPK:44037~theSitePK:29708,00.html

11. Interneto prieiga: http://www.ifc.org/about

12. Interneto pprieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20103831~menuPK:250985~pagePK:43912~piPK:44037~theSitePK:29708,00.html

13. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20103838~menuPK:250987~pagePK:43912~piPK:44037~theSitePK:29708,00.html

14. Interneto prieiga: http://web.worldbank.org/WBSITE/EXTERNAL/EXTABOUTUS/0,,contentMDK:20040581~menuPK:271153~pagePK:34542~piPK:36600~theSitePK:29708,00.html