Pensijų fondai

T U R I N Y S

1. Pensijų reformos prielaidos 3

2. Pirma pensijos pakopa. Jos trūkumai 4

3. Antra pensijos pakopa 6

4. Pensijų reformos privalumai 8

5. Antros pakopos modelis 9

6. Reformos dalyvio pasirinkimas 11

7. Trečia pakopa. savanoriškas draudimas 13

8. Išvados 14

Naudotų literatūros šaltinių sąrašas 15

1. PENSIJŲ REFORMOS PRIELAIDOS

Pensinio aprūpinimo sistemos formavosi ilgą istorinį laikotarpį, buvo veikiamos skirtingose šalyse veikusių skirtingų ekonominių, politinių, kultūrinių sąlygų. Jų įvairovė gali būti lengviau pažinta grupuojant pagal tam tikrus kriterijus. Dažnai minimos trys pagyvenusių žmonių senatvės apsaugos sistemų pakopos.

Pirmoji pakopa – bazinė, apima vvisus arba bent jau visus samdomąjį darbą dirbančius gyventojus. Tai valstybinės arba socialinio draudimo pensijos, kurias apibrėžia įstatymais ir sklandų veikimą užtikrina valstybė.

Antroji pakopa – profesinių pensijų schemos. Jas teikia individualūs darbdaviai, jų asociacijos, profesinės sąjungos. Dalyvavimas jose – dažniausiai kolektyvinis pagal darbo sutartį.

Trečioji pakopa – savanoriškasis individualus draudimas, kuriuo asmenys rūpinasi patys.

Pensijų reforma Lietuvoje – tai labai ilgai svarstytas, dar ilgiau išdiskutuotas ir pagaliau realizuojamas projektas, kurio tikslas – kiekvieno iš mūsų gerovės didinimas; tai būdas sukaupti dalį Mūsų aateities pensijos privačioje pensijų kaupimo bendrovėje.

Pensijų reforma yra neišvengiama dėl socialinių ir ekonominių priežasčių. Lietuvos visuomenė, kaip ir kitose Europos valstybėse senėja. Taip yra todėl, kad šeimos gimdo vis mažiau vaikų, o žmonės gyvena vis ilgiau. Valstybei vis sunkiau sspręsti pagyvenusių žmonių gerovės klausimą, kadangi tą patį „pyragą”, susidedantį iš dabartinių mokesčių mokėtojų įmokų, tenka dalinti vis didesniam pagyvenusių žmonių būriui.

Dabartinė socialinio draudimo sistema (Sodra) veikia einamuoju finansavimo principu – gautos lėšos iš karto paskirstomos pensijoms ir pašalpoms mokėti, kaupiamųjų rezervų nėra. Be to, senatvės pensija sudaro vos 25–40 proc. buvusio atlyginimo. Siekiant pagerinti padėtį, pradėta pensijų reforma, kuri turėtų užtikrinti saugesnę senatvę.

2. PIRMA PENSIJOS PAKOPA. JOS TRŪKUMAI.

Kokia tvarka buvo iki pensijos reformos? Kaip matote grafike, 34 % darbdavio buvo sumokami į Sodrą. 34 % skirstomi į 8.1 % – pašalpoms ir 25.9 % pensijai. Pastarieji dar buvo skirstomi į 10 % bazinei pensijai ir 15.9 – papildomai pensijai.

Šiandien Sodros gaunamos įplaukos iš karto yra ppaskirstomos pagal paskirtį, t.y. Sodra viską, ką gauna, iš karto atiduoda. Nėra jokio kaupimo, jokių pastangų užtikrinti, kad būtent taip ir bus ateityje. Šiuo metu vidutinė Sodros pensija yra 341 Lt, garantuojanti minimalų pensinį aprūpinimą skurdo ar negalios atveju.

Pasirinkus kaupimą privačiame pensijų fonde, įmokų mokėjimo pobūdis ir dydis nesikeis, nereikės nieko papildomai mokėti. Darbdavys mokės tokią pačią įmoką (34 proc.) Sodrai, o ši atskaitys reikiamą sumą pensijų fondams.

Kaupdami pensiją privačiai, asmenys nepraranda teisės į pašalpas nelaimės atveju bbei valstybinės socialinės pensijos (tiesa, ši šiek tiek sumažės). Be to, sukauptos lėšos tampa žmogaus nuosavybe ir yra paveldimos.

Pensijų fondai yra skirti ir suinteresuoti uždirbti kuo didesnę grąžą savo dalyviams. Esminė rizika, su kuria susidurs pensijų fondų dalyviai, yra vertybinių popierių kainos kritimas, tačiau esant ilgalaikėms investicijoms rizika smarkiai sumažėja. Tokia rizika būdinga visoms lėšų kaupimo formoms. Jos dydis taip pat priklauso ir nuo investavimo programos, kurią pensijų fondo dalyvis gali pasirinkti.

Pagrindinis pastarojo meto leitmotyvas – dalyvauti privačiai kaupiant pensijas yra ypač rizikinga ir tarsi neverta. Svarstant, ar verta ką nors keisti, visada reikia prisiminti, kad lyginame su esama padėtimi, o ne su idealiu modeliu. Iš tiesų jeigu šiandien neprivalėtume mokėti socialinio draudimo įmokų, galėtume svarstyti, ar kaupti pensijų fonde, ar investuoti savarankiškai, ar laikyti pinigus kojinėje, ar apskritai nekaupti. Deja, tokios idealios pasirinkimo galimybės neturime. Tačiau turime santykinį pasirinkimą: dėl 2,5 proc. įmokos galime rinktis – ar apskritai kaupti privačiai ir kur kaupti, jei taip. Jau aišku, kad galėsime rinktis iš neblogos puokštės jau žinomų finansų institucijų, tikėtina, sulauksime ir naujų. Pirmą kartą valdžia nenusprendė visko dėl mūsų pensijos, bet leido rinktis pačiam žmogui. Stebint visuomenės nuotaikas, panašu, kad tai labiausiai ir nepatinka.

Steigiamoms pensijų kaupimo bendrovėms, jjų investavimo kryptims keliami griežti įstatymų reikalavimai, jas prižiūrės dvi kontrolės institucijos: Vertybinių popierių komisija ir Valstybinė draudimo priežiūros tarnyba prie Finansų ministerijos.

3. ANTRA PENSIJOS PAKOPA.

Teisę užsiimti pensijų kaupimo veikla turi tik Lietuvos Respublikoje registruota draudimo įmonė, turinti galiojančią licenciją vykdyti gyvybės draudimo veiklą ir leidimą vykdyti pensijų kaupimo veiklą. Leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą išduoda ir atšaukia priežiūros institucija jos nustatyta tvarka. Leidimas vykdyti pensijų kaupimo veiklą negali būti perduodamas.

Įmokos, kurios bus pervedamos į pensijų fondus, bus kaupiamos – už jas bus įsigyjami vertybiniai popieriai, kitas turtas, bus gaunamos palūkanos, už jas vėl perkamas turtas. Atėjus senatvės pensijos amžiui, už sukauptą sumą bus įsigyjama kasmėnesinė išmoka – pensija iki gyvos galvos, arba kitaip tariant anuitetas. Naujoji kaupimo sistema nuo jau veikiančių gyvybės draudimo bendrovių skirsis tuo, kad jokių papildomų įmokų, kaip gyvybės draudime, mokėti nereikės – ji bus finansuojama iš tų pačių socialinio draudimo įmokų. Kaupdami dalį įmokų žmonės gaus ir didesnes pensijas, nes investicijų grąža kaip taisyklė yra didesnė nei darbo užmokesčio augimas.

Pagal Lietuvos Respublikos Pensijų Kaupimo įstatymą, pensijų kaupimo bendrovė kiekvienam dalyviui, įgijusiam teisę gauti pensijų išmoką ir pareiškusiam valią dėl jos išmokėjimo, apskaičiuoja bazinio pensijų anuiteto (anuiteto be paveldėjimo, mokamo lygiomis dalimis ir nutraukiamo mokėti ppo dalyvio mirties) dydį pagal dalyvio sukauptą pensijų turtą. Bazinio pensijų anuiteto skaičiavimo metodiką tvirtina draudimo priežiūros institucija. Pensijų anuitetas yra privalomas, kai dalyviui apskaičiuoto bazinio pensijų anuiteto dydis yra ne mažesnis kaip pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio. Pensijų anuitetas privalo būti nupirktas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą. Jei, bazinio pensijų anuiteto dydis yra mažesnis nei pusė valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio, asmuo atleidžiamas nuo prievolės įsigyti pensijų anuitetą. Šis dalyvis turi teisę gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinę ar vienkartinę pensijų išmoką. Dalyvis, kuriam apskaičiuotas bazinio pensijų anuiteto dydis viršija trigubą valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydį, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią vienkartinę įmoką trigubos valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio baziniam pensijų anuitetui įsigyti, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės periodinės ar vienkartinės pensijų išmokos būdu.

Dalyvis, kuriam pensijų anuiteto įsigijimas yra privalomas, turi teisę pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją ir, kiek tai neprieštarauja Įstatymui, pensijų anuiteto rūšį. Pensijų anuitetai gali būti mokami pensijų anuiteto sutartyje numatytą laikotarpį dalyvio įpėdiniams po jo mirties.

Pensijų anuitetas yra mokamas pensijų anuiteto sutarties, apmokėtos vienkartine įmoka iš dalyvio vardu pensijų fonde sukaupto pensijų turto, pagrindu. Ši vienkartinė įmoka mokama pensijų išmokos sutarties pagrindu draudimo

įmonei, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį dėl pensijų anuiteto mokėjimo sąlygų.

Draudimo įmonė, su kuria dalyvis sudarė pensijų anuiteto sutartį, apie sutarties sudarymą ne vėliau kaip per 1 darbo dieną raštu (ar tarpusavyje suderinus informacijos pateikimo tvarką − elektroniniu būdu) turi pranešti pensijų kaupimo bendrovei, kurios valdomame pensijų fonde yra sukauptas dalyvio pensijų turtas. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi pranešimą apie pensijų anuiteto sutarties sudarymą, pensijų išmokos sutartyje nustatyta tvarka perveda dalyviui priklausančias lėšas (ar jų dalį) į draudimo įįmonės nurodytą sąskaitą. Pensijų anuitetas mokamas buvusiam dalyviui ne rečiau kaip vieną kartą per 3 mėnesius iki gyvos galvos. Draudžiama nustatyti mažėjantį anuitetą.

4. PENSIJŲ REFORMOS PRIVALUMAI.

Galima būtų išskirti šiuos reformos privalumus:

• Garantuota ir, tikėtina, gerokai didesnė pensija, sulaukus pensinio amžiaus. Kadangi dabar visos Sodros įplaukos yra iš karto paskirstomos išmokoms, pensijų reformoje dalyvaujantieji turi galimybę dalį savo pensinių lėšų sukaupti privačiuose fonduose, taip pat šias lėšas kas metai auginti investuojant į vyriausybės vertybinius popierius, įvairias akcijas, obligacijas ir panašiai. IIr visa tai nereikalauja iš Jūsų jokių papildomų įmokų bei nemažina “į rankas” gaunamo atlyginimo.

• Pensijų fonduose kaupiamų lėšų dydis tiesiogiai priklauso nuo Jūsų oficialiai gaunamų pajamų. Taip pat – skirtingai, nei Sodroje – dalyvaujant reformoje nėra nustatyta didžiausios pensijos rriba.

• Jūsų kaupiamos lėšos pensijų fonduose yra Jūsų nuosavybė. Ir – tai yra paveldima nuosavybė. Žodžiu viskas, ką Jūs sukaupsite, yra Jūsų ir tik Jūsų.

• Visi dalyvaujantys reformoje ir toliau galės gauti visas socialinio draudimo garantijas – motinystės pašalpas, ligos pašalpas, nedarbingumo pašalpas ir t.t.

• Jei Jūsų sukauptų lėšų bus nedaug, atėjus pensiniam amžiui Jūs visus pinigus galėsite pasiimti iš karto.

• Pensijų kaupimo fondas – laisvai pasirenkamas.

5. ANTROS PAKOPOS MODELIS.

Antrosios pakopos kaupimo modelio eiga:

1. Pensijų fondo dalyvis pasirašo sutartį su pensijų kaupimo bendrove (PKB);

2. Per 1 darbo dieną PKB informuoja Valstybinio socialinio draudimo fondo (Sodros) valdybą apie naują pasirašytą sutartį;

3. Sodra reguliariai perveda į pensijų fondą iš fondo dalyvio gauto socialinio draudimo mokesčio dalį;

4. Pensijų fondo turtas yra laikomas ir traukiamas į apskaitą aatskirame depozitoriume;

5. PKB veiklą prižiūri ir kontroliuoja Vertybinių popierių komisija.

Pensijų fondą sudarantis turtas yra dalyvių bendroji dalinė nuosavybė. Jis yra traukiamas į apskaitą atskirai nuo nuosavo valdymo įmonės turto. Pensijų fondo turtas negali būti skolinamas, įkeičiamas, juo negalima garantuoti arba laiduoti kitų asmenų įsipareigojimų. Taip pat iš pensijų fondo turto yra draudžiama išieškoti skolas pagal valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvių prievoles.

Pensijų fondas yra laikomas depozitoriume. Depozitoriumas – komercinis bankas, turintis teisę teikti investicines paslaugas ir turintis buveinę arba skyrių Lietuvos RRespublikoje, Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas ar Europos Sąjungos valstybių centriniai vertybinių popierių depozitoriumai, jeigu jie turi teisę saugoti pinigines lėšas. Depozitoriumų funkcija – saugoti pinigus fiziškai ir garantuoti saugumą. Mūsų žiniomis ne visos draudimo bendrovės turi depozitoriumus, todėl naudosis kitų bendrovių depozitoriumais, už kuriuos pastarieji ims aptarnavimo mokestį.

Lietuvos Respublikos Pensijų Kaupimo įstatymas taip pat riboja pensijų fondų veiklos riziką. Įstatyme numatyti kapitalo pakankamumo reikalavimai, pradinis ir įstatinis kapitalai (300.000 EUR), ne mažiau nei 250.000 EUR nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį. Turtiniai įnašai negali sudaryti daugiau kaip 20 procentų valdymo įmonės įstatinio kapitalo. Turtiniu įnašu gali būti tik nekilnojamasis turtas, būtinas tiesioginei valdymo įmonės veiklai. Ne mažiau kaip 125 000 eurų valdymo įmonės nuosavo kapitalo turi būti investuota į diversifikuotą investicijų portfelį ir kiti reikalavimai.

6. REFORMOS DALYVIO PASIRINKIMAS.

Pirmosios bendrovės leidimus vykdyti pensijų kaupimo veiklą gavo rugpjūčio pabaigoje. 2003-aisiais tokią veiklą pradėjo 10 įmonių (abėcėlės tvarka):

— UAB „Commercial Union Lietuva gyvybės draudimas“,

— UAB „Ergo Lietuva gyvybės draudimas“,

— UAB „Finasta investicijų valdymas“,

— UAB „Hansa investicijų valdymas“,

— UAB „Lietuvos draudimo“ gyvybės draudimas,

— UAB „Lindra – gyvybės draudimas“,

— UAB „Medicinos banko investcijų valdymas“,

— UAB „Nord/LB investicijų valdymas“,

— UAB „Sampo gyvybės draudimas“,

— UAB „VB investicijų valdymas“.

Kiekviena iš jų suteikia galimybę pasirinkti dvi arba tris skirtingas investavimo strategijas, kurios lems asmens kaupiamų lėšų pelningumą, saugumą. Pirmasis pasirinkimas itin svarbus, nes pasirinktą pensijų kaupimo bendrovę galima bus pakeisti tik po 3 metų.

Pagrinde siūlomi trys pensijų kaupimo variantai. Pirmasis būtų – konservatyvus, siūlomas vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi jiems likęs iki pensijos laikotarpis yra trumpesnis, tai gi ir siūloma rizika, turėtų būti mažesnė. Pagal šį planą, bendrovės investuoja į mažai rizikingus vertybinius popierius, tokius kaip Europos Sąjungos, Lietuvos vyriausybių arba Europos Centrinio banko išleistus arba į jų garantuotus vertybinius popierius.

Antrajį planą galima būtų pavadinti vidutinės investicijos. Kai kurios bendrovės vidutinio plano neturi, tačiau apibendrinant šis planas skirtas vidutinio amžiaus žmonėms, kuriems iki pensijos dar pakankamai daug laiko, kurie linkę gauti didesnes pajamas ir daugiau rizikuoti. Šiuo atveju, bendrovės gali investuoti didesnę dalį lėšų į vertybinius popierius, o mažesniąją – į akcijas, ar kitus finansų instrumentus, kurie yra didesnio rizikos laipsnio.

Trečiasis planas – padidintos rizikos investicijos. Šiuo planu gali ryžtis pasinaudoti tik labai jauni žmonės, kuriems rizika nesvarbi, ir laiko iki pensijinio amžiaus jie turi daug. Padidintos rizikos investicijos – lėšos investuojamos daugiausiai į akcijas, kurios siūlo uždirbti didelę grąžą. Kadangi laiko iki pensijos aapdraustajam yra daug, tai pirmaisiais metais, smarikiai rizikuodamas, bet gali užsidirbti daugiau pinigų, nei tie, kurie būdami to pačio amžiaus ir investuodami į mažiau rizikingesnį planą.

Plano pasirinkimas – tiktai žmogaus asmeninis reikalas. Draudimo bendrovė šiuo atveju nei pataria, nei nurodo. Nei viena bendrovė negarantuoja investicijų grąžos.

7. TREČIA PAKOPA. SAVANORIŠKAS DRAUDIMAS.

Prognozuojama, kad po penkerių metų, Lietuvoje darbo užmokestis augs. Žmonės turėdami didesnes pajamas turės galimybę jų dalį investuoti į savanorišką draudimą. Trečioji pensijų reformos pakopa – tai savanoriškas pensijų kaupimas ir gyvybės draudimas. Šioje pakopoje, žmonės savo pinigus galės investuoti į draudimo bendrovių siūlomus produktus, bei kaupti papildomą pensijų fondą. Trečioje pakopoje kaupiamam fondui bus taikomi lengvatiniai mokesčiai. Taip pat, trečioje pakopoje draudimo lėšos bus laikomos depozitoriumuose, ko šiuo metu nėra. Depozitoriumai užtikrina, kad žmonių lėšos nebus naudojamos bankų reikmėms.

Tai gi, trečioji pakopa – tai suteikta galimybė užsitikrinti geresnę senatvę.

8. IŠVADOS.

Taigi, ar pensijų reforma užtikrins mums geresnę senatvę? Yra žmonių, kurie šią reformą vertina labai skeptiškai, tačiau rezultatai parodė, kad dauguma – už reformą. P. Guoda Steponavičienė, LLRI viceprezidentė sako (2003), kad atsitiko nuostabus įvykis – Lietuvos valdžia ėmė ir žengė pirmą žingsnį keisdama pensijų sistemą. Žingsnis, palyginti su Čilės ar Lenkijos, gana kuklus, tačiau, palyginti su Vokietijos ar Prancūzijos,

tiesiog milžiniškas.

Sunku būtų parinkti geresnius žodžius apibendrinant pensijų refomos naudą nei p.Guodos Steponavičienės (2003), kad privačios pensijos naudingos tuo, jog, pirma, suteikia galimybę sukaupti papildomą pensiją; antra, privati pensija priklauso žmogui nuosavybės teise; trečia, kaupimo metu žmogus yra pilnai informuojamas apie tai, kas su jo pinigais vyksta ir kiek jau yra sukaupta; ketvirta, privačiai kaupiant sumažinama politinė pensijų sistemos rizika (ekonominė rizika būdinga abiems sistemoms, tik „Sodroje“ ji susijusi su darbo užmokesčio dydžių, o privačioje – su kapitalo rinkų ppelningumu); penkta, jei kaupimui skiriama dalis privalomojo draudimo įmokos (kaip yra Lietuvoje), ta dalimi sumažėja perskirstymas tarp pensijų gavėjų.

NAUDOTŲ LITERATŪROS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS:

1. www.pensija.lt/index.php/lt/21432; 2004.01.27

2. www.politika.osf.lt/eurointegracija/santraukos/reformoje.htm; 2004.01.27

3. www.freewebs.com/draudimas/pensijureforma.htm; 2004.01.27

4. Steponavičienė G., „Laisvoji rinka“; 2003 Nr.3

5. Pensijų Kaupimo Įstatymas, 2003.07.04