PVM TAIKYMAS LIETUVOJE

“PVM TAIKYMAS LIETUVOJE”

PVM ir jo reikšmė.

Pridėtinės vertės mokestis PVM yra vienas iš vartojimo mokesčių. Vartojimo mokesčiai gali būti bendrieji (PVM, apyvartos mokesčiai) ir atskiroms prekių ar paslaugų rūšims (akcizai, valstybės fiskalinio monopolio mokestis, licencijų mokestis irk t.).

Istorijoje nėra žinoma atvejo, kad teoriškai sukurtas mokestis taip greitai būtų įgyvendintas ir daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, taptų pagrindiniu vartojimo mokesčiu. Tai kodėl gi PVM toks populiarus? Kiekvienos šalies vyriausybė siekia gauti į biudžetą kuo daugiau mokestinių įplaukų, o PPVM tam yra parankus. Šis mokestis turi plačią apmokestinimo bazę, nesudėtinga apmokestinti paslaugas, mokesčio veikimo mechanizmas trukdo išvengti apmokestinimo, lengva jį surinkti, ypač kai yra vienas tarifas (nors taip mano ir ne visi mokesčių ekspertai). Besivystančiai šaliai žalinga apmokestinti ne tik verslininkystės pajamas, bet ir taupomas lėšas, tai belieka tiesiogiai apmokestinti vartojimą, ir čia geriausias būdas yra PVM. Daugelis mokesčių specialistų mano, kad PVM yra efektyvus mokestis. Jis paprastai padeda surinkti daug pajamų, esant nedideliems tarifams ir per daug nemenkinant vveiklos skatinimo. PVM yra lengviau surinkti, nes jis įvedamas gamybos pradžioje, kur jį galima lengvai nustatyti ir kontroliuoti, o paskui jis pats save kontroliuoja, t.y. nereikia tikrinti, ar kiekvieną kartą perkant šis mokestis priskaičiuojamas, nes jis jau atsispindi pirkinio kainoje. PVM įvedamas kiekvienoje gamybos bei prekybos pakopoje ir gyvuoja, kol pasiekia vartotoją.

Užsienio šalių patirtis rodo, kad PVM įgyvendinimas yra sudėtingas procesas. Nėra paprasta valdyti didžiulius mikestinių pinigų srautus ir jų mokėtojus. Tai pajutoma ir Lietuvoje. PVM įvedimui nebuvo pasiruošę gamintojai ir prekybininkai, apskaičiuojantys ir pervedantys mokestį į biudžetą, taip pat ir mokesčių mokėtojai. Verslininkai prekėms ir paslaugoms pirkti turėjo išleisti žymiai daugiau grynųjų pinigų, o pradedantys veiklą asmenys ar kurių meinė apyvarta maža, negalėjo daryti PVM atskaitos. Šį mokestį grąžinti iš biudžeto yra keblu, ir dažnai tai susiję su juridinių ar fizinių asmenų veiklos apskaitos patikrinimu. Įvedus PVM , nebuvo sumažinti ar panaikinti kiti mokesčiai, todėl žymiai išaugo prekių kainos, o jų nekompensavo nei didinami atlyginimai, nei kitos lengvatos. SSunkiausia mokesčio našta teko vartotojams, nes pirmojo būtinumo prekes jie perka ir už aukštesnę kainą. Nors PVM įstatymas, galiojęs iki 2002m. liepos 1 d., ir buvo laikomas vienu geriausiai parengtų mkesčius reglamentuojančių įstatymų Lietuvoje , Tačiau taikydami jį praktiškai, ūkio subjektų buhalteriai ir finansininkai susiduria su daugybe neaiškumų. Daug kartų keistos įstatymo straipsnių nuostatos, trikdo verslininkus, priimant savo veiklos organizacinius sprendimus ir sukelia nestabilumą visuomenėje, kurios kiekvienas žmogus yra PVM mokėtojas. Tyrimai rodo, kad PVM įstatymas bei su juo susiję ppoįstatyminiai aktai nepakankamai profesionaliai parengti ir įgyvendinami. Tačiau apskritai PVM įvedimą galima vertinti teigiamai. PVM apmokestinus prekes ir paslaugas, išsiplėtė apmokestinamoji bazė, ir kasmet į nacionalinį biudžetą surenkama vis daugiau mokestinių išteklių. Taigi PVM Lietuvoje tapo vienu svarbiausių biudžetinių įplaukų šaltiniu, jį galima vadinti efektyviu mokesčiu, nes admininstravimo ir kontrolės kaštai, palyginti su kitų mokesčių, yra mažesni. Nuo 1995m. įvedus kasos aparatus ir sugriežtėjus kontrolei, nuslėpti pardavimus daug sunkiau. Šiuo mokesčiu neapmokestinamos eksportuojamos prekės netrukdo konkuruoti lietuviškoms su užsienio prekėms ir skatina eksportą. PVM yra tiesiogiai neutralus įmonių veiklai, nes jį moka galutinis vartotojas. Įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, suinteresuotos pirkti įmonių – PVM mokėtojų – veiklos produktą, nes tada pirkimo PVM gali traukti į atskaitą.Svarbu ir tai, kad šiuo metu Lietuvoje Šiuo mokesčiu neapmokestinamos investicijos į pagrindinį kapitalą.

Lietuvoje nagrinėjamasis vartojimo mokestis 1991 m. gruodžio 10d. įvestas vietos apyvartos mokesčio ir pavadintas bendrojo akcizo mokesčiu (dabartinis PVM), taip pat įvestas individualus akcizo mokestis (dabar vadinamas akcizu). PVM iki 2002m. liepos 1 d. reglamentavo Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, priimtas 1993 m. gruodžio 22 d. Nr. 1-345 ir daugybė vėlesnių jo pakeitimų bei papildymų, taip pat Finansų ministerijos parengta “PVM apskaičiavimo ir mokėjimo instrukcija” ir kiti poįstatyminiai aktai.

Kas moka PVM Lietuvoje?

Bendrąja prasme, PVM moka apmokestinamasis asmuo, kuris gali būti Lietuvos Respublikos ar užsienio asmuo. PVM mokėtojas – apmokestinamasis samuo, mokesčio administratoriaus įregistruotas kaip PVM mokėtojas., kuris vykdo bet kokio pobūdžio ekonominę veiklą. Į šią veiklą įskaitoma gamyba, prekyba, paslaugų teikimas, žemės ūkio veikla, žuvininkystė, kasyba, profesinė veikla, naudojimasis turtu ir turtinių teisių turėjimas. Svarbu žinoti, kad ekonomine veikla nelaikoma:

• Darbo veikla;

• Valstybės ir savivaldybių veikla (apibrėžta įstatymo 2-ojo str. 30 dalyje);

• Akcijų (dalių, pajų) ir kitų vertybinių popierių turėjimas, net jei iš to gaunama pajamų;

• Banko indėlio ir sąskaitos ar banko kortelės sąskaitos turėjimas, net jei iš to gaunama pajamų;

• Atsitiktiniai sandoriai – tarpusavyje nesusiję sandoriai, neturintys nuolatinumo požymių.

Apmokestinamaisiais asmenimis gali būti atsiskleidę ir neatsiskleidę tarpininkai, dalyvaujantys prekių tiekimo ar paslaugų teikimo sandoriuose. Pagal PVM įstatymą, prekė yra bet koks daiktas, taip pat elektros energija, dujos ir kitų rūšių energija. PVM mokėtoju gali būti registruojamas tik apmokestinamasis asmuo, kurio bendra pajamų suma iš ekonominės veiklos per metus viršijo 100 000 lt. Viršijus minėtą sumą, privalu teritorinei mokesčių inspekcijai pateikti prašymą įregistruoti PVM mokėtoju ir nuo to mėnesio skaičiuoti PVM. PVM įstatyme atlygis apima visa tai, kas pinigais ar bet kokia kita forma gauta (gautina) kaip atlyginimas už prekes ar teikiamas ppaslaugas iš pirkėjų (kliantų) ir trečiosios šalies. Atlygiu nelaikomas gaunamas nario mokestis ar paaukotos lėšos pelno nesiekiančio juridinio asmens veiklai, sisijusiai su visų narių interesų atstovavimu ir visiems nariams tenkančia nauda.

PVM objektas.

Apmokestinamasis objektas yra apmokestinamojo asmens, vykdančio ekonominę veikląprekių tiekimas ir paslaugų teikimas už atlygį šalies teritorijoje ir už importuojamas prekes. Jei fizinio asmens sandoriai nėra susiję su vykdoma ekonomine veikla, tai jo tiekiamos prekės ar teikiamos paslaugos nelaikomos PVM objektu. Kita svarbi PVM objekto pripažinimo sąlyga – šalies teritorija. Tai Lietuvos Respublikos teritorija ir greta jos teritorinių vandenų esantis plotas, kuriame pagal Lietuvos Respublikos įstatymus ir tarptautinę teisę Lietuvos Respublika turi teisę tyrinėti ir ekspoatuoti jūros dugno ir požeminius gamtos išteklius. Prekių tiekimas yra jų pardavimas kitam asmeniui, kuris po to jomis disponuoja kaip savininkas. Paslaugų teikimu laikomas bet koks sandoris dėl bet kokio civilinių teisių objekto, jeigu jis nelaikomas prekių tiekimu. Tai programinės įrangos perdavimas, nuoma, statybos darbai, įskaitant pastatyto naujo pastato perdavimą užsakovui, ir kitos įvairios paslaugos.

Apmokestinimo momentas ir apmokestinamoji vertė.

PVM įstatyme nurodoma, kad apmokestinimo momentas atsiranda, kai:

• Išrašoma PVM sąskaita-faktūra arba kitas prekių tiekimui ar paslaugų teikimui įforminti naudojamas apskaitos dokumentas;

• Pateikus prekes ar suteikus paslaugas (dokumentas dar neišrašytas);

• Gaunamas atlygis;

• Avansiniai mokėjimai;

• Atvejai, kai apskaičiuoti ir

sumokėti PVM privalo prekės (paslaugos) pirkėjas;

• Atsiranda importo skola muitinei (importo PVM);

• Pasigamintas turtas pradedamas naudoti.

Į apmokestinamąją vertę įtraukiamos tik subsidijos ir dotacijos, tenkinančios visas šias sąlygas:

1. mokamos pardavėjui,

2. jas moka trečioji šalis,

3. ši suma sudaro atlygį už prekę ar jo dalį.

Jeigu pirkėjas privalo mokėti palūkanas ir jų dydis yra nurodytas sutartyje, tai palūkanos į apmokestinamąją vertę neįskaitomos. Visais kitais atvejais į apmokestinamąją vertę įtraukiami mokesčiai ir rinkliavos. PVM gali būti skaičiuojamas netgi nuo kelių mokesčių.

PVM tarifai.

PVM suma sąskaitoje-faktūroje bei deklaracijoje ir kkituose dokumentuose nustatoma, taikant reikiamus šio mokesčio tarifus: 18, 5 ir 9 proc. arba nulinis tarifas.Standartinis tarifas – 18%. Jis taikomas visais atvejais. 18% tarifas apskaičiuojamas nuo PVM objekto apmokestinamosios vertės. Kai skaičiuojama PVM nuo apmokestinamosios vertės kartu su PVM, taikomas 15,25 proc. Tarifas. Tačiau PVM abiem atvejais yra vienodas.

1 schema. PVM tarifai.

Specialios apmokestinimo PVM schemos.

PVM įstatyme atskirai aptartos 4 schemos:

1. Kompensacinio PVM tarifo ūkininkams schema;

2. naudotų prekių, meno kūrinių, kolekcinių ir antikvarinių daiktų apmokestinimo schema;

3. turizmo paslaugų apmokestinimo schema;

4. investicinio aukso aapmokestinimo schema.

Neapmokestinamos PVM prekės ir paslaugos.

Prekių tiekimas ir paslaugų teikimas:

• švietimo bei mokymo ir kultūros bei sporto paslaugos;

• socialinės bei sveikatos priežiūros paslaugos ir prekės;

• radio ir televizijos (nesiekia pelno), pašto paslaugos;

• finansinės ir draudimo paslaugos;

• pelno nesiekiančių juridinių asmenų veikla;

• pašto mokos ženklai;

• azartiniai lošimai iir loterijos;

• nekilnojamų daiktų nuoma;

• nekilnojamų daiktų pardavimas, praėjus 2 metams po jo užbaigimo arba esminio pagerinimo.

Importuojamos prekės:

• prekės pagal Muitinės kodeksą;

• diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei tarptautinių organizacijų personalui ir jos šeimos nariams skirtos prekės;

• keleivių atgabenamos prekės;

• Lietuvos banko importuojamas auksas

• Prekės, įsigytos iš techninės pagalbos lėšų;

• Kiti ypatingi atvejai (parama, paveldėti daiktai, turizmo informacinėliteratūra ir kt.).

PVM mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir deklaravimas.

Užsienio šalyse PVM apskaičiuojamas, taikant 4 metodus:

1. tiesioginį atimties

2. netiesioginį atimties

3. tiesioginį sudėties

4. netiesioginį sudėties.

Plačiausiai paplitęs netiesioginis atimties metodas. Jo pranašumai:

• leidžia mokesčio tarifą taikyti tiesiogiai sandorio metu (techniniu, juridiniu požiūriu pranašesnis);

• geriau tinka, kai yra nevienodi tarifai;

• mokestį galima apskaičiuoti ne tik per metus, ketvirtį, mėnesį, bet ir kas dieną.

Šis metodas taikomas, naudojant sąskaitas-faktūras, jis netgi vadinamas sąskaitų-faktūrų metodu.PVM mokėtojai į biudžetą moka PVM skirtumą (iš gaunamos mokesčio ssumos už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas atimama sumokėta mokesčio suma tiekėjams). Toks PVM mokėjimo į biudžetą mechanizmas veikia ir Lietuvoje, nes kitaip ta pati vertė būtų apmokestinama kilis kartus.

Pardavimo PVM – PVM suma, kuri PVM įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuota už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes.

Pirkimo PVM – PVM suma, sumokėta už įsigytas prekes ar paslaugas, taip pat PVM suma, apskaičiuota už pasigamintą ilgalaikį materialųjį turtą.

Importo PVM – PVM suma, apskaičiuota už importuojamas prekes, dėl kurių aatsirado omporto skola muitinei.

PVM atskaita – pirkimo ar importo PVM dalis, atskaitoma įstatymo numatyta tvarka.Teisę į PVM atskaitą turi tik PVM mokėtojai:

1. bet kokiai ekikonominei apmokestinamai veiklai;

2. veiklai, vykdomai už šalies ribų, jeigu ji būtų apmokestinama šalyje, išskyrus draudimo ir finansines paslaugas;

3. PVM atskaita už fizinio asmens įsigytą ilgalaikį materialųjį turtą.

Lietuvoje PVM įskaitomas į valstybės biudžetą. Pagrindinis mokestinis laikotarpis yra mėnuo. Fizinio asmens mokestinis laikotarpis yra kalendorinis pusmetis.Už atitinkamą mokestinį laikotarpį ar kitais atvejais, mokesčių mokėtojas parengia PVM deklaraciją ir ją pateikia teritorinei mokesčių inspekcijai. Siekiant užtikrinti efektyvų PVMadministravimą, teritorinėse mokesčių inspekcijose renkama informacija iš 6 PVM deklaracijų ir apyskaitų.

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS:

1. Mokesčių sistema.Buškevičiūtė E., Kaunas*Technologija*2003.

2. Apskaita, mokesčiai, atskaitomybė. Valužis K., Vilnius, 1996.

3. Apmokestinimas ir mokesčiai Europos Sąjungoje.Stačiokas R., Kaunas*Technologija*2003.

4. Lietuvos Respublikos PVM įstatymas (www.lrs.lt).