UAB „Plastena“ finansinė analizė
0. ĮVADAS
Mano analizuojama įmonė – UAB „Plastena“. UAB „Plastena“ – pagrindinė Lietuvos įmonė aprūpinanti prekybines bei gamybines įmones plastikais, transporterių juostomis, gumos gaminiais ir kitomis medžiagomis susijusiomis su plastikais. Šios įmonės pagrindinė veikla – aprūpinti įmones ir žmones plastiko gaminiais. UAB „Plastena“ bendradarbiauja su tokiomis garsiomis firmomis kaip: „Roulunds” (Danija), “Esbelt” (Ispanija), “Dzeržinskoe Orgsteklo” (Rusija) ir kitomis. Įmonės didžiausia vertybė – klientų pasitikėjimas įmone.
Darbo tikslas. Išanalizuoti ir finansiškai įvertinti UAB „Plastena“.
Tyrimo objektas. Analizuojamos UAB „Plastena“ finansinė veikla, jos veiklos rrezultatai, kuriuos stengiuosi atskleisti visame šiame tiriamajame darbe.
Darbo uždaviniai.
1. Atlikti horizontalią ir vertikalią finansines analizes, remiantis UAB „Plastena“ 1999m. bei 2000 m. pelno (nuostolio) ataskaitomis bei balansais.
2. Apskaičiuoti santykinius rodiklius.
3. Nustatyti papildomą kapitalo poreikį prognozuojant.
4. Nustatyti nenuostolingumo lūžio tašką, nuo kurio įmonė pradeda gauti pelną, bei pavaizduoti šį tašką grafiškai.
Atlikdamas visus išsikeltus uždavinius, analizuosiu įvairią literatūrą bei turimas įmonės 1999m. ir 2000m. pelno (nuostolio) ataskaitas bei balansus.
Pagrindinis dėmesys atliekant visą šį darbą bus skiriamas šios įmonės pelno (nuostolio) ataskaitoms bei balansams, kuriais remiantis bus aanalizuojama įmonė bei atliekamas jos finansinis vertimas.
1. LITERATŪROS ANALIZĖ
Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų, kuri padeda įmonės vadovams priimti optimalius valdymo sprendimus, racionalius jų variantus. Ji, atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių iir įmonės padalinių darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones.
Pagrindiniai šaltiniai, kuriais rėmiausi atlikdamas UAB „Plastena“ finansinį vertinimą, yra 1999m. ir 2000m. šios įmonės pelno (nuostolio) ataskaitos bei balansai. Jais remiantis bus atlikta horizontalioji ir vertikalioji analizės.
Remiantis interneto duomenimis, įvairūs finansinių ataskaitų rodikliai, atsižvelgiant į jų turinį, struktūrą ir skaičiavimo metodiką, analizuojami įvairiais būdais, atskleidžiančiais kokį nors įmonės veiklos aspektą, ypatybę arba dėsningumą. Vakarų literatūroje išskiriamos trys finansinės analizės rūšys:
v Horizontalioji,
v Vertikalioji,
v Santykinė.
Tačiau kas apskritai yra tos horizontalioji ir vertikalioji analizės? Įvairūs šaltiniai pateikia skirtingus šių sąvokų apibendrinimus. Pavyzdžiui, remiantis interneto duomenimis, horizontalioji analizė – tai dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas. Ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri išreiškiama absoliučiais dydžiais ar procentais. Vertikalioji analizė. AAtitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas baziniu dydžio procentais.
Papildomo kapitalo poreikio nustatymą prognozuojant bei nenuostolingumo lūžio tašką ir jo grafinį vaizdavimą atliksiu remiantis Mackevičiaus knyga „Finansinė analizė“.
Dalis duomenų, reikalingų atliekant šį darbą bei įvertinant UAB „Plastena“ finansiškai, buvo paimta ir iš įvairių interneto svetainių.
2. HORIZONTALIOJI IR VERTIKALIOJI FINANSINĖ ANALIZĖ
Finansinė analizė yra viena iš aktyviausių įmonės valdymo sistemos funkcijų. Ji, atliekama remiantis apskaitos informacija, padeda laiku atskleisti įvairių veiklos sričių ir įmonės ppadalinio darbo trūkumus, numatyti jų šalinimo ir veiklos efektyvumo didinimo priemones.
Finansinė analizė – tai verslo praeities, esamos situacijos ir perspektyvos įvertinimas, remiantis, specialiais tyrimais, duomenų bazėmis, atskaitomybės dokumentais ir kitais informacijos šaltiniais. Finansinė analizė padeda nustatyti įmonės veiklos finansinius aspektus, įvertinti esamą padėtį ir ateities perspektyvas.
Balansas sudaromas tam tikrai datai, rodo, kiek įmonė yra skolinga kitiems, kas yra jos nuosavybė bei kiek jai skolingi kiti. Balansas parodo kam naudojami ištekliai ir tai, kaip efektyviai valdoma ir kokia stabili yra įmonė.
Pelno (nuostolio) ataskaita yra įmonės veiklos „metraštis“ – ji parodo mums, kaip per ataskaitinius metus kito pardavimo apimtys, kokia buvo parduotų prekių ir paslaugų savikaina bei kitos sąnaudos, o tai ir yra pagrindiniai įmonės rodikliai. Pelno (nuostolio) ataskaita skirta įmonės veiklos rezultatams, pasiektiems per tam tikrą laikotarpį, parodyti.
2.1. Horizontalioji analizė
Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką, kuri yra apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t. y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių.
2.1.1. Horizontalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (1999 – 2000m.)
2.1.2. Horizontalioji balanso analizė (1999 – 2000m.)
Eil. Nr. Turtas 2000m. (Lt) 1999m. (Lt) Pasikeitimai, palyginti su 1999m.
(Lt) %
1 Ilgalaikis turtas 135795 153571 -17776 -13,09
2 Nematerialus turtas 401 1600 -1199 -299,00
3 Materialus turtas 135394 151971 -16577 -12,24
4 Kitas materialus turtas 135394 151971 -16577 -12,24
5 Trumpalaikis turtas 1106893 823004 283889 25,65
6 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 446899 369796 77103 17,25
7 Atsargos 446899 363443 83456 18,67
8 Nebaigtos vykdyti sutartys 6353 -6353
9 Per vienerius metus gautinos sumos 219791 182256 37535 17,08
10 Pirkėjų įsiskolinimas 181890 141320 40570 22,30
11 Kitos ggautinos sumos 37901 40936 -3035 -8,01
12 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 440203 270952 169251 38,45
13 Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 7741 16537 -8796 -113,63
14 TURTAS IŠ VISO: 1250429 993112 257317 20,58
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai
15 Kapitalas ir rezervai 60402 30017 30385 50,30
16 Kapitalas 10000 10000 0 0,00
17 Rezervai 3814 1000 2814 73,78
18 Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 46588 19017 27571 59,18
19 Per vienerius metus mokėtinos sumos trumpalaikiai įsipareigojimai 1190027 963095 226932 19,07
20 Finansinės skolos 673548 327099 346449 51,44
21 Kitos skolos 673548 327099 346449 51,44
22 Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 482834 623512 -140678 -29,14
23 Skolos tiekėjams 482834 623512 -140678 -29,14
24 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 16579 733 15846 95,58
25 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 17066 11751 5315 31,14
26 Mokesčiai 12632 8593 4039 31,97
27 Atlyginimai ir socialinis draudimas 4434 3158 1276 28,78
28 SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO: 1250429 993112 257317 20,58
Išvados:
1. Horizontalioji pelno (nuostolio) analizė rodo, kad 1999m. ir 2000m. įmonė dirbo pelningai, jos grynasis ataskaitinių metų pelnas pasiskirstymui 9973 Lt buvo didesnis nei 1999m.
2. Iš horizontaliosios balanso analizės matome, kad UAB „Plastena“ bendra turto suma per vienerius metus padidėjo 257317 Lt. Šiam turto padidėjimui didžiausią įtaką per nagrinėjamus metus padarė trumpalaikio turto padidėjimas. Trumpalaikis turtas padidėjo 283889 Lt. Trumpalaikio turto sudėtyje labiausiai padidėjo per vienerius metus gautinos sumos, pirkėjų įsiskolinimai ir gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje.
2.2. Vertikalioji analizė
Vertikaliosios analizės esmę sudaro tai, kad atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio procentais. Jei atliekama keleto metų analizė, tai ne tik nustatoma, kaip keitėsi daliniai rodikliai, bet ir kokios tų pasikeitimų priežastys. Vertikaliąją analizę galima vadinti rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimu. Vertikalioji analizė – tai įmonės finansinės būklės įvertinimas, naudojant įvairius santykinius rodiklius. Visų pirma tai finansinių ataskaitų struktūrinių rodiklių apskaičiavimas, kas lleidžia operatyviai pastebėti neigiamus įmonės veiklos pokyčius ir atlikti finansinės būklės įvertinimą lyginamosios analizės būdu.
2.2.1. Vertikalioji pelno (nuostolio) ataskaitos analizė (1999 – 2000m.)
2.2.2. Vertikalioji balanso analizė (1999 – 2000m.)
Eil. Nr. Turtas 2000m. (Lt) 1999m. (Lt) Lyginamieji svoriai (%)
2000m. 1999m.
1 Pardavimai 2101780 1485740 100,00 100,00
2 Ilgalaikis turtas 135795 153571 6,46 10,34
3 Nematerialus turtas 401 1600 0,02 0,11
4 Materialus turtas 135394 151971 6,44 10,23
5 Kitas materialus turtas 135394 151971 6,44 10,23
6 Trumpalaikis turtas 1106893 823004 52,66 55,39
7 Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 446899 369796 21,26 24,89
8 Atsargos 446899 363443 21,26 24,46
9 Nebaigtos vykdyti sutartys 6353 0,00 0,43
10 Per vienerius metus gautinos sumos 219791 182256 10,46 12,27
11 Pirkėjų įsiskolinimas 181890 141320 8,65 9,51
12 Kitos gautinos sumos 37901 40936 1,80 2,76
13 Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 440203 270952 20,94 18,24
14 Sukauptos (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos 7741 16537 0,37 1,11
15 TURTAS IŠ VISO: 1250429 993112 59,49 66,84
Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai
16 Kapitalas ir rezervai 60402 30017 2,87 2,02
17 Kapitalas 10000 10000 0,48 0,67
18 Rezervai 3814 1000 0,18 0,07
19 Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 46588 19017 2,22 1,28
20 Per vienerius metus mokėtinos sumos trumpalaikiai įsipareigojimai 1190027 963095 56,62 64,82
21 Finansinės skolos 673548 327099 32,05 22,02
22 Kitos skolos 673548 327099 32,05 22,02
23 Prekybos skolos (skolos, susijusios su prekių pardavimu) 482834 623512 22,97 41,97
24 Skolos tiekėjams 482834 623512 22,97 41,97
25 Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 16579 733 0,79 0,05
26 Mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas 17066 11751 0,81 0,79
27 Mokesčiai 12632 8593 0,60 0,58
28 Atlyginimai ir socialinis draudimas 4434 3158 0,21 0,21
29 SAVININKŲ NUOSAVYBĖ IR ĮSIPAREIGOJIMAI IŠ VISO: 1250429 993112 59,49 66,84
Išvados:
1. Atlikta vertikalioji balanso analizė rodo, kad 2000 m. didžiausią įmonės turto dalį sudarė trumpalaikis turtas. Lyginant su 1999 m., trumpalaikis turtas padidėjo net 283889 Lt. Grynieji pinigai sąskaitoje ir kasoje taip pat 2000 metais padidėjo beveik per puse.
2. Įmonė neturi daug nematerialaus turto, ji turi daug materialaus turto.
3. Atlikę vertikalę pelno (nuostolio) ataskaitos analizę, gauname keletą reikšmingų įmonės pelningumą apibūdinančių rodiklių. Jie parodo bendrąjį pelningumą (1999m. – 26,59%, o 2000m. – 45,70%), įprastinės veiklos pelningumą (1999m. – 1,94%, o 2000m. – 2,35%).
3. SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS
Įmonių finansinei būklei įvertinti naudojama gana daug
rodiklių. Rodikliai skiriasi savo svarba ir panaudojimo tikslais. Rodiklių pagrindu sprendžiama apie įmonės pelningumą, mokumą, efektyvumą, likvidumą ir pan.
Kadangi finansinės būklės rodiklių yra labai daug, todėl jie yra grupuojami pagal įvairius kriterijus. Remiantis interneto duomenimis, yra išskiriami šie pagrindiniai rodikliai:
1. įmonės mokumo rodikliai, kurie atskleidžia sugebėjimą greitai padengti trumpalaikius įsipareigojimus;
2. įmonės finansinio stabilumo rodikliai, kurie apibūdina įmonės finansinį stabilumą;
3. įmonės ūkinės veiklos efektyvumo rodikliai, apibūdinantys ekonominį efektyvumą;
4. įmonės ekonominio potencialo rodikliai, atskleidžiantys ekonominį potencialą šakos specifikos atžvilgiu.
Tačiau remiantis dauguma autorių, butų galima išskirti šias ppagrindines santykinių rodiklių grupes:
1) pelningumo;
2) trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo;
3) veiklos efektyvumo;
4) kapitalo rinkos.
Dabar norėčiau trumpai aptarti kiekvieną iš šių rodiklių atskirai ir pateikti jų formules bei keletą skaičiavimo pavyzdžių. Visi šie santykiniai rodikliai skaičiuojami remiantis UAB „Plastena“ 1999 ir 2000m. balansais ir pelno (nuostolio) ataskaitomis.
3.1. Pelningumo rodikliai
Pelningumo rodikliai yra labai svarbūs siekiant tinkamai įvertinti įmonės pelningumą įvairiose jos veiklos srityse.
1. Bendras pardavimų pelningumas = Bendras pelnas / Pardavimai
1999m. 395132 / 1485740 = 26,6%
2000m. 960465 / 2101780 = 45,7%
2. Veiklos pelningumas = Veiklos pelnas / Pardavimai
1999m. 26330 / 1485740 = 11,8%
2000m. 253458 / 2101780 = 12,1%
3. Įprastinės veiklos pelningumas = Įprastinės veiklos pelnas / Pardavimai
1999m. 28750 / 1485740 = 1.9%
2000m. 49389 / 2101780 = 2.3%
4. Einamųjų metų pelningumas = Einamųjų metų pelnas iki mokesčių išskaitymo / Pardavimai ir paslaugos
1999m. 28750 / 2576348 = 1,1%
2000m. 46705 / 3243095 == 1,4%
3.2. Trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo rodikliai
3.2.1. Trumpalaikio mokumo rodikliai
Įmonė yra moki, kai nagrinėjamu laikotarpiu turi ne mažiau mokėjimo priemonių, kaip ir įsipareigojimų. Taigi trumpalaikio turto, kurį sudaro pinigai, jiems prilyginti ekvivalentai ir kiti trumpalaikio turto elementai ir trumpalaikių įsipareigojimų skirtumas (dar vadinamas grynuoju apyvartiniu kapitalu) parodo įmonės mokumą. Esant atvirkštinei situacijai, įmonė yra nemoki.
1) Grynasis apyvartinis kapitalas = Trumpalaikis turtas – Trumpalaikiai įsipareigojimai
1999m. 823004 – 963095 = -140091 Lt
2000m. 1106893 – 1190027 = -83134 Lt
2) Bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas = Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai
1999m. 823004 / 963095 = 0.9
2000m. 1106893 / 1190027 = 0.9
3.2.2. Ilgalaikio mokumo rodikliai
Įmonės įsiskolinimas vadinamas ilgalaikiu ir mokėtinas pagal kontraktus vėliau negu po vienerių metų.
Įmonės sugebėjimą atsiskaityti už ilgalaikius įsipareigojimus pagal numatytus terminus parodo ilgalaikio mokumo rodikliai, kurie apskaičiuojami ssiekiant turėti specialų matą, kuriuo būtų galima nustatyti, kokiu laipsniu pinigų srautai iš ūkinės veiklos ir turimas turtas gali apsaugoti kreditorius, jei įmonė patirtų nuostolį. Šiai būklei apibūdinti sukurta keletas rodiklių, kurių apskaičiuojamieji elementai yra akcinis kapitalas, ilgalaikiai įsipareigojimai, pelnas ir pan.
1) Bendras skolos rodiklis = Visi įsipareigojimai / Visas turtas
1999m. 963095 / 993112 = 97%
2000m. 1190027 / 1250429 = 95,1%
2) Skolos – pastovaus kapitalo koeficientas = Visi įsipareigojimai / Pastovus kapitalas (skolininkas + nuosavas kapitalas)
1999m. 963095 / 10000 = 96,3
2000m. 1190027 / 10000 = 1119
3.3. Veiklos efektyvumo rodikliai
Veiklos efektyvumas įmonėje tiriamas pagal rodiklius, kurie geriausiai atspindi įmonės veiklos efektyvumą.
1. Ilgalaikio turto apyvartumas kaštais = Pardavimai / Ilgalaikis turtas
1999m. 1485740 / 153571 = 9,7
2000m. 2101780 / 135795 = 15,5
2. Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 1 pardavimų litui = Parduotų prekių ir atliktų darbų savikaina / Pardavimai
1999m. 1090608 / 1485740 = 73,4%
2000m. 1141315 / 2101780 = 54,3%
3. Veiklos sąnaudos 1 pardavimų litui = Veiklos sąnaudos / Pardavimai
1999m. 368802 / 1485740 = 24,8%
2000m. 707007 / 2101780 = 33,6%
4. Vienos dienos apyvarta = Pardavimai / 365
1999m. 1485740 / 365 = 4070,5 Lt
2000m. 2101780 / 365 = 5758,3 Lt
3.4. Kapitalo rinkos rodikliai
Skaičiuojant ir vertinant kapitalo rinką apibūdinančius rodiklius, pirmiausia nustatoma kapitalizacijos suma, kuri, esant paprastai kapitalo struktūrai, apskaičiuojama kaip paprastųjų akcijų skaičiaus ir akcijos rinko kainos sandauga. Esant sudėtingai kapitalo struktūrai, į jos sudėtį įeina ne vien tik akcinis kapitalas, bet ir akcijų priedai, rezervas, nepaskirstytasis pelnas ir net ilgalaikiai įsipareigojimai obligacijomis.
Išvados:
1. Remiantis pelningumo rodikliais, įmonės bendrasis pardavimų pelningumas 2000m. lyginant su 1999m. padidėjo nuo 26,6% iki 45,7%.
2. Grynasis apyvartinis kapitalas 2000m. padidėjo, bet yra neigiamas. Šis santykinis rodiklis parodo įmonės trumpalaikio turto absoliutų likvidumą – trumpalaikį mokumą, t. y. kokia suma mokėjimo priemonės didesnės už trumpalaikius įsipareigojimus.
4. PAPILDOMO KAPITALO POREIKIO NUSTATYMAS PROGNOZUOJANT
Finansinės analizės duomenys naudojami planuojant ir prognozuojant.
Kuo didesnis nepatikimumo (rizikos) laipsnis, ttuo didesnis plano ir prognozės poreikis. Tai aiškinama tuo, kad pagrindinis prognozavimo tikslas yra nustatyti ir numatyti būsimus siekius ir stengtis padaryti tam tikrą įtaką būsimiems įvykiams.
Prognozės pelno (nuostolio) ataskaitos sudarymas. Prognozės pelno (nuostolio) ataskaita turi parodyti, kiek pelno įmonė sukurs per tam tikrą laikotarpį. Sudarant prognozinę pelno (nuostolio) ataskaitą, pirmiausia reikia:
· Numatyti pardavimų apimtį;
· Sudaryti produkcijos planą;
· Apskaičiuoti naujų medžiagų, tiesioginio darbo užmokesčio ir pridėtinių išlaidų sumas;
· Apskaičiuoti kitas išlaidas;
· Nustatyti grynąjį pelną.
2000 m.
Rodiklis Faktinis % Prognozuojamas
Pardavimai 2101780 100 2300000
Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 1141315 54 1242000
Bendras pelnas 960465 1058000
Veiklos sąnaudos 707007 33,64 773720
Veiklos pelnas 253458 284280
Finansinė ir investicinė veikla 218553 10,4 239200
Pajamos 7242 0,34 7820
Įprastinės veiklos pelnas 49389 2,35 54050
Pagautė 339 0,02 460
Netekimai 3023 0,14 3220
Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 46705 51290
Pelno mokestis 16320 0,78 17940
Grynasis ataskaitinių metų pelnas pasiskirstymui 30385 1,45 33350
NENUOSTOLINGO LŪŽIO TAŠKO NUSTATYMAS IR GRAFINIS VAIZDAVIMAS
Momento, kuriame pardavimai susilygina su kaštais, nustatymo metodas vadinamas nenuostolingo lūžio momento analize. Šis metodas, taikomas įmonės veiklos lygiui nustatyti taške, kai pajamos susilygina su sąnaudomis toms pajamoms uždirbti. Lūžio momento analizė yra būtina, nes ji nustato tašką, kuriame realizacijos apimtis susilygina su kintamaisiais kaštais, o toliau jau gaunamas pelnas.
Lūžio momento analizė nustato tašką, kuriame realizacijos apimtis susilygina su kaštais. („Įmonių finansų pradmenys“, G. Smalinskas).
Lūžio momentas yra nustatomas remiantis šia formule:
Q = F / (P – V),
kur
P – produkto vieneto kaina, (Lt);
Q – kiekis (vnt);
F – pastovūs kaštai (Lt);
V – kintami kaštai produkcijos vienetui (Lt).
Lūžio taško lentelė (remiantis 2000m. duomenimis)
P – pprodukto vieneto pardavimo kaina (Lt) 50 Lt
V – Kintami kaštai produkcijos vienetui (Lt) 45,5 Lt
F – pastovūs kaštai 1141315
Produkto vieneto kaina paimta kaip pavyzdinė, nes UAB „Plastena“ teikia įvairius gaminius, kurių vieneto kainos labai įvairios, todėl imamas apytikslis vidurkis.
Q = 1141315 / (50 – 45,5) = 253626
Šis taškas rodo, kad įmonė turi parduoti 253626 prekių vienetų, kad gautų pelną. Jei įmonė neparduos tiek prekių vienetų, tuomet ji patirs nuostolį.
UAB „Plastena“ lūžio taškas yra pavaizduotas grafiškai (1 grafikas) remiantis pateiktos lentutės duomenimis.
1 grafikas
6. IŠVADOS
1. Finansinė analizė, apimanti horizontaliąją ir vertikaliąją analizes, atskleidžia ir parodo įmonės finansinę būklę, jos dabartinę veiklą, pajamas, sąnaudas ir pan. Vadinasi, remiantis horizontaliąja bei vertikaliąja pelno (nuostolio) bei balanso analizėmis, galime tinkamai įvertinti informaciją apie pasirinktą firmą ir tokiu būdu priimti objektyviausius ir optimaliausius sprendimus.
2. Remiantis įvairiais finansiniais santykiniais rodikliais, buvo apskaičiuotas UAB „Plastena“ pelningumas, trumpalaikis ir ilgalaikis mokumas, veiklos efektyvumas bei kapitalo rinka, remiantis keletu šių grupių santykiniais rodikliais. Nustatyta, kad įmonės pelnas 2000 m. lyginant su 1999 m. padidėjo.
3. Kai įmonė turto turi daugiau nei kapitalo, jai reikia papildomo kapitalo, kuris gaunamas atsižvelgiant į maksimalios papildomos skolos dydį, į trumpalaikių įsiskolinimų apribojimą bei į maksimalią papildomą ilgalaikę skolą. Darbe taip pat buvo apskaičiuotas įmonės
papildomo kapitalo dydis.
4. Nenuostolingo lūžio taško analizė nustato tašką, nuo kurio įmonė pradeda gauti pelną. Tai labai svarbu, kai norima išleisti naują gaminį ar teikti naują paslaugą, kai norima pradėti naują veiklą, kai norima daryti trumpalaikius, o ne ilgalaikius finansinius sprendimus ir kita.
Lūžio momento analizei svarbus ne finansinis, o gamybinis planas, nes į pastovius kaštus neįskaitomos išlaidos, padarytos palūkanų mokėjimams, nes jos laikomos finansinėmis išlaidomis.
7. LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Mackevičius. Finansinė analizė.
2. Rutkauskas A. V., Damašienė V. Finansų valdymas. – Šiauliai: Šiaulių universiteto lleidykla, 2002.
3. Smolenskas G. Įmonės finansų pradmenys. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2000.
