UAB „SLAVITA“ finansinės veiklos vertinimas

TURINYS

UAB „Slavita“ charakteristika 3

Įvadas 4

Literatūros analizė 5

Pelno (nuostolio)ataskaita. Vertikalioji analizė 7

Pelno (nuostolio)ataskaita. Horizontalioji analizė 8

Balansas. Vertikalioji analizė 9

Balansas. Horizontalioji analizė 11

Santykinių rodiklių skaičiavimas 13

Nenuostolingo lūžio analizė 16

Prognozavimas. Papildomo kapitalo radimas 17

Išvados 20

Literatūros sąrašas 21UAB „SLAVITA“ charakteristika

1993m. Kupiškio rajone, Slavinsiškio kaime, įsikūrė įmonė „Slavita“. Įmonės pagrindinė veikla yra medienos apdirbimas ir gaminių iš medžio gamyba. Įmonė apdirba medieną, gamina duris, langus, tvoras ir tvoreles, vienasluoksnę neklijuotą fanerą, klijuotą fanerą, medžio drožlių ir kitokias plokštes, obliuoja lentas, gamina statybines medines konstrukcijas kitus įvairius gaminius iš medžio, atlieka staliaus darbus.

Šiuo metu įmonėje dirba 30 darbuotojų. ĮĮmonės produkcija yra kokybiška ir vertinama ne tik Kupiškio rajone, bet ir visoje Lietuvoje.

UAB „Slavita“ pagrindinis tikslas – apdirbti medieną ir toliau gaminti įvairius kokybiškus gaminius iš jos.ĮVADAS

Siekdami pažinti gamtos ir visuomenės reiškinius bei procesus, žmonės nuo neatmenamų laikų juos analizuoja. Iš esmės analizė – glaudžiai susijusių ir vienas nuo kito priklausomų daiktų, procesų, reiškinių tyrimas.

Reiškiniai bei procesai, tiriami finansų analizės būdu, vyksta gamybos sferoje, teikiant paslaugas, be kita ko – ir finansinio tarpininkavimo paslaugas, t.y. susiję su konkrečių ūkio ssubjektų finansine veikla bei jos rezultatais. Todėl finansinės analizės turinys yra kompleksinis ūkio subjektų finansinės bei ūkinės veiklos ir jos rezultatų tyrimas, siekiant tobulinti tiriamojo subjekto valdymą ir didinti jo veiklos efektyvumą bei pelningumą. Toks tyrimas gali būti atliekamas naudojant iinformaciją apie buvusią veiklą, atliekamą dabar ir perspektyvoje.

Taigi finansų analizės tyrimo objektas yra įmonių finansinė veikla bei jos rezultatai, parodomi alternatyviuose projektuose, apskaitos, atskaitomybės medžiagoje ir kituose informacijos šaltiniuose.

Darbo tikslas:

• UAB „Slavita“ finansinės veiklos vertinimas.

Uždaviniai:

• Įmonės vertikalioji ir horizontalioji analizė.

• Apskaičiuoti santykinius rodiklius.

• Papildomo kapitalo radimas.

• Atlikti nenuostolingo lūžio analizę.

Metodika:

UAB „Slavita“ finansinės veiklos vertinimui buvo naudojami dviejų metų veiklos rodikliai, paimti iš įmonės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos. Taip pat buvo naudota įvairių autorių literatūra.

LITERATŪROS ANALIZĖ

Šiuo metu nėra vienareikšmio ekonominės analizės apibrėžimo tiek Lietuvos, tiek užsienio ekonominėje literatūroje. Ekonominė analizė, mūsų supratimu, yra ekonominių procesų ir jų tarpusavio ryšių nagrinėjimas. Įmonėje ji apima visus veiklos parengimo etapus, patį veiklos procesą ir jos produkto pardavimą praeityje, dabartyje ir ateityje (darbo, materialinių, finansinių išteklių formavimą ir naudojimą, vveiklos ekonominius bei finansinius rezultatus).

Finansų analizė susijusi su tam tikros veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti anksčiau priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus.

Finansinės veiklos ir jos rezultatų analizė yra gana sudėtingas procesas. Priklausomai nuo atskirų autorių jai keliamų tikslų bei supratimo ji klasifikuojama į tam tikras rūšis pagal įvairius ppožymius.

Užsienio autoriai dažniausiai mini tris finansinės analizės rūšis:

 Horizontalioji analizė

 Vertikalioji analizė

 Santykinė analizė

Tačiau horizontalioji ir vertikalioji analizė yra identiškos mūsų praktikoje taikomiems palyginimo bei dinamikos eilučių analizės, taip pat rodiklių lyginamųjų svorių skaičiavimo būdams.

Horizontalioji analizė atliekama tada, kai finansinių ataskaitų dydžiai lyginami su praėjusio laikotarpio ar užduočių duomenimis, o nukrypimas išreiškiamas absoliučiais arba santykiniais dydžiais. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenis.

Vertikalioji analizė atliekama tada, kai kiekvienas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Užsienio šalių ekonomistai šią analizę dažnai vadina struktūrine analize. Bendras bazinis rodiklis gali būti įmonės balanso aktyvų, pasyvų, pelno, kaštų, pardavimų suma. Atliekant keleto metų finansinių rodiklių struktūrinę analizę, galima nustatyti rodiklių pakitimų priežastis.

Santykinė analizė literatūroje ir praktikoje dar vadinama finansinių koeficientų analize. Šie koeficientai išreiškia finansinių ataskaitų bei kitos informacijos duomenų tarpusavio ryšius. Užsienio autoriai finansinius koeficientus įvairiai klasifikuoja į grupines sistemas, .tačiau likvidumo (mokumo) ir pelningumo grupės yra visų pripažįstamos. Dar gali būti išskiriama veiklos aktyvumo rodiklių, įsiskolinimo rodiklių ir kapitalo rinkos rodiklių grupės.

Pardavimų prognozė – tai pardavimų natūrine ir vertine išraiška prognozė. Ji atliekama remianti pardavimų apimtimis praeityje ir ššalies pramonės šakos vystymosi bei kitų rodiklių prognozėmis. Netikslios pardavimų prognozės gali padaryti įmonei žalos.

Ruošiant įmonės veiklos planą, būtina atsakyti du pagr. klausimus:

 Koks turtas šiam planui įgyvendinti bus reikalingas;

 Kokiais būdai šio turto įsigijimas bus fiksuojamas.

Kiekvienas turto savininkas nepriklausomai nuo savo veiklos pobūdžio siekia gauti pelną ir kuo didesnę pelno masę. Todėl visada svarbu žinoti, kokias galimybes jis turi šiam tikslui pasiekti ir kokie veiksniai lemia pelningą veiklą. Savininkams pasirinkti tinkamiausius sprendimus gali padėti lūžio taško analizė. Ji gali būti taikoma:

 kai siekiama pradėti naują veiklą (naujos įmonės kūrimas);

 kai norima išleisti naują gaminį ar teikti naują paslaugą;

 kai norima įvertinti investicijas, didinančias pelną, pelningumą.

Taigi lūžio taško analizė atsako į du svarbius klausimus:

 kiek veiklos produkto vienetų reikia išleisti, kad būtų padengti veiklos kaštai;

 kokias pajamas reikia gauti, kad veikla būtų pelninga.

Atliekant lūžio taško analizę, reikia žinoti, kad svarbiausi nenuostolingumo rodikliai yra šie:

 veiklos produkto pardavimo kaina;

 kintami kaštai;

 pastovūs kaštai.

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA. VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Finansiniai metai Praėję finansiniai metai Skirtumas

Pardavimai 2096548 1601511 495037

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 93% 82% 11%

Bendras pelnas 7% 18% -11%

Veiklos pelnas 7% 18% -11%

Kita veikla -3% 0% -3%

Finansinė ir investicinė veikla -0,02% -0,34% 0,32%

Pajamos 0,26% 0,81% -0,55%

Sąnaudos 0,28% 1% -0,72%

Įprastinės veiklos pelnas 4% 17% -13%

Ypatingoji veikla 0% 0,09% -0,09%

Pagautė 0% 0,09% -0,09%

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 4% 17%

-13%

Pelno mokestis 2% 0,4% 1,6%

Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui 3% 17%

-14%

Palyginus 2002 m. su 2001 m. matome, kad 2002 m. endras pelnas sumažėjo 11, o kartu sumažėjo ir visi kiti pelningumo rodikliai. Todėl manau, kad įįmonei yra rimtas signalas analizuoti visus pelningumo rodiklius, nes 2002 m. įmonė dirbo patirdama nuostolį.

PELNO (NUOSTOLIO) ATASKAITA. HORIZONTALIOJI ANALIZĖ

+/- % +/- vertinė išraiška

Pardavimai 31% 495037

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 48% 628118

Bendrasis pelnas -47% -133081

Veiklos pelnas -47% -133081

Kita veikla – –

Finansinė ir investicinė veikla -109% -5931

Pajamos -59% -7698

Sąnaudos -68% -12667

Įprastinės veiklos pelnas -66% -181607

Ypatingoji veikla – –

Pagautė – –

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą -66% -182998

Pelno mokestis 532% 33724

Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui -80% -216740

Horizontalioji pelno ir nuostolių ataskaita rodo, kad 2002 m. dirbo nuostolingai. Absoliuti gauto gryno pelno suma sumažėjo net 216740 lt., arba 80. Tokiam pelno sumažėjimui neigiamą įtaką padarė parduotos produkcijos savikainos padidėjimas net 628118, sumažėjusios pajamos, išaugęs pelno mokestis, kitos veiklos sąnaudos.

BALANSAS. VERTIKALIOJI ANALIZĖ

Finansiniai metai (2096548) Praėję finansiniai metai (1601511) Skirtumas

Ilgalaikis turtas 27% 37% -10%

Nematerialusis turtas 0,04% 0,07% -0,03%

Materialusis turtas 27% 37% -10%

Pastatai 4% 6% -2%

Statiniai ir mašinos 20% 28% -8%

Transporto priemonės 1% 2% -1%

Kiti įrenginiai ir įrankiai 0,4% 0,5% 0,1%

Kitas materialus turtas 0,8% 1% -0,2%

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 1% 0% 1%

Trumpalaikis turtas 15% 10% 5%

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 3% 3% 0%

Atsargos 3% 2% 1%

Nebaigtos vykdyti sutartys 0% 1% -1%

Per vienerius metus gautinos .sumos 8% 6% 2%

Pirkėjų įsiskolinimas 8% 6% 2%

Kitos gautinos sumos 0,1% 0% 0,1%

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 4% 1% 3%

Turtas iš viso 42% 46% -4%

Kapitalas ir rezervai 25% 33% -8%

Kapitalas 7% 9% -2%

Įstatinis (pasirašytasis) 7% 9% -2%

Rezervai 19% 23% -4%

Įstatymo numatyti 1% 1% 0%

Paskirstytini 18% 22% -4%

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) 0% 1% -1%

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 2% 3% -1%

Finansinės skolos 2% 3% -1%

Kreditinėms institucijoms 2% 3% -1%

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 15% 10% 5%

Finansinės skolos 0% 2% -2%

Kreditinėms institucijoms 0% 2% -2%

Prekybos skolos (prekių pardavimo) 10% 4% 6%

Tiekėjams 10% 4% 6%

Mokesčiai, atlyginimas ir socialinis draudimas 3% 3% 0%

Mokesčiai 1% 1% 0%

Atlyginimas ir socialinis draudimas 2% 2% 0%

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 2% 1% 1%

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 42% 46% -4%

Vertikaliojoje

analizėje atitinkamas finansinės ataskaitos rodiklis lyginamas su bendru baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas bazinio dydžio prosentais. Turto struktūros analizė rodo, kad 2002 m. didžiausią turto dalį (27) sudarė ilgalaikis turtas, tačiau 2001 m. ilgalaikio turto buvo 37.

Nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad įmonės gamybinė veikla buvo finansuojama iš kapitalo ir rezervų. Mokėtinose sumose ir įsipareigojimuose dominuoja per vienerius metu mokėtinos sumos, kurios išaugo net 5. Trumpalaikių įsipareigojimų sudėtyje didžiausią lyginamąjį svorį sudaro pirkėjų įsiskolinimas, kuris išaugo 2.

Vertikalioji bbalanso analizė parodė, kad reikėtų atkreipti dėmesį į mokėtinų sumų ir įsipareigojimų didėjimą.

BALANSAS. HORIZONTALIOJI ANALIZĖ

+/- % +/- vertinė išraiška

Ilgalaikis turtas -3% -16128

Nematerialusis turtas -32% -354

Materialusis turtas -3% -15774

Pastatai -8% -7669

Statiniai ir mašinos -7% -29419

Transporto priemonės -22% -5439

Kiti įrenginiai ir įrankiai 1% 80

Kitas materialus turtas -11% -2083

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai – –

Trumpalaikis turtas 122% 174285

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 60% 26162

Atsargos 144% 41276

Nebaigtos vykdyti sutartys – –

Per vienerius metus gautinos sumos 64% 62197

Pirkėjų įsiskolinimas 62% 61042

Kitos gautinos sumos – –

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 6574% 85926

Turtas iš viso 22% 158157

Kapitalas ir rezervai 2% 9040

Kapitalas 0% 0

Įstatinis (pasirašytasis) 0% 0

Rezervai 9% 32633

Įstatymo numatyti 18% 2664

Paskirstytini 9% 29969

Nepaskirstytasis pelnas (nuostolis) – –

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai -15% -7000

Finansinės skolos -15% -7000

Kreditinėms institucijoms -15% -7000

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 98% 156117

Finansinės skolos – –

Kreditinėms institucijoms – –

Prekybos skolos (prekių pardavimo) 246% 153601

Tiekėjams 246% 153601

Mokesčiai, atlyginimas ir socialinis draudimas 23% 11712

Mokesčiai 69% 11175

Atlyginimas ir socialinis ddraudimas 2% 537

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 356% 29553

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 22% 158157

Atlikusi horizontaliąją balanso analizę gavau, jog įmonė padidino trumpalaikį turtą ir šiek tiek sumažino ilgalaikį turtą, tačiau bendra turto suma per vienerius metus padidėjo 9040 lt. (2). Ilgalaikio turto sudetyje labiausiai sumažėjo nematerialus turtas (354 lt.), o trumpalaikio turto sudėtyje labiausiai padidėjo gryni pinigai sąskaitoje (85926 lt.) taip pat kito ir kiti rodikliai.

Nuosavybės ir įsipareigojimų analizė rodo, kad padidėjo per vienerius metus mokėtinos sumos, mokesčiai, atlyginimai ir socialinis draudimas, kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai. Kapitalas liko toks pat, rezervai truputį padidėjo. Vadinasi įmonė susiduria su t.rūkumais atsiskaitymo sferoje, bei įsiskolinimo didėjimo problemomis.

SANTYKINIŲ RODIKLIŲ SKAIČIAVIMAS

Likvidumo rodikliai:

Skolų likvidumas = Trumpalaikis turtas / Trumpalaikiai įsipareigojimai

2001 = 142850 / 8294 = 17,22

22002 = 317135 / 37847 = 8,38

Skolų likvidumo koeficientas rodo, kokiu laipsniu trumpalaikis turtas padengia trumpalaikius įsipareigojimus, t.y. jis parodo įmonės galimybę padengti trump. įsipareigojimus, panaudojus trump. turtą. Mažesnė už vienetą rodiklio reikšmė parodo, kad įmonė gali neįvykdyti trump. įsipareigojimų. Kaip matome, įmonei tai negresia, kadangi jo skolų likvidumo rodikliai daug didesni už vienetą.

Kritinio likvidumo koeficientas = Trumpalaikis turtas – atsargos / Trumpalaikiai įsipareigojimai

2001 =142850 – 28718 / 8294 = 13,76

2002 = 317135 – 69994 / 37847 = 6,53

Kritinio llikvidumo koeficientas yra griežtesnis įmonės likvidumo įvertinimas, nes skaičiuojant šį rodiklį daroma prielaida, kad atsargos nėra likvidžios. Atsargos skaičiuojant šį rodiklį nėra įtraukiamos dėl ilgo laikotarpio, kurio greičiausiai prireiktų, norint jas paversti į pinigus.

Likvidumas grynaisiais pinigais = Pinigai kasoje ir banko sąskaitoje / Trumpalaikiai įsipareigojimai

2001 = 1307 / 8294 = 0,16

2002 = 87233 / 37847 = 2,30

apskaičiuojant likvidumą grynaisiais pinigais daroma prielaida, kad gautinos sumos irgi gali būti nelikvidžios. Taigi padengimo grynaisiais pinigais rodiklis parodo faktišką pinigų sumą, kuria pasinaudodama įmonė gali padengti trumpalaikius įsipareigojimus.

Veiklos efektyvumo rodikliai:

Atsargų apyvartumas = Pardavimų pajamos / Atsargos

2001 = 1601511 / 28718 = 55,77

2002 = 2096548 / 69994 = 29,95

Atsargų apyvartumas rodo, kiek per metus atsargos padaro apyvartų. Šis rodiklis apibūdina gamybos atsargų realizavimo galimybes bei atsargų valdymo efektyvumą. Pagal sprendimą matome, jog 2001 m. atsargų apyvartumas buvo didesnis nei 2002m.

Ilgalaikio turto apyvartumas = Pardavimų pajamos / Ilgalaikio turto suma

2001 =13077 / 587397 = 0,02

2002 = 5379 / 571269 = 0,01

Ilgalaikio turto apyvartumas parodo, kiek vienas ilgalaikio turto litas sukuria pajamų. Kuo didesnė šio rodiklio reikšmė, tuo aukštesnis įmonės efektyvumo lygis. Pagal sprendimą matome, jog įmonės efektyvumas aukštesnis buvo 2001 m.

Viso turto apyvartumas = Pardavimų pajamos / Viso turto suma

2001 = 13077 // 730247 = 0,02

2002 = 5379 / 888404 = 0,01

Viso turto apyvartumas rodo, kiek vienas turto litas sukuria pajamų. Aukštesnė šio rodiklio reikšmė rodo didesnį efektyvumo laipsnį. Kaip matome 2001 m. turto apyvartumas buvo didesnis.

Struktūriniai rodikliai:

Skolų – nuosavybės santykis = Visa skola / Visa nuosavybė

2001 = 46000 / 524920 = 0,01

2002 = 39000 / 533960 = 0,01

Skolų – nuosavybės santykis parodo, kiek vienam nuosavybės litui tenka skolintų lėšų. Analizuojant įmonės veiklą, aukštas rodiklis gali liūdyti apie didesnę riziką, nes įmonei gali būti sudėtinga padengti savo palūkanų ir skolos gražinimo mokėjimus ir gauti pakankamai lėšų tolesniam finansavimui. Kaip matome įmonei nėra sudėtinga padengti skolas, palūkanas ir gauti lėšų tolesniam finansavimui.

Nuosavybės multiplikatorius = Visas turtas / Visa nuosavybė

2001 =730247 / 730247 = 1

2002 =888404 / 888404 = 1

Pelningumo rodikliai:

Ribinio pelno santykis = Grynasis pelnas / Pardavimų pajamos

2001 = 270010 / 13077 = 20,65

2002 = 53270 / 5379 = 9,90

Grynasis pelningumas parodo, kur vieno pardavimų lito dalis yra grynasis pelnas, t.y. jis parodo įmonės veiklos efektyvumą. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės pelningumą. Kaip matome 2001 m. įmonės pelningumas išaugo daug kartų.

Turto pelningumo = Grynasis pelnas / Turto suma

2001 =270010 / 730247 = 20,65

2002 = 53270 / 888404 = 0,01

Turto pelningumas parodo, kiek llitų grynojo pelno tenka vienam turto litui. Šis rodiklis atspindi viso įmonės turto panaudojimo efektyvumą. Aukštesnė reikšmė – efektyvesnis turto panaudojima.s. Iš reikšmių matome, kad 2001 m. turtas buvo naudojamas daug efektyviau.

Nuosavybės pelningumo = Grynasis pelnas / Nuosavybė

2001 = 270010 / 524920 = 0,51

2002 = 53270 / 533960 = 0,01

Nuosavybės pelningumas parodo, kiek grynojo pelno tenka vienam nuosavybės litui. Šis rodiklis svarbiausias akcininkams, įvertinant įmonės pelningumą.

NENUOSTOLINGO LŪŽIO ANALIZĖ

Lūžio momento analizė – tai momento kuriame pardavimai susilygina su kaštais, nustatymo metodas.

Q = F / (P-V)

P – produkto vieneto kaina

Q – kiekis

F – pastovūs kaštai

V – kintami kaštai produkcijos vienetui

Nagrinėjamu atveju durys kainuoja 600 lt. kintami kaštai yra 400 lt. pastovūs kaštai 30 proc. nuo pardavimų apimties. Reikia rasti: kiek reikia suteikti prekių, kad gautume pelną?

Pardavimai 2096548 lt.

Vieneto kaina 600 lt.

Vieneto savikaina 400 lt.

Pastovūs kaštai 628964,4 lt. F  2096548 * 0,3  628964,4

Q  628964,4 / (600 – 400)  3144,82 vnt.PROGNOZAVIMAS. PAPILDOMO KAPITALO RADIMAS

Pelno (nuostolių) ataskaita

Faktinė, lt.  Prognozuojama lt.

Pardavimai 2096548 2500000

Parduotų prekių ir paslaugų savikaina 1949222 93

2325000

Bendras pelnas 147326 7 175000

Veiklos pelnas 147326 7 175000

Kita veikla -53495 -3 -75000

Finansinė ir investicinė veikla -481 -0,02 -500

Pajamos 5379 0,3 7500

Sąnaudos 5860 0,3 7500

Įprastinės veiklos pelnas 93350 4 100000

Ypatingoji veikla – – –

Pagautė – – –

Ataskaitinių metų pelnas prieš apmokestinimą 93350 4

100000

Pelno mokestis 40080 2 50000

Grynasis ataskaitinių metų pelnas paskirstymui 53270 3

75000

Prognozuojama, kad įmonės „Slavita“ pardavimų apimtis padidės beveik 500000 lt. Manoma, kad grynasis pelnas

pasieks 75000 lt. Įprastinės veiklos pelnas bus – 6650 lt. Jeigu situacija bus stabili įmonė ir toliau galės sėkmingai tęsti savo veiklą.

Balansas

Faktinė lt.  Prognozuojama lt.

Ilgalaikis turtas 571269 590000

Nematerialusis turtas 894 0,04 1000

Materialusis turtas 570375 27 675000

Pastatai 84581 4 100000

Statiniai ir mašinos 412371 20 500000

Transporto priemonės 19645 1 25000

Kiti įrenginiai ir įrankiai 7945 0,4 10000

Kitas materialus turtas 17077 0,8 20000

Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai 28756 1,4 375000

Trumpalaikis turtas 317135 15 375000

Atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys 69994 3 75000

Atsargos 69994 3 75000

Nebaigtos vykdyti sutartys – – –

Per vienerius metus gautinos sumos 159908 8 200000

Pirkėjų įsiskolinimas 158753 8 200000

Kitos gautinos sumos 1155 0,06 1500

Gryni pinigai sąskaitoje ir kasoje 87233 4 100000

Turtas iš viso 888404 42 1050000

Kapitalas ir rezervai 533960 25 625000

Kapitalas 136800 7 175000

Įstatinis (pasirašytasis) 136800 7 175000

Rezervai 397160 19 475000

Įstatymo numatyti 17459 0,8 20000

Paskirstytini 379701 18 450000

Nepaskirstytasis ppelnas (nuostolis) – – –

Po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 39000 2 50000

Finansinės skolos 39000 2 50000

Kreditinėms institucijoms 39000 2 50000

Per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 315444 15 375000

Finansinės skolos – – –

Kreditinėms institucijoms – – –

Prekybos skolos (prekių pardavimo) 216024 10 250000

Tiekėjams 216024 10 250000

Mokesčiai, atlyginimas ir socialinis draudimas 61573 3 75000

Mokesčiai 27346 1 25000

Atlyginimas ir socialinis draudimas 34227 2 50000

Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 37847 2 50000

Savininkų nuosavybė ir įsipareigojimai iš viso 888404 42 1050000

UAB „Slavita“ prognozuoja, jog 2003 m. ilgalaikis turtas išaugs 20000 lt., o trumpalaikis turtas – beveik 60000 lt. turtas padidės 161596 lt. Kapitalas ir rezervai – 91040 lt.

Atliktas prognozavimas gali būti kaip kito verslo plano ppradžia, tačiau keičiantis išorės rodikliams, pav. mokesčių pasikeitimas, eksporto muitų pasikeitimas gali keisti ir pardavimų prognozė.

IŠVADOS

Atlikusi UAB „Slavita“ finansinę analizę pastebėjau, kad ši įmonė dirba nuostolingai, tai parodė ir horizontali ir vertikali analizės, kuriose lyginau 2001 -2002 m duomenis. 22001 m. įmons pelnas buvo 270010 lt., o 2002 m. tik 53270 lt.

Įmonės veiklą labiausiai apibendrina pelningumo rodikliai, nes jie atspindi finansinį įmonės veiklos rezultatą ir jos efektyvumą.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Buškevičiūtė E., Mačerinskienė I. Finansų analizė. Kaunas, 2002 m.

2. Cyril Pat Obi „Verslo finansų pagrindai“. Kaunas, „Technologija“ 1999 m.

3. J. Mackevičius, D. Pokaitė „Finansinė analizė“. Vilnius 1998 m.

4. Nacionalinė vertybinių popierių birža „Įmonių finansinė analizė: rodiklių skaičiavimo metodika“. Vilnius, 2001 m.

5. E. Radavičius „Įmonių finansai; analizė ir prognozė“. Ekonomikos mokymo centras, Vilnius 1997 m.

6. Kauno technologijų universitetas „Įmonių finansų valdymas“. Kaunas, „Technologija“ 1997 m.

7. O. Buckuvienė „Įmonių finansai.“. Vilnius, Vilniaus kolegija 2002 m.

8. „Įmonės finansų analizė“. Kaunas, „Technologija“ 1997 m.