UAB „X“ finansinių ataskaitų analizė

Vilniaus Universitetas Kauno humanitarinis fakultetas

Finansų ir apskaitos katedra

namų darbas

Tikrino: doc. E.Buškevičiūtė

Kaunas

TURINYS

Įvadas…………………………3

Įmonės finansinės būklės įvertinimas……………….4

Santykinių rodiklių lentelė…………………….7

Analizė pagal santykinius rodiklius………………..8

Grafikai…………………………10

Išvados…………………………11

Pasiūlymai…………………………12

Literatūra…………………………13

Priedai…………………………14

Įvadas

Finansinės analizės šaltiniai yra keli: tai šalies įstatymai, vyriausybės bei savivaldybių nutarimai, valstybės statistikos informacija; taip pat neapyskaitiniai šaltiniai (atsiliepimai bei žinios iš masinių informavimo priemonių); ir galiausiai pats svarbiausias finansinės analizės šaltinis yra įmonės buhalterinės apskaitos ir atskaitomybės dokumentai, pagal juos galima nustatyti, ar įmonė tam tikru metu dirbo gerai, ar ne, kokios jos ateities prognozės. Finansines aataskaitas analizuoja pačios įmonės vadybininkai,darydami finansinius sprendimus naudoja jas ir išoriniai informacijos vartotojai. Jais gali būti kreditoriai, klientai, valstybės institucijos (mokesčių inspekcijos, fondų biržos), konsultantai analitikai patarėjai. Pavyzdžiui savininkai visada domisi verslo eiga, jiems labai svarbi finansinių ataskaitų informacija, vadybininkai domisi įminės kapitalo bei turto didinimu, dividendų mokėjimu ir pan. Mokesčių inspekcijos nori gauti žinių apie įmonės gaunamas pajamas, pelną arba nuostolius, domisi ar teisingos finansinės ataskaitos. Analizuodama įmonę remsiuos šiais finansinės atskaitomybės dokumentais: balansu ir pelno (nuostolio) ataskaita, kurie aapibūdina įmonės finansinę būklę konkrečiu laiko momentu ir jos veiklą per apibrėžtą laikotarpį. Pagal šiuos dokumentus gali būti numatomas būsimas įmonės pelnas ir dividendai, kas labai svarbu savininkams, vadovams ir investuotojams. Finansinių ataskaitų analizė yra planinių priemonių, įtakojančių įvykių eigą aateityje, atspirtie taškas. Analizėje remsiuos santykiniais rodikliais, nes jie parodo ryšį tarp sąskaitų finansinėse ataskaitose, kurio negalime pastebėti analizuojant ataskaitų sąskaitas atskirai, tai svarbus santykinių rodiklių privalumas.

Įmonės finansinės būklės įvertinimas

UAB „X“ –nagrinėjamoji įmonė (pavadinimas neskelbiamas dėl įmonės vadovų reikalavimų). Šios įmonės veikla labai plati.jos pagrindinė veikla elektros tiekimo linijų projektavimas, ji montuoja 10ir 40 kV elektros tiekimo linijas (laidais, oro kabeliais),taip pat požeminių jėgos bei kontrolinių kabelių montavimas: įrengia transportines pastotes, elektros instaliaciją pastatuose, elektros perdavimo skirstyklius ir kitus įrenginius. Taip pat ši įmonė atlieka kalviškus suvirinimo ir tekinimo darbus,nuomoja krovininius automobilius ir statybinius mechanizmus bei juos aptarnauja. Didžiausia UAB „X“ įtakos sfera – Panevėžio apskritis, kiti Lietuvos vidurio bei šiaurės-rytų rajonai.Apskaita bendrovėje tvarkoma remiantis LR Buhalterinės paskaitos pagrindų įįstatymu, Finansų ministerijos raštais, bei LR įstatymais. Analizuodama UAB „X“ finansinę būkle naudosiu 2000m. balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą.

Įmonės turtas palyginus su praėjusiais finansiniais metais padidėjo 5% ( t.y. 4 090 569 Lt) tai atrodo gana mažai, tačiau paėmus ilgalaikį ir trumpalaikį turtą atskirai, situacija keičiasi. Ilgalaikis turtas 2000m. sudarė 1 496 615 Lt. palyginus su praėjusiais metais padidėjo net 27%. tai atspindi naujai įmonės įsigytą turtą- pastatus ,taip pat nematerialųjį turtą- licenzijas, patentus. Galima spėti, kad įmonė ketina plėstis iir vystyti savo veiklą. Kalbant apie trumpalaikį įmonės turtą, matome, kad jis sumažėjo 5%Kaip žinome trumpalaikis turtas susideda iš atsargų ir nebaigtų vykdyti sutarčių, iš sumų, kurias gaus per 1 metus , investicijų bei terminuotų indėlių ir grynų pinigų sąskaitoje bei kasoje. Iš balanso matome, kad įmonėje beveik per puse sumažėjo atsargų iki 473 420 Lt. tai gerai, kadangi pinigai nėra „įšaldomi“ tokie teigiami pokyčiai byloja apie efektyvų UAB „X“ valdymą. Pastebėjau, kad net 64% įmonės trumpalaikio turto sudaro pirkėjų įsiskolinimas, šį skaičių reikėtų mažinti, tačiau nei viena ypač stambesnė įmonė neaplenkia šios problemos, kadangi įmonėje operuojama gana didelėm pinigų sumom. Pirkėjų įsiskolinimai iš esmės 2000m. nepakito (padidėjo tik 1% ). 2000m. UAB „X“ užpildė investicijų ir terminuotų indėlių sąskaitą, o praėjusiais metais įmonė šios veiklos nevykdė. Firma tuo siekia užsidirbti daugiau pajamų ir išnaudoti laikinai laisvas pinigines lėšas. Grynų pinigų sąskaita ir kasa padidėjo iki 346 398 Lt. net 34% . Taip galėjo atsitikti dėl to, kad baigiantis finansiniams metams skolininkai grąžino skolas bei buvo gautos kitos pajamos. Toliau žvelgiant į sukauptas (gautinas) pajamas ir ateinančio laikotarpio sąnaudas, matome, kad jos sumažėjo beveik per puse nuo 11 882Lt. iki 5978Lt. lyginant su praėjusiais finansiniais metais, tai reiškia, kad 2001m. ssumažėja suma nuomai ir kitoms išlaidoms, bet anksčiau pastebėjome, kad UAB „X“ įsigijo už 362 260Lt. pastatų, tai natūralu, kad sumažėja nuomos išlaidos, lieka žemės renta ir kitos išlaidos.

Toliau pereisim prie kitos balanso pusės- savininkų nuosavybės ir įsipareigojimų. Šią dalį sudaro kapitalas ir rezervai, finansavimas (dotacijos, subsidijos), atidėjimai ir atidėtieji mokesčiai, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos. Kapitalo ir rezervų sąskaita 2000m. padidėjo nuo 2 334 461Lt. iki 2 803 295Lt. t.y. 20% . Kadangi įstatinis kapitalas nepakito, o taip pat akcininkai už savo akcijas nemokėjo daugiau nei akcijų nominali vertė (ta rodo, kad skiltis akcijų priedai lygi 0, šį pokytį įtakojo rezervų padidėjimas- pokytis 9%, dėl to procentaliai padidėjo ir įstatymų numatyti rezervai, kadangi įmonė įsigijo naujų pastatų o tam reikalingos papildomos lėšos.

Finansavimo (dotacijų ir subsidijų) bei atidėjimų ir atidėtųjų mokesčių sąskaitos tuščios, tai reiškia, kad UAB „X“ negauna iš valstybės jokių dotacijų ar subsidijų, o mokesčius moka laiku, jų nenukelia kitiems finansiniams metams. Įmonės po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai sumažėjo 23% iki 47200Lt. tai reiškia, kad įmonė yra finansiškai pajėgi, apmoka ir ilgalaikes skolas. Įmonė neturi nei ilgalaikių, nnei finansinių, nei prekybos skolų.

Toliau seka per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai. Šios sąskaitos suma yra viso balanso pusiausvyros pagrindas. Šioje sąskaitoje įrašyta 1 240 074Lt. suma, ji 17% mažesnė nei praėjusiais metais. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis atitinka mokėtinų sumų ir ilgalaikių įsipareigojimų skirtumą 14160Lt., pernai ši suma buvo beveik 4 kartus didesnė. Finansinių skolų šiais metais įmonė taip pat neturėjo. Balanse matome ir gerokai sumažėjusią sumą prekybos skolose (tiekėjams) 868 201Lt. o pernai buvo 1 160 641Lt. pokytis 34% . UAB „X“ įvairias medžiagas perka skolon, o gaudama pinigus už pardavimus, apmoka tą skolą. Šis įsiskolinimas sumažėjo, kadangi įmonė 2000m. beveik pusiau sumažino atsargas.

Nei šiais, nei praėjusiais finansiniais metais UAB „X“ neturi avansu gautų sumų, iš dalies tai įtakoja gana didelius pirkėjų įsiskolinimus, kurie nė kiek nemažėjo.

Mokesčių, atlyginimų ir socialinio draudimo sąskaitoje matome gana ryškų padidėjimą nuo 212 466Lt. iki 354 758Lt. pokytis net 33% . Tai galėjo nulemti daugelis priežasčių. Visų pirma pelno mokesčio padidėjimą įtakojo pelno išaugimas (tai vėliau apžvelgsiu pelno(nuostolio) ataskaitoje), dėl to natūralu, kad padidėjo ir pats pelno mokestis 2000m. Atlyginimų ir socialinio draudimo sąskaitų padidėjimą galima būtų aiškinti tuo, kad įmonė išsiplėtė (padaugėjo pastatų, įrengimų) tam žinoma prireikė daugiau

darbuotojų, o už samdomus darbuotojus reikia mokėti socialinio draudimo mokesčius, atlyginimus.

Kitos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sumažėjo turbūt dėl to, kad įmonės vadovybė nusprendė nemokėti didelių dividendų, o grynąjį pelną paskirti įmonės plėtrai ir vystymuisi. Na ir UAB „X“ balansą užbaigia sukauptos sąnaudos ir ateinančio laikotarpio pajamos, ir šiais ir praėjusiais metais šios sąskaitos buvo tuščios.

Pelno (nuostolio) ataskaita už 2000m. yra teigiama UAB „X“ uždirbo 468 834Lt. pelno. Finansiniais metais įmonė įvykdė pardavimų už 5 544 355Lt.,o pernai 5197005Lt., kaip matome įįmonė išplėtė savo veiklą. Dėl padidėjusių pardavimų natūralu, kad išaugo parduotų prekių ir paslaugų savikaina iki 4 244 27Lt., turėdami šiuos rodiklius toliau galime apskaičiuoti ir įmonės bendrąjį pelną, kuris finansiniais metais sudaro 1 300 078Lt., t.y. beveik 20% didesnis nei pernai. Nors bendrasis pelnas ir padidėjo, tačiau veiklos sąnaudos sumažėjo iki 907 961Lt., t.y 17% . Toliau pažvelgę į veiklos pelno sąskaitą matome, kad 2000m. jis išaugo iki 392 117Lt., net 60% ,nes pernai buvo tik 1524Lt. tokį didelį ppokytį galėjo nulemti veiklos sąnaudų sumažėjimas, be to UAB „X“ 2000 metais papildomai uždirbo iš finansinės investicinės veiklos 3777Lt, o praėjusiais metai šioje sąskaitoje buvo -21 050Lt. Įprastinės veiklos pelnas 2000m. taip pat neįtikėtinai išaugo iki 467 025Lt. beveik 90% UUAB „X“ ypatingosios veiklos sąskaita gerokai sumažėjusi: pagautė nuo 64 455Lt. iki 17 325Lt. (tai papildomos netikėtai gautos pajamos, kurios nepriklauso nuo firmos veiklos). Pagirtina tai, kad net keliasdešimt kartų nuo 64 455Lt. iki 205Lt sumažėjo netekimų (tai įvairūs nelaimingi atsitikimai, vagystės, gaisrai ir kita). Apžvelgus visas pelno (nuostolio) ataskaitos sąskaitas galime apskaičiuoti ataskaitinių metų pelną prieš apmokestinimą, tada pelno mokestį ir galiausiai atėmę šiuos rodiklius gauname grynąjį pelną 468 834Lt.

Finansiniai santykiniai rodikliai

lentelė1

Rodikliai Apskaičiavimas Praeitų finansinių metų įmonės rodiklis Įmonės rodiklis Šakos vidurkis* Pastabos

1.Likvidumo

Padengimo koeficientas Trumpalaikis turtas/Trumpalaikiai įsipareigojimai 19167755/ 5762978= 3.3x 20102509/ 7829718=

2.6x 1.3x Labai gerai

Kritinio įvertinimo koeficientas Trumpalaikis turtas-atsargos/Trumpalai-kiai įsipareigojimai 10384749/ 5762978 =0,55x 12360030/

7829718=0,32x 0.9x Blogai

2.Turto valdymo

Atsargų apyvartumas Pardavimai/Atsargos 51132798/ 10384749= 6.3x 66375695/

12360030=11.7x 12x Gerai

Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas Pirkėjų įsiskolinimai/(Parda-vimai/360) 8462926/ 51132798/ 360=59d. 7492515/ 66375695/360 =40d. 57d. Labai gerai

Turto apyvartumas Pardavimai/Turtas 51132798/ 43064711= 1.2x 66375695/ 43025238=1.4x 0.5x Labai gerai

Ilgalaikio turto apyvartumas Pardavimai/

Ilgalaikis turtas 5197005/

1175740=

4.4x 5544355/

1496615=3.7x 0.7x Labai gerai

3.Skolų valdymo

Skolų tturto santykis Skolos/Ilgalaikis turtas 1557423/ 1175740=

130% 1287274/

1496615=86% 46% Labai gerai

4.Pelningumo

Grynojo pelno marža Grynasis pelnas/Pardavimai 104464/ 5197005= 3% 468834/5544355=8.5%

11.2% Blogai

Turto pelningumas Grynasis pelnas/Turtas 104464/ 3891884= 3% 468834/ 4090569=

11.5% 15% Blogai

Akcinio kapitalo pelningumas Grynasis pelnas/Akcinis kapitalas 104464/1367730=8% 468834/1367730=34% 9% Labai gerai

5.Rinkos vertės

*Šakos santykiniai rodikliai apskaičiuoti remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis

Analizė pagal santykinius rodiklius

Turėdami įmonės balansą ir pelno (nuostolio) ataskaitą dar galima apskaičiuoti santykinius rodiklis,jie grupuojami: likvidumo, turto valdymo, skolų valdymo, pelningumo ir turto pelningumo. Pagal šiuos rodiklius įmonę galima lyginti su šaka ir tai dar atidžiau analizuoti jos būklę.

Atliekant analizę pirmiausiai įvertinamas likvidumas. Ar pajėgs įmonė apmokėti savo trumpalaikius įsiskolinimus pasibaigus jjų terminui. Čia santykinė analizė yra patogi, nes ji susieja pinigų ir kito trumpalaikio turto apimtį su trumpalaikiais įsiskolinimais. Likvidumą atspindi padengimo koeficientas, jis parodo, kokiu laipsniu trumpalaikių kreditorių teisės yra padengtos turtu, kurį lengva paversti pinigais. UAB „X“ 2000m. šis rodiklis sudaro2,6 karto, kuo didesnis šis santykis tuo artimiausiu metu saugesnė situacija. Įmonės nemokumo rizika yra maža, nes įmonės santykis dvigubai didesnis nei šakos (1,3).

Kitas likvidumo požymis- kritinio įvertinimo koeficientas. Jis parodo firmos sugebėjimą apmokėti trumpalaikius įsiskolinimus neparduodant atsargų. UAB „X“ šis rodiklis yra žemas net nesiekia 1,0 karto.1999m. jis buvo 0,55 o 2000m. nukrito iki 0,32 , o šakos rodiklis yra 0,9. Kaip matome įmonei sudėtinga valdyti savo trumpalaikes skolas, jų labai daug.

Įmonės analizei svarbūs ir turto valdymo santykiniai rodikliai, kurie parodo ar kiekvienos turto rūšies, pavaizduotos balanse, dydis atitinka sumą veiklos apimtį. Taigi atsargų apyvartumo santykis rodo prekių (paslaugų) ir gamybos atsargų panaudojimą per metus. UAB „X“ šis rodiklis siekia 11,7,beveik dvigubai daugiau nei pernai 6,3. O tuo tarpu šakos rodiklis 12,7, taigi galima sakyti, kad įmonė pasiekė šakos lygį.

Svarbus ir pirkėjų skolų apmokėjimo laikas, jis parodo vidutinį dienų skaičių,kada produkcija yra apskaitoma kaip pirkėjų įsiskolinimas. Pardavimas skolon klientams didina pardavimų apimtį, tačiau nepageidautina turėti ppernelyg ilgą skolų apmokėjimo laikotarpį. Įmonėje šis rodiklis lygus 40 dienų (pernai 59) šakos vidurkis 57 dienos. Per 2000m. įmonė aplenkė šakos vidurkį, pirkėjų mokėjimai nėra labai uždelsti tai leidžia greičiau atgauti pinigines lėšas ir vėl jas panaudoti.

Viso turto apyvartumas parodo viso firmos turto naudojimo efektyvumą. Įmonėje šis rodiklis lygus 1,4 karto (panašiai ir praėjusiais metais), tuo tarpu šakos rodiklis tesiekia 0,5 karto. Vadinasi UAB „X“ ūkinės veiklos apimtis yra pakankama,kadangi turtas per pardavimus sugrįžta 1,4 karto. Įmonė išlaiko proporciją tarp pardavimų padidėjimo ir firmos turto.

Panašiu santykiniu rodikliu matuojamas ilgalaikio turto naudojimo efektyvumas, tai yra ilgalaikio turto apyvartumas. Nagrinėjamoje įmonėje šis santykis lygus 3,7 t.y. gerokai aukštesnis už šakos vidurkį 0,7.

Labai svarbus skolų valdymo santykinis rodiklis. Skolos čia apima trumpalaikius ir ilgalaikius įsiskolinimus. Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams , nes bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką. Savininkai pirmenybę teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną ir išlaikyti firmos kontrolę. Mūsų nagrinėjamos firmos šis rodiklis yra 86%, o šakos 46% net dvigubai jį viršija, nes įmonė turi daug ilgalaikio turto, todėl yra labai stabili ir patikima.

Pelningumo santykiniai rodikliai parodo bendrą likvidumo, turto valdymo ir skolų valdymo poveikį įmonės rezultatams. Vienas iš jų –– grynojo pelno marža, tai bene plačiausiai naudojamas santykinis rodiklis, jis parodo kiek pelno litui. Šiuo atveju grynojo pelno marža yra 8,5% , žemesnė už šakos vidurkį,kuris yra 11.2%. tai reiškia, kad palyginti žemos pajamos iš pardavimų arba – palyginti aukštas sąnaudų lygis.

Turto pelningumo rodikliu matuojamas pelno ir viso turto santykis. UAB „X“ šis rodiklis sudaro 11,5%, o tuo tarpu šakos rodiklis 15%. Įmonė palyginti nedaug atsilieka nuo šakos, į įmonę investuojami pinigai yra pelningai panaudojami.

Ir paskutinis santykinis pelningumo rodiklis yra kapitalo pelningumas. Jis parodo paprastųjų akcijų savininkų investicijų pelningumą. Nagrinėjamoje įmonėje šis rodiklis lygus 34% , o šakos – 9% ,šis rodiklis gana didelis ir išaugo per 2000m., nes praėjusiais metais jis buvo tik 8%. Įmonė padidino pardavimų apimtis o tuo pačiu ir pelną.

grafikas1 „santykiniai rodikliai “

grafikas2 „santykiniai rodikliai “

Išvados

Atlikus UAB „X“ analizę pagal įmonės balansą, pelno (nuostolio) ataskaitą bei santykinius rodiklius galima daryti išvadą, kad įmonės veikla yra pelninga, ji 2000m. uždirbo 468 834Lt. grynojo pelno, ji valdoma efektyviai ir operatyviai.

Iš finansinių santykinių rodiklių lentelės matome, kad daugelyje sričių įmonė atitinka šakos vidurkį ar net jį gerokai viršija.

Aukštas įmonės likvidumo rodiklis parodo, kad situacija organizacijoje artimiausiu metu yra saugi, nemokumo rizika yra maža.

Įmonėje gamybos atsargos naudojamos efektyviai, kadangi atsargų apyvartumo rodiklis beveik nesiskiria nuo šakos. Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas trumpesnis nei šakos, įmonė greitai atgauna pinigines lėšas ir jas vėl gali investuoti. UAB „X“ turtas naudojamas efektyviai, nes gana aukštas turto apyvartumo rodiklis. Taip pat įmonė išlaiko proporciją tarp pardavimų ir jos turto padidėjimo. Ši organizacija yra stabili ir patikima dar ir todėl, kad ji turi daug ilgalaikio turto lyginant su įsiskolinimais.

Tačiau ne visi rodikliai atitinka šakos vidurkį. Įmonė turi problemų su ttrumpalaikiais įsiskolinimais, tai žemas kritinio įvertinimo koeficientas. Be to įmonės pelningumo rodikliai taip pat nėra geri (grynojo pelno marža ir turto pelningumas).

Galima būtų UAB „X“ pateikti keletą pasiūlymų, kurie pagerintu šiuos rodiklius.

Pasiūlymai

Kritinio įvertinimo koeficientas parodo, firmos sugebėjimą apmokėti savo trumpalaikius įsiskolinimus neparduodant atsargų, įmonė to padaryti negali, norint pagerinti situaciją reikėtų mažinti trumpalaikius įsipareigojimus.

O norint pagerinti pelningumo rodiklius, reikėtų padidinti pajamas iš pardavimų, t.y. pačių pardavimų skaičių, arba galima būtų sumažinti palyginti aukštą sąnaudų lygį, įmonė galėtų pelningiau investuoti ppinigus.

Įmonė galėtų praplėsti savo aptarnaujamą rinką, ji galėtų veikti ne tik Panevėžio apskrityje, bet skverbtis ir į gretimas apskritis, aplenkdama savo konkurentus ir bei užsirekomenduodama kaip patikimiausia bei geriausiai teikianti savo paslaugas.

Taip pat organizacija savo laisvas pinigines lėšas galėtų investuoti įį kitas šakas, nelaikyti tiek daug grynų pinigų kasoje.

Ar UAB „X“ vystys savo veiklą pelningai, uždirbdama didesnes pajamas valstybei, tai priklauso ir nuo Lietuvos Respublikos vyriausybės bei parlamento atitinkamų ir supratingų sprendimų priėmimo verslo srityje.

Literatūra:

1.E.Buškevičiūtė I.Mačerinskienė „ Finansų analizė “ 1998m.

2.S.Gaidienė „Finansų valdymas “ 1998m.

3. „Įmonės finansų valdymas“ paskaitų konspektai Technologija 1997m.

4.Lietuvos statistikos departamentas