Valstybės biudžeto formavimas
Turinys
Įvadas 2
1. Valstybės biudžeto vaidmuo šalies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui 3
2. Biudžeto sudarymo principai 4
3.Valstybės biudžeto teisinis reglamentavimas 6
4. Valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų formavimas 8
4.1. Mokesčių į Lietuvos biudžetus ir fondus struktūra 9
4.2.Valstybės biudžeto pajamos 2003-2004 m….. …10
4.3.Biudžeto asignavimai 2003-2004 m……………………..11
4.4. Valstybės biudžetas 2005m………………………..12
4.5. Asignavimai 2005 m…………………………14
5. Valstybės išlaidos…………………………15
Išvados 17
Literatūros sąrašas 18Įvadas
Valstybės biudžetas yra visuma biudžetinių santykių, kurie atsiranda formuojant ir panaudojant šalies biudžetinį fondą. Ekonominiu požiūriu valstybės biudžetas – tai piniginiai santykiai, kylantys tarp valstybės ir juridinių bei fizinių asmenų dėl nacionalinių pajamų paskirstymo, ryšium su biudžetinio ffondo sudarymu ir panaudojimu finansuojant socialines – ekonomines, gynybos, valstybės valdymo ir kitus poreikius. Taigi valstybės biudžetas yra centralizuotas finansinių išteklių fondas, kuriame sukaupiama ir perpaskirstoma dalis respublikos nacionalinių pajamų.
Nacionalinis biudžetas – tai piniginiai santykiai, susiklostantys tarp valstybės ir subjektų, sudarant ir paskirstant biudžetinį fondą, skirtą finansuoti nacionalinę ekonomiką, valstybės gynybą ir valdymą. Ekonominiu požiūriu – tai vienas iš būdų paskirstyti nacionalines pajamas. Valstybinio biudžeto dėka valstybė turi galimybę sukoncentruoti finansinius resursus strategiškai svarbiose ekonominio ir socialinio vystymosi kryptyse iir įgyvendinti valstybinio reguliavimo būdus rinkos ekonomikos sąlygomis.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektą rengia Finansų ministerija. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis biudžetinės sandaros įstatymo pakeitimo įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, šalies ūkio plėtros mmakroekonominėmis prognozėmis, Vyriausybės veiklos programa, strateginio planavimo principais ir patvirtintais pagrindiniais nacionalinio biudžeto rodikliais, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir išlaidų sąmatų projektais.
Šio darbo tikslas-išnagrinėti valstybės biudžeto formavimo tvarką bei ypatumus.
Rašant šį darbą vadovausiuosi naujausiu 2003 gruodžio 23 d. „Biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo“ įstatymu Nr. IX-1946. Taip pat statistine medžiaga.1. Valstybės biudžeto vaidmuo šalies ekonominiam ir socialiniam gyvenimui
Biudžetas – tai sąmata, pagal kurią išlaidos turi atitikti laukiamas pajamas. Jis išreiškia visumą biudžetinių santykių formuojant ir panaudojant biudžetinį fondą, skirtą ūkiui plėsti, socialiniams ir kultūriniams poreikiams tenkinti, šalies valdymui ir gynybai. Biudžeto dėka valstybė turi didelę galimybę sukoncentruoti savo rankose didžiulius išteklius svarbiausioms ekonominėms ir socialinėms problemoms spręsti. Savo esme valstybės biudžetas – tai biudžetiniai santykiai su juridiniais ir fiziniais aasmenimis, kurie susidaro perskirstant nacionalines pajamas (iš dalies ir nacionalinį turtą).
Valstybės biudžetą reikia vertinti kaip savarankišką ekonominę kategoriją, kuriai yra būdingi tokie patys bruožai kaip ir finansams (biudžetas yra finansų dalis). Tačiau biudžetas turi tam tikrų ypatumų, kurie jį skiria nuo kitų finansinių grandžių. Valstybės biudžeto ypatumai yra šie:
1) valstybės biudžetas – tai ypatinga paskirstomųjų santykių ekonominė forma, nes formuoja nacionalines valstybės pajamas visuomenės poreikiams tenkinti;
2) nacionalinių pajamų perskirstymas vyksta biudžeto dėka visose finansinės veiklos sferose;
3) nacionalinių pajamų perskirstymas užima ccentrinę vietą valstybės finansuose, todėl valstybės biudžeto būklė yra svarbi visos finansinės sistemos grandis.
Valstybės biudžeto esmė
Valstybės biudžeto esmė – tai ekonominė vertinė kategorija. Ji realizuojama per paskirstomąją (perskirstomąją) ir kontrolės funkcijas. Perskirstymo dėka funkcijos dėka piniginės lėšos koncentruojamos valstybės rankose ir panaudojamos valstybės poreikiams tenkinti, o kontrolinės funkcijos dėka tikrinama, ar laiku ir pilnai panaudojami finansiniai ištekliai, kokios susidaro faktinės biudžetinių lėšų paskirstymo proporcijos, ar efektyviai jos panaudojamos. Per valstybės biudžetą valstybė naudoja tiesiogines ir netiesiogines poveikio formas ekonomikai, t.y. subsidijuoja įmones, teikia investicijas, finansuoja karinės pramonės konvenciją ir t.t. Teisingai sudarytas biudžeto mechanizmas gali realiau veikti ekonomikos plėtrą ir socialinę sferą, paspartinti mokslo ir technikos pažangos tempus, atnaujinti ir tobulinti materialinę bazę.
Valstybės finansų piniginių santykių subjektas yra valstybė, t.y. įmonės, įstaigos, organizacijos ir piliečiai. Valstybės ir savivaldybių biudžetai yra centrinė Lietuvos Respublikos finansų sistemos grandis. Biudžeto dėka yra kuriami valstybės ir savivaldybių piniginiai fondai, kurie užtikrina bendravalstybinių reikalų sprendimą, sudaro finansinį pagrindą įgyvendinti valdžios ir vietos savivaldos institucijų funkcijas.
Biudžeto esmė pasireiškia tuose visuomeniniuose santykiuose, kurie susiję su biudžeto lėšų koncentravimu ir panaudojimu. Tuo požiūriu biudžetas yra ekonominiai (piniginiai) santykiai, kurie atsiranda sudarant, paskirstant ir panaudojant centralizuotus piniginius fondus, skirtus bendrų valstybės ir savivaldybių uždavinių įvykdymui bei nustatant ir įįgyvendinant atatinkamos valdžios institucijos funkcijas.
Valstybės biudžetas – valstybės pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
Pagal LR Konstituciją biudžetiniai metai prasideda sausio 1 dieną ir baigiasi gruodžio 31 dieną.2. Biudžeto sudarymo principai
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo pagrindinės nuostatos
1.Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus rengia Finansų ministerija.
2. Valstybės biudžeto projektas rengiamas trejiems biudžetiniams metams remiantis Vyriausybės programa, valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, šiuo Įstatymu, kitais įstatymais bei kitais aktais, šalies ūkio plėtros prognozėmis, Europos Sąjungos paramos strateginiais dokumentais, ministerijų ir Vyriausybės įstaigų strateginiais veiklos planais ir Vyriausybės biudžeto asignavimų valdytojų pateiktomis programomis ir programų sąmatų projektais .
3. Asignavimų valdytojai programas rengia vadovaudamiesi Vyriausybės nustatyta Strateginio planavimo metodika (17 str.).
Valstybės biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas Seimui
Vyriausybė atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Seimui ne vėliau kaip prieš 75 kalendorines dienas iki biudžetinių metų pabaigos. Vyriausybė, prieš pateikdama projektą Seimui, pateikia jį Lietuvos savivaldybių asociacijai.
Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nustatoma:
1) bendra pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis;
2) įmokų į valstybės biudžetą (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos lėšas), skiriamų specialioms programoms finansuoti, paskirstymas pagal asignavimų valdytojus;
3) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, jų paskirstymas pagal bbiudžetines įstaigas programoms įgyvendinti. Asignavimai skiriami išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, išskyrus valstybės aukštąsias mokyklas, valstybės mokslinių tyrimų įstaigas, kurioms asignavimai neišskiriami iš jų darbo užmokesčio.
4) grynojo skolinimosi limitas;
5) biudžetiniais metais pasirašomų valstybės garantijų limitas;
6) savivaldybių biudžetams skiriamų dotacijų sumos, bendrosios dotacijos kompensacijų sumos;
7) savivaldybių skolinimosi limitai;
8) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į nacionalinį biudžetą.
Atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte gali būti pateikiamos nuostatos, apribojančios teisę prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas.
Seimas svarsto valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą atsižvelgdamas į Seimo komitetų pasiūlymus bei išvadas ir papildomus pranešimus Seimo statute nustatyta tvarka.
Seimas valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius vieniems metams tvirtina įstatymu ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki biudžetinių metų pradžios (18 str.).
Vyriausybės rezervo lėšos
Biudžete sudaromas Vyriausybės rezervo fondas, kurio dydis nustatomas tvirtinant valstybės biudžetą. Jis turi būti ne didesnis kaip 1% patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti, įsipareigojimams, susijusiems su dalyvavimu tarptautinėse operacijose, bei kitoms reikmėms pagal Vyriausybės nustatytus prioritetus (15 str.).
Valstybės biudžeto apyvartos lėšos
1. Valstybės biudžeto apyvartos lėšos sudaromos iš biudžeto lėšų
likučio, o kai jo nepakanka – iš biudžeto pajamų.
2. Apyvartos lėšos naudojamos specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams grąžinti ir biudžeto lėšų stygiui dengti (15 str.).
Biudžetų vykdymas ir kontrolė
Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Vyriausybė. Į konkrečių metų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąsias sąskaitas, Muitinės departamento sąskaitas, taip pat Valstybės iždo bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtoj.ai perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitinai.
Valstybės biudžeto vykdymo auditą atlieka Valstybės kontrolė, savivaldybių biudžetų vykdymo auditą atlieka savivaldybių kontrolieriai ((savivaldybių kontrolierių tarnybos). Seimui teikiamoje Valstybės kontrolės išvadoje turi būti nurodyta, ar asignavimai panaudoti galimu ekonomiškiausiu ir efektyviausiu būdu, ar naudojant asignavimus nepadaryta teisės aktų pažeidimų, taip pat kiek pasiekti programose nustatyti tikslai. Biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais auditą reglamentuojančiais teisės aktais .3. Valstybės biudžeto teisinis reglamentavimas
Mūsų valstybės biudžeto sandarą reglamentuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. Valstybės biudžeto ir ssavivaldybių biudžetų visuma sudaro Lietuvos Respublikos nacionalinį biudžetą.
2003 m. gruodžio 23 d. LR Seime patvirtintas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. IX-1946.
Įstatymo paskirtis – nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų turinį, šių biudžetų pajamų sudarymo iir asignavimų naudojimo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, procedūras, asignavimų valdytojų pareigas, teises ir atsakomybę.
Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetą piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai (1 str.).
Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai yra biudžetinių įstaigų, nurodytų Seimo
patvirtintame valstybės biudžete, vadovai (ministerijose – ministrai ar jų įgalioti asmenys) (4 str.).
Asignavimų valdytojų pareigos
1. Biudžeto asignavimų valdytojai privalo:
1) naudoti skirtus biudžeto asignavimus pagal nustatytą paskirtį savo vadovaujamos biudžetinės įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti jiems skirtas biudžeto lėšas pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams programoms vykdyti.
2) nustatyti ir tvirtinti vadovaujamos biudžetinės įstaigos ar pavaldžių įstaigų ir kitų subjektų programas, jų sąmatas, neviršijant šioms programoms patvirtintų bendrųjų aasignavimų, tarp jų – išlaidoms, iš jų – darbo užmokesčiui, ir turtui įsigyti, sumų;
3) Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ir terminais teikti ir kitą atskaitomybę;
4) kontroliuoti ir vykdyti savo vadovaujamų biudžetinių įstaigų įsipareigojimus, atlikti pavaldžių biudžetinių ir kitų subjektų finansinės atskaitomybės analizę;
5) užtikrinti finansinių ir statistinių ataskaitų teisingumą ir pateikimą laiku;
6) užtikrinti programų vykdymo ir asignavimų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą.
2. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas rengia ir suderinęs su Finansų ministerija tvirtina vadovaujamos įstaigos ir ppavaldžių įstaigų programoms vykdyti:
1) valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus;
2) mitybos, medikamentų, aprangos ir patalynės pinigines normas, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita (5 str.).
Biudžeto sandaros įstatyme numatyta asignavimų valdytojų teisės – 6 str., atsakomybė – 7 str.. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis Įstatymas, Seimo statutas, Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių sudarymo ir vykdymo taisyklės ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai. (8 str.).
Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir funkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija.
Informacijos apie biudžetus viešumas
1. Informacija apie biudžeto sudarymą, priėmimą, vykdymą, vertinimą, kontrolę turi būti aiški, ir vieša, išskyrus informaciją, kuri įstatymų nustatyta tvarka yra valstybės paslaptis.
2. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų vykdymą skelbiama leidinyje „Valstybės žinios“ ir Finansų ministerijos interneto puslapyje.
3.Informaciją apie patvirtintus savivaldybių biudžetus, jų vykdymą skelbia savivaldybės administracijos direktorius vietinėse informavimo priemonėse (11 str.).4. Valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų formavimas
Valstybės biudžeto pajamas sudaro ūkio subjektų ir gyventojų privalomieji, įstatymais nustatyti įvairūs mokesčiai. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto pajamas sudaro LR įstatymų nustatyti mokesčiai ir kitos įmokos.
Biudžeto pajamų ir išlaidų sudėtis parodo, iš kokių šaltinių gaunamos ( ar fformuojamos) šio biudžeto pajamos ir kam skiriami biudžeto asignavimai. Biudžeto pajamų šaltinius numato Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas. Biudžeto pajamų ir išlaidų struktūra rodo jų lyginamąją dalį su visa pajamų ir biudžeto asignavimų suma procentais:
1. Valstybės biudžeto pajamas sudaro:
1) pajamos iš mokesčių, gaunamos į valstybės biudžetą pagal įstatymus ir kitus teisės aktus;
2) pajamos iš valstybės turto (išskyrus pajamas, gaunamas pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo įstatymą);
3) valstybės biudžetinių įstaigų pajamos;
4) negrąžintina finansinė parama (piniginės lėšos);
5) dotacijos;
6) kitos pajamos.
2. Į valstybės biudžeto pajamas įskaitomos įmokos už ilgalaikio materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimą .
4.1. Mokesčių į Lietuvos biudžetus ir fondus struktūra (procentais)
1 lentelė
Mokesčiai 2003
9 mėn. iš jų: 2004
9 mėn. iš jų:
II ketv. III ketv. II ketv. III ketv.
Mokesčiai, iš viso: 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0 100,0
Pajamų ir pelno mokesčiai, iš viso: 40,6 41,8 42,4 42,2 43,9 43,6
Gyventojų pajamų mokestis1 34,3 38,4 30,8 33,3 38,6 28,9
Pelno mokestis 6,3 3,4 11,6 8,9 5,3 14,7
Darbo jėgos ir atlyginimo mokesčiai, iš viso: 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2
Įmokos į Garantinį fondą 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2 0,2
Turto mokesčiai, iš viso: 2,2 2,2 2,0 1,8 1,7 1,7
Žemės mokestis 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0 0,0
Įmonių ir organizacijų nekilnojamo turto mokestis 2,2 2,2 2,0 1,8 1,7 1,7
Prekių ir paslaugų mokesčiai, iš viso: 55,7 54,5 54,1 54,6 52,9 53,5
Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 1,3 1,3 1,3 1,2 1,3 1,0
.
1 Įtraukti ir atskaitymai nuo gyventojų pajamų mokesčio į privalomąjį sveikatos draudimo fondą.
2 2003 metais šie mokesčiai nebuvo išskirti.
Palyginus 2003m. ir 2004m., pajamų ir pelno mokestis visą laiką augo. Šis mokstis išaugo apie 2,2%. Deja, nemažas mokestis skatina pajamų ir pelno slėpimą neteisėtais būdais. Gyventojų pajamų mokestis labai svyravo, tačiau 2004m. III ketv. nukrito apie 22 %, palyginus su 2003m. III ketv. Pelno mokestis 2004m. išaugo apie 3%. Turto mokestis palaipsniui mažėjo (sumažėjo ~ 3%). Prekių ir paslaugų mokesčiai taip pat mažėjo (sumažėjo ~ 1%). Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai turi tendensiją mažėti. Palyginus 2003m. III ketv. ir 2004m. III ketv., sumažėjo 0,3%. Tai skatina laisvesnę tarptautinę prekybą.
4.2. Valstybės biudžeto pajamos 2003-2004 metais
2 lentelė
Pajamos 2003 m. 2004 m.
Tūkst.
Lt. % Tūkst.
Lt. %
Mokestinės pajamos 8110218 84,97 10161864 86,07
Gyventojų pajamų mokestis 1298148 14,60 1338234 11,34
Akcizai 1714948 17,97 1854372 15,71
Pridėtinės vertės mokestis 4183592 43,83 4668807 39,55
Kitos pajamos 1434942 15,03 1644146 13,93
Iš viso 9545160 100 11806010 100
1 pav. Valstybės biudžeto pajamos 2003-2004 metais
2003 metais valstybės biudžeto pajamas sudarė: mokestinės pajamos – 84,97 proc., kitos pajamos – 15,03 proc.
2004 metais valstybės pajamas sudarė : mokestinės pajamos – 86,07 proc., kitos pajamos – 13,93 proc.
Mokestinių pajamų daugiausiai buvo gauta iš PVM mokesčio ir akcizų – 2003 m. – 43,83% ir 17,97% viso 61,80%. 2004 m. 39,55% ir 15,71 % viso 55,26%. Iš lentelių matyti, kad procentaliai šių mokesčių surinkimas mažėja, nors pinigine išraiška šių mokesčių suma didėja. Iš to galima daryti išvadą, kad surenkama daugiau ir kitų mokesčių.Ankstesniais metais nebuvo išskirtas fizinų asmenų mokestis. Lentelėje pateikiamos tik pačios pagrindinės valstybės biudžeto pajamos, gaunamos iš mokesčių. Biudžeto pajamų ir asignavimų ekonominę ir f.unkcinę klasifikaciją nustato Finansų ministerija.
4.3. Lietuvos respublikos valstybės biudžeto asignavimai
lentelė
Asignavimai 2003 m.
2004 m. Skirtumas +, – proc.
Bendrosios valstybės paslaugos 873131 5449458 +4576327 5,24
Gynyba 952316 1055117 +102801 0,11
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1055812 1211570 +155758 0,15
Ekonomika 1742848 2924509 +1181661 0,68
Aplinkos apsauga 111534 338325 +226791 2,03
Būstas ir komunalinis ūkis 385 400 +15 0,04
Sveikatos apsauga 689527 220386 -469141 0,68
Poilsis,kultūra ir religija 277929 309823 +31894 0,11
Švietimas 1143533 1270180 +126647 0,11
Socialinė apsauga 687170 888461 +201291 0,29
Iš viso: 10857438 13668229 +2810791 0,26
Asignavimai 2003 m.
2004 m. Skirtumas +, – proc.
Bendrosios valstybės paslaugos 873131 5449458 +4576327 5,24
Gynyba 952316 1055117 +102801 0,11
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1055812 1211570 +155758 0,15
Ekonomika 1742848 2924509 +1181661 0,68
Aplinkos apsauga 111534 338325 +226791 2,03
Būstas ir komunalinis ūkis 385 400 +15 0,04
Sveikatos apsauga 689527 220386 -469141 0,68
Poilsis,kultūra ir religija 277929 309823 +31894 0,11
Švietimas 1143533 1270180 +126647 0,11
Socialinė apsauga 687170 888461 +201291 0,29
Iš viso: 10857438 13668229 +2810791 0,26
2 pav. Valstybės biudžeto asignavimai 2003-2004m.
Asignavimai 2003 m.
2004 m. Skirtumas +, – proc.
Bendrosios valstybės paslaugos 873131 5449458 +4576327 5,24
Gynyba 952316 1055117 +102801 0,11
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1055812 1211570 +155758 0,15
Ekonomika 1742848 2924509 +1181661 0,68
Aplinkos apsauga 111534 338325 +226791 2,03
Būstas ir komunalinis ūkis 385 400 +15 0,04
Sveikatos apsauga 689527 220386 -469141 0,68
Poilsis,kultūra ir religija 277929 309823 +31894 0,11
Švietimas 1143533 1270180 +126647 0,11
Socialinė apsauga 687170 888461 +201291 0,29
Iš viso: 10857438 13668229 +2810791 0,26
Asignavimai 2003 m.
2004 m. Skirtumas +, –
Bendrosios vvalstybės paslaugos 873131 5449458 +4576327
Gynyba 952316 1055117 +102801 0,11
Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga 1055812 1211570 +155758 0,15
Ekonomika 1742848 2924509 +1181661
Aplinkos apsauga 111534 338325 +226791 2,03
Būstas ir komunalinis ūkis 385 400 +15 0,04
Sveikatos apsauga 689527 220386 -469141 0,68
Poilsis,kultūra ir religija 277929 309823 +31894 0,11
Švietim 1143533 1270180 +126647 0,11
Socialinė apsauga 687170 888461 +201291 0,29
Iš viso: 10857438 13668229 +2810791 0,26
1.Bendrosios valstybės paslaugos ; 2.Gynyba ; 3.Viešoji tvarka ir visuomenės apsauga ;
4.Ekonomika ; 5.Aplinkos apsauga ; 6.Būstas ir komunalinis ūkis ; 7.Sveikatos apsauga ;
8.Poilsis,kultūra ir religija ; 9.Švietimas ; 10.Socialinė apsauga.
4.4. 2005 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETAS
4 lentelė
Pajamos Iš viso ( tūkst.Lt )
PAJAMOS 11094037
MOKESČIAI 10195775
Pajamų ir pelno mokesčiai 2517155
Gyventojų pajamų mokestis 1520132
Pelno mokestis 997023
Prekių ir paslaugų mokesčiai 7505407
Pridėtinės vertės mokestis(*)
5119081
Akcizai 1972440
Cukraus mokesčiai 4500
Loterijų ir azartinių lošimų mokestis 20000
Rinkliavos 71120
KITOS PAJAMOS 898262
Turto pajamos 273179
Pajamos už teikiamas paslaugas 547370
Kitos neišvardytos ppajamos 77713
3pav. 2005 m.valstybės biudžetas
Kaip ir kiekvienais metais mokesčiai sudaro didžiąją pajamų dalį. Mokesčiai sudaro net 92% visų pajamų.Kitos pajamos sudro tik 2% visų pajamų. Pajamų ir pelno mokestis sudaro 22,7% pajam7. Prekių ir paslaugų – 67,6%.
Mokesčių sritis iiki šiol Lietuvoje sulaukė prieštaringos visuomenės ir specialistų nuomonės:viena dalis pasisako už mokesčių mažinimą visose srityse, kiti – tik tam tikrose. Plačios visuomenės, specialistų, verslininkų nuomonė sutampa tik viename – mokesčius reikia mažinti. Pageidautina ir kuo daugiau. Be abejonės mažinant mokesčių našta reiktų atsižvelgti ir į tai, kad mokesčių dėka išlaikoma valstybės valdymo .aparatas, mokesčiai leidžia valstybei būti nepriklausoma, vykdyti socialines, kultūrines programas.
4.5. 2005 m ASIGNAVIMAI (tūkst. Lt.)
5 lentelė
MINISTERIJOS Iš viso Iš jų Turtui įsigyti
Išlaidoms
Iš viso Darbo užmok.
Aplinkos ministerija 135110 108561 30523 26549
Finansų ministerija 4261596 4168024 13336 93572
Krašto apsaugos ministerija 837750 728327 273208 109423
Kultūros ministerija 154489 101269 42309 53220
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 766893 719680 13135 47213
Susisiekimo ministerija 158463 35799 6392 122664
Sveikatos apsaugos ministerija 175458 93174 47098 82284
Švietimo ir mokslo ministerija 698250 596448 249490 101802
Teisingumo ministerija 64467 33203 12545 31264
Ūkio ministerija 323260 308194 9178 15066
Užsienio reikalų ministerija 183915 164868 42903 19047
Vidaus reikalų ministerija 471522 216887 52696 254635
Žemės ūkio ministerija 1509616 1500880 21142 8736
Didžiausia asignavimų suma 2005m., skirta Finansų ministerijai. Iš šios sumos 2,2% skiriama turtui įsigyti. Atlyginimams sumokėti skiriama 0,3%. Po Finansų ministerijos, pagal asignavimų ddydį yra Žemės ūkio ministerija. Žemės ūkio išlaidoms padengti siriama net 99,4%. Turtui įsigyti teks 0,6% visos sumos. Krašto apsaugos ministerija – trečioji pagal asignavimų dydį, skirtą ministerijoms. Turtui įsigyti skiriama 13% visos sumos. Sveikatos apsaugos ministerija gavo net 514069 tūkst. Lt ( 25,4 % ) mažiau, nei praeitais 2004 metais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai skirta 79723 tūkst. Lt. daugiau nei praeitais metais. Švietimui šiais metais teko 445283 tūkst. Lt. mažiau už praeitus metus.
4 pav. 2005 m.asignavimai5. Valstybės išlaidos
Valstybės bbiudžeto išlaidos – tai tiesioginės valstybės išlaidos, nes tenkinamos iš biudžeto.
Valstybės išlaidoms skirtų lėšų panaudojimo sferas ir tvarką nustato LR Biudžetinės sandaros įstatymas, LR valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas, ir kiti norminiai aktai.
Lietuvos Respublikos biudžeto lėšos skiriamos įvairioms valstybės socialinėms funkcijoms įgyvendinti, tai:
Valstybės valdžios ir valdymo institucijoms bei teisėtvarkos įstaigoms išlaikyti;
švietimo, kultūros, sveikatos apsaugos ir sporto programoms įgyvendinti;
socialinės apsaugos ir paramos programoms finansuoti;
mokslui ir techninei pažangai;
ūkio plėtojimui reguliuoti;
gamtos apsaugai;
krašto apsaugai;
valstybės skoloms grąžinti;
ir kitoms priemonėms pagal LR įstatymus įgyvendinti.
Rinkos sąlygomis valstybė turi atsisakyti visų programų finansavimo biudžeto išlaidomis. Asignavimai iš biudžeto turi būti skirti tik svarbiausiems prioritetiniams tikslams įgyvendinti, sudaryti kuo geresnes galimybes gamybinei ir socialinei infrastruktūrai plėtoti .Išvados
Kasmet pilnėjantis biudžetas rodo, jog šalyje įgyvendinta verslui palanki apmokestinimo reforma, tobulėja mokesčių administravimas, planuojamos realios biudžeto pajamos ir išlaidos.
Nacionalinio biudžeto sudarymas ir vykdymas yra viena iš reikšmingiausių valstybės valdymo sričių. Valstybės finansinių išteklių paskirstymas yra vienas iš svarbiausių valstybės valdymo uždavinių. Tik racionalus jų paskirstymas sudaro prielaidas efektyviau naudoti šiuos svarbiausius išteklius, įgyvendinti valstybės prioritetus ir aktyvinti numatytų sričių veiklą.
Rinkos ekonomikos sąlygomis valstybė finansiniu reguliavimu gali iš esmės mažinti valstybės biudžeto išlaidas, keisti jų sudėtį ir struktūrą, labiau tenkinti netiesioginių valstybės išlaidų poreikius. Valstybė biudžeto išlaidas tturi skirti investicijoms, ekologiškai švarioms technologijoms diegti, socialinėms kultūrinėms programoms ir t.t. Jomis turi būti užtikrintas glaudus ryšys tarp „valstybės pajamų“ ir „valstybės išlaidų“.
Įdomu, kad valdžios pajamų, išlaidų dydis, pinigų paskirstymo kokybė turi rūpėti ne tik mums, mokesčių mokėtojams, bet ir pačiai valdžiai. Kai turi daug ir dar ne savų, lengvai gautų – lengvai ir išslysta. Apie tai Miltonas Friedmanas yra pasakęs štai taip: „Kai leidi savo pinigus savo naudai, tai labai rūpiniesi, kiek ir kaip juos išleidi. Kai leidi savo pinigus kažkieno kito naudai, labai rūpiniesi, kiek pinigų išleidi, bet tau mažai rūpi, kaip tu juos išleidi. Kai leidi kažkieno pinigus savo naudai, tai ne tiek rūpi kiek jų išleista, kiek tai, kam jie išleisti. Kai leidi svetimus pinigus ne savo naudai, tau nerūpi nei kiek, nei kaip jie išleisti“.
Bandant suskaičiuoti viską kas tik įmanoma suskaičiuoti, vis tiek gaunasi taip, kad išlaidos viršija pajamas. Toks – deficitinis ir šių metų biudžetas. Ir labai gaila, kad vyriausybė skolindamasi šiandien dideles sumas, gal nelabai susimasto, kaip ir iš ko jos bus atiduotos po metų 10 ar 15. Ir mūsų vaikams teks atiduoti tai, ko nesugebėjome uždirbti mes, mūsų karta.
Valstybė turėtų dėti visas pastangas tam, kad pritrauktų kuo daugiau privataus iir užsienio kapitalo. Mūsų valstybė moka tik imti, nelabai turėdama ką duoti. Taigi svarbiausia ką vyriausybė galėtų padaryti, tai sudaryti sąlygas užsienio kompanijoms ateiti į mūsų šalį. Žmonės turėtų darbą, mokėtų mokesčius ir būtų geriau visiems. Bet gaunasi taip, kad „nei pats valgo, nei kitam duoda“. Dažnai, ne tik kad nepadeda, bet ir trukdo. Mūsų įstatymai nėra tokie, kad galima būtų normaliai dirbti. O žmonės alkani, pikti viskuo nepatenkinti, o svarbiausia neužtikrinti nei savo, nei vaikų ateitimi.
Kaip matome iš paskutiniųjų metų statistikų mokesčių surinkimo planai vykdomi ir net viršijami. Tai jau neblogai, gal vis tik po truputėlį einame „į šviesesnį rytojų ir mes“.
Literatūros sąrašas:
1. http://www.finmin.lt
2. http://www.vmi.lt
3. http://www.std.lt
4. http://www.lrinka.lt
