Valstybės finansai

BIUDŽETO FORMAVIMAS, POLITIKA

Biudžetų sudarymą, vykdymą reglamentuoja LR biudžeto sandaros įstatymas, priimtas 1990m. liepos 30d. ir LR valstybės ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo tvarka, ir vėlesni sandaros įstatymo pakitimai. Lietuvoje biudžetinės sandaros įstatymas įsigaliojo 19910101- po šios datos buvo panaikinti priešpriešiniai mokėjimai į TSR biudžetą ir iš jo vyriausybė buvo nutarusi taikyti naują biudžetinės sandaros koncepciją, kurios pagrindą sudaro programinių valstybės biudžeto formavimo bei išlaidų finansavimo principas 3 metams. Biudžetų sudarymo dokumentai: 1) LR valstybės ir savivaldybių biudžetinės pajamos ir iišlaidų klasifikacija 2) 2001m LR valstybės biudžeto asignavimų paskirstymas pagal tvirtinamas programas 3) LR valstybės biudžeto išlaidų sąmatų ir skaičiavimo formos 4) laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo tvarka.LR biudžetinę sistemą sudaro: 1) valstybės biudžetas 2) savivaldybės biudžetas. Lietuvoje sudaromos 4 biudžetų rūšys:1) valstybės 2) savivaldybės 3) valstybinio soc draudimo fondo 4) sveikatos draudimo fondo biudžetas. Per LR valstybinį biudžetą yra perskirstoma didelė dalis nac pajamų (virš 20proc) ir bendrojo vidinio produkto (apie 18proc). perskirstytos lėšos skiriamos kultūros, švieti mo,sveikatos aapsaugai,mokslui,valstybės val dymui ir kt poreikiams. LR valstybės biudžeto sudarymą organizuoja vyriausybė finansų ministerija ir pateikia Seimui patvirtinti. Valstybės biudžetas seime tvirtinamas pagal tokius punktus:1)pajamos,jų suma ir paskirsty mas 2)išlaidų suma ir jų paskirstymas 3) apyvartos lėšos (metų pradžiai ir ppabaigai). Valstybės biudžetas turi būti patvirtintas 2 savaitės prieš finansinius metus. Nuo sausio 1d iki gruodžio 31d- finansiniai metai. Pagal biudžeto sandaros įstatymą sudaromas vyriausybės rezervas, kuris turi būti ne didesnis kaip 1proc patvirtinto valstybės biudžeto asignavimo sumos (virš 60 mlj). Šį rezervą seimas kasmet nustato įstatymu (toks rezervas nustatomas ir savivaldybėms). Rezervo lėšas paskirsto vyriausybė. Šios lėšos naudojamos stichinių nelaimių ir ekologinių katastrofų padariniams likviduoti bei kt reikmėms pagal vyriausybės nustatytus prioritetus. Sekančių metų biudžetas pradedamas sudaryti vasario pabaigoje- kovo pradžioje einamųjų metų. Šiame projekte rengimo plane nurodoma valstybių ir savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai bei užduotys atskiroms ministerijoms ar kitoms institucijoms, kurios turi apskaičiuoti bei pagristi rodiklius (BVP augimas, nedarbo lygis, valstybės skolinimasis). Seimas savo rezoliucijoje paskelbė 3 metams nnac biudžeto prognozuojamus rodiklius. Pernai metais tokie rodikliai buvo nurodyti 1,2 ir 3 metam. Šie rodikliai yra tokie:1) biudžeto pajamos 2) biudžeto išlaidos (nurodoma atskirai savivaldybių ir valstybės biudžetai). Išlaidose nurodoma savivaldybių biudžetų išlaidos procentais nuo nac biudžeto išlaidų (31,99 proc 3 metams). LR biudžetas jau kelinti metai yra deficitinis. Lt mokestinis biudžetas procentais nuo bendro vidinio produkto 1999m sudarė 7,8proc. 2000m- 2,8proc, 2001-1,4proc 2002m- 1,3proc. Krašto apsaugai 2002m –2proc. pagal biudžeto sandaros įstatymą yra nurodyta viešai teikti informaciją apie vvalstybės ir savivaldybių biudžetus. Čia nurodoma kad šių biudžetų sudarymas, priėmimas, vertinimas, kontrolė turi būti aiški ir vieša, išskyrus valstybės paslaptis. Informaciją apie tai finansų ministerija skelbia vž ir internete, o apie valstybių biudžetus- savivaldybių administratorius skelbia vietinėse informavimo priemonėse.

Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro:1) mokestinės pajamos 2) nemokestinės pajamos 3) dotacijos 4) paskolos. 2,-jas sudaro pajamos iš savivaldybių turto; baudos ir pajamos iš konfiskacijos; vietinės rinkliavos; savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos, gautos už teikiamas paslaugas; lėšų likučiai einamosiose sąskaitose už išnuomotą žemę. 3,- bendroji dotacija savivaldybėms apskaičiuojama taip:D=A-B-C. A- planuojamų biudžetinių metų VISŲ savivaldybių biudžetų išlaidų dydis;B- planuojamų biudžetinių metų visų savivaldybių biudžetų mokestinių ir nemokestinių pajamų dydis;C- planuojamų biudžetinių metų specialios tikslinės dotacijos iš valstybės biudžeto. C skiriamas kompensacijoms už valstybės išperkamus turtus buvusiems savininkams, asignavimai kapitalo investicijoms, namų statybai ar pirkiniai grįžtantiems politiniams kaliniams ar tremtiniams; asignavimai būstui. D- paskirstoma rezervui nenumatytiems atvejams sudaryti; savivaldybių mokestinėms pajamoms išlyginti; savivaldybių išlaidų struktūros skirtumams, kuriuos lemia nuo savivaldybių veiklos nepriklausantys veiksniai, išlyginti.

Vb-te yra 7 priedas- ‘Vb bendroji dotacija valstybės pajamoms išlyginti ir bendrosios dotacijos kompensacijos savivaldybėms’. Šiame priede nurodyta bendroji dotacija mokestinėms pajamoms išlyginti atskiroms saviv ir kompensacijų suma skirta priimtiems sprendimams vykdyti arba pajamų mažėjimui dengti. Vb-te nurodytas 6 ppriedėlis- vb-tams prognozuojamos mokestinės pajamos ir fizinių asmenų pajamų mokesčio dalys. Čia nurodytos vast iždo lėšos, skirtos pajamų ir išlaidų skirtumams išlyginti. 8-tame priedėlyje nurodyta vb-to specialios dotacijos savivaldybėms:karo prievolei administruoti, pašalpos šeimoms ir palūkanoms už paskolas švietimo įstaigoms atnaujinti.Pagal biudžetinės sandaros įstatymą saviv biudžetus parengia jų finansų skyriai ir jų projektus teikia saviv tarnyboms, pateikia projektą tarybai, kuri ir patvirtina. Šiuose b-tuose nurodoma bendra pajamų suma ir jų paskirstymas; bendra asignavimų suma ir paskirstymas; apyvartos lėšos. Saviv tarybos patvirtinta per 2 mėn nuo vb-to ir savivald b-to finansinių rodiklio patvirtinimo. Saviv b-tai turi būti be deficito (pajamos ir išlaidos turi būti lygios). S-bes gali sudaryti valdybos (mero rezervą, kuris turi būti ne didesnis kaip1proc patvirtinto b-to asignavimų sumos).Finansų ministro įsakymas dėl LR vb-to lėšų valstybėms (perduotoms) s-bėms funkcijos vykdyti skaičiavimo laikino sios rekomendacijos.4,-iš vb-to (be procentinės ), iš didelių institucijų, tačiau turi būti imamos pagal reglamentuotą tvarką.

MOKESČIAI. Valstybės funkcijų vykdymui reikia didelių finansinių išteklių. Finansinių išteklių svarbiausias šaltinis mokesčiai. Mokesčiai yra būtini, nes jie yra kiekvienos valstybės ekonominio ir socialinio gyvavimo pagrindas. Soc-ekonominis m vaidmuo pasireiškia jų funkcijom. Svarbiausios f-jos: 1) fiskalinė 2)perskirstomoji 3) reguliavimo. 1,- pasireiškia tuo, kad nac biudžeto pajamos pagrindai formuojamos remiantis šalies mok sistema. Ši ffunkcija apima krašto biudžetinės politikos dalį. Lt mokestinės įplaukos sudaro apie 95 proc nac b-to pajamų. 2,- susijusi su fiskaline ir pasireiškia tuo, kad gautos į nac b-tą mokesčių mokėtojų lėšos perskirstomos tarp šalies gyventojų, ūkio subjektų bei veiklos sferų. 3,- priimdama atitinkamus mok įstatymus, valstybė gali skatinti krašto ekonomikos spartesnį plėtojimą arba stagnaciją arba smukimą, kovoti su infliacija, nedarbu. Čia ir pasireiškia mok reguliavimo f-ja. Pagrindiniai mokesčiai:1)tiesioginiai:žemės,verslo,darbo pajamų,nekilnojamo turto, nuosavybės perleidimo, palaikų ir kt mokesčiai.2) netiesioginiai: akcizai,muitai 3) rinkliavos: žyminis mokestis, kt rinkliavos 4)valstybės monopoliai: spiritas, kortos, degtukai. Mokesčio ėmimo būdas yra tiesioginis (iš pajamų) ir netiesioginis( per kainų sistemą). Mokesčio suma gali būti nustatoma:1) prie pajamų šaltinio- pajamų susidarymo ar gavimo vietoje (pajamų mokestis nuo darbo užmokesčio.). Šiuo metodu dažniausiai apmokestinamos > ar < fiksuotos pajamos. 2) pagal pajamų deklaraciją (mok mokėtojo oficialų pareiškimą apie gautas per ataskaitinį laikotarpį pajamas). Tokiu metodu apmokestinami 1 asmens daugelis pajamų šaltinių ir > ar < nefiksuotos pajamos. 3) pagal kadastrą- yra pagal tam tikrus požymius suklasifikuotas tipinių apmokestinimo objektų sąrašas, nurodant vidutinį jų pajamingumą ir paprastai naudojamas nustatant žemės ir verslo mokesčius. Mokesčių rūšys. Mokesčiai: 1) tiesioginiai a) realiniai: žemės, namų, verslo, vp mokestis b) asmeniniai: pajamų, piniginių kapitalų pinigų, korporacijų

pelno, viršpelnio, kapitalo prieaugio, palikimo, turto mokestis.2)netiesioginiai:a)akcizai:individualūs(alaus,cukraus,benzino),universalūs(apyvartos ir PVM)mokest .b)muitai:importiniai, eksportiniai,tranzitiniai,fiskaliniai,protekciniai,referenciniai,antidempinginiai, specifiniai, vertybiniai. c) fiskaliniai monopoliai: spiritinių gėrimų, tabako ir jo gaminių, degtukų, druskos ir kt prekių.3)įnašai socdraudimui:apdraustųjų įnašai ir įmonininkų įnašai.Tiesioginiai- nustato mi mokesčių subjektų turtui ir pajamoms, jie imami tiesiai iš mok mokėtojų. Šiuo atveju atsižvelgiama į mok mokėtojų pajamingumą ir šeimyninę padėtį, be to kiekvienas mokėtojas tiksliai žino kokią dalį valstybės išlaidų jis apmoka. Netiesioginiai- priskiriami paslaugų bei prekių mok, įtraukiami į kainą ar tarifus (PVM, akcizai, mmuitai). Parduodamas prekę ar paslaugą, savininkas gauna iš mokėtojo ir mokesčių sumą, kurią vėliau perduos valstybei. Šį mokestį vienodai moka turtingi ir vargingi žmonės. Turto- imamas iš juridinių ir fizinių asmenų už žemę, namus, pastatus, vp ir kt objektus taikant proporcinius ir nedidelius tarifus (apie0,5 proc). Fiskaliniai muitai- jais siekiama kuo > gauti biudžeto pajamų. Protekciniai- gina vidaus rinką nuo užsienio prekių “ekspansijos”. Antidempinginiai- taikoma importinėms prekėms, kurios šalies viduje parduodamos žemomis kainomis. Preferenciniai (lengvatiniai) – nustatomi tam tikroms prekėms aar jų grupėms. Specifiniai- muitų rinkliava, kuri nustatyta tvirta suma už prekės mato vnt-ą. Fiskaliniai monopoliniai mok- yra netiesioginiai mok už valstybės monopolizuotas masinės gamybos prekes. Valstybinius mok ima centrinė valdžia, remdamasi šalies įstatymais ir mok nukreipiami į krašto b-tą. VVietinius mok remianti įstatymais ima vietos valdymo organai atitinkamoje teritorijoje ir skiria juos vietos b-tų reikmėms. LR mokesčių sistema. Mokesčiai: 1) vietiniai (savivaldybėms: fizinių asmenų, žemės, žyminis, prekyviečių.) 2) valstybės : juridinių asmenų pelno, PVM, akcizai, žyminis, konsulinis, naftos ir dujų, gamtos išteklių.). Kiekvieno mok svarbiausi elementai yra apmokestinimo objektas ir tarifai. Todėl siekiant geriau pažinti Lt mok sistemą, tikslinga suklasifikuoti mok pagal apmokestinimo objektus ir tarifus bei mok apskaičiavimo būdą. Lt apmokestinami tokie objektai: pajamos, pelnas, turtas, vidaus prekės ir paslaugos, šalies ištekliai, prekyba ir prekybos sandoriai. FAPM-čio apskaičiavimui taikomi proporciniai, progresiniai ir vietiniai tarifai: akcizo apskaičiavimui taikomi proporciniai ir vietiniai tarifai. Mokesčiai: 1) pajamų ir pelno skirstomas į FAPM ir juridinių asmenų pelno mok 2) turto- žemės mok, nnekilnojamo turto, paveldimo arba dovanoto turto mok 3) vidaus prekių ir paslaugų- PVM, akcizai 4) valstybinio soc ir sveikatos draudimo įmokos- soc ir sveikatos draudimai 5) už naudojimąsi šalies ištekliais ir valstybės teikiamomis paslaugomis- konsulinis, žyminis, naftos ir dujų išteklių, mok už valstybinius gamtos išteklius, už aplinkos teršimą, žemės nuomos, atsiskaitymai automobilių keliams tiesti, taisyti ir prižiūrėti. MUITAI.Muitai yra tokie mok, kuriais apmokestinamos per valstybės sieną vežamos prekės ar asmeninio vartojimo daiktai. Tai netiesioginiai mok ir labai užgula vargingesnius gyventojų ssluoksnius, nes šie, pirkdami būtinas vartojimo prekes, dėl muitų valstybei moka didesnę savo pajamų dalį. Normaliomis sąlygomis išvežamieji muitai uždedami kai norima sulaikyti negausią pačiam kraštui reikalingą žaliavą, kai turima pasaulinė kurio nors gamtos turto gamybos monopolija, kai norima priversti pagerinti išvežamųjų prekių kokybę. Kiekvienoje šalyje svarbiausią reikšmę turi įvežamieji muitai. F-jos: 1) fiskalinė (valstybė siekia gauti kuo > b-nių pajamų) 2) soc-ekonominė (valstybė per muitus siekia tenkinti soc bei ekonominius interesus). Tarptautiniuose santykiuose dar naudojamas dempingas: šalys eksportuoja savo gaminius nuostolingomis kainomis. Tokių šalių viduje tie patys gaminiai parduodami aukštesnėmis kainomis ir eksporto nuostoliai padengiami eksportuojančios šalies žmonių lėšomis. Lt muitų politiką reglamentuoja LR muitinės kodeksas, LR muitų tarifų įstatymas ir vėlesni jų pakeitimai ir papildymai.mokesčio administravimą mūsų krašte reglamentuoja LR mokesčio administravimo įstatymas. Pagal MAĮ mokesčio administravimas- tai mokesčio administratoriaus teisių ir pareigų bei mokesčio mokėtojo teisių ir pareigų įgyvendinimas, mokesčio apskaičiavimas, mokėjimas ir išieškojimas, atsakomybės už netinkamą mok apskaičiavimą ir mokėjimą taikymas, mokesčio paskirstymas, informacijos mok mokėtojams teikimas. Mokesčių mokėtojas (MM)- asmuo, kuriam pagal mokesčių įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį. MAĮ įteisino mok mokėtojų lygybę. Pagal mokesčio registro tvarkytoją kiekvienam MM suteikiamas identifikacijos numeris, t.y., įmonėms, įstaigoms ir org naudojamas juridinių vnt-ų registro identifikacijos kodas. Asmenys, vvengiantys registruoti baudžiami nuo 500 iki 1000 Lt bauda. FINANSŲ INSTITUCIJOS. Finansų institucijos yra tokios organizacijos, kurios sukaupia savo žinioje didelius šalies finansinius išteklius ir kaip tarpininkai tarp pelningų ir deficitinių ūkinių vienetų, siekia juos kuo efektyviau perduoti iš taupytojų skolininkams. Ūkinis vnt, kuris naudojasi paskolomis, vadinamas deficitiniu ūkiniu vnt, o jeigu ūkinio vnt įplaukos grynaisiais pinigais viršija išmokas- pelningu ūkiniu vienetu. Finansų institucijos geriau valdo ūkio subjektų finansavimo procesus ir yra geresnėje padėtyje nei individualūs taupytojai, nes sukaupia dideles piniginių fondų apimtis ir gali diversifikuoti kredito bei investicinių vertybinių popierių portfelius, žymiai sumažindami finansinių operacijų riziką. Siekiant finansinės sėkmės, o kartu ir finansų rinkos sėkmingumo, finansų institucijos specializuojasi pagal finansinių fondų perdavimo ir panaudojimo šaltinius bei rūšis (priima indėlius, vykdo investavimo procesus). Kadangi Lt vyksta tik kūrimo procesas, todėl institucijas tikslingiausia skirstyti į depozitines ir nedepozitines. Finansų institucijos, kurios priima indėlius iš fizinių bei juridinių asmenų ir, sukaupę reikiamus fondų šaltinius, teikia paskolas ūkio subjektams bei vykdo kitas finansines operacijas,vadinamos depozitinėmis finansų institucijomis.(komerciniai bankai, taupymo bankai) Nedepozitinės finansų institucijos taupytojų pavedimu dažniausiai savo veiklą vysto sukauptų fondų (finansinių išteklių) panaudojimo srityje (finansų kompanijos, draudimo komp, saugumo firmos). FI dalyvavimas kapitalo formavime- taupytojai finansinius fondus ūkinės veiklos sferai gali perduoti 22 būdais: tiesioginiu ir netiesioginiu. Tiesioginis ir netiesioginis finansinių fondų perdavimas vykdomas pirminėje finansų rinkoje. Esant tiesioginiam būdui, taupytojai patys perka vertybinius popierius iš verslo įmonių ir kt ūkinių subjektų. Esant netiesioginiam būdui- finansiniai fondai iš taupytojų į ūkinės veiklos sferą gali būti perduoti, dalyvaujant investicijų bankams ir kt finansiniams tarpininkams. Investicijų tarpininkai, gavę taupytojų laisvas lėšas, perka esamus ar platina naujus ūkio subjektų VP tarp pelningų ūkinių vienetų ir tokiu būdu palengvina VP cirkuliaciją bei spartina kapitalo formavimo procesą, didina krašto ekonomikos gyvybingumą. Kiti finansiniai tarpininkai patys išleidžia VP ir juos parduoda taupytojams. Taip sukaupę finansines lėšas finansiniai tarpininkai perka iš ūkinės veiklos sferos VP, padėdami deficitiniams ūkiniams vienetams sparčiau suformuoti kapitalą ir kartu didinti jų veiklos rezultatyvumą. Taigi, finansinių institucijų dalyvavimas, perduodant finansinius fondus iš pelningų ūkinių vnt deficitiniams ūkiniams vnt, didina krašto finansų rinkos efektyvumą ir kartu stabilizuoja šalies ekonomiką bei sudaro sąlygas jos kilimui. Teikiant vartotojišką ir komercinį kreditą aktyviausi yra komerciniai bankai ir finansinės kompanijos. Tačiau finansinės kompanijos nepriima depozitų, o finansinius išteklius formuoja išleisdamos trumpalaikius VP (pvz komercinius vekselius), arba imant piniginių lėšų kreditus iš kitų finansinių tarpininkų. Finansinių institucijų tarpe išskirtinę vietą turi centrinis bankas ar jo funkcijas vykdanti sistema. FINANSINIAI TARPININKAI. Finansinių

fondų piniginiai srautai gali judėti iš skolintojų skolininkams, esant tiesioginiam finansavimui arba netiesioginiam finansavimui ,t.y. dalyvaujant finansiniams tarpininkams. Skolintojai dažniausiai yra namų ūkiai (fiziniai asmenys bei šeimos), turinčios piniginių lėšų verslo firmos, valstybinės įstaigos. Skolinasi finansinius išteklius dažniausiai verslo firmos, valstybinės įstaigos ir rečiau namų ūkio savininkai. Finansiniai tarpininkai, veikdami finansų rinkose, siekia, kad pilna ir teisinga informacija pasiektų jų aptarnaujamus klientus, kad klientas arba jo pavedimu finansų institucija priimtų kuo racionalesnį ir mažiausiai rizikingą sprendimą. FT naudojasi kvalifikuotų ekspertų ppaslaugomis, kurie, taikant kompiuterinę sistemą arba be jos, atlieka potencialių kredito vartotojų tyrimus, t.y. nustato veiklos pelningumą bei kitas skolos gražinimo garantijas ir sąlygas. Investicinių fondų lėšos juda 2 srautais: vienas pinigų srautas patenka tiesiai verslininkui į rankas, o kitas per finansinius tarpininkus. Pvz., komercinis bankas skolinasi pinigus iš gyventojų. Finansinių tarpininkų veiklos efektyvumą gali mažinti vyriausybinės institucijos ir netinkami įstatymai. BANKAI. Komercinių bankų veikla yra svarbi ne tik pačių bankų egzistavimui, bet ji palengvina bei skatina krašto verslininkystę ir ttaip prisideda prie visos ekonomikos augimo. Komerciniai bankai dar vadinami universaliais, kadangi jie vykdo beveik visas bankų operacijas, išskyrus pinigų emisiją. Komercinių bankų piniginių lėšų apimties transformacija pasireiškia tuo, kad bankas suformuoja piniginius fondus iš daug smulkių bei mažesnio skaičiaus sstambių depozitorių ir po to gali teikti didelės apimties paskolas stambiems projektams įgyvendinti. Rizikos įvertinimas yra sunkiausias dalykas banko veikloje- keletas klientų gali negražinti paskolų ir bankas gali patirti nuostolius, be to bankas turi pilnai užtikrinti depozitų saugumą. Kiekvienas bankas, formuodamas savo kreditų portfelį, turėtų prisilaikyti tokių paskolų politikos principų, t.y. siekti kuo didesnio pelningumo, pakankamo likvidumo ir kuo didesnio saugumo. Bet kurio banko veiklos pelnas susideda iš: 1) pajamos iš paskolų teikimo operacijų 2) kitos veiklos pajamos (dividendai iš investicinės veiklos, komisinės pajamos). Kredito draugijos yra paprasčiausios finansų sistemos institucijos, kurios pritraukia susivienijusių pagal tam tikrus principus gyventojų, santaupas ir teikia paskolas bei paramą tik draugijos nariams. Užsienio šalyse veikia ir lietuvių kredito draugijos. Pvz, TAUPA –veikia Bostone, įkurta 11980m). Užsienio šalyse yra investiciniai bankai: 1) jie platina naujai išleistus kompanijos VP pagal iš anksto nustatytą kainą 2) nuperka visas kompanijų išleistas akcijas pagal sutartą kainą, po to parduoda finansų rinkoje pagal rinkos kainą. Svarbią vietą užima kredito kompanijos. 2 grupės: 1) kompanijos, apdraudžiančios turtą nuo ugnies, vogimo, stichinių nelaimių 2) gyvybės draudimo kompanijos. FINANSŲ RINKOS. Rinkos ekonomikos šalių finansų rinkose svarbų vaidmenį vaidina nedepozitinės finansų institucijos. Tai investicijų, draudimo ir finansų kompanijos, pensijų fondai, saugumo firmos bei diversifikuotos ffinansinių paslaugų firmos. Finansų rinka yra sistema, kurioje prekiaujama finansiniais aktyvais.Finansiniam s aktyvams priskiriama skola ir nuosavo kapitalo vp.Finansų rinkoje veikia pasiūlos ir paklausos dėsningumai. Nuo jų priklauso finansinių išteklių kainos. Esant pasiūlos ir paklausos pusiausvyrai,rinkoje susidaro finansinių išteklių pusiausvyros kainos ir kiekiai. Finansinių išteklių vartotojai yra pajėgūs įsigyti reikiamą kiekį išteklių pusiausvyros kaina, o šių išteklių tiekėjai gali ir nori finansinius išteklius pateikti rinkai už tą pačią pusiausvyros kainą, nes pusiausvyroje nėra nei trūkumo,nei pertekliaus . Finansų rinkos vaidmuo rinkos ekonomikos sąlygomis svarbus tuo, kad joje perskirstomi šalies finansiniai ištekliai,siekiant jų efektyvesnio panaudojimo.Finansų rinka yra savarankiškai bei autonomiškai veikianti rinka,kaip prekių ir darbo rinkos,turinti specifinę infrastruktūrą.Finansų rinką sudaro pinigų ir kapitalo rinkos.Pinigų rinka- tai vieta ir mechanizmas, kuriuos naudojant iš vienos pusės teikiama, o iš kitos įsigyjama finansiniai ištekliai trumpam laikotarpiui (iki 1m). pinigų rinkos vaidmuo krašto ekonomikai pasireiškia tuo, kad: 1) efektyvios pinigų rinkos egzistavimas reiškia, kad trumpalaikiai finansiniai ištekliai gali būti “akimirksniu” paversti pinigais, su kuriais po to galima atlikti mokėjimus 2) centrinis bankas pinigų rinkoje veikia siekdamas padidinti ar sumažinti banko rezervus ir tai turi įtaką palūkanų normų “finansinė intervencija”, siekiant įtakoti ir valdyti pinigų politiką.Pinigų rinkos pagr subjektai, imantys paskolas, yra iždai,komerciniai bankai,nedepozitinės finansų institucijos,vp ddileriai,firmos.Šioje rinkoje svarbų vaidmenį vaidina palūkanų normos,jų dinamika, veikianti įvairiems veiksniams. Kapitalo rinka- yra vieta ir mechanizmas, kuriuos naudojant iš vienos pusės teikiama, o iš kitos įsigyjama finansiniai ištekliai ilgesniam nei metų laikotarpiui. Kapitalo rinkoje kreditorių ir investitorių bei skolininkų rolėje yra nac bankai, firmos, valstybė, gyventojai,užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.Kapitalo rinkoje prekiaujama obligacijomis, ipotekinių operacijų vekseliais as sertifikatais,akcijomis ir kt vertybiniais popieriais.Svarbus vp rinkos uždavinys- užtikrinti pilną ir greitą piniginių sankaupų persiliejimą į investicijas pagal kainą, priimtiną pirkėjui ir pardavėjui. Vp rinka gali būti segmentuojama į ūkio subjektų akcijų ir obligacijų, bankų depozitinių sertifikatų, iždo įsipareigojimų ir kt vp rinkas. Lietuvoje- 1993m spalio mėn Lt banko atsiskaitymų centre atidaryta Tarpbankinė valiutų birža, įvedus nac valiutą- litą, sumažėjo infliacija. 1993m liepos 30d pirmą kartą pasaulio bankų displėjuose pasirodė informacija apie Lt banko nustatytą oficialų lito kursą. Lyginant su išsivysčiusiomis šalimis, Lt finansų rinka dar formuojasi. Nėra pakankamos patirties vykdyti įvairiapusiškas finansines operacijas, nepakankama kadrų kvalifikacija ir nėra tinkamų mūsų sąlygomis sukurtų bei išvystytų šių operacijų vykdymo technologijų, finansinę veiklą dažnai trukdo įstatymų netobulumai bei prieštaringumai. Dabar Lt išvystyta pinigų rinka ir ypač bankų trumpalaikių kreditų rinka, į apyvartą leidžiamos trumpalaikės paskolos valstybinė ms obligacijoms. Lt banko kredito rinką sąlyginai ggalima skirstyti į 2 sektorius: 1) Lt banko lengvatinių kreditų sistema ir jų paskirstymas 2) komercinių bankų ir kt finansinių struktūrų kreditiniai ištekliai. LR lengvatinius kreditus pagrinde teikia valstybė smulkiam verslui skatinti, gyvenamųjų namų statybai, ūkininkams remti. Nacionalinė vp birža įregistruota Lt vp komisijoje 1993m gegužės 11d. vp kainą prekybos dieną nustato rinka. Ją automatiškai fiksuoja kompiuterinė sistema, sulyginusi maklerių pavedimus (vo pasiūlą ir paklausą). Lt gyventojai, norintys NVP biržoje pirkti ar parduoti vp, turi Finansinio maklerio įmonėje atidaryti savo vp ir pinigų sąskaitas. Siekiant suaktyvinti nac finansų rinką bei apsaugoti pinigų savininkus joje, taip pat suinteresuoti asmeninių santaupų savininkus investuoti į patikimą veiklą grynuosius pinigus,reikėtų sukurti efektyvesnę bankų kontrolės sistemą bei kelti didesnius reikalavimus jų likvidumui, kartu įstatymais reglamentuoti valstybės atsakomybę indėlininkams,spartinti valstybinių įmonių privatizavimą ,priimant griežtas bausmes įstatymų pažeidėja ms,sparčiau priimti įstatymus dėl kredito draugijų kūrimo Lt. Draudimas. Paprastai žmonės apdraudžia gyvybę į priekį arba ir visą gyvenimą, tai kompanijai reikia visada turėti piniginių išteklių ir nedelsiant vykdyti klientams išmokėjimus. Pensijų fondai- : privatūs, valstybiniai. Pensijų fondų valdytojai turi sekti savo veiklos finansinę būklę ir kiekvienu momentu vykdyti įsipareigojimus- išėjusiems į pensiją asmenims laiku ir reguliariai išmokėti sukauptas pinigų sumas. Šių fondų lėšos naudojamos ilgalaikėms investicijoms. Draudimas- finansinės

paramos suteikimas tiksliai apibrėžtų įvykių atvejais. Draudimas- finansinėje ūkinėje v-kloje susiklostantys ekonominiai santykiai, kuriuose dalyvauja mažiausiai 2 šalys, santykių subjektai, kuriais siekiama suteikti materialinę paramą numatytų įvykių atvejais. Viena šalis- draudikas- sukuria draudimo sąlygas ir siūlo jas savo klientams. Kita šalis- draudėjai- tai asmuo, sudaręs su draudimo įm draudimo sutartį ir privalantis mokėti draudimo įmokas bei turintis teisę gauti draudimo išmoką, atsitikus draudiminiam įvykiui. Trečioji šalis- apdraustasis- fizinis asmuo, kurio gyvenime įvykus draudiminiam įvykiui draudimo įm privalo mokėti draudimo išmoką. DDraudiko ir draudėjo santykiai reguliuojami specialia sutartimi- draudimo polisu. Tai oficialus dokumentas, patvirtinantis draudimo sutarties sudarymą ir pažymintis draudiko įsipareigojimą išmokėti draudėjui draudimo sutartyje numatytų draudiminių įvykių atvejais draudimo išmoką. Draudimo rizika- tikimybė įvykti draudiminiam įvykiui. Draudimo rinka. Pardavėjai (kompanijos, perdraudimo k-jos), tarpininkai (draudimo brokeriai, agentai), pirkėjai (fiziniai, juridiniai asmenys). Lt negyvybės draudimas- nuo nelaimingų atsitikimų; ligos; sausumos transporto priemonių; laivų; turto nuo gaisrų ar gamtinių jėgų; finansinių nuostolių; teismo išlaidų; pagalbos. Gyvybės draudimas- sutuoktuvinis ir giminių draudimas; gyvybės draudimas, kkai investavimo rizika tenka draudėjui; gyvybės draudimas. Soc draudimu siekiama apsaugoti žmones nuo soc ekonominės rizikos pasekmių. Valstybinio soc draudimo (VSD) paskirtis- teikti apdraustiesiems gyventojams gyvenimui reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymuose numatytų svarbių priežasčių apsirūpinti iš ddarbo ir kt pajamų arba turi papildomų išlaidų. Privalomu draudimu draudžiami asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis- Seimo nariai, advokatai, IĮ savininkai. draudėjai (darbdaviai) moka iš savo lėšų 30proc kiekvienam apdraustajam DU-čio ir jam prilygintų pajamų. Apdraustieji moka 1proc įmoką nuo tos pačios apskaičiavimo bazės. Šį mokestį apskaičiuoja darbdaviai ir įneša į Sodros biudžetą. Asmenys, apsidraudę savanoriškai, turi teisę gauti pensijas pagal LR pensijų įstatymą. Pensija skiriama, kai asmuo sulaukia nustatyto amžiaus ar pripažįstamas invalidu. VSD pensijų rūšys: senatvės, invalidumo, našlių ir našlaičių, ištarnauto laiko ir maitintojo netekimo pensijos. Papildoma pensijos dalis (PPD) suteikia papildomą pensinį aprūpinimą atsižvelgiant į asmens draudimo stažą (S) ir draudžiamąsias pajams (DP), VSD papildoma pensija apskaičiuojama taip: PPD0,005* S*DPK*DP, čia DPK- asmens draudžiamųjų pajamų koeficientas.