X ir Y įmonių santykinių turto valdymo rodiklių analizė
X ir Y įmonių santykinių turto valdymo rodiklių analizė
TURINYS
ĮVADAS…………………………3
TURTO KLASIFIKAVIMAS……………………..5
ILGALAIKIS TURTAS………………………..7
a) Ilgalaikis nematerialusis turtas……………………7
b) Ilgalaikis materialusis turtas……………………8
c) Ilgalaikio turto nusidėvėjimas…………………..10
TRUMPALAIKIS TURTAS……………………..13
SANTYKINIŲ TURTO VALDYMO RODIKLIŲ ANALIZĖ………14
ĮMONIŲ “VILNIAUS DEGTINĖ” IR “ANYKŠČIŲ VYNAS” TURTO VALDYMO SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ ANALIZĖ……..16
ĮMONIŲ “VILNIAUS DEGTINĖ” IR “ANYKŠČIŲ VYNAS” TURTO VALDYMO SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖS IŠVADOS……..17
LITERATŪROS SĄRAŠAS……………………..19
ĮVADAS
Turto valdymo santykiniai rodikliai apibūdina įmonės sugebėjimą pelningai naudoti turtą. Aukštesnė rodiklio reikšmė, jei nebuvo daromos investicijos, parodo efektyvesnį turto panaudojimą.
Turtas – materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir kkuriomis disponuoja įmonė, ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.
Turtu apskaitoje laikomi ekonominiai ištekliai, kurie turi savininką, ir kuriais disponuojama, įmonė tikisi gauti tam tikrą naudą ateityje. Tačiau nereikia pamiršti, kad bet kuris apibrėžimas visuomet turi daug sąlygotumų ir negali absoliučiai tiksliai atspindėti sudėtingų tikrovės reiškinių. Įmonė gali disponuoti ir tokiu turtu, kuris nelaikomas ekonominiais ištekliais. Apie turtą kalbama kaip apie visumą, tačiau jis, kaip ir pati įmonės veikla, yra labai įvairus. Turtas finansinėje atskaitomybėje grupuojamas į ilgalaikį ir trumpalaikį tturtą, o panašios paskirties turtas šiose grupėse jungiamas į atskirus straipsnius ir parodomas finansinės atskaitomybės ataskaitoje, kuri vadinama balansu.
Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimąsi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turas gali teikti ekonominės naudos ne ttik parduodant, bet ir keičiant jį į kitą turtą, perleidžiant įsipareigojimams įvykdyti. Turtas gali ir neteikti įmonei tiesioginės naudos, tačiau jis gali būti reikalingas įmonės veiklai ir jos valdymui arba gali padėti gauti ekonominės naudos iš kito turto naudojimo (administracinės patalpos, biuro baldai, administracijos vadovo automobilis, informacijos apdorojimo programos, valymo įrenginiai ir pan.). Turtą nebūtinai turi turėti fizinę formą. Įmonės pačios susiskirsto turtą ir įsipareigojimus į ilgalaikius ir trumpalaikius. Tas pats turtas ir įsipareigojimai vienu atveju gali būti ilgalaikiai ir trumpalaikiai.
Pagrindinės su turtu susijusios sąvokos:
Turtas skirstomas į nekilnojamąjį ir kilnojamąjį:
1) nekilnojamasis turtas – yra žemė ir su ja susiję objektai, kurių buvimo vietos negalima pakeisti, nekeičiant jų naudojimo paskirties arba nemažinant jų vertės;
2) kilnojamasis turtas – yra turtas, kurį galima pperkelti iš vienos vietos į kitą nekeičiant jo esmės, iš esmės nemažinant jo vertės ar be didelės žalos jo paskirčiai.
Pagal tarnavimo trukmę, turtas skirstomas į ilgalaikį ir trumpalaikį:
1) ilgalaikis turtas – yra turtas, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese ir, išsaugodamas savo natūrinę formą, nusidėvi naudojamas ilgiau negu vienerius metus;
2) trumpalaikis turtas – yra turtas, kuris gamybos ir aptarnavimo procese dalyvauja vieną kartą, ar nusidėvi per vienerius metus;
Pagal prieinamumą naudotis, valstybės ir savivaldybių turtas skirstomas į viešo naudojimo ir neviešo naudojimo:
1) viešo naudojimo turtas – yra turtas, kuriuo nustatyta tvarka gali naudotis visi valstybės teritorijoje esantys asmenys;
2) neviešo naudojimo turtas – yra turtas, kurio naudojimas teisiniais aktais yra apribotas.
TURTO KLASIFIKAVIMAS
Apskaitos darbuotojai visą turtą, kuriuo disponuoja įmonė, turi suskirstyti į tam tikras grupes, kitaip tariant, jį suklasifikuoti.Visi turto klasifikavimo požymiai yra labai svarbūs apskaitai, kadangi jos informacija naudojama patems įvairiausiems tikslams. Kiekvienas klasifikacinis požymis vienpusiškai apibūdina kurį nors turto požymį.
Pirmiausiai labai svarbu turtą suskirstyti į piniginį ir nepiniginį. Toks grupavimas yra reikšmingas, nes, dažniausiai, tik už pinigus įmonė gali įsigyti jos veiklai reikalingų gėrybių, pinigais apmoka darbuotojams už darbą, bankui – palūkanas už paskolas ir pan.
Negalima teigti, kad turtas skirstomas į ilgalaikį ir nematerialų, kadangi gali būti ilgalaikis materialus ir ilgalaikis nematerialus. Du paskutiniai klasifikaciniai požymiai ( pagal naudojimo pobūdį ir pagal užbaigtumo laipsnį ) yra labiau reikšmingi menedžmento apskaitai, teikiančiai informaciją, reikalingą konkretiems valdymo sprendimams. Finansinėje apskaitoje labiausiai domina pirmieji trys turto grupavimo požymiai – pagal naudojimo laiką, piniginę ir materialinę išraišką.
Gali susidaryti įspūdis, kad turto skirstymas į ilgalaikį ir trumpalaikį yra gana subjektyvus. Tačiau apskaitininkai turi mąstyti ne astronominėmis, bet ekonominėmis kategorijomis. Ir turto skirstymo į ilgalaikį iir trumpalaikį nelemia astronominis to turto naudojimo laikas ( metų ar mėnesių skaičius ), bet pajamų ir sąnaudų palyginimo principas. Galutinį tikslų pajamų ir sąnaudų palyginimą įmonės paprastai atlieka kartą per metus. Tada įmonė galutinai atsiskaito ir su valstybe, persiųsdama jai visą priklausantį mokestį nuo tais metais uždirbto pelno, kuris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp tais metais uždirbtų pajamų ir sąnaudų patirtų šias pajamas uždirbant. Todėl logiška būtų laikyti, kad turtas, kuris naudojamas trumpiau kaip vienerius metus, yra trumpalaikis, o ilgiau kaip vienerius metus – ilgalaikis.
Kad būtų lengviau apibūdinti įmonių turtą, pateikiame jo klasifikavimo schemą.
Turto klasifikavimo schema
Klasifikavimo požymis Turto grupės
ILGALAIKIS TURTAS
Ilgalaikis turtas – tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus. Ilgalaikiu turtu laikomas tas, kurio naudingo eksploatavimo laikas ilgesnis už vieną ataskaitinį laikotarpį. Šis laikotarpis – tai toks, per kurį įmonė tikisi disponuoti minėtuoju turtu ir jį naudodama gauti pajamų. Ataskaitinis laikotarpis – tai valdžios organų nustatytas laiko tarpas, kuriam pasibaigus, apskaičiuojamas įmonės ūkininkavimo rezultatas – pelnas arba nuostoliai. Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį. Ši klasifikacija turi svarbią reikšmę ne tik naudojant turtą, bet ir atliekant jų analizę.
Ilgalaikis turtas dažniausiai sudaro didžiausią llyginamąjį svorį įmonių turto sudėtyje, ir turi labai svarbią reikšmę įmonės ūkinei, gamybinei ir komercinei veiklai organizuoti ir plėtoti
Ilgalaikio finansinio turto analizė gali būti detalizuota pagal sudėtį ir struktūrą, daugiau dėmesio skiriant investicijoms į kitas įmones, vertinant jų rizikos laipsnį, investicijų portfelio efektyvumą.
Ilgalaikis nematerialusis turtas
Nematerialusis turtas – apskaitytinas nepiniginis turtas, neturintis fizinės formos, laikomas naudoti prekių ar paslaugų gamybai ar teikimui, nuomai ar administraciniams tikslams. Nematerialusis turtas apskaitoje registruojamas įsigijimo (pasigaminimo) savikaina. Jei nematerialusis turtas įsigyjamas iš išorės šaltinio, jo įsigijimo savikaina gali būti patikimai įvertinta, kai perkant atsiskaitoma pinigais ar kitu turtu. Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro įsigyjant šį turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma, įskaitant muitus ar kitus negrąžinamus mokesčius.
Nematerialusis turtas gali būti įsigytas mainais į kitą turtą. Mainais gauto nematerialiojo turto savikaina nustatoma prie mainų sutartyje numatytos vertės pridedat tiesiogines su turto mainais susijusias išlaidas.
Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ilgas, bet visada ribotas. Tačiau jei yra patikimų įrodymų, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas bus ilgesnis nei dvidešimt metų, įmonė gali nustatyti ilgesnį nei dvidešimt metų tarnavimo laiką. Jei įmonė valdo nematerialųjį turtą turėdama teises, kurios buvo suteiktos ribotam laikui, nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas neturi viršyti tų
teisių galiojimo laiko, išskyrus atvejus, kai teisės gali būti atnaujintos ir jų atnaujinimas yra pagrįstas.
Nematerialiojo turto likvidacinė vertė turi būti laikoma nuliu, išskyrus atvejus, kai trečiasis asmuo įsipareigoja nupirkti turtą jo naudingo tarnavimo laiko pabaigoje arba yra aktyvioji to turo rinka ir pagal ją gali būti nustatyta likvidacinė vertė.
Nematerialiojo turto grupės:
1. prekinis ženklas – žymuo, kurio paskirtis yra atskirti vieno asmens prekes ar paslaugas nuo kito asmens prekių ar paslaugų ir kurį galima pavaizduoti grafiškai. Saugomas įstatymų, kad nnebūtų nesankcionuotai panaudotas, nes tai jų savininkų papildomos pajamos.
2. patentai ir licencijos – išradimo dokumentas, suteikiantis teisę jo valdytojui gaminti, kontroliuoti produktą ir neleidžiantis to daryti kitiems
3. plėtros darbai – tyrimų rezultatų ar kitų žinių taikymas planuojant gamybą arba kuriant iš esmės pagerintas medžiagas, įrengimus, produktus, procesus, sistemas prieš pradedant jas gaminti ar naudoti, jei atitinka nematerialiojo turto pripažinimo kriterijus
4. kompiuterių programos – jos turi būti identifikuojamos ir turėti naudojimo paskirtį. Jei programinė dalis yra sudedamoji kito ilgalaikio turo dalis, be kurio ji nnegali veikti, kompiuterinė programa nelaikoma nematerialiuoju turtu.
5. autorių ir gretutinės teisės – įstatymo garantuota teisė platinti ir tiražuoti meno, literatūros, mokslo kūrinius monopolijos sąlygomis.
6. prestižas – sandorio metu atsirandanti įsigijimo vertės dalis, viršijanti įgijėjo įsigyto apskaityto turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės dalį.
Ilgalaikis mmaterialusis turtas
Ilgalaikis materialusis turtas – materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos, naudojamas ilgiau nei vienus metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę.
Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jeigu jis atitinka visus šiuo požymius:
1. ketinama jį naudoti ilgiau nei vienerius metus
2. pagrįstai tikimasi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais
3. galima patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina
4. perduota rizika, susijusi su materialiuoju turtu.
Jei įmonė ketina įsigyti materialųjį turtą, kuris teiks įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus, išankstiniai mokėjimai, avansinės įmokos ir kiti panašaus pobūdžio mokėjimai už tokį turtą turi būti priskiriami ilgalaikiam turtui. Ilgalaikiam materialiajam turtui taip pat priskiriamas gautas, bet dar nepradėtas naudoti arba nebaigtas komplektuoti ilgalaikis materialusis turtas
Ilgalaikis mmaterialusis turtas gali būti skirstomas į šias grupes:
1. žemė
2. pastatai ir statiniai
3. mašinos ir įrengimai
4. transporto priemonės
5. įranga, prietaisai ir įrenginiai
6. kitas ilgalaikis turtas
Ilgalaikio materialiojo turto grupę sudaro panašaus pobūdžio ir naudojimo įmonės veikloje turtas. Turto grupių skaičių ir rūšis įmonės nustato savo nuožiūra.
Ilgalaikis materialusis turtas apskaitoje pajamuojamas įsigijimo (pasigaminimo ) savikaina.
Išlaidos, kurios sudaro ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro už turtą sumokėta ar mokėtina pinigų suma bei susijusios išlaidos ir mokesčiai išskyrus palūkanas. Į ilgalaikio materialiojo turto savikainą neįskaitomas pridėtinės vertės mokestis, išskyrus tuos aatvejus, kai pridėtinės vertės mokestis yra negrąžinamas. Negrąžinamą pridėtinės vertės mokestį įmonė gali įskaityti į turto įsigijimo savikainą
Ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro:
1. sumokėta ar mokėtina pinigų suma
2. transporto išlaidos
3. muitai, akcizai ir kiti negrąžinami mokesčiai
4. projektavimo darbų išlaidos
5. žemės sklypo ir statybos aikštelės paruošimo išlaidos
6. sumontavimo, instaliavimo ir kito parengimo naudoti išlaidos
7. registravimo išlaidos
8. numatomos būsimos turto išmontavimo, išvežimo, gamybinės vietos sutvarkymo išlaidos
9. kitos tiesiogiai su turto įsigijimu susijusios išlaidos
Ilgalaikio turto nusidėvėjimas
Nusidėvėjimas – riboto naudojimo laiko turto nudėvimosios vertės priskyrimas sąnaudoms ir paskirstymas per visą planuojamą naudingo tarnavimo laiką, atsižvelgiant į realų to turto ekonominės vertės kitimą.
Ilgalaikis materialusis turtas gali būti riboto ir neriboto naudojimo laiko. Skaičiuojamas tik riboto naudojimo laiko turto nusidėvėjimas. Neriboto naudojimo laiko yra žemė, todėl jos nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Pradėjus naudoti ilgalaikį materialųjį turtą, nusidėvėjimas pradedamas skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos pagal verslo apskaitos standartus, bet tarptautiniai apskaitos standartai to nereikalauja. Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas nebeskaičiuojamas nuo kito mėnesio pirmos dienos, jį nurašius, perleidus ar kitaip perdavus, kai turtas nustoja būti naudojamas arba kai visa naudojamo ilgalaikio turto vertė (atėmus likvidacinę vertę) perkeliama į prekių produkcijos, paslaugų savikainą.
Nenaudojamo ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimas neskaičiuojamas. Nenaudojamu laikomas užkonservuotas turtas. Turtas, laikinai nenaudojamas dėl remonto, nepriskiriamas nenaudojamam turtui
Ilgalaikio materialiojo turto nusidėvėjimo skaičiavimo būdai:
1. tiesiogiai proporcingas (tiesinis)
2. produkcijos
3. metų skaičiaus
4. dvigubas –– mažėjančios vertės
Taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) būdą, metinė nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę:
N – metinė nusidėvėjimo suma
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo vertė ( pasigaminimo savikaina )
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė
T – naudingo tarnavimo laikas metais
Produkcijos būdu apskaičiuota nusidėvėjimo suma priklauso nuo tam tikru ilgalaikio materialiojo turto objektu pagamintos produkcijos kiekio. Taikant šį metodą, nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę:
N – nusidėvėjimo suma, tenkanti pagamintai produkcijai (atliktoms paslaugoms).
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ( pasigaminimo ) savikaina
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė
P – per ataskaitinį laikotarpį pagamintos produkcijos ( atliktų paslaugų ) kiekis
Pmax – maksimalus ilgalaikio turto objektu pagamintos produkcijos (atliktų paslaugų) kiekis
Metų skaičiaus būdų apskaičiuota nusidėvėjimo suma skaičiuojama nuo įsigijimo savikainos, tačiau pirmais turto naudojimo metais į produkcijos, darbų savikainą įskaitoma didžiausia nusidėvėjimo suma, antrais – mažesnė negu pirmais, o trečiais ir dar vėlesniais metais – tolygiai mažėjanti nusidėvėjimo suma, atsižvelgiant į pasirinkto turto naudojimo laiką. Taikant metų skaičiaus metodą, nusidėvėjimo suma skaičiuojama pagal formulę.
N – metinė nusidėvėjimo suma
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo ( pasigaminimo) savikaina
V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė
T – naudingo tarnavimo laikas metais
i – metai, kuriems skaičiuojamas nusidėvėjimas, kur “i” mažiau arba lygu “T”
Taikant dvigubą mažėjančios vertės būdą nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo oobjekto likutinės vertės pagal du kartus padidintą procentą. Taikant šį metodą, metinė nusidėvėjimo suma apskaičiuojama pagal formulę
N – metinė nusidėvėjimo suma
L – ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė
n – nusidėvėjimo procentas
T – naudingo tarnavimo laikas metais
Pirmais turto naudojimo metais:
N1 = L1 x n, kur
L1 = V1,
V1 – ilgalaikio materialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina;
Antrais turto naudojimo metais:
N2 = L2 x n, kur L2 = L1 – N1
Trečiais turto naudojimo metais:
N3 = L3 x n, kur L3 = L2 – N2;
Ketvirtais ir einančiais po jų, ir dar kitais “i” – šiais metais (išskyrus paskutinius turto naudojimo metus0;
Ni = Li x n,kur Li = Li – 1 – Ni – 1;
Paskutiniais turto naudojimo metais:
Np = Lp – 1 – V2, kur V2 – ilgalaikio materialiojo turto likvidacinė vertė.
Ilgalaikio materialiojo turto nudėvimoji vertė turi būti nuosekliai paskirstyta per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Jei ilgalaikis materialusis turtas yra perkainuojamas atsiperkamąja verte ar jo vertė buvo patikslinta dėl remonto, nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo iš naujo nustatytos jo vertės. Nusidėvėjimo suma turi būti pripažinta sąnaudomis kiekvieną ataskaitinį laikotarpį, išskyrus atvejus, kai nusidėvėjimo sąnaudos įtraukiamos į kito turto pasigaminimo savikainą.
TRUMPALAIKIS TURTAS
Kitą turto, kuriuo disponuoja įmonė, dalį sudaro vadinamasis trumpalaikis turtas. Trumpalaikiu turtu laikomi pinigai, trumpalaikiai rinkos
vertybiniai popieriai, gautinos skolos, atsargos ir iš anksto apmokėtos sąnaudos. Trumpalaikis turtas paprastai sunaudojamas per santykinai trumpą laikotarpį (dažniausiai per vieną ūkinės veiklos ciklą.). Šis laikotarpis paprastai trunka vienerius metus, tačiau tose įmonėse, kurių ūkinės veiklos ciklas ilgesnis negu metai, jis gali būti taip pat ilgesnis.
Jei gamybos įmonė įsigyja daiktų, kurie pagal paskirtį galėtų būti priskirti ilgalaikiam turtui, bet jų nenaudos ūkinėje veikloje, o perparduos, tai jie, tiksliau jų vertė, bus rodoma balanso trumpalaikio turto dalyje.
Kiek plačiau aptarsime svarbiausiais trumpalaikio tturto grupes.
PINIGAI – pinigais laikomi įmonės pinigai kasoje, pinigai įmonės sąskaitoje banke, bei kai kurie kiti vertybiniai popieriai. Visi išvardinti elementai priskirti turtui, kadangi turi konkretų savininką ir naudojami įmonės ūkinėje veikloje, siekiant gauti pelną.
TRUMPALAIKĖS INVESTICIJOS – trumpalaikėmis investicijomis laikomi trumpalaikiai rinkos vertybiniai popieriai, įsigyti už laikinai nenaudojamas pinigines lėšas. Rinkos vertybiniams popieriams priklauso: valstybinės obligacijos, akcijos, vekseliai. Juos įmonė gali gana lengvai parduoti ir gauti ne tik pradinę pinigų sumą, bet ir tam tikrą pelną
ATSARGOS – prekių ir žžaliavų atsargos sudaro didelę įmonės trumpalaikio turto dalį. Jomis disponuodama, įmonė tikisi gauti naudą, pavyzdžiui, pardavusi produkciją, kuriai pagaminti buvo sunaudotos tos atsargos. Jos gali būti labai įvairios: žaliavos, medžiagų ir komplektuojamųjų gaminių atsargos, nebaigtos gamybos atsargos ir pagamintos produkcijos aatsargos.
IŠ ANKSTO APMOKĖTOS SĄNAUDOS – dar viena trumpalaikio turto grupė – tai iš anksto apmokėtos sąnaudos. Tai reiškia, kad įmonė iš anksto padarė išlaidų, kurios sąnaudomis taps ateinančiais laikotarpiais. Iš anksto apmokėtos sąnaudos laikomos turtu, nes jos turi konkretų savininką ir skirtos gauti tam tikrą naudą ateityje, dažniausiai pajamoms uždirbti
SKOLOS ĮMONEI ARBA GAUTINOS SKOLOS yra susijusios su atsiskaitymais už suteiktas paslaugas bei parduotas prekes arba įmonės suteiktas paskolas. Skolon pardavus prekes ar paslaugas, susidaro pirkėjų skolos (dar vadinamos debitoriniu įsiskolinimu). Pirkėjų skola susidarys ir tuo atveju, kai gaunamas vekselis už parduotas prekes
Trumpalaikio turto įsigijimo savikaina
Trumpalaikio turto materialinių elementų įsigijimo savikaina yra nustatoma prie jo pirkimo kainos pradedant visus su pirkimu susijusius mokesčius (akcizo, muitų ir t.t), transportavimo, paruošimo bei kitas ttiesiogines išlaidas, susijusias su to turto įsigijimu, bei atimant gautus pirkimo diskontus ir nuolaidas.
Nereikšmingos medžiagų (prekių) transportavimo ir jų parengimo naudotis sumos gali būti neįskaičiuojamos į jų įsigijimo savikaina, bet nurašomos kaip veiklos sąnaudos.
Teik esančių atsargose, tiek ir naudotų medžiagų vertė ( išlaidos ) yra skaičiuojamos be pridėtosios vertės mokesčio (PVM.). Tik tose įmonėse, kurios nėra PVM. mokėtojos, pirkimo PVM yra materialinių išteklių įsigijimo savikainos dalis. Bet visvien galų gale pirkimo PVM apmoka produkcijos (prekių) pirkėjai.
SANTYKINIŲ TURTO VALDYMO RODIKLIŲ AANALIZĖ
Santykinių rodiklių sudarymas turi parodyti ryšį tarp sąskaitų finansinėse ataskaitose. Dažniausiai pateikiami 13 arba 14 santykinių rodiklių, kurie grupuojami į: likvidumo, turto valdymo, pelningumo ir įsipareigojimų rodiklius. Plačiau aptarsime santykinius turto valdymo rodiklius.
Pagrindinis firmos vadovų kompetencijos rodiklis yra efektyvus firmos turto valdymas. Turto valdymo santykiniai rodikliai parodo, ar kiekvienos turto rūšies, pavaizduotos buhalteriniame balanse, dydis atitinka esamą arba prognozuojamą veiklos apimtį. Turto valdymo rodikliai dar vadinami aktyvumo arba apyvartumo rodikliais, taip pat jie padeda nustatyti, ar atskiri turto komponentai yra per dideli, ar per maži normaliai įmonės apyvartai. Jei jie per dideli, lėšos įšaldomos arba atitraukiamos iš gyvybiškai svarbių sričių. Analizuodami šią santykinių rodiklių grupę sužinome ir įmonės gebėjimą operatyviai keisti savo atsargas ir debitorinį įsiskolinimą į grynuosius pinigus, greitai padengti įsiskolinimus ir efektyviai naudoti turtą realizacijos pajamoms gauti.
1 lentelė. Turto valdymo rodikliai
Rodiklių pavadinimai Formulė Formulės paaiškinimas Ką rodiklis apibūdina
Atsargų apyvartumas
Nustato, kiek kartų per metus pasikartoja materialinių atsargų apyvarta, t.y. kiek kartų atsargos buvo išparduotos ir vėl sukauptos. Apibūdina sugebėjimą valdyti ir kontroliuoti lėšų, investuotų į atsargas, apsisukimą (apsivertimą).
Ilgalaikio turto apyvartumas
Nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam ilgalaikių aktyvų piniginiam vienetui. Apibūdina sugebėjimą panaudoti ilgalaikį turtą (nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, gautas ilgalaikes paskolas).
Viso turto apyvartumas
Nustato, kokia pardavimų apimtis tenka kiekvienam turto piniginiam vienetui. Apibūdina sugebėjimą panaudoti visą tturtą pardavimų pajamoms uždirbti.
Debitorinio įsiskolinimo įmonei apyvartumas
Nustato, kiek kartų per metus susigrąžinami visų debitorių įsiskolinimai Apibūdina, kaip debitoriai atsiskaito su įmone, t.y. kiek kartų per metus debitorinis įsiskolinimas paverčiamas pinigais.
Vidutinė debitorinio įsiskolinimo trukmė
Nustato, per kiek dienų visi debitoriai sugrąžina įsiskolinimus. Apibūdina sugebėjimą susigrąžinti debitorinius įsiskolinimus.
ĮMONIŲ “VILNIAUS DEGTINĖ” IR “ANYKŠČIŲ VYNAS” TURTO VALDYMO SANTYKINIAI RODIKLIAI IR JŲ ANALIZĖ (2004M.III)
Rodiklių pavadinimas
Formulė “Vilniaus degtinė” “Anykščių vynas”
Atsargų apyvartumas
Ilgalaikio turto apyvartumas
Viso turto apyvartumas
Debitorinio įsiskolinimo įmonei apyvartumas
Vidutinė debitorinio įsiskolinimo trukmė
ĮMONIŲ “VILNIAUS DEGTINĖ” IR “ANYKŠČIŲ VYNAS” TURTO VALDYMO SANTYKINIŲ RODIKLIŲ ANALIZĖS IŠVADOS
Mes apskaičiavome dviejų įmonių, t.y. “Vilniaus degtinė” ir “Anykščių vynas” santykinius turto rodiklius. Trumpai apžvelgsime kiekvieną iš jų.
Didesnis “Vilniaus degtinės” atsargų apyvartumo rodiklis parodo, kad šioje įmonėje atsargos buvo išparduotos ir vėl sukauptos greičiau negu “Anykščių vynas” įmonėje. Didesnis apyvartumas gali būti todėl, kad gera produkcijos paklausa ir lengviau ją parduoti.
Ilgalaikio turto apyvartumo rodiklis nežymiai aukštesnis “Vilniaus degtinė” įmonėje ir tai parodo, kad ši įmonė geriau panaudoja turimą turtą realizacijos procesui garantuoti.
Viso turto apyvartumas abiejų įmonių yra analogiškas. Nors “Vilniaus degtinės” pardavimai viršija “Anykščių vyno”, tačiau rodiklio lygybė lemia “Vilniaus degtinės” didesnė viso turto vertė. Tačiau turto apyvartumo mažėjimas, esant tokiam pačiam pardavimų lygiui, bet didėjant turtui, ypač ilgalaikiam, dar nereiškia, jog tai neigiamas reiškinys, kkadangi ilgalaikio turto didėjimas daugeliu atveju reiškia investicijas, kurios atsiperka ateityje.
Debitorinio įsiskolinimo įmonei apyvartumas. Šioje pozicijoje pirmauja “Anykščių vynas” su beveik penkis su puse karto didesniu rodikliu. Nors abejuose įmonėse pardavimų skaičius beveik vienodas, tačiau tokį ženklų rodiklių skirtumą lemia beveik šešis kartus didesnis “Vilniaus degtinės” debitorių įsiskolinimas. Tai rodo, kad “Anykščių vynas” per metus susigrąžina daugiau visų debitorių įsiskolinimų. Didesnė rodiklio reikšmė rodo aukštesnį įmonės veiklos efektyvumą. Šiuo atveju įmonė “Vilniaus degtinė” susiduria su didesne rizika dėl skolininkų nemokumo.
Vidutinė debitorinio įsiskolinimo trukmė žymiai trumpesnė “Anykščių vynas” įmonėje. Šią trukmę lemia maži debitorių įsiskolinimai įmonei. “Anykščių vynas” įmonei pirkėjai savo skolas grąžina per apytiksliai 122 dienas, o “Vilniaus degtinė” įmonei – tik per 667 dienas.
Remdamiesi šiais duomenimis galime pasakyti, kad situacija abejose įmonėse yra labai panaši. Tiek įmonės “Vilniaus degtinė”, tiek įmonės “Anykščių vynas” išteklių panaudojimo efektyvumas yra palankus tolesnei įmonių veiklai.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. G.Kalčinskas, G.Černius. Finansinė ir menedžmento apskaita I tomas. Vilnius: Apskaita, 1993. – p.93-114
2. KTU Įmonės finansų valdymas. 1997. – p.83-92 ISBN 9986-13-547-8
3. V.Bagdžiūnienė. Finansų apskaitos pagrindai. Rosma 2004. – p.95 – 118 ISBN 9986-00-388-1
4. J.Žvinklys, E.Vabalas. Įmonės ekonomika. Vilniaus vadybos kolegija 2001. – p.32-33, 192-194. ISBN 9986-9349-5-8
5. J.Mackevičius, D.Poškaitė. Finansinė analizė. Vilnius 1998. – p. 289-298
ISBN 9986-04-082-5
6. V.Kvedaraitė. Įmonės finansų valdymas. Vilnius:Lietuvos informacijos institutas, 1997. – p.16-19. ISBN 9986-12-146-9
7. http://www3.lrs.lt/cgi-bin/preps2?Condition1=31428&Condition2=Įmonės_turtas
8. http://www.jt.lt
