Akis

REFERATAS

AKIES OPTINĖS SAVYBĖS

Atliko: Tomas Černa 12 kl.

Priėmė: Asta Valančiutė

ROZALIMAS

2003

Akis – regos organas, bene svarbiausias žmogaus jutimo organas, kadangi iš mus supančios aplinkos jis priima daugiau informacijos už kitus jutimo organus.

Akis (išilginis vertikalus pjūvis): 1 – viršutinio voko keliamasis raumuo, 2 – odena, 3 – junginė, 4 – voko kremzlė, 5 – lęšiuko pasaitėlis, 6 – lęšiukas, 7– blakstienos, 8– vyzdys, 9 – ragena, 10–rainelė, 11–krumplynas, 12 – apatinis voko kremzlės raumuo, 13–apatinis įstrižinis raumuo, 14–stiklakūnis, 15 – gyslainė, 116 – apatinis tiesusis raumuo, 17–regos nervas, 18 – viršutinis tiesusis raumuo, 19 – akiduobės riebalinis kūnas, 20 – Tenono kapsulė, 21 – tinklainė, 22 – stiklakūnio plėvė

Akies optinė sandara panaši į fotoaparato sandarą. Pagrindinę akies dalį, lęšiuką, laikantys raumenys gali susitraukti arba atsipalaiduoti. Taip keičiamas lęšiuko storis, vadinamasis, ir jo paviršių kreivumo spinduliai, o kartu ir židinio nuotolis. Tinklainėje gaunamas ryškus daikto atvaizdas. Šis procesas vadinamas akies akomodacija.

AKOMODACIJA (lot. accomodatio – pritaikymas, prisitaikymas), akies gebėjimas taip kaitalioti savo laužiamąją ggebą, kad aiškiai matytų įvairiai nutolusius daiktus. akomodacinis laipsnis priklauso nuo daikto tolumo. Žiūrint į tolimus daiktus, sveikai žmogaus akiai akomoduoti nereikia, nes pro jos optinę sistemą praėję lygiagretūs spinduliai susikerta tinklainėje.

Žiūrint į artimus daiktus, akis turi savo laužiamąją gebą ppadidinti, t.y. akomoduoti, nes nesant akomodacijai, nuo daiktų atėję skleistiniai spinduliai susikirstų už tinklainės ir jų vaizdas būtų neryškus. Akomoduojant akies krumplyno raumuo susitraukia, lęšiuką laikantys saitai atsipalaiduoja, jis išsigaubia ir jo laužiamoji geba padidėja (pav.). Akies optinės sistemos laužiamoji geba matuojama dioptrijomis; 1 dpt atitinka laužiamąją gebą lęšio, kurio židininis nuotolis yra l m. Didžiausia akomodacijos geba iki 10 m vaikui (~10 dpt). Žmogaus akies gebėjimą akomoduoti rodo vad. akomodacijos ribos – atstumas tarp aiškaus matymo artimiausio (kai akis maksimaliai ako-moduoja) ir tolimiausio (akis visiškai neakomoduoja) taškų. Senstant akomodacijos ribos siaurėja (palaipsniui tolsta artimiausias aiškaus matymo taškas), mažėja lęšiuko elastingumas. Senatvėje akomodacija visiškai išnyksta, atsiranda senatvinė tolregystė, vietoj nusilpusios akomodacijos skaitymui reikia akinių. Dažnesni akies akomodaciniai sutrikimai – spazmas iir paralyžius. Akomodacinis spazmas dažniausiai atsiranda jaunuoliams (ypač vaikams) dėl ilgalaikio krumplyno raumens pertempimo (kai žiūrima iš labai arti), traumos. akomodacinis paralyžių gali sukelti lašinami vyzdį plečiantys vaistai, apsinuodijimas, traumos, navikas, kai kurios infekcinės ligos. Kad akomodacija nesutriktų, patartina akiniais taisyti akies refrakcijos ydas, naudotis lupa, kai reikia dirbti smulkų regimąjį darbą (pvz., skaityti smulkų šriftą, rinkli laikrodžio detales); būtina po 40–50 min įtempto regimojo darbo daryti 10–15 min pertraukas.

Akies akomodacijos schema: a – neakdmoduota akis (ramybės būsenoje), b – aakomoduota akis; 1 – junginė, 2 – krumplynas, 3 – lęšiuko pasaitėliai, 4 – ragena, 5 – lęšiukas, 6 – priekinė kamera, 7 – rainelė, 8 – užpakalinė kamera, 9 – stiklakūnis, 10 – odena.

AKIES REFRAKCIJA (lot. refractio – lūžimas, lūžis), akies gebėjimas laužti šviesos spindulius. Fizikiniu požiūriu akies refrakcija yra akies optinės sistemos, ragenos, priekinės kameros skysčio, lęšiuko ir stiklakūnio laužiamoji geba (matuojama dpt). Suaugusiojo ši geba būna 52,0–71,0 dpt (priklauso nuo ragenos ir lęšiuko paviršių kreivumo, priekinės kameros skysčio ir stiklakūnio šviesos lūžimo rodiklių). Praktiškai svarbesnė yra klinikinė akies refrakcija – akies optinės sistemos pagrindinio židinio padėtis tinklainės atžvilgiu. Pagal tai, kaip akies laužiamoji geba (fizikinė A) atitinka akies ašies ilgį, skiriama taisyklinga A (emetropija) ir refrakcijos ydos. Kai būna taisyklinga A, akies laužiamoji geba atitinka akies ašies ilgį, ir į akį patenkančių lygiagrečių spindulių pluoštas susikerta tinklainėje. A ydos: trumparegystė, tolregystė, astigmatizmas. Trumparegystė (miopija, žemažiūrumas) – akies laužiamoji geba per stipri, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta prieš tinklainę. Tinklainėje gali susikirsti tik išsisklaidantys spinduliai, sklindantys iš arti esančių daiktų. Tolregystė (hipermetropija, aukšta-žiūrumas) – akies laužiamoji geba per silpna, palyginus su akies ašies ilgiu, lygiagretūs spinduliai susikerta už tinklainės, o tinklainėje gali susikirsti tik susiglaudžiančių sspindulių pluoštas (tokių spindulių gamtoje nėra). Astigmatizmas– akies pagr. meridianuose A būna nevienoda.

Jaunam A paprastai kinta; naujagimiai būna beveik visi tolregiai. Vaikui augant, auga ir akies obuolys, ilgėja akies ašis, dėl to tolregystė silpnėja ir pereina į emetropija. Ką: akies ašis per daug pailgėja

A pereina į trumparegystę (ji gali būti ir įgimta). A kitimui įtakos turi paveldimumas ir aplinkos poveikis.

A nustatoma parenkant ko-rekcinius stiklus pagal geriausią regos aštrumą arba skiasko-pijos bei refraktometrijos metodu. Taisoma akiniais.

Akies refrakcija: a – taisyklingas, b – trumparegystė, c – tol-regystė, F – lygiagrečių spindulių susikirtimo taškas, R – toliausias taškas

Rainelė keičia vyzdžio dydį nuo 2mm iki 8mm. Pro vyzdį patekusi į tinklainę šviesa dirgina šviesai jautrias ląsteles, kurios yra lazdelių ir kolbelių formos. Pastarųjų daugiausia yra akies centrinėje, geltonojoje, dėmėje. Kolbelės jautrios spalvoms. Lazdelėse dėl šviesos poveikio skyla pigmentas rodopsinas (regimasis purpuras), o kolbelėse – jodopsinas. Šios foto-chem. reakcijos sukelia recep-cinį potencialą, kuris dirgina bipolinius ir ganglinius tinklainės neuronus ir nervinio impulso pavidalu sklinda į požievio ir smegenų žievės pakau-šinės srities centrus. Čia formuojasi daikto vaizdo pojūčiai. Šviesoje suiręs rodopsinas, veikiamas vitamino A, tamsoje atsistato. Dėl to akis prisitaiko matyti prietemoje. Sutrikus tinklainės kraujo apytakai arba stingant vitamino A, regėjimas tamsoje susilpnėja, atsiranda vištakumas. Jautriausia ttinklainės vieta yra centr. duobutė; į ją patekęs daikto vaizdas suvokiamas ryškiausiai. Žiūrint į artimus daiktus (pvz., skaitant), fotoreceptorius dirgina didesnis šviesos srautas. Dėl to labiau įsitempia krumplyniniai raumenys, ir, atsipalaidavus lęšiuko kapsulei, padidėja jo laužiamoji geba, akis akomo-duoja. Tuomet daikto vaizdą matome ryškiausiai. Dešinės ir kairės akies tinklainėje stebimo daikto atvaizdas matomas šiek tiek skirtingu kampu ir nuotoliu nuo centr. duobutės. Toks binokulinis (abiakis) regėjimas padeda geriau suvokti stereoskopinį stebimo objekto vaizdą ir jo padėtį erdvėje. Įvertinti daikto judėjimą ir nuotolį padeda akies obuolio raumenų įtempimo kitimas. Pvz.: daiktui nuo žiūrėtojo tolstant, įsitempia abiejų akių obuolių išoriniai raumenys, mažėja kampas tarp žiūros linijų (divergenci-ja); daiktui artėjant, įsitempia akių obuolių vidiniai raumenys, kampas tarp žiūros linijų didėja (konvergencija). Daiktui judant pro šalį, jo atvaizdas slenka tinklainėje, ir dėl to žiūrėtojas suvokia judesį. Daikto formą padeda suvokti susidaręs kontrasto skirtumas tarp regimo objekto ir aplinkos fono. A suvokimo funkcijai didelę reikšmę turi mokymasis, atmintis, gyvenimo patirtis.

Akies arba A nervo pažeidimas sukelia dalinį (silpna-regystė) arba visišką aklumą. Smegenų žievės centrų pažeidimas sukelia regimo daikto suvokimo ir analizės sutrikimą, vadinamą žieviniu aklumu.

Sveikos akies geriausias matymo nuotolis L25cm. Trumparegėje akyje atvaizdas susidaro prieš tinklaine (akies lęšiukas storas), todėl geriausias matymo nuotolis

yra mažesnis už 25 cm. Įgimta A dažniausiai paveldima arba atsiranda dėl vaisiaus vystymosi sutrikimų. Dažniausiai trumparegiais tampa mokyklinio amžiaus vaikai. Taip atsitinka dėl menkos akies akomodacijos, silpnos odenos, įtempto regimojo darbo. Be to, A atsirasti turi reikšmės netinkamas darbo vietos apšvietimas, akies higienos reikalavimų nesilaikymas, prasta sveikatos būklė (pvz., dažnos infekcinės ligos, sumažėjęs organizmo reaktyvumas). Kartais A (vad. pseudotrumparegystė) gali atsirasti nuo kai kurių vaistų; nustojus vaistus vartoti, ji pranyksta. Dirbant įtemptą regimąjį darbą su optiniais prietaisais (pvz., mikroskopu), ddažnai įgyjama vad. profesinė A.

Trumparegis mato ryškų daikto vaizdą tik žiūrėdamas į jį iš arti, dėl to jo akys greit pavargsta. Po įtempto regimojo darbo jam skauda apie antakių lankus, judant akies obuoliui, akyse mirga smulkūs pilkšvi taškeliai (vad. skraidančiosios muselės). Esant stipriai (>6 dpt) A, gali atsirasti pakitimų akies obuoliuose; vienas jų – – tinklainės atšokimas – itin pavojingas. Kartais dėl stiprios A rega tiek susilpnėja, kad žmogus gali tapti invalidu.

A taisoma įgaubtų stiklų akiniais arba kontaktiniais lęšiais, kuriuos pparenka gydytojas okulistas. Dar gydoma kalcio preparatais, kraujagysles plečiančiais, audinių mitybą gerinančiais bei akies sieneles stiprinančiais ir kt. vaistais; iš pradžių padeda ir krumplyno raumenį stiprinantys fiz. pratimai. Kartais operuojama: tvirtinama akies obuolio užpakalinė dalis arba daromos ragenos įpjovos.

A profilaktikai ssvarbu tinkamai apšviesti darbo vietą, po 30–40 min regimojo darbo daryti 10–15 min pertrauką, neleisti vaikui skaityti gulint, ypač kai menkas apšvietimas, skaityti ar rašyti laikant knygą ar sąsiuvinį arčiau kaip 33–35 cm nuo akių. Trumparegiui, kad neatšoktų tinklainė, patartina sunkiai nekilnoti, nedaryti staigių judesių.

Dar viena akių liga toliaregystė. TOLREGYSTĖ, hipermetropija (gr. hyper – padidėjimo priešdėlis -į- metron — matas -f-ops – akis), ‘akies reirakci-jos yda – lygiagretūs šviesos spinduliai, patekę į akį, susikerta už tinklainės. Tolregės akies laužiamoji geba būna nesuderinta su akies obuolio ašies ilgiu. Tolregis gerai mato tolimus ir artimus daiktus. Beveik visi naujagimiai esti tolregiai; kūdikiui augant, A vis silpnėja ir, vaikui sulaukus 10 m., rega dažniausiai pasidaro normali. Refrakcinė A būna dėl akies dioptrinio aparato ssilpnos laužiamosios galios, ašinė A (visuomet įgimta) – dėl akies o-buolio per trumpos ašies. A būna paslėptoji (rega esti normali, nes A išsitaiso akomo-dacija), atviroji (silpnina regą) ir visiškoji (kai, esant atvira-jai A, dėl akies akomodacijos nusilpimo prasideda dar ir paslėptoji A).

A taisoma išgaubtų stiklų akiniais. Dėl silpnos A (iki +3 dpt) regos aštrumas lieka normalus; akinių nereikia, nes ydą akomodacija ištaiso pati akis. Esant vidutinei (iki +5 dpt) ir stipriai A (>+ 5 dpt), regos aštrumas kartais nesiekia normos nnet nešiojant akinius. Jei A stipri, akys greitai pavargsta; ima skaudėti galvą, mausti akis, skaitant pradeda lietis raidės. Tuomet, ypač moksleiviui, patartina kreiptis į gydytoją okulistą, kad parinktų akinius; juos būtina nešioti (ypač žiūrint į artimus daiktus, pvz., skaitant, rašant, siuvant). Tolregis, nenešiojantis akinių, dažnai serga lėtiniu vokų kraštų ir junginės uždegimu. Vaikas dėl stiprios A gali pradėti žvairuoti. Manoma, kad tolregis žmogus gali greičiau susirgti glaukoma.

A nustatoma, prieš akį dedant vis stipresnius išgaubtus stiklus. Visiškoji A nustatoma taip: atpalaiduojama akies akomodacija (į akį lašinama vyzdį plečiančių vaistų) ir akis tiriama spec. prietaisais – refraktometru ir skiaskopu.

AKINIAI, optinis įtaisas regai gerinti arba akims apsaugoti nuo žalingo aplinkos poveikio. Dažniausiai būna sudaryti iš 2 stiklų (lęšių) ir rėmelių (apsodo); išimtis– kontaktiniai lęšiai, kurie dedami tiesiog ant akies obuolio (ragenos). Dažniausiai naudojami korekciniai akiniai. Jų stiklų paviršius būna sferinis, cilindrinis, sferinis-cilindrinis, arba torinis, laužia šviesos spindulius, t. y. keičia jų sklidimo kryptį. Korekciniai akiniai būna su iškiliais (pliusiniais) ir įgaubtais (minusiniais) sferinių stiklų paviršiais. Cilindrinių ir torinių akinių lęšiai savo pagr. meridianuose turi nevienodą laužiamąją gebą (viename jų didžiausią, kitame – mažiausią). Jie t. p. būna iškilūs ir įgaubti, skiriami astigmatizmui taisyti. Bifokiniai akiniai patogūs tada, kai reikia tolumui ir artumui skirtingų aakinių; jų stiklų viršutinė dalis skirta žiūrėti į tolį, o apatinė – į artimus daiktus. Gali būti ir multifokiniai akinai, turintys kelias skirtingas laužiamosios gebos zonas; jie skiriami darbui, kai reikia žiūrėti į įvairiai nutolusius daiktus. Prizminiai akiniai šviesos spindulius nukreipia link prizmės pagrindo, jie skiriami sutrikus akių raumenų pusiausvyrai (pvz., esant žvairumui). Teleskopiniai akiniai sudaryti teleskopo principu iš 2 ar 3 porų lęšių; jie daug kartų padidina daiktų vaizdą, todėl skiriami silpnaregiui, kuriam kitokie akiniai nepadeda. Stenopiniai akiniai turi neskaidrią plokštelę su 1 mm skersmens skylute ar siauru plyšiu ties viduriu. Kai būna netaisyklingas astigmatizmas, kūginė ragena, pro tokius akinius galima ryškiai matyti daiktus. Izeikoniniai akiniai skiriami, kai abiejų akių refrakcija labai skirtinga ir akių tinklainėse susidaro nevienodo dydžio vaizdai. Veidrodiniai akiniai naudojami susiaurėjusiam akipločiui praplėsti. Apsauginiai akiniai su bespalviu stiklu, tripleksu, organiniu stiklu saugo akis nuo mechaninių sužeidimo, kenksmingo skysčio purslų, dulkių, dujų ar garų. Akiniai su metaliniu tinkleliu saugo nuo mechaninio sužeidimo, o su stikliniais šviesos filtrais – nuo šiluminių, labai ryškių infraraudonųjų ir ultravioletinių spindulių. Apsauginiai akiniai įmontuojami į atvirus arba uždarus rėmelius, kaukes; jie neturi mažinti regos aštrumo, siaurinti akipločio. Akiniai atsirado ~XIII a. pabaigoje.

Akinius skiria gydytojas okulistas. Akinius reikia taip užsidėti, kad akys žiūrėtų ppro abiejų stiklų centrus, o stiklai būtų vienodai nutolę nuo akių. Be to, akiniai turi būti nepersikreipę, jų atramėlės turi apimti nosies šonus. Patartina akinius valyti minkštu skudurėliu (geriausiai flanele, zomša) ir laikyti spec. dėkle.

Šiuo metu išpopulerėjo kontaktiniai lęšiai. KONTAKTINIAI LĘŠIAI, plastiko lęšiai, dedami tiesiog ant akies obuolio (ragenos). Pakeičia ‘akinius. Yra beveik nematomi, juda kartu su akies obuoliu, su akimi sudaro vientisą optinę sistemą. A prie akies obuolio laiko ašarų sluoksnis. Pagal formą A būna skleriniai (turi centrinę, gana iškilią, optinę ir plokščią atraminę dalį) ir ragenos (be plokščios atraminės dalies). Labai patogūs yra minkštieji A, pagaminti iš hidrokoloido, turinčio 20–90% vandens; tokie A, uždėti ant akies obuolio, tiksliai prisitaiko prie ragenos formos.

A SKIRIAMI ESANT DIDELEI TRUMPAREGYSTEI, NEVIENODAI ABIEJŲ AKIŲ REFRAKCIJAI, KŪGIŠ-KAI RAGENAI, KAI VIENOJE AKYJE NĖRA LĘŠIUKO, KAI YRA NETAISYKLINGAS RAGENOS ASTIGMATIZ-MAS, T. P. PROFESINIAIS IR KOSMETINIAIS TIKSLAIS – JUOS DAŽNAI NEŠIOJA AKTORIAI, SPORTININKAI, ŠACHTININKAI. KARTAIS A VILGOMI VAISTAIS, GYDANČIAIS AKIŲ NUDEGIMĄ, RAGENOS DEGENERACIJĄ. A NEŠIOJAMI NUO KELIŲ VALANDŲ IKI KELIŲ PARŲ AR SAVAIČIŲ (TAI PRIKLAUSO NUO A RŪŠIES). NUO A BŪNA KOMPLIKACIJŲ: Į RAGENĄ ĮAUGA KRAUJAGYSLĖS, PABURKSTA ARBA MEDICINIŠKAI SUŽALOJAMA RAGENA. PRIE A LENGVIAU PRIPRANTAMA, KAI LĘŠIO VIDINIS PAVIRŠIUS ATITINKA AKIES OBUOLIO PAVIRŠIŲ IR PACIENTAS NELABAI JAUTRUS.

MAŽAM VAIKUI IR LABAI JAUTRIAM ŽMOGUI (YPAČ KURIO JAUTRI RAGENA) SKIRIAMI MINKŠTIEJI RAGENOS A; JIE NETINKA, KAI YRA >2 DIOPTRIJŲ ASTIGMA-TIZMAS. A NEPATARTINA NEŠIOTI SERGANTIEMS LĖTINĖMIS IR ALERGINĖMIS AKIŲ LIGOMIS (PVZ., KON-JUKTYVITU, SKLERITU, KERATITU). NEŠIOJANT A, REIKIA REGULIARIAI TIKRINTIS PAS AKIŲ GYDYTOJĄ, NES SVARBU LAIKU PASTEBĖTI, IŠVENGTI, O JEIGU REIKIA, GYDYTI KOMPLIKACIJAS. AKIES DUGNAS

(lot. fundus oculi), vidinė akies dalis, vidinis akies paviršius, kurį galima pamatyti, žiūrint į akies vidų pro vyzdį. Jame yra regos nervo diskas, tinklainė, gyslainė. Tiriant ooftalmoskopu, sveiko žmogaus akies dugnas atrodo raudonas (žiūrėkite į paveiksliuką), nes pro skaidrią tinklainę prasišviečia gyslainė. Akies dugnas pakinta, sergant kai kuriomis akių, regos nervo, širdies ir kraujagyslių, galvos smegenų, inkstų ir kt. ligomis (pvz., hipertonine liga, ateroskleroze, cukriniu diabetu, kraujo užkrėtimu). Tuomet akies dugno tyrimai padeda patikslinti diagnozę arba nustatyti gydymo efektyvumą.

Sveikos akies dugnas: 1 – geltonoji dėmė, 2 – regos nervo diskas, 3 – tinklainės venos, 4 – tinklainės arterijos.

AKIES JUDINAMIEJI RAUMENYS

(lot. motorium musculi bulbi). Kiekviena akis turi 66 judinamuosius raumenis. Iš jų 4 esti tiesieji (viršutinis, apatinis, vidinis ir išorinis) ir 2 įstrižieji (apatinis ir viršutinis). Akies judinamieji raumenys prasideda akiduobės viršūnėje ir prisisega prie akies obuolio per 5,5–7,5 mm nuo ragenos krašto. Išorinį tiesųjį akies judinamąjį rraumenį inervuoja atitraukiamasis nervas, viršutinį įstrižąjį – skridininis, visus kitus – akies judinamojo nervo skaidulos. Akies judinamieji raumenys leidžia akies obuoliui laisvai judėti visomis kryptimis, palaiko taisyklingą abiejų akių padėtį ir sąlygoja abiejų akių vienalaikius judesius. Sutrikus akies judinamųjų raumenų veiklai, atsiranda lydimasis arba paralyžinis žvairumas.

AKIES KAMERŲ SKYSTIS,

skaidrus vanduo, kuriame yra ištirpusių organinių ir neorganinių junginių bei elementų. Jį išskiria krumplyno ataugos. Iš jų akies kamerų skystis subėga į abi akies kameras: į užpakalinę (esančią tarp raineles ir lęšiuko), o iš jos per vyzdį – į priekinę (esančią tarp ragenos ir rainelės). Priekinės kameros kampe (ties rainelės periferiniu kraštu) yra drenažinė akies sistema skysčiui nutekėti; ja skystis grįžta į veninį kraują. Akies kamerų skystis praleidžia šviesos spindulius, aprūpina maistingomis medžiagomis rrageną, lęšiuką ir stiklakūnį, palaiko pastovų akispūdį.

Dėl akies kraujagyslinio dangalo uždegimo arba po traumos priekinės kameros skystyje gali atsirasti pūlių ar kraujo. Kai sumažėja skysčio gamyba, sumažėja akispūdis (akies hipotonija) ir ilgainiui pati akis gali visai sunykti. Sutrikus skysčio nutekėjimui arba padidėjus jo gamybai, padidėja akispūdis (akies hipertenzija, glaukoma). Kai prakiūra ragena, iš akies išteka priekinės kameros skystis (jaučiamos karštos ašaros).

AKIES OBUOLYS

(lot. bulbus oculi), pagrindinė regos organo dalis. Yra akiduobėje. Rutulio formos (jo geometrinė ašis ~24,0 mm). Susideda iš kapsulės iir branduolio. Kapsulę sudaro 3 dangalai, prigludę vienas prie kito. Išorinio (skaidulinio) dangalo priekinė dalis yra ragena, užpakalinė –odena. Vidurinio (kraujagyslinio) dangalo priekinė dalis yra rainelė, užpakalinė – gyslainė, tarp jų – krumplynas. Rainelės centre yra vyzdys. Prie gyslainės prigludęs vidinis (nervinis) dangalas – tinklainė. Akies obuolio branduolio priekinėje dalyje yra dvi akies kameros, pilnos skysčio, užpakalinėje – stiklakūnis, tarp jų – lęšiukas, kuris pasaitėliais prisitvirtinęs prie krumplyno ataugų.

Sutrikus vaisiaus vystymuisi, kūdikis gali gimti su neišsivysčiusiu arba labai mažu A. Kartais A tenka šalinti (pvz., sergant kai kuriomis akių ligomis, dėl traumos, kai akis akla ir regėjimo neįmanoma gražinti, o vargina stiprūs akies skausmai, arba kai gali susirgti kita akis). Vietoj pašalinto A paprastai dedamas akies protezas (dirbtinė akis).

Akies obuolio išilginis pjūvis: 1 – ragena, 2 – priekinė akies kamera, 3 – krumplyno raumuo, 4 – stiklakūnis, 5 – tinklainė, 6 – gyslainė, 7 – odena, 8 – geltonoji dėmė, 9 – regos nervas, 10 – krumplynas, 11 – užpakalinė akies kamera, 12–junginė, 13 – rainelė, 14 – lęšiukas.

AKISPŪDIS,

akies vidaus spaudimas. Matuojamas spec. instrumentu – tonometru, reiškiamas mm Hg (gyvsidabrio stulpelio). Normalus akispūdis (18– 27 mm Hg) būna tada, kai akies skysčio gamyba ir nutekėjimas yra nesutrikę. Jis gali ssvyruoti: didžiausias akispūdis būna rytą, žemiausias – vakare. Kai sumažėja skysčio gamyba, akispūdis sumažėja (akies hipotonija), ir ilgainiui akis gali visai sunykti. Sumažėjus skysčio nutekėjimui arba padidėjus jo gamybai, akispūdis padidėja (atsiranda akies hipertenzija, glaukoma). Ilgainiui dėl akispūdžio sutrikimų gali atsirasti negrįžtamų akies pakitimų, pablogėti rega.

Naudota literatūra:

Vytautas Tarasonis “Fizika”

Vidmantas Ambrasas “Fizikos pagrindai”

Naudotos interneto svetainės: