Bangų difrakcija pamokos planas

Tvirtinu: mokytojas…………

metodininkas………..

IŠPLĖSTINIS PAMOKOS KONSPEKTAS

Data: ……….

Tema: Bangų difrakcija.

Tipas: mišrus.

Tikslai: a) Išsiaiškinti difrakcijos reiškinį.

b) Difrakcijos reikšmė.

c) Įtvirtinti naujas žinias.

Metodai: Žodiniai: aiškinimas, pokalbis;

Praktiniai: darbas su vadovėliu, užduočių nagrinėjimas.

Vaizdiniai: kompiuterio panaudojimas (skaidrės).

Pamokos situacija:

Išeita: „Bangų interferencija“.

Užduota: „Bangų interferencija“.

Užduodama: § 30,33 „Bangų difrakcija“.

Pamokos eiga:

Laikas

(min.) Mokytojo veikla Moksleivių veikla

Pasisveikinimas, drausmės palaikymas klasėje.

Nauja tema „Bangų difrakcija“

§ 31 kalbėdami apie bangų atspindį,įsivaizdavome, kad at¬spindintis paviršius turi būti labai didelis. Tačiau gana dažnai banga savo kelyje sutinka mažas (paly¬ginti su bangos ilgiu) kliūtis. Bangos il¬gio ir kliūties matmenų santykis iš esmės nnulemia bangos sklidimą.

Bangos gali aplenkti kliūtį. Kai kliū¬tis nedidelė, ją aplenkusios bangos susi¬lieja. Pavyzdžiui, jūros bangos lengvai aplenkia kyšantį iš vandens akmenį, kuris mažesnis arba apytiksliai tokio pat dy¬džio, kaip bangos ilgis. Už akmens ban¬gos sklinda taip, tarsi jo visai nebūtų. Taip pat ir banga, sukelta įmesto j tvenkinį akmens, aplen¬kia kyšančią iš vandens rykštelę. Tiktai kliūtis, ku¬rios matmenys didesni už bangos ilgį, meta šešėlį: bangos už jos ne¬prasiskverbia.

Garso bangos taip pat aplenkia kliūtis. Galima girdėti automobilio signa¬lą už namo kkampo, nors pačios mašinos dar nema¬tyti. Miške medžiai užstoja jūsų draugus, ir, kad neatsiliktute, pradedate šaukti juos. Skirtingai negu šviesa, garso bangos lais¬vai aplenkia medžių kamienus ir nuneša jūsų balsą iki draugų. Bangų nukrypimas nuo tiesaus kelio, kai jos aplenkia kkliūtis, vadinamas difrakcija (iš lotynų kalbos žodžio diffractus — su¬laužytas). Difrakcija, kaip ir interferencija, būdinga bet ku¬riam bangavimui. Difraguojančios bangos paviršius išlinksta prie kliūties kraštų. Difrakcija gerai matyti, kai bangų kelyje esančios kliūties matmenys mažesni už bangos ilgį arba lygūs jam.

Galima stebėti bangų difrakcijos reiškinį vandens paviršiuje, bangos kelyje pastačius ekraną su siauru plyšiu, kuris mažesnis už bangos ilgį (77 pav.). Gerai matyti, kaip už ekrano sklinda apskritoji banga, tartum ekrano angoje būtų virpantis kūnas — bangų šaltinis. Pagal Heigenso principą taip ir turi būti. Antri¬niai šaltiniai siaurame plyšyje yra taip arti vienas kito, kad juos galima laikyti vienu ištisiniu taškiniu šaltiniu.

Kai plyšys didesnis už bangos ilgį, banga už ekrano sklinda visiškai kitaip (78 pav.). Ji .praeina pro plyšį, beveik nnepakeis-dama savo formos. Tiktai pakraščiuose šiek tiek išlinksta ir pa¬tenka į erdvę už ekrano.

Žinant Heigenso principą, galima suprasti, kodėl vyksta di¬frakcija. Aplinkos dalių skleidžiamos antrinės bangos prasiskver¬bia už kliūčių kraštų.

Žinių įtvirtinimas:

1. Kokios bangos vadinamos koherentinėmis?

2. Kas yra interferencija?

3. Suformuluokite interferencinio vaizdo maksimumų ir minimumų sąlygas.

4. Interferencinio vaizdo minimume bangos slopina viena kitą. Ar šiame taške bangų energija virsta ki¬tomis energijos rūšimis?

5. Suformuluokite bangų atspindžio

ir lūžimoi dėsnius.

6. Kada bangų difrakcija pasireiškia

ypač aiškiai?

Pasisveikina, nurimsta, pasiruošia pamokai.

Užsirašo sąsiuviniuose.

Klausosi