Deivės Iridės šypsena ir Fatamorgana stebuklas

Įvadas: Gamtoje ir buityje kasdien matote daugybę kitimų, arba fizikinių reiškinių: dangaus skliautu keliaujančią saulę, žaibą, lietaus lašų kritimą, tirpstantį ledą, elektros lempučių švytėjimą naktį, verdamo maisto garavimą, šliaužiančią sraigę, ir t.t. Senovės žmonės matydami šiuos reiškinius ir negalėdami jų paaiškinti kūrė įvairiausius mitus ir priskyrė šiuos stebuklus dievams. Vaivorykščių ir miražų jie taip pat nesuprato, tad šie stebuklai tapo dievų galiomis.

DEIVĖS IRIDĖS ŠYPSENA

Iridė: dangų su žeme jungiančios vaivorykštės deivė, dievų pasiuntinė. Iridė visuomet paslaugi, patarnaudavo dievams. Taumanto ir vvandenynų nimfos Elektros dukra, harpijų sesuo. Auksasparnė mergina, greitai paskelbianti Dziauso ir Heros įsakymus žemėje, jūroje ir požemio karalystėje. Kartais padėdavo nelaimės ištiktiems mirtingiesiems. Skirtingai nuo Hermio, tiktai praneša dievų valią, o pati beveik nieko neprisideda prie jo vykdymo. Senovės graikai manė, kad nutiesta vaivorykštė, tai deivės Iridės šypsena.

Vaizduojama ši deivė kaip nekalta mergelė, dažniausiai greta Heros, su sparnais, pilanti iš puoduko vandenį į debesis ir su vėju skubanti nuo vieno pasaulio link kito.

Kuo vaivorykštė buvo laikoma įvairiose ššalyse: Spalvingoji vaivorykštė yra panaši į milžinišką tiltą arba vartus ir todėl dažnai (pvz., Rusijoje) vadinama “Dangaus vartais“. Nemažai krikščionių tiki, kad tai šviesos srautas, krentantis į žemę kiekvieną kartą, kai šv.Petras, įleisdamas sielas, atveria dangaus vartus. Havajuose, Polinezijoje, Austrijoje, JJaponijoje ir kai kuriose Amerikos indėnų gentyse vaivorykštė laikoma taku, kuriuo sielos keliauja į dangų ir yra vadinama tiltu ar kopėčiomis į aukštesniuosius pasaulius. Naujojoje Zelandijoje mirusieji genties vyresnieji vaivorykšte persikelia į naujus namus. Kai kuriuose mituose jos lankas yra vandens srautas, iš kurio geria sielos danguje. Pietų Afrikos zulusai ją vadina Karalienės arka, – viena iš dalių, sudarančių Dangaus Karalienės rūmus. Vokietijoje antrinė ir blankesnė vaivorykštė buvo vadinama Šėtono darbu bandant aplenkti Dievą.

Kokia vaivorykštės reikšmė? Tai tiltas tarp tikrovės ir įsivaizduojamo pasaulio. Tas, kuris vejasi vaivorykštę, nieko nepasiekia. Bet, kurioje pasaulio vietoji ji bepasirodytų, žmonės lieka sužavėti jos grožiu ir magija. Yra dalykų, apie kuriuos žinome, kad jie yra ir kad jie svarbesni už daugelį „materialaus“ pasaulio reikalų. JJiems nereikia žodžių!

Taip vaivorykštės reiškinys aiškinamas moksliškai: Vaivorykštė, optinės atmosferos reiškinys, matomas, kai ryškus šviesos spindulys (Saulė, Mėnulis, el. lempa) apšviečia krintančius vandens lašelius (lietų, fontaną). Susidaro dėl šviesos spindulių lūžimo, atspindžio ir difrakcijos vandens lašeliuose. Banginė optika apibrėžia šviesą kaip elektromagnetinį spinduliavimą, kuris švytuoja nepaprastai dideliu greičiu. Nuo virpesių dažnio priklauso spinduliavimo spalva. Įprastinė šviesa susideda iš visų matomos ir nematomos šviesos virpesių dažnių. Vaivorykštės leidžia išvysti spalvas “pasislėpusias“ Saulės šviesoje. Jas galima matyti tik tuomet, kai Saulė yyra už nugaros. Dažniausiai vaivorykštė – daugiaspalvis lankas, kurio išorinė pusė raudona, o vidinė violetinė (tarp jų kitos spektro spalvos). Lanko išorės spindulys nuo 40 iki 42 laipsnių. Rūke kur lašeliai labai smulkūs vaivorykštė būna su spalvotais pakraščiais. Kartais pagrindinę vaivorykštę gaubia antrinė, jos spalvos išsidėsčiusios atvirkščiai. Pagrindinės vaivorykštės spalvos išsidėsto tolygia tvarka: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna ir violetinė. Įsiminti spektro (lot. spectrum – vaizdinys, vaizdas) eilės tvarką gali padėti šie dvieiliai, kurių pirmosios raidės reiškia atitinkamą spektro spalvą:

„Ruošėsi ožys ganytis, žolę žlembt, miške vartytis“ ;

„Raudonai, o gal žaliai žydi marių vandenai“ ;

„Rado Onutė girioj žiburėlį, žiūri – mažas vabalėlis“.

Kaip pasigaminti vaivorykštę? Dažnai po audros galite pamatyti vaivorykštę. Jos grožį norėtųsi stebėti ilgai. Vaivorykštę pasigaminti labai prasta ir pačiam. Yra net 3 nedideli eksperimentai.

1.Ko reikia eksperimentui:

• Stiklinės vandens

• Saulėto lango

• Balto popieriaus lapo

Ką reikia daryti?

Pastatykite vandens stiklinę ant palangės ryškioje saulės šviesoje. Ant grindų padėkite baltą popieriaus lapą.

Kas nutinka?

Ant popieriaus lapo matote vaivorykštės spalvas.

Kodėl?

Jūs išskaidėte baltą šviesą sudarančias spalvas (spektrą). Kai kampu krentantis saulės šviesos spindulys pereina oro ir stiklinės su vandeniu ribą, jie keičia kryptį, t.y. jie „laužiami“. Visos spektro spalvos lūžta skirtingai: labiausiai pakrypsta violetinė, mažiausiai – raudona. Taigi, kai šviesa pereina sstiklinę su vandeniu, sudėtinės šviesos spalvos sklinda šiek tiek skirtingomis kryptimis ir pasiekia popieriaus lapą skirtingose vietose.

Tas pats nutinka su vaivorykšte danguje.

Jei norite danguje pamatyti vaivorykštę, saulė turi šviesti jums už nugaros. Todėl vaivorykštę galite pamatyti anksti ryte, kai saulė šviečia rytų pusėje, o lietus lyja vakarų pusėje, arba vėlai po pietų, kai saulė šviečia vakarų pusėje, o lietus lyja rytų pusėje.

Spalvotas lankas danguje yra tik vaivorykštės dalis. Skrisdami lėktuvu galite pamatyti visą vaivorykštės ratą.

2.Ko reikia eksperimentui:

• Purkštuvo

• Dubenėlio vandens

• Saulės šviesos

Ką daryti?

Įsipilkite į purkštuvą vandens. Išėję į lauką papurkškite prieš saulę.

Kas nutinka?

Ore matote vaivorykštės spalvas.

3.Ko reikia eksperimentui:

• Saulės šviesos

• Trikampės prizmės (gr. prisma – supjaustyta)

Ką daryti?

Atsistokite taip, kad saulės šviesa spinduliuotų į prizmę.

Kas nutinka?

Šviesa suspindės vaivorykštės spalvomis.

FATAMORGANA STEBUKLAS

Fatamorgana: burtininkė Morgana; turimas galvoje legendinio britų karaliaus Artūro sesers, galėjusios sukelti miražus, vardas.

Kaip miražai aiškinami moksliškai: (pranc. mirage), optinis atmosferos reiškinys, kai prie horizonto matomas menamasis objekto vaizdas (kai kada matomas drauge ir tikrasis vaizdas, bet dėl matomos reakcijos jis nesutampa su objekto padėtimi erdvėje). Miražas kyla dėl anomalaus šviesos spindulių išlinkimo, kai žemutiniuose oro sluogsniuose yra labai didelis temperatūros gradientas ir todėl labai nelygus oro tankis. Nuo tankio ppasiskirstymo priklauso ar miražas matomas virš objekto (viršutinis miražas) po objektu (apatinis miražas) ar šalia jo (šoninis miražas). Jei objektas yra virš horizinto, tai matomas vien viršutinis miražas (be tikrojo vaizdo). Dažnis yra apatinis miražas – dangaus skliauto miražas ties įkaitusia dykuma arba lygiu keliu ; susidaro vandens iliuzija (šlapias asfaltas). Šaninis miražas būna prie smarkiai įkaitusių sienų, uolų. Sudėtingas miražas, kai matomi iš karto keli, to paties objekto vaizdai arba kai vaizdas labai iškraipytas, vadinamas fatamorgana.Šviesa sklindanti per skirtingos temperatūros oro sluoksnius, atsispindi. Todėl objektai atrodo arčiau, negu yra ištikrųjų, o karšto oro sluoksniai kaip vanduo. Kai karštas oras tvyro virš šalto, toli esantys objektai,tarkim laivai, gali pasirodyti dunksą aukštyn kojomis. Mat šviesos spinduliai, besiskverbiantys iš šalto į karštą orą, lūžta ir sukuria apverstą atvaizdą.

OPTIKA

Miražai ir vaivorykštės priklauso vienai iš fizikos mokslo šakų – optikai. Tai optiniai atmosferos reiškiniai.

Kas yra optika ir iš ko ji susideda: (gr. optike – regėjimo mokslas) yra fizikos mokslo šaka, tirianti šviesos elgesį ir savybes, taip pat šviesos sąveiką su materija. Šviesa suprantama kaip matoma elektromagnetinio spektro dalis. Optikos šakos:

1. Geometrinė optika – šviesos sklidimas, fokusas, atspindys, lūžimas, lęšis, akis, akiniai, fotoaparatas ir t.t.

2. Kvantinė optika – reiškinius, kuriuose sąveikaujant šviesai ir medžiagai,

reiškiasi elementariųjų sistemų kvantinės savybės, nagrinėja kvantinė optika.

3. Banginė optika – tiria dispersiją, interferenciją, difrakciją, poliarizaciją, šviesos absorbciją, šviesos sklaidą.

4. Fotometrija – fotometrijoje nagrinėjami šviesos energijų parametrų matavimai.

Labai seniai žmogus pradėjo domėtis šviesos reiškiniais ir juos stebėti. Pirmąsias susistemintas ir apibendrintas žinias apie šviesos reiškinius ir jų aiškinimą graikų filosofas Euklidas (V – VI a. pr. m. e.) išdėstė dviejuose veikaluose – „Optikoje“ ir „Katoprikoje“. Vėliau Aristotelis (384 – 332 m. pr. m. e.) ir Ptolemėjus (II a.) išnagrinėjo šviesos llūžimo dėsnius. Kas yra šviesa ilgą laiką buvo neaišku. Kai kurie graikų filosofai teigė, kad šviesa išeina iš stebėtojų akių, apšviečia kūnus ir dėl to mes galime matyti. Šis teiginys nepasitvirtino, nes tamsoje akys nemato.

Atomistų Epikūro (341 – 270 m. pr. m. e.), Lukrecijaus Karo (apie 99 – 55 m. pr. m. e.) ir kitų raštuose užtinkame šviesos dalelių (korpuskulių) pradmenis. Jie teigė, kad šviesa yra iš daiktų išspinduliuojamos plonos plėvelės, vadinamos „kopijomis“, t.y. akis kūnus mato todėl, kad jjie patys spinduliuoja ir atspindi tas daiktų „kopijas“, kurios patekusios į akį sukelia šviesos įspūdį.

Anglų mokslininkas I. Niutonas (1643 – 1727 m.), apibendrindamas visas turimas žinias apie šviesą, paskelbė hipotezę, pagal kurią šviečiantis kūnas skleidžia labai mažas šviesos daleles –– „korpuskules“, lekiančias labai dideliu greičiu. Pagal šią teoriją, šviesa yra šviečiančio kūno išmestų korpuskulių srautas.

1690 m. Huigensas išsakė principą, pagal kurį bet kurį bangos paviršiaus tašką reikia laikyti naujos elementarios rutulinės bangos sužadinamuoju centru.

Optikos atradimai taikomi:

• Mikroskopuose

• Akiniuose

• Fotografijoje

Šviesos greičio matavimai:

• astronominis O.Remerio 1676 m. – c ≈ 215 000 km/s;

• laboratorinis A.H.Fizo 1849 m, – c ≈ 313 000 km/s;

• naujausiais duomenimis c ═ (299 792 456,2 ± 0,8) m/s.

Išvados: Senovės žmonės nesuprasdavo fizikinių reiškinių (vaivorykštės,miražų ir t.t.), todėl juos priskyrė dievų, deivių, burtininkų ir burtininkių galioms. Su šiais stebuklais mūsų protėviai kurdavo pasakas, sakmes ir t.t. Bet šiais laikais mokslas labai pažengęs į priekį, todėl nesunkiai paaiškinami šie fizikiniai reiškiniai. Pavyzdžiui, vaivorykštė vyksta dėl šviesos spindulių lūžimo, o mmiražai vyksta dėl šviesos spindulių išlinkimo. Galima visus šiuos reiškinius patikrinti įvairiais bandymais.

Literatūra: Philip Wilkinson ,,Iliustruotas mitologijos žodynas‘‘ ;

Aleksandra Veličkienė ,,Antikos mitologijos žinynas“ ;

Valerija Vaitkevičiūtė ,,Tarptautinių žodžių žodynas“ ;

lt.wikipedia.org ;

www.spauda.lt ;

Vaislap Žoow 12 „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ ;

„Iliustruota faktų enciklopedija“ ;

Lietuvas Mardvių „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ ;

Vladas Valentinavičius „Fizikos“ vadovėlis 7 kl. ;

www.vdu.lt ;

http://members.fortunecity.com/fizikas/ ;

Muriem Mandell „Orų prognozės“ .