elektra

Elektros srovė. kryptingas elektringų dalelių judėjimas vadinamas elektros srove. Elektros srovę gali sudaryti ir judančios kitokios elektringos dalelės – jonai.

Srovė teka tik akimirką – kol išsilygina sujungtų kūnų potencialai, o tada išnyksta elektrinis laukas jungiančiuose laidininkuose ir krūvių judėjimas liaujasi. Norint gauti nenutrūkstamą srovę, reikia nuolatos papildyti vieno kūno krūvį, palaikyti aukštesnį jo potencialą – sukurti laidininke nuolatinį potencialų skirtumą ir nuolatinį elektrinį lauką. Tai gali atlikti srovės šaltinis, sudarantis pastovią įtampą. Srovė ilgesnį laiką gali tekėti ilgesnį laiką ttik uždara grandine.

Elektros srovė teka grandine iš šaltinio teigiamo poliaus į neigiamą. Elektronai grandinėje juda nuo šaltinio neigiamo poliaus, kur yra jų perteklius, link teigiamo, priešingai nei srovės kryptis. Srovės kryptis ir elektronų judėjimo kryptis yra priešingos.

Elektrinis laukas plinta didžiausiu gamtoje greičiu (3* m/s) elektronai juda laidininke: bechaotiško labai intensyvaus šiluminio judėjimo, jie lėtai slenka viena kryptimi. Šis judėjimas vadinamas elektronų dreifu. Tai ir yra elektros srovė.

Srovės stiprumas. Elektros srovės stiprumas

laidininke (I) išreiškiamas pratekėjusio elektros krūvio (q) ir llaiko (t) santykiu: I=q/t [I]=A 1A=1C/1s.

Prietaisai srovei matuoti vadinami ampermetrais. Srovė, kurios kryptis ir stiprumas laikui bėgant nekinta, vadinama nuolatine srove. Elektros srovės stiprumas priklauso nuo laidininko skerspjūvio ploto ir dreifo greičio.

Srovė laidininke tiesiog proporcinga įtampai ir atvirkščiai pproporcinga laidininko varžai.

Srovės stiprumo priklausomybės nuo įtampos grafikas vadinamas laidininko voltamperine charakteristika.

I I

U R

Kuo mažesnė laidininko varža, juo stipresnė srovė, juo stačiau kyla į viršų grafikas.

Laidininkų varža. Varža vadinama medžiagos savybė priešintis elektros srovei.R=U/I

[R]= 1=1V/1A Omas – tai varža tokio laidininko,kuriuo teka 1A srovė, kai įtampa tarp laidininko galų lygi 1V. Elektros grandinės elementai, skirti varžai sudaryti, vadinami rezistoriais. Varža priklauso ne tik nuo laidininko matmenų ir medžiagos, bet ir nuo temperatūros. Metaliniame laidininke, kylant temperatūrai, didėja laisvųjų elektronų chaotiško judėjimo greitis, intensyvėja atomų virpesiai, dažnėja elektronų susidūrimai su atomais. Dėl to mažėja elektronų dreifo greitis ir srovės stiprumas, o tai tolygu laidininko varžos didėjimui. Visų metalų varža, kylant temperatūrai, didėja. Anglyje, elektrolituose ir puslaidininkiuose, kylant temperatūrai, ddaugėja laisvų elektringų dalelių vienetiniame tūryje, todėl jų varža mažėja. Derinant priešingų savybių medžiagas, galima gauti lydinius, nepriklausančius nuo temperatūros.

Krintant temperatūrai, metalų varža palaipsniui mažėja. Šis procesas vyksta tik iki tam tikros ribos – pasiekus itin žemą temperatūrą, paprastai 3-6K virš absoliutinio nulio, laidininko varža staiga išnyksta. Tai – superlaidumas.

ELEKTROS IMTUVŲ JUNGIMO BŪDAI.

Nuoseklus. Nuosekliuoju vadinamas toks jungimas, kai grandinės elementai jungiami paeiliui, vienas po kito. Nuosekliai sujungta grandinė neturi atšakų.

1. Nuosekliai sujungtoje grandinės dalyje srovės stiprumas visur vienodas: I=const

2. Nuoseklioje grandinėje aatskirų dalių įtampos tiesiog proporcingos jų varžoms: IR1=U1 IR2=U2 U1/ U2= R1 / R2

3. Visos nuosekliai sujungtos grandinės įtampa lygi atskirų dalių sumai: U=U1+U2+.

4. Nuosekliai sujungtos grandinės bendra varža lygi atskirų dalių varžų sumai. Grandinės bendra varža (R) vadinama ekvivalentine varža.

Grandinei nutrūkus nors vienoje vietoje, srovė nutrūksta visoje grandinėje.

Lygiagretus. Lygiagrečiuoju vadinamas toks jungimas, kai vieni grandinės elementų gnybtai jungiami į vieną mazgą, o kiti -į kitą. Tarp mazgų sudaromos atskiros šakos.

1. Visų lygiagrečiai sujungtų grandinės šakų įtampa vienoda: U=const.

2. Grandinės mazguose elektros krūviai nesikaupia. Todėl į mazgą įtekančių ir iš jo ištekančių srovių sumos yra lygios: I=I1+I2+.

3. Atskiromis šakomis tekančių srovių stiprumai atvirkščiai proporcingi tų dalių varžoms. I1/ I2 =R2/ R1

4. Lygiagrečiai sujungtos grandinės laidumas yra lygus atskirų laidumų sumai: g=g1+g2+.

Lygiagrečiai sujungti imtuvai nepriklauso vienas nuo kito.

Dažnai taikomas mišrusis jungimo būdas.

Išvados: Imtuvus jungiant nuosekliai pasiskirsto įtampa ir padidėja varža, o jungiant lygiagrečiaipasiskirsto srovė ir sumažėja varža.

Mokslo dalis, tirianti nejudančių elektros krūvių savybes ir sąveiką,vadinama elektrostatika. Elektroskopas – prietaisas, kuriuo galima susekti, ar kūnas yra įelektrintas.

ELEKTROS KRŪVIS. Elektros krūvio vienetu laikomas toks krūvis, kuris vakume veikia sau lygų krūvį, nutolusį per 1cm, vienos dinos jėga.Kulonas toks elektros krūvis (q), kuris kitą esantį 1m atstumu tokio pat didumo krūvį veiktų 9*1000³N jėga.

Elektros krūvių sąveiką perduodanti aaplinka vadinama elektriniu lauku. Nejudančių elektros krūvių kuriamas laukas vadinamas elektrostatiniu. Bandomąjį krūvį veikiančios jėgos didumo santykis su to krūvio didumu kiekvienam elektrinio lauko taškui yra pastovus ir nepriklauso nuo bandomojo krūvio didumo.

Dydis, matuojamas jėgos, kuri veikia tame lauko taške esantį teigiamą krūvį, santykiu su to krūvio didumu, yra vadinamas elektrinio lauko stiprumutame taške (E). E=F/q

Lauko stiprumas savo skaitine reikšme yra lygus jėgai, veikiančiai tame lauko taške esantį teigiamo krūvio vienetą. E=kq/r²Lauko stiprumas apibūdina lauke veikiančias jėgas.Lauko stiprumas – vektorinis dydis. Lauko stiprumo kryptis bet kuriame lauko taške sutampa su jėgos kryptimi, kuri veikia teigiamąjį krūvį, esantį tame taške.

Atstojamojo lauko stiprumas yra visų laukų stiprumų geometrinei sumai (lygiagretainio taisyklė).

ELEKTROS REIKŠMĖ LIETUVOJE

Elektra apskritai yra labai svarbus mūsų gyvenimo elementas be jos retas šiuolaikinis žmogus išsiverstų. Beveik kiekviena šalis turi savo skirtingus elektros energijos šaltinius kaip antai ir mūsų mažoji Lieuva. Lietuvos nuosavi energijos ištekliai yra gana nedideli. Perėjus prie rinkos ekonomikos, padidėjo valstybės priklausomybė nuo importuojamo kuro, o gyventojai savo kailiu pajuto išaugusių energijos kainų „dantis“. Tai privertė keisti požiūrį į energijos gamybą ir naudojimą. Energijos išteklių taupymas ir racionalus energijos vartojimas yra vienu iš prioritetinių valstybės uždavinių, nuo kurio sprendimo nemažai priklauso jaunos valstybės savarankiškumas. Ypač aktualu tapo skleisti iinformaciją apie energijos taupymą, bei naujas technologijas. Visų pirma prireikė keisti patį žmonių požiūrį į energijos vartojimą.

Elektrėnai

Vilniaus elektrinė