Elektromagnetinis spinduliavimas ir apsauga nuo jo

TURINYS

ĮVADAS 3

1. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS SAMPRATA 4

2. NEJONIZUOJANTI SPINDULIUOTĖ 5

2.1. Pramoninio ir radijo dažnių elektromagnetinė spinduliuotė 5

2.2. Elektromagnetiniai laukai 7

2.2.1. Elektrosmogas ir jo poveikis žmogaus sveikatai 8

2.2.2. Apsauga nuo elektrosmogo 9

2.3. Infraraudonoji spinduliuotė 11

2.4. Ultravioletiniai spinduliai 12

2.5. Šviesa ir lazerio spinduliavimas 12

3. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS 13

IŠVADOS 14ĮVADAS

Mes gyvename apsupti visomis kryptimis sklindančių įvairaus ilgio (dažnio) elektromagnetinių laukų, kurie sklisdami erdvėje neša aktyvią energiją – elektromagnetinę spinduliuotę.

Pagal biologinį poveikį elektromagnetinė spinduliuotė skirstoma į jonizuojančią, kurios energijos pakanka biologinių junginių molekulėms jonizuoti ir nejonizuojančią, kurios spinduliai biologinių junginių nejonizuoja.

Taigi šiandien elektromagnetinės spinduliuotės šaltiniai naudojami įvairiose mmokslo ir technikos srityse: fizikoje, medicinoje, biologijoje, informatikoje bei buitinėje elektronikoje. Nuo 1960 m. buvo labai susidomėta ir pradėta plačiau tyrinėti nejonizuojanti spinduliuotė, t. y., regimosios šviesos, ultravioletinių bei infraraudonųjų spindulių, monochromatinių lazerio spindulių, radijo bei pramoninio dažnio spindulių, mikrobangų bei žemo dažnio elektromagnetinių laukų poveikis žmogaus sveikatai. Aukšta civilizacija šiandien mums pateikia naujausias kompiuterines priemones, atomines ir šilumines elektrines, raketas, automobilius su kompiuterine valdymo technika, buitinius patogumus – elektrines antklodes ir skutimosi mašinėles, mikrobangų krosneles, sintetiką ir panašiai.

Taigi dėl ddidelio elektromagnetinių laukų nejonizuojančių šaltinių daugėjimo ir intensyvumo didėjimo, elektromagnetinių laukų šaltinių poveikis tapo reikšmingas ne tik laboratorijų ar gamyklų darbuotojams, bet ir visiems gyventojams.

Darbo tikslas: susipažinti su elektromagnetine spinduliuote ir apsauga nuo jos.

Darbo uždaviniai:

1. išsiaiškinti nejonizuojančios spinduliuotės ššaltinius;

2. susipažinti ir įvertinti nejonizuojančios spinduliuotės poveikį žmogaus sveikatai;

3. suteikti informaciją apie apsaugos priemones esant nejonizuojančiam spinduliavimui;

4. aptarti šiandieninę padėtį, t. y., aplinkos taršą elektromagnetiniais spinduliais.1. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS SAMPRATA

Erdvėje aplink nejudančius elektros krūvius yra elektrinis laukas, o aplink judančius krūvius (elektros srovę) atsiranda magnetinis laukas. Kintantys laiko atžvilgiu elektriniai ir magnetiniai laukai tarpusavyje yra susiję.

Visos elektromagnetinės spinduliuotės formos yra elektromagnetinės bangos, kurių energija ir susideda iš elektrinės ir magnetinės dalies. Energija yra pernešama perduodant virpesius elektrinių ir magnetinių laukų, kurie visada kertasi statmenai. Elektromagnetinė banga apibūdinama šiais parametrais: virpesių dažniu, bangų ilgiu, amplitude, sklidimo greičiu, spinduliuotės stiprumu, poliarizacijos plokštuma.

Virpesių dažnis – tai elektrinio lauko virpesių skaičius per sekundę (Hz). Bangos ilgis yra atstumas tarp dviejų artimiausių tos pačios fazės bbangos taškų. Jis reiškiamas metro dalimis. Elektromagnetinės spinduliuotės visų dažnių, bangų ilgių visuma vadinama elektromagnetinių bangų spektru, kuris siekia iki 1021 GHz ir apima sritį nuo gama spindulių iki radijo bangų (1 pav.).

1 pav. Elektromagnetinių bangų spektras, virpesių dažnis (Hz) ir bangos ilgis (m).

Taigi išsiaiškinus elektromagnetinės spinduliuotės sampratą, būtina išskirti, jog priklausomai nuo fotonų energijos elektromagnetinis laukas skiriamas į nejonizuojantį ir jonizuojantį lauką.2. NEJONIZUOJANTI SPINDULIUOTĖ

Nejonizuojanti spinduliuotė – tai yra elektromagnetinės spinduliuotės spektro dalis, kurios bangų ilgis yra apie 10-10 ir nneturi pakankamai energijos sukelti jonizaciją. Nejonizuojanti spinduliuotė neturi pakankamai energijos jonizuoti atomus organizmo ląstelėse, tačiau ji sukelia pakenkimus perduodama ląstelėms energiją.

Taigi nejonizuojančiai spinduliuotei priskiriami:

1. Radijo dažnio spinduliai:

• mikrobangos;

• radijo bangos;

• žemo dažnio elektromagnetiniai laukai.

2. Optinė spinduliuotė:

• infraraudonieji spinduliai;

• regimieji spinduliai;

• ultravioletiniai spinduliai;

• monochromatiniai lazerio spinduliai.2.1. Pramoninio ir radijo dažnių elektromagnetinė spinduliuotė

Įvairiose pramonės šakose, medicinoje, ryšiuose, radijo ir televizijos sistemose, buityje naudojami radijo dažnio elektromagnetinio spinduliavimo šaltiniai.

Priklausomai nuo elektromagnetinės spinduliuotės dažnio pasireiškia skirtingas žmogaus organizmo audinių elektrinės savybės – jie gali veikti ir kaip laidininkai, ir kaip dielektrikai. Įvertinus radiofizikines charakteristikas, radijo dažniai sąlyginai skiriami į penkis dažnių diapazonus:

1) nuo vienetų iki 9 kHz;

2) 9 kHz – 30 MHz;

3) 30 MHz – 10 GHz;

4) 10 GHz – 200 GHz;

5) 200 GHz – 3000 GHz.

Pirmojo ir antrojo dažnių diapazonų elektromagnetinės spinduliuotės biologinis poveikis žmogui yra nežymus, nes kuo mažesnis dažnis, tuo mažesnis organizmo sugertos energijos kiekis. Charakteringas trečias diapazonas, kuriam būdingas „rezonansinis“ sugėrimas. Žmogui tai yra elektromagnetinės bangos, kurių dažnis apie 70 MHz. Ketvirtame ir penktame diapazonuose tam tikrą energijos dalį sugeria paviršiniai audiniai, pirmiausia oda, likusi energija atsispindi nuo organizmo paviršiaus.

Organizmo sugerta energija pasiskirsto netolygiai. Pagrindinė jos dalis tenka audiniams, turintiems daugiau vandens. Biologinis elektromagnetinio lauko poveikis pasireiškia įvairiai – nnuo nežymių funkcinių pakitimų (galvos skausmo, kraujo spaudimo, pulso pokyčių, padidėjusio nuovargio) iki ryškios patologijos. Organizmo sugertos energijos pasekmė – šiluminis efektas. Elektromagnetinės spinduliuotės poveikis itin pavojingas audiniams su silpna kraujo apytakos sistema (akims, smegenims, inkstams). Akių apšvitinimas gali sukelti lęšiuko patamsėjimą (kataraktą). Šis reiškinys dažniausiai sutinkamas veikiant 300 MHz – 300 GHz dažniui.

Labai intensyvaus (avarinio) elektromagnetinės spinduliuotės poveikio atveju galimi širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimai, ryškus pulso padidėjimas ir kraujo spaudimo kitimas.

Pramoninio dažnio (50 Hz) elektromagnetinio lauko poveikis charakterizuojamas elektrinio lauko stipriu E (V/m). Kenksmingas poveikis pasireiškia prie atvirų aukštos įtampos elektros perdavimo linijų. Žmogui dirbant visą darbo dieną, maksimalus elektrinio lauko stipris yra 5 kV/m, gyvenamosiose patalpose 0,5 kV/m.

Elektromegnetinio lauko intensyvumą darbo vietose ir gyvenamojoje aplinkoje 10 kHz – 300 GHz dažnių juostose reglamentuoja HN 80:2000 [21,27 ir 28].

Pagal šias normas skirtingiems dažnių diapazonams nustatytas elektrinio lauko stipris E (V/m), magnetinio lauko stipris H (A/m) bei elektromagnetinio lauko energijos srauto tankis S (μW/cm2).

Lentelėje pateiktos elektromagnetinio lauko intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje (1 lentelė).

1 lentelė

ELM intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės gyvenamojoje aplinkoje

Elektrinio lauko stiprio leidžiama vertė E, (V/m) ne didesnė kaip Energijos srauto tankio leidžiama vertė S, μW/cm2, ne didesnė kaip

0,01-0,29 MHz 0,3-2,9 MHz 3,0-29,9 MHz 30-299 MHz 0,3-300 GHz

25,0 15,0 10,0 5,0 10,0

Pastaba. Magnetinio lauko sstipris 0,01 MHz-300 MHz, dažnių juostose nenormuojamos.

Elektromagnetinio lauko (EML) intensyvumo parametrų didžiausios leidžiamos vertės darbo vietose priklauso nuo dažnio ir poveikio per pamainą laiko.

Kai EML dažnis 0,01-50 MHz – reglamentuojamas elektrinio lauko stipris E (V/m) bai magnetinio lauko stipris H (A/m)

Kai EML dažnis 50MHz – 300 MHz – reglamentuojamas elektrinio lauko stipris E (V/m).

Kai EML dažnis 0,3GHZ – 300 GHz – reglamentuojamas energijos srauto tankis S (μW/cm2).

Šiame skyrelyje verta paminėti, jog radiolokacija, radijo ryšys ir panašiai, pagrįsti aukšto dažnio kintamųjų srovių gavimu bei naudojimu. Gamyklose, įmonėse, organizacijose veikia galingi generatoriai, transformatoriai, perdavimo linijos, antenų įrenginiai, sukuriantys stiprius elektromagnetinius laukus. Aukštojo dažnio (AD) elektromagnetinių virpesių bangų ilgis yra nuo 2000m iki 10m, ultraaukštojo dažnio (UAD) – nuo 10m iki 1m, superaukštojo dažnio (SAD) – nuo 1m iki 1mm. Ž.mogų, esantį šalia AD ir UAD generatorių arčiau kaip jų skleidžiamų laukų bangų ilgis, tiesiogiai veikia kintamasis elektromagnetinis laukas su atitinkamais efektais. Todėl kintamųjų elektromagnetinių AD ir UAD poveikis žmogui ribojamas. Leistinos tokio poveikio dozės: dėl AD spinduliavimo – 5 A/m ir 20 V/m, dėl UAD – 0,3 A/m ir 5 V/m. SAD spinduliavimas per visą pamainą negali būti didesnis kaip 10 W/m2.

Tokie griežti reikalavimai taikomi todėl, kad žmogaus organizmas, paveiktas minėtų bangų,

patiria asteninį sindromą, sumažėja jo darbingumas. Visiems dirbantiesiems, paveiktiems tokios spinduliuotės, būdingi nervų sistemos, širdies, kraujagyslių sistemos sutrikimai, kraujo sudėties pablogėjimas.

Dirbantiesiems apsaugoti nuo aukštojo dažnio bangų neigiamo poveikio, naudojami įvairūs generatorių ekranai. Viena iš individualių saugos priemonių – reikia būti kuo toliau nuo šias bangas kuriančių generatorių.2.2. Elektromagnetiniai laukai

Kita nejonizuojančios spinduliuotės rūšis, kuri veikia milijonus žmonių, yra elektromagnetiniai laukai, susidarantys apie elektros energijos perdavimo linijas, elektros variklius, elektros instaliacijas namuose. Su elektromagnetine spinduliuote susiduria aukštos įtampos elektros perdavimo linijas aptarnaujantieji aarba arti jų gyvenantys žmonės, elektros jėgainių darbuotojai, dirbantieji prie kompiuterių ir kitų elektros prietaisų. Spinduliuotės poveikis nėra aiškus, tyrimų duomenys yra nevienareikšmiai, nes biologinis poveikis priklauso nuo energijos galingumo, poveikio trukmės, bangos diapazono ir individualių organizmo savybių. Nustatyta, kad elektromagnetinių bangų prasiskverbimo į audinius gylis sudaro apie 1/10 jų ilgio, todėl milimetrines bangas sugeria viršutinis odos sluoksnis, centimetrinės praeina odą ir poodį, o decimetrinės prasiskverbia į 10-15 cm gylį ir yra labiausiai pavojingos žmogaus organizmui.

Pačios kenksmingiausios yra bangos nuo 11 m iki 1 mm, kurių poveikyje pakinta audinių ir baltymų molekulių erdvinis išsidėstymas, jos įsielektrina, pasireiškia terminis poveikis. Esant galingam spinduliavimui būna įvairaus laipsnio odos nudegimai, šiluminis sindromas, širdies veiklos sutrikimai, krenta kraujospūdis, vystosi ūminė katarakta. Yra net aprašyti rradarus aptarnaujančių staigių mirčių atvejai.

Kai spinduliavimas būna vidutinio stiprumo ir veikia ilgą laiką, vystosi odos vėžys, lėtinė katarakta, būna lėtinių pažeidimų sindromas, kuriam būdingi centrinės nervų sistemos ir širdies bei kraujagyslių sistemos pakenkimai. Atsiranda psichoemocinis nepastovumas, bendras silpnumas, susilpnėja atmintis, jaučiamas mieguistumas, galvos skausmai. Taip pat retėja širdies susitraukimų dažnis, atsiranda skausmai širdies plote, sutrinka širdies veikla. Spinduliavimas slopina imuninės sistemos aktyvumą, o tai didina infekcinių ligų pavojų.

Veikiant žemo dažnio (mažiau 200 Hz) ir didelės energijos elektromagnetinėms bangoms 10 metų ir ilgiau, padidėja vėžio rizika, ypač galvos smegenų auglių. Leukozių, melanomų. Padidintos rizikos grupei priskiriami aukštos įtampos elektros perdavimo linijų, elektros jėgainių, transformatorius aptarnaujantieji darbuotojai, telegrafo, radijo, radarų operatoriai. Jie navikinėmis ligomis serga 1,7-2,5 karto dažniau nei asmenys, kuriuos darbe nneveikia minėtos bangos.2.2.1. Elektrosmogas ir jo poveikis žmogaus sveikatai

Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą – elektrosmogas. Literatūroje elektrosmogu vadinama aplinkos tarša elektromagnetine spinduliuote. Šis terminas vartojamas apibrėžiant laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai – televizijos, radijo aparatai, kompiuteriai, mobilieji telefonai. Elektrosmogas yra nematomas ir nejuntamas. Žmogaus jutimo organai nereaguoja į elektromagnetinį lauką 20 – 300 MHz dažnio diapazone, todėl žmogus neįvertina slypinčio pavojaus.

Aptarkime ppastaruoju metu labai plačiai visų naudojamą kompiuterį. Kompiuteris, kurio pagrindinėmis dalimis yra sisteminis blokas (procesorius), įvairūs informacijos įvedimo ir išvedimo įrenginiai: klaviatūra, monitorius, spausdintuvas, skeneris ir t. t., kaip ir kiti elektriniai prietaisai, spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus. Ypač padidinta spinduliavimo rizika dirbant su nešiojamais kompiuteriais, kur spinduliavimo šaltinis yra jų sisteminis blokas, sumontuotas po klaviatūra. Dirbdami dažnai dedame tokį kompiuterį sau ant kelių, o atstumas iki spinduliavimo šaltinio tėra tik 1 – 2 cm. Kompiuterio spinduliuojamų laukų dažnis yra mažesnis už regimosios šviesos dažnį. Monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo spektras susideda iš rentgeno, ultravioletinių, infraraudonųjų, taip pat plataus diapazono kitų dažnumų elektromagnetinių bangų. Elektromagnetinių bangų stipris gerokai sumažėja didėjant nuotoliui iki monitoriaus ekrano, todėl jų poveikis prie kompiuterio dirbančiam žmogui priklauso nuo to, kaip arti jis sėdi prie ekrano. Elektromagnetinius laukus sukuria ir išoriniai kompiuterio įrenginiai: magnetiniai diskai, nepertraukiamo maitinimo šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pačiu pasižymi ir spausdintuvai. Taigi kompiuterizuotoje darbo vietoje, kurioje gali būti ir kiti šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos įrenginiai, visi jie, praktiškai, gali būti elektromagnetinių laukų šaltiniais. Asmeniniai kompiuteriai pavojingi ne tik dirbantiems su jais, bet ir kitiems asmenims, esantiems 1 – 2,5 m spinduliu aapie juos. Visa tai reikia žinoti ir poilsio pertraukėlių metu vengti šių zonų.

Tai pat švedų specialistai ištyrė žmones, gyvenančius netoli elektros perdavimo linijų, nustatė, kad žmonių sveikata labai priklauso nuo gyvenamosios vietos atstumo iki elektros perdavimo linijų ir televizijos bokštų, žmonėms, gyvenantiems arti jų, pakinta kraujo sudėtis, padidėja rizika susirgti smegenų augliu. Nustatyta, kad vaikai, kurie gyvena apie 50 metrų nuo aukštos įtampos elektros linijų, leukozėmis serga 3 kartus dažniau nei atokiau gyvenantieji. Be to, ilgai trunkantis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis padidina palikuonių apsigimimo riziką.

Neįtikėtinai stiprų elektrosmogą gali skleisti mobilieji telefonai. Tai labai pavojinga, nes kalbant telefonas yra nukreipiamas į smegenis. Epidemiologiniai tyrimai daugelyje šalių rodo, kad mobiliųjų telefonų spinduliavimas gali sukelti cheminius pakitimus smegenyse. Tai gali būti vėžio, Alzhaimerio ir Parkinsono ligų priežastis. Australijoje 50 – 60 proc. padažnėję smegenų auglių atvejai žmonėms siejami su mobiliųjų telefonų naudojimu. Rusijos informacijos šaltiniuose teigiama, kad leistinas elektromagnetinių bangų galingumas (10 mikrovatų), naudojant mobiliuosius telefonus, gali būti viršytas 10 – 100 kartų. Galingiausios elektromagnetinės bangos sklinda ryšio atsiradimo momentu. Tai tiesiogiai veikia nervų, endokrinines sistemas, akių tinklainę, vestibuliarinį aparatą, esantį vidurinėje ausyje.

Specialistų nuomone, elektrosmogas labai pavojingas, jeigu vienu metu veikia keli šaltiniai. Įsivaizduokime, kad mažoje virtuvėje prieš jus ant dirbančio šaldiklio įjungti keli pprietaisai: tosteris, elektrinis virdulys, kavamalė. Dešinėje kaista elektrinė plytelė, o kairėje dir.ba šaldytuvas. Mažose virtuvėse esančios dvišakės rozetės skleidžia elektromagnetinius laukus, kurie greitai mažėja, didėjant atstumui nuo rozetės. Optimalus poveikio atstumas – 1 metras. Visų šių prietaisų skirtingų elektromagnetinių poveikių „ataką“ plačiame dažnių diapazone atremia žmogaus organizmas. Elektrosmogas labai blogai veikia alergiškus žmones ie asmenis, sergančius širdies ligomis. Išorinių laukų poveikis gali sutrikdyti normalų širdies ritmą, o alergiškiems žmonėms gali išsivystyti padidėjęs jautrumas elektriniams laukams. Tokie žmonės būdami po aukštos įtampos linijomis arba audros metu, gali netekti sąmonės.2.2.2. Apsauga nuo elektrosmogo

Taigi aukšta civilizacija šiandien mums pateikia naujausias kompiuterines priemones, atomines ir šilumines elektrines, raketas, buitinius patogumus ir panašiai. Iškilo klausimas, kaip išvengti elektrosmogo? Kiekvienas gali sumažinti jį supantį elektromagnetinį smogą, jeigu naudosis rekomenduojamomis taisyklėmis:

Darbas prie kompiuterio

• Kompiuterio patalpos turi atitikti HN 32 –1998 erdvės reikalavimus (daugiau nei 5 m2 vienam kompiuteriui).

• Kompiuteris pavojingas ne tik dirbančiajam, bet ir asmenims, kurie yra 1 – 2,5 m spinduliu aplink jį. Atminkite tai ir venkite šios pavojingos zonos.

• Kompiuterio šonuose ir gale padarykite „žaliąją apsaugą” iš gyvų kambarinių gėlių. Teikite pirmenybę kaktusams. Taip pat tinka alijošius, agavos, primulės ir ciklamenai.

• Kompiuterio įjungimui naudokite trijų kontaktų rozetes. Kompiuterinius tinklus patartina išvedžioti žemai ir jie turi

būti įžeminti.

• Nedėvėkite darbo metu ekranuojančių rūbų.

• Optimali darbo trukmė yra 4 valandos, ilsėtis reikia kas 20 – 30 minučių. Atlikite rekomenduojamus specialius akių ir fizinius pratimus pertraukėlių metu.

• Pajutę lengvą galvos skausmą, nutraukite darbą prie kompiuterio.

• Vaikai negali dirbti ilgiau kaip 2 valandas per dieną, darant pertraukas kas dešimt arba dvidešimt minučių, priklausomai nuo amžiaus.

• Kompiuterio ekranas turi būti 45 – 70 centimetrų nuo operatoriaus ir 20° žemiau akių lygio.

• Rekomenduojama 2 – 3 valandos nežiūrėti televizijos laidų po darbo ppamainos prie kompiuterio.

• Moterims, dirbančioms prie kompiuterio, rekomenduojamas šaltas veido dušas ryte ir vakare. Po veido dušo sušlapusią odą netrinkite rankšluosčiu, bet leiskite jai išdžiūti. Naudokite maitinamą kremą vakare prieš mirgą, jeigu jūsų oda yra sausa.

• Darbas prie kompiuterio nerekomenduojamas žmonėms, turintiems susilpnėjusią imuninę sistemą, alergiškiems asmenims, sergantiems širdies ligomis.

• Darbo metu labiausiai yra pakenkiami drėgni kūno paviršiai – burna, akys, lūpos liežuvis, nes jie yra organizmo savotiški laidininkai. Pajutę akyse „smėlio poveikį”, nutraukite darbą prie kompiuterio. Nedirbkite prie kompiuterio gripuodami.

• Prie nnešiojamo kompiuterio naudokite tik kokybiškus energijos šaltinius. Darbo metu energijos šaltinį reikia pastatyti kuo toliau nuo darbo vietos.

• Darbo vieta turi būti ergonomiška (atitikti antropometrinius operatoriaus duomenis).

• Darbo stalas ir kėdė turi būti su antistatine danga.

Nešiojamas telefonas

• Nenešiokite telefono vidinėje, nes kkur kas saugiau jį laikyti išorinėje švarko kišenėje. Dar geriau rankinėje arba specialiame įdėkle prie diržo.

• Nelaikykite nešiojamo telefono miegamajame galvos zonoje.

• Jeigu tenka pastoviai kalbėti nešiojamu telefonu, užsidėkite ekranuojančio audinio apsauginę kepuraitę.

• Neskubėkite dėti telefono prie ausies, nuspaudę įjungimo mygtuką, nes įjungimo momentu matavimo prietaisais užfiksuojami labai galingi energijos impulsai. Būtinai palaukite 3 – 4 sekundes.

Namie ir gatvėje

• Nešildykite pastoviai kūdikiui maisto (krūties pieno) mikrobangų krosnelėje, nes maistas gali staigiai perkaisti ir pakis jo sudėtis.

• Šalia dirbančios mikrobangų krosnelės nepatariama būti asmenims, nešiojantiems širdies stimuliatorius.

• Nestatykite mažo televizoriaus prieš lovą, nemiegokite jį įjungę, net esant 1,5 – 2 metrų atstumui.

• Saugus televizoriaus žiūrėjimo atstumas turi būti 5 kartus didesnis nei televizoriaus ekrano įstrižainė, o žiūrėjimo trukmė iki 2 valandų pper dieną. Nesėdėkite veikiančio televizoriaus šone arba už jo.

• Statykite baldus ir ypač lovas ne arčiau kaip 20 – 30 centimetrų nuo maitinimo rozečių arba prailgintojų su pajungtais prietaisais. Vienu metu nejunkite kelių buitinių prietaisų.

• Nekabinkite šviestuvų virš lovos galvos zonoje. Šviestuvo šviesos išspinduliavimas turi būti nukreiptas į viršų. Nesėdėti po šviestuvu, kurio energijos spinduliavimas nukreiptas žemyn.

• Jauniems vyrams v.ietoj kasdienio skutimosi elektrine mašinėle rekomenduojame šlapią skutimosi būdą.

• Mažinkite kasdienį cheminių medžiagų naudojimą buityje. Venkite sintetikos ant kūno ir aplinkoje ššalia savęs.

• Laikykitės kuo toliau nuo judrių magistralių, geležinkelio stočių, aerouostų bei triukšmingų prietaisų buityje.

• Gatvėje, prie judrių automagistralių, laukite žalio šviesoforo signalo 1 – 2 metrų atstumu nuo šaligatvio krašto. Triukšmo lygis tokiu atstumu yra 3 – 6 decibelais mažesnis, o įkvepiamas oras taip pat mažiau užterštas.2.3. Infraraudonoji spinduliuotė

Infraraudonieji spinduliai (IR) yra priskiriami optinei spinduliuotei. Šių spindulių bangų ilgis didesnis kaip 760 nm. Infraraudonąją spinduliuotę sukelia įkaitę pramonės įrengimai. Didelė spinduliuotė būna metalų lydymo, stiklo, keramikos ir kitose pramonės įmonėse. Biologiškai aktyvesnės yra trumpos infraraudonosios bangos, nes jos giliau įsiskverbia į odą ir sukelia šiluminį poveikį. Dėl to pakyla kūno temperatūra, gali sutrikti termoreguliacija.spinduliai sukelia pakitimus akyse,drumsčiasi lęšiukas, pablogėja matymas, gali išsivystyti aklumas, profesinė katarakta. Veikiant IR spinduliams, galimi ir viršutinių kvėpavimo takų pažeidimai (chroniškas laringitas, sinusitas).

Infraraudonosios radiacijos poveikio profilaktikai yra taikomos priemonės, skirtos perkaitimui išvengti: dėvimi lengvi arba infraraudionuosius spindulius atspindintys metalu padengti rūbai, akių pažeidimų profilaktikai naudojami žalio ar mėlyno stiklo apsauginiai akiniai.2.4. Ultravioletiniai spinduliai

Nejonizuojančiajai spinduliuotei taip pat priskiriama saulės ultravioletinė radiacija, kuri gali sukelti atvirų kūno vietų odos nudegimus, akių kataraktą, odos vėžį ir imuninės sistemos pažeidimus. Ultravioletiniai spinduliai (UV) – tai elektromagnetinio spinduliavimo spektro dalis, kurios bangos ilgis λ = 0,2 – 0,4 μm. Pastaruoju mmetu ultravioletinei saulės spinduliuotei yra skiriamas didelis dėmesys, nes stratosferos ozono sluoksnio sumažėjimas padidino saulės ultravioletinės spinduliuotės keliamą riziką žmonių sveikatai

Ultravioletiniai spinduliai taip pat sklinda nuo metalų pjovimo, suvirinimo elektra prietaisų, elektrinių lydimo krosnių nuo naudojamų buityje elektros prietaisų. Ultravioletinių spindulių pažeidimų profilaktikai svarbu dėvėti tinkamus rūbus, pasauginius akinius, naudoti apsauginius skydus, gerai vėdinti patalpas.2.5. Šviesa ir lazerio spinduliavimas

Matomoji šviesa yra viena iš nejonizuojančiosios spinduliuotės rūšių. Ji nėra tokia pavojinga kaip ultravioletinė ir gali sukelti akių pakenkimą tiktai esant labai dideliam intensyvumui

Lazerio spinduliai (LS) yra nematomos elektromagnetinės bangos, sklindančios impulsais, gaunamos šviesą stiprinant indukuotu spinduliavimu. Lazerio spindulių bangų ilgis 0,1 – 1000 μm. Šie spinduliai yra naudojami pramonėje medžiagų lydimui, pjovimui, šlifavimui. Jie naudojami ir medicinoje – chirurgijoje, stomatologijoje bei opdos ligų gydymui.

Lazerio spinduliai organizme sukelia terminius ir fotocheminius pažeidimus. Pažeidimo pobūdis priklauso nuo lazerio šviesos bangos ilgio, impulso trukmės, spindulių galingumo ir poveikio trukmės. Esant mažai impulso trukmei sukeliami mechaniniai pažeidimai, esant vidutinei būna terminis poveikis, o ilgai (daugiau 100 sekundžių) – fotocheminės reakcijos. Jautriausiai reaguoja akys ir oda, tačiau gali kilti ir funkciniai centrinės nervų sistemos, širdies ir kraujagislių sistemos, endokrininės sistemos pažeidimų, kraujo pakitimų.

Akių apsaugai naudojami akiniai, turintys specialius šviesos filtrus. Dirbant su lazeriais būtini reguliarūs ssveikatos tikrinimai.3. APSAUGA NUO ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS

Apsaugos nuo elektromagnetinės spinduliuotės priemonės gali būti organizacinės ir techninės.

Organizacinės:

• privalomi išankstiniai ir periodiniai sveikatos tikrinimai;

• įspėjamieji ženklai darbo vietose;

• tinkamas darbų organizavimas, leidžiantis mažinti elektromagnetinės spinduliuotės darbo vietose srautus ir poveikio laiką.

Techninės:

• EML spinduliuotės srautų nukreipimas nuo žmonių;

• įrengimų ir darbo vietų ekranavimas;

• saugus atstumas iki spinduliuotės šaltinių;

• asmeniniai apsauginiai kostiumai, akiniai ir t. t.IŠVADOS

Evoliucijos eigoje žmogus žemėje vystėsi pastovių elektromagnetinių poveikių sąlygomis. Mūsų smegenys ilgai stengėsi prisitaikyti prie aplinkos pokyčių. Per ilgą evoliuciją smegenys „pasirinko“ savo bioelektrinių bangų dažnį, artimą gamtiniam dažniui (10 Hz) ir ėmė šiuo dažniu „dirbti“.

Taigi mūsų smegenys ir dabar stengiasi prisitaikyti prie mus supančių elektromagnetinių laukų, tačiau šis prisitaikymas kenksmingai atsiliepia gyvybinėms funkcijoms, ypač fiziologiniams organizmo procesams.

Šiandieninė mūsų aplinka yra tiesiog užteršta elektromagnetine spinduliuote. Ankščiau buityje susidurdavome tik su vienu elektromagnetinio spinduliavimo šaltiniu, į aplinką skleidžiančiu bangas – su mikrobangų krosnele. Šiais laikais prie ausies pridėję laikome mobiliuosius telefonus, miestuose vaikštome šalia pagrindinių korinio ryšio stočių, prie diržų kabiname žinučių siuntimo prietaisus, net savo kompiuterius, mobiliuosius ir periferinę įrangą jungiame į įvairias belaidžio ryšio sistemas. Sparčiai žengiančios pirmyn civilizacijos nesustabdysime, ji mums ir ateity pateiks vis tobulesnių technologijų, kurios žmogui yra be galo patrauklios ir jų atsisakyti būtų labai sunku, nes visa tai palengvina žmogaus darbą, reikalauja

mažiau fizinių pastangų bei taupo laiką.

Taigi atgal kelio nėra, tačiau saugos standartai, niekam nenuolaidžiaujant, turėtų būti keičiami, atsižvelgiant į jau be galo daug padarytų visame pasaulyje tyrimų rezultatus ir turimą informaciją, kadangi mes turime teisę į sveikatą ir savo gerovę.

INFORMACIJOS ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

1. Ergonomikos principai / Čyras P., Girnius V., Kaminskas K. A. ir kt. Vilnius, 2003.

2. Gražulevičienė R. Žmogaus ekologija. Kaunas, 2002.

3. Kučinskas V. Ergonomika. Vilnius, 2001.

4. Prieiga per Internetą:

5. Ramonas Z., Čikotienė D. Ergonomika. Šiauliai, 2004.

6. Ramonas Z., Čikotienė DD. Žmonių sauga. Šiauliai, 2003.