Fizikiniai reiškiniai, vykstantys darant puodelį arbatos
Įžanga
Fizika – kai kuriems žmonėms šis žodis asocijuojasi su neįprastu, įvairiausias keistenybes tiriančiu mokslu. Tačiau daugeliui, tai pats geriausias laiko praleidimas, nenuginčijamų tiesų atskleidimas, tai tarsi raktas į visiškai naują, neatrastą pasaulį. Bet iš tikrųjų tas, tariamai neatrastas pasaulis yra visai šalia mūsų, tai yra, mes sutinkam jį kiekviename žingsnyje. Kiekvieną dieną susiduriame su šimtais, tūkstančiais fizikinių reiškinių. Jie vyksta visur ir visada, net ir pačiose neįprasčiausiose vietose, kaip kad VIRTUVĖ! Atrodo, kad šioje vietoje viskas taip paprasta ir aišku, kkad jokių įdomybių negali būti. Tačiau, kas taip mano, tas labai smarkiai klysta. Iš tikrųjų virtuvėje vyksta be galo daug pačių įvairiausių fizikinių reiškinių, su kuriais susiduriame darydami bet ką. Turbūt tik vienas iš daugelio žmonių pagalvoja, kiek fizikinių reiškinių išsiskiria plikinant arbatą, kepant kiaušinienę, verdant sriubą. Žmogus, visiškai nesuprantantis fizikos, tai žmogus, nežinantis savo ateities. Vertėtų žinoti, kad fizika virtuvėje gali ir pagelbėti pvz: kepant maistą keptuvėje, jo negalima maišyti metaliniu šaukštu, nes tuomet gerokai apsidegintumėte. Geriant karštą arbatą, ttaip pat reiktų vengti metalinių puodelių ar įrankių, mat šie yra puikūs šilumos laidininkai. Kiekvienas buitinis virtuvės prietaisas ir ne tik, yra neatskiriama fizikinių reiškinių, vykstančių virtuvėje, dalis. Šiais laikais turbūt kiekvienas iš mūsų turime savo namuose mikrobangų krosnelę. Dauguma žžmonių kiekvieną dieną, norėdami sutaupyti laiką joje šildosi maistą. O kaipgi tas maistas šioje vietoje sušyla? Žinoma, fizikinių reiškinių dėka, mikrobangos priverčia maiste esančius elektronus suktis apie savo ašį, ir taip maistas neregėtu greičiu ima šilti. Dažnai mes net neatkreipiame ypatingo dėmesio į, prie lango rėmo pritaisytą, termometrą, tačiau netgi ir šis, iš pirmo žvilgsnio labai paprastos sandaros prietaiso veikimas pagrįstas fizikiniais reiškiniais,o , jeigu tiksliau, tai šiluminiu kūnų plėtimusi ir traukimusi. Dar viename virtuviniame prietaise, tosteryje, mechaninė elektros energija, paverčiama šilumine, ir taip mes kiekvieną rytą turime skanios skrudintos duonos. Taip pat nemažai fizikinių reiškinių aptinkama ir indų plovimo mašinoje, šaldytuve bei indaplovėje.
Fizikiniai reiškiniai, vykstantys darant puodelį arbatos
O dabar pažiūrėkime kiek ir kokių fizikinių reiškinių vyksta, kol mes ppasidarome puodelį arbatos. Pirmiausia reikia užkaisti vandenį, dažniausiai tai mes darome virdulyje. Tik įpylus, vanduo dar būna šaltas, tačiau kai elektrinė elektros energija, virdulio spiralėje tampa šilumine, ir ši įkaista, vanduo ima šilti, nes spyruoklė savo šilumą perduoda šiluminiu kūnų laidumu vandeniui. Vanduo kaista ir kaista, kol galiausiai pradeda virti, ir tai yra dar vienas fizikinis reiškinys, nes vandeniui šylant, jame esantis oras ima plėstis, ir, pavirtęs burbuliukais, vis plečiasi ir kyla aukštyn. Tai yra garavimas skysčio viduje. Išsiplėtę oro bburbuliukai kyla virš vandens ir tuomet garuoja į aplinką, taip vyksta garavimo reiškinys. Garuojant, vandenyje esanti šiluma išsiskiria į aplinką šiluminiu kūnų laidumo būdu. Vandeniui užvirus, mes jį įpilame į puodelį. Geriausia būtų, jei puodelį sudaranti medžiaga būtų porcelianas ar keramika, tik ne aliuminis ar koks nors kitas žemės metalas, nes keramikiniai puodeliai yra labai prasti šilumos laidininkai ir todėl šie neįkaista nuo arbatos, priešingai negu puodeliai, pagaminti iš aliuminio. Todėl paėmę puodelį į rankas, jų nenusiplikinsim.
Įpylus karštą vandenį į puodelį, dedame arbatos pakelį, kuris, vykstant difuzijai, visą savo turinį atiduoda vandeniui, kuris šį puikiai paskirsto po visą puodelį. Dauguma žmonių mėgsta pasaldintą arbatą, tol jie dedasi cukraus, kuris vos tik papuolęs į vandenį, ima tirpti , t.y. difuzijos būdu susilieja su vandens molekulėmis. Paruošta arbata nuolat garuoja, taip atiduodama dalį šilumos aplinkai kūnų šiluminio laidumo būdu. Na o, kai mes ją išgeriame, jaučiame kaip maloni šiluma užlieja mūsų visą kūną ir pasijuntame iškart geriau, maloniau ir, žinoma, šilčiau.
Įžanga
Fizika – kai kuriems žmonėms šis žodis asocijuojasi su neįprastu, įvairiausias keistenybes tiriančiu mokslu. Tačiau daugeliui, tai pats geriausias laiko praleidimas, nenuginčijamų tiesų atskleidimas, tai tarsi raktas į visiškai naują, neatrastą pasaulį. Bet iš tikrųjų tas, tariamai neatrastas pasaulis yra visai šalia mmūsų, tai yra, mes sutinkam jį kiekviename žingsnyje. Kiekvieną dieną susiduriame su šimtais, tūkstančiais fizikinių reiškinių. Jie vyksta visur ir visada, net ir pačiose neįprasčiausiose vietose, kaip kad VIRTUVĖ! Atrodo, kad šioje vietoje viskas taip paprasta ir aišku, kad jokių įdomybių negali būti. Tačiau, kas taip mano, tas labai smarkiai klysta. Iš tikrųjų virtuvėje vyksta be galo daug pačių įvairiausių fizikinių reiškinių, su kuriais susiduriame darydami bet ką. Turbūt tik vienas iš daugelio žmonių pagalvoja, kiek fizikinių reiškinių išsiskiria plikinant arbatą, kepant kiaušinienę, verdant sriubą. Žmogus, visiškai nesuprantantis fizikos, tai žmogus, nežinantis savo ateities. Vertėtų žinoti, kad fizika virtuvėje gali ir pagelbėti pvz: kepant maistą keptuvėje, jo negalima maišyti metaliniu šaukštu, nes tuomet gerokai apsidegintumėte. Geriant karštą arbatą, taip pat reiktų vengti metalinių puodelių ar įrankių, mat šie yra puikūs šilumos laidininkai. Kiekvienas buitinis virtuvės prietaisas ir ne tik, yra neatskiriama fizikinių reiškinių, vykstančių virtuvėje, dalis. Šiais laikais turbūt kiekvienas iš mūsų turime savo namuose mikrobangų krosnelę. Dauguma žmonių kiekvieną dieną, norėdami sutaupyti laiką joje šildosi maistą. O kaipgi tas maistas šioje vietoje sušyla? Žinoma, fizikinių reiškinių dėka, mikrobangos priverčia maiste esančius elektronus suktis apie savo ašį, ir taip maistas neregėtu greičiu ima šilti. Dažnai mes net neatkreipiame ypatingo dėmesio įį, prie lango rėmo pritaisytą, termometrą, tačiau netgi ir šis, iš pirmo žvilgsnio labai paprastos sandaros prietaiso veikimas pagrįstas fizikiniais reiškiniais,o , jeigu tiksliau, tai šiluminiu kūnų plėtimusi ir traukimusi. Dar viename virtuviniame prietaise, tosteryje, mechaninė elektros energija, paverčiama šilumine, ir taip mes kiekvieną rytą turime skanios skrudintos duonos. Taip pat nemažai fizikinių reiškinių aptinkama ir indų plovimo mašinoje, šaldytuve bei indaplovėje.
Fizikiniai reiškiniai, vykstantys darant puodelį arbatos
O dabar pažiūrėkime kiek ir kokių fizikinių reiškinių vyksta, kol mes pasidarome puodelį arbatos. Pirmiausia reikia užkaisti vandenį, dažniausiai tai mes darome virdulyje. Tik įpylus, vanduo dar būna šaltas, tačiau kai elektrinė elektros energija, virdulio spiralėje tampa šilumine, ir ši įkaista, vanduo ima šilti, nes spyruoklė savo šilumą perduoda šiluminiu kūnų laidumu vandeniui. Vanduo kaista ir kaista, kol galiausiai pradeda virti, ir tai yra dar vienas fizikinis reiškinys, nes vandeniui šylant, jame esantis oras ima plėstis, ir, pavirtęs burbuliukais, vis plečiasi ir kyla aukštyn. Tai yra garavimas skysčio viduje. Išsiplėtę oro burbuliukai kyla virš vandens ir tuomet garuoja į aplinką, taip vyksta garavimo reiškinys. Garuojant, vandenyje esanti šiluma išsiskiria į aplinką šiluminiu kūnų laidumo būdu. Vandeniui užvirus, mes jį įpilame į puodelį. Geriausia būtų, jei puodelį sudaranti medžiaga būtų porcelianas ar keramika, tik
ne aliuminis ar koks nors kitas žemės metalas, nes keramikiniai puodeliai yra labai prasti šilumos laidininkai ir todėl šie neįkaista nuo arbatos, priešingai negu puodeliai, pagaminti iš aliuminio. Todėl paėmę puodelį į rankas, jų nenusiplikinsim.
Įpylus karštą vandenį į puodelį, dedame arbatos pakelį, kuris, vykstant difuzijai, visą savo turinį atiduoda vandeniui, kuris šį puikiai paskirsto po visą puodelį. Dauguma žmonių mėgsta pasaldintą arbatą, tol jie dedasi cukraus, kuris vos tik papuolęs į vandenį, ima tirpti , t.y. difuzijos būdu susilieja su vvandens molekulėmis. Paruošta arbata nuolat garuoja, taip atiduodama dalį šilumos aplinkai kūnų šiluminio laidumo būdu. Na o, kai mes ją išgeriame, jaučiame kaip maloni šiluma užlieja mūsų visą kūną ir pasijuntame iškart geriau, maloniau ir, žinoma, šilčiau.
