Ignalinos atominė elektrinė
2004 m. lapkričio 7 d.
Vilnius
Turinys:
I Įvadas:
II Faktai, istorija
II Atominės elektrinės
III IAE saugumas
• Ar gali Ignalinos AE įvykti tokia avarija kaip Černobilyje?
• IAE saugumo gerinimo programa
• Kolektyvinė dozė
• IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis
• Ekologinės IAE uždarymo pasekmės
IV Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
• Apklausos
• Uždarymas
• Finansavimas
• Padariniai
IV Trečiasis branduolinis reaktorius?Lietuvos atominės energetikos perspektyvos
• Pajamos iš eksporto
• Konkurencijos elektros energijos rinkoje pasekmės
• Įtaka išmetimų lygiui
• Finansai
V Išvados
VI Naudota literatūra
Įvadas
Ignalinos Atominė elektrinė –
vienas reikšmingiausių Lietuvos ūkio objektų, atliekančių labai svarbų stabilizuojantį vaidmenį itin sunkiu mūsų ekonomikos fundamentalaus pertvarkymo laikotarpiu, yra Ignalinos atominė elektrinė. Jos sstabilus veikimas leido be pertrūkių aprūpinti palyginti pigia elektros energija visus Lietuvos vartotojus ir eksportuoti nemažą kiekį energijos į gretimas valstybes.
Ignalinos AE įgalino labai sumažinti naftos ir gamtinių dujų sąnaudas elektros energijos gamybai ir kartu gerokai palengvino kitų vartotojų nepertraukiamą aprūpinimą šiais produktais netgi ekonominės blokados laikotarpiu. Visa tai paryškino labai svarbų Ignalinos AE vaidmenį. Pigi energija – vienas būtiniausių veiksnių, spartinančių modernios ekonomikos sukūrimą. Nuo to, kaip efektyviai sugebėsime ja pasinaudoti, priklausys mūsų ekonomikos atgimimo tempai, galimybės mūsų pramonės pprodukcijai įsitvirtinti sunkioje konkurencinėje kovoje pasaulio rinkose.
Dėl grynai ekonominių motyvų šiuo metu daugiau kaip 80 proc. Lietuvoje suvartotos elektros energijos yra pagaminta atominėje elektrinėje, nes jos savikaina yra daugiau kaip perpus mažesnė, nei gaminant šiluminėse elektrinėse.
Faktai, istorija
1975 metais VVisagino apylinkėse, Ignalinos rajone, buvo pradėta atominės elektrinės energetikų gyvenvietės statyba. 1977 metais jai suteiktas miesto tipo gyvenvietės statusas ir iki 1992 metų vadinosi Sniečkaus gyvenviete. 1994 metais Visaginui suteiktos respublikos pavaldumo miesto teisės, o 1995 metais – miesto teisės pagal naują administracinę reformą. 1996 metais Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas. Herbinio skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabrinė gervė, kuri heraldikoje reiškia atsargumą, budrumą.
1983 m. gruodžio 31 d. paleistas pirmasis blokas. Pradėtas statyti 3 energetinis blokas. 1986 m. buvo užbaiginėjami visi montažo darbai. Antrą reaktorių buvo planuojama pradėti eksploatuoti 1986 m., bet dėl avarijos Černobilyje eksploatavimo darbai buvo nukelti į 1987 metus. 1987 m. rugpjūčio 31 d. pradėjo dirbti 2 blokas. Tuo metu jau buvo pastatyta 60 % trečiojo energobloko, bbet netrukus statybos buvo užkonservuotos. 1989 m. 3 reaktoriaus statyba buvo pilnai sustabdyta. Per 11 metų buvo pastatyta pati galingiausia atominė elektrinė pasaulyje. Statant atominę elektrinę buvo pastatyta: 142 km kelių, 50 km geležinkelio kelių, 390 km ryšio linijų, 334 km elektros linijų, 133 km kanalizacijos linijų ir 164 km šiluminių tinklų. Taip pat buvo sunaudota 3544000 m3 gelžbetonio konstrukcijų, 76480 t armatūros. Dabar Ignalinos AE dirba 4634 darbuotojai, iš jų – 1290 moterų. 92,4% darbuotojų – Lietuvos Respublikos piliečiai. <
IAE saugumas
Taciau kokią įtaką Ignalinos Atominė elektrinė turi Lietuvos bei aplinkinių vietovių ekologijai?
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija pateikia tokius duomenis apie ypač pavojingus Lietuvos objektus, kuriuose įvykus avarijai gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir žmonėms:
1. AB “Alytaus tekstilė”
2. AB “Snaigė”
3. UAB “Dzūkijos vandenys” nuotekų valymo įrengimai
.
48. Ignalinos AE
49. „Vilniaus energija”
50. Bartkuškio radioaktyvių atliekų sąvartynas (užkonservuotas)
51. AB „Valstybinė elektrinė“
52. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vaidotų geležinkelio mazgas
53. AB “Lietuvos geležinkeliai” Vilniaus geležinkelio mazgas
54. Vilniaus oro uostas
55. Senų pesticidų sandėliai
Tai rodo kad IAE yra vienas iš saugiausių Lietuvos objektų. Norintys, kad ši atominė būtų užsaryta teigia, jog IAE neturi apsauginio gaubto ir tai negali užtikrinti saugumo. Tokį teiginį paneigė prof. Kazys Almenas: “Daugelis vakarietiškų reaktorių (nors ne visi) turi iš tolo matomą gaubtą. Jis visai ne dėl rimtų sprogimų, o tik skirtas gaudyti radioaktyvioms medžiagoms, jei būtų pažeisti kuro strypų apvalkalai. Saugos srityje svarbiausia yra funkcija, o ne išvaizda. Apsauginis kiautas turi užtikrinti, kad, įvykus net ir itin mažai tikėtinai avarijai, per kurią iš kuro elementų išmetamos radioaktyvios medžiagos, jos nepasiektų mus supančios aplinkos. Daugelyje (tačiau ne visuose) vakarietiško tipo reaktorių šią funkciją atlieka iš tolo matomas fotogeniškas pusrutulio formos apsauginis kiautas. Ignalinos AE šią funkciją atlieka sudėtingas, didelių tūrių, tačiau iš iišorės ne taip akivaizdžiai matomas įrenginys – vadinamoji Avarijų lokalizacijos sistema. Ši sistema veikia tokiu pat principu, kaip ir GE (General Electric) arABB pastatyti BWR (verdančio vandens reaktoriai) tipo reaktoriai. Čia pritaikomai „slėgio sumažinimo“principas, kuris reaktoriaus ir komunikacijų erdvę padalija į du pagrindinius tūrius. Kai garas patenka į vidinį tūrį (pvz., dėl vamzdžiu trūkio), jis turi praeiti pro didelį vandens rezervuarą kad patektų į išorinius tūrius. Tai sumažina slėgį ir pašalina didžiąją dalį radioaktyvaus skilimo produktų. Daugiapusė ALS sistema yra viena iš projektinių charakteristikų, kurios išskiria Ignalinos AE iš kitų RBMK reaktorių tipo jėgainių. Reikia paminėti, kad ALS neapima viso pirmo kontūro. Į šią sistemą nepatenka vamzdžiai, kuriais dvifazis srautas teka iš reaktoriaus į būgną separatorių, bei dalį nuleidžiamųjų vamzdynų. Tačiau, remiantis įvairiapusės analizės rezultatais galima tvirtinti, kad šių vamzdžių trūkis neprives prie kuro rinklių perkaitinimo ir ten sukauptos radioaktyvios medžiagos nebus išmestos į aplinką
Ar gali Ignalinos AE įvykti tokia avarija kaip Černobylyje?
Černobylio avarijos pasekmės yra unikalios. Avarijos pagrindinė priežastis yra ne tiek operatorių padarytos klaidos, kiek pačių tuometinių RBMK tipo reaktorių projekto trūkumai, nes tam tikrose eksploatacijos režimuose aktyviosios zonos reaktyvumo koeficientas buvo teigiamas. Tai jokiom aplinkybėm neleistinas trūkumas, kuris nulėmė pražūtingas pasekmes. Svarbu pažymėti, jog šis trūkumas yra ppašalintas. Atlikti įrangos patobulinimai pakeitė Ignalinos AE neutronines charakteristikas. Tai ir strypų-sugėriklių įvedimas, kuro sodrumo pakeitimas ir valdymo strypų konstrukcijos modernizacija. Dėl to dabartiniai Ignalinos AE reaktoriai negali būti sutapatinami su Černobylyje buvusiais reaktoriais. Įvykdyti pakeitimai garantuoja, kad bendras reaktyvumo koeficientas išlieka neigiamas esant visoms galimoms aplinkybėms. Ši charakteristika buvo verifikuota plačia tarptautinių ekspertų analize. Netgi mažai tikėtino įvykio metu, t.y. padarius panašias klaidas kaip ir Černobylio avarijoje, pasekmės būtų ribotos ir nenukentėti. nei šalia esantys gyventojai, nei elektrinės darbuotojai.
Sauga yra per daug svarbi tema, kad apie ją būtų kalbama remiantis emocijomis ir išankstinėmis nuostatomis. Būtina remtis objektyviais kriterijais, kuriuos galima apskaičiuoti ir pateikti absoliučiais įvertinimais. Daugelyje technikos sričių (pvz., transporto) tokie kriterijai yra nustatomi naudojant praeityje susikaupusių įvykių duomenų bazės statistinę analizę. Toks būdas netinka branduolinei energetikai, nes praeityje įvykęs avarijų skaičius yra per mažas. Todėl buvo sukurtas metodas, leidžiantis pagal komponentų gedimų duomenis ir visapusišką analizę nustatyti du avarijų aspektus – įvykių tikimybę ir tų įvykių pasekmes. Šių dviejų rodiklių kombinacija visiems galimiems avariniams įvykiams duoda matą, kurį galima panaudoti skirtingų atominių elektrinių ir reaktorių tipų saugos palyginimui.
Išsamios tarptautinių ekspertų Ignalinos AE studijos nustatė, jog šie tikimybinės rizikos analizės rodikliai modifikuotai (po „Černobylio“) Ignalinos AE yra sulyginami su
vakarietiškų reaktorių rodikliais. Pažymėtina, jog Ignalinos AE yra vienintelis RBMK tipo reaktorius, kuriam atliktas toks palyginimas.
Šią itin svarbią išvadą verta aptarti kiek detaliau. Netvirtinama, jog Ignalinos AE yra identiška vakarietiškiems reaktoriams. Grafitą lėtikliui naudojantis kanalinio tipo reaktorius savo konstrukcija skiriasi nuo vakarietiškų BWR tipo reaktorių. Šių skirtumų pasekmių detalios analizės dokumentacija yra labai išsami. Apsiribokime bendresnio pobūdžio išvadomis.
Tikimybė jog atsitiks koks nors trikdantis įvykis (pvz., vamzdžio trūkis, vožtuvo gedimai ir pan.), Ignalinos AE yra didesnė nei atitinkamiems vakarietiškiems BWR reaktoriams. OObjektyvi to priežastis yra didesnis jėgainės sudėtingumas (žymiai didesnis vamzdžių, vožtuvų bei su jais susijusios įrangos skaičius) ir žemesnis sovietų projektavimo ir statybos kokybės lygis.
Tačiau tarptautinė analizė nustatė, kad Ignalinos AE yra stebėtinai atspari ir didžioji dauguma sutrikimų neprives prie kuro rinklių perkaitinimo bei ten susikaupusių radioaktyvių medžiagų. išmetimo iš jų (pažymėtina, radioaktyvios medžiagos pasklis kuro rinkelėje, bet nebus išmestos į aplinką. Išmetimas į aplinką reikalauja papildomo gedimo).
Šis atsparumas taip pat turi objektyvias priežastis. Tai lemia kanalinė reaktoriaus konstrukcija, kuri rriboja šilumnešio praradimo avarijas iki vienetinio kanalo, žymiai didesni aktyviosios zonos tūriai ir, tuo pačiu, geresnes aktyviosios zonos galimybes „pakelti“ energijos srauto svyravimus (tai reiškia, jog sutrikus vandens tiekimui, temperatūra kyla lėčiau), didesnis vertikalus pakilimas (didesnė varomoji jėga natūraliai cirkuliacijai), ddidesni vandens tūriai pirmame kontūre ir virš aktyviosios zonos bei didelis perteklinis faktorius, kuriuo sovietinių reaktorių projektuotojai kompensavo žemesnę valdymo kontrolę.
Atsižvelgiant į visus šiuos faktorius, galima teigti, jog avarijų tikimybė bei jų pasekmės yra palyginamos su įvertinimais, gautais vakarietiškiems reaktoriams.
Po Černobylio avarijos buvo atlikta Ignalinos AE įrengimų modifikacija, siekiant užtikrinti, kad visų darbo režimų metu reaktyvumo koeficientas būtų neigiamas. Šiuos pakeitimus sudaro valdymo strypų modifikacija, papildomų sugėriklių įvedimas, greito reaktoriaus stabdymo sistemos sukūrimas ir darbo procedūrų, susijusių su aktyviosios zonos valdymu, pagerinimas.
IAE saugumo gerinimo programa
Ignalinos atominės elektrinės saugumas buvo gerinamas ne vieną kartą. Pirmoji IAE saugos gerinimo programa (SIP-1) buvo diegiama 1993-1996 metais. Tai buvo trumpalaikė programa, finansuojama iš IAE lėšų, EBRD/NSA ir užsienio šalių subsidijų. Didžiausią paramą suteikė ŠŠvedija per Swedish International Project on Nuclear Safety (SIP).
Svarbiausi saugos programos SIP-1 darbai:
• Vizualinės ir neardomos reaktorių kanalų ir vamzdynų kontrolės tobulinimas.
• Papildomų garo ir dujų mišinio traukos atšakų montavimas esant reaktoriaus ertmės kanalų įtrūkimams.
• Priešgaisrinės apsaugos ir signalizacijos gerinimas.
• Personalo ir aplinkos radiacinės kontrolės gerinimas.
• Vandenilio apskaitą fiksuojančių signalizacijos įrenginių pakeitimas avarijos lokalizavimo sistemoje.
• Pagrindinių saugos vožtuvų pakeitimas abiejuose reaktoriuose.
• Kompiuterinės sistemos sukūrimas techninei dokumentacijai tvarkyti.
Nauja kompleksinė saugos gerinimo programa SIP-2 bus įgyvendinama 1997-2005 metais. Ji susideda iš būtinų 183 ddarbų ir remiasi:
• SAR rekomendacijomis.
• RSR rekomendacijomis.
• Saugos rekomendacijomis.
• Techninėmis saugos gerinimo priemonėmis, kurias nurodo IAE arba užsienio partneriai.
Kolektyvinė dozė
Gyventojų apšvitos kolektyvinės dozės, susijusios su branduolinės energijos panaudojimo veikla, pavaizduotos grafiko forma 1 pav., kuriame parodytos Europos šalių kolektyvinės dozės.Tokiu būdu, bendra Europos šalių gyventojų kolektyvinė dozė įvertinama 2560 manSv, iš kurių 1700 manSv (67 %) yra iškritimų po Černobylio AE avarijos rezultatas, 650 manSv (25%) – nuo iškritimų, susijusių su branduolinio kuro ginklų bandymu, 200 manSv (8 %) – nuo Europos įmonių, susijusių su branduolinių medžiagų perdirbimu, 1 manSv (0.04 %) – nuo atominių elektrinių išmetimų ir 0.4 manSv (0.02 %) – nuo turinčios radioaktyvių medžiagų įrangos panaudojimo. Radioaktyviųjų išmetimų į Baltijos jūrą kolektyvinės dozės neviršija 0.004 manSv.
1pav.
IAE saugumas lyginant su kitomis atominėmis elektrinėmis
Ignalinos atominė elektrinė yra ne vienintelė atominė elektrinė Baltijos regione.
Baltijos regiono atominės elektrinės
Barseback AE, Švedija, 20 km iki Copenhagen; Forsmacrk AE, Švedija; Greifswald AE, Vokietija, 12 km iki Greifswald; Ignalina Ignalinos AE, Lietuva; Leningrad Leningrado AE, Rusija; Loviisa AE, Suomija, 12 km iki Loviisa; Olkiluoto AE, Suomija, 12 km iki Rauma; Oskarshamn AE, Švedija, 20 km iki Oskarshamn; Ringhals AE, Švedija, 50 km iki Gothenburg.
WENRA ( Vakarų Europos atominės energetikos reguliatorių asocijacija ) neturi bendrų ssutartų atominių elektrinių saugumo kriterijų. Apie kurios nors šalies atominės elektrinės saugumą sprendžia tos šalies atominės energetikos reguliatorius (Lietuvoje- VATESI ). Todėl tėra tik subjektyvūs samprotavimai dėl Ignalinos AE nesaugumo, remiantis “plačiai Vakarų šalyse naudojamais standartais
”, bet ne objektyviais rodikliais.
Ignalinos atominė elektrinė (IAE) yra jauniausia ir saugiausia iš visų Europoje veikiančių RBMK tipo reaktorius turinčių atominių elektrinių, skelbiama Austrijos ekologijos instituto tyrime.
Apie šio instituto tyrimą, kuriame palyginamas 106 Europoje veikiančių atominių elektrinių saugumas, pirmiausia pranešė Vokietijos dienraštis „Frankfurter Rundschau“.
Tyrimo ataskaitoje pavojingiausia atomine elektrine Europoje pripažįstama Armėnijos „Armėnija“, kuri įvertinta 13 pavojingumo balų. Po jos ataskaitoje sudarytoje lentelėje rikiuojasi 7 Rusijoje ir Kazachstane veikiančios RBMK, FBR ir WWER tipo reaktorius turinčios jėgainės. Vidurio ir Pietryčių Europoje Ignalinos AE nėra pati nesaugiausia. Jos pavojingumas tyrime įvertintas 11 balų -dviem mažiau už antrąją vietą visoje Europoje pagal nesaugumą užimančią Kozlodujaus atominę elektrinę Bulgarijoje. Lentelėje tik vienu tašku saugesnės už Ignalinos AE yra Kalder Holo, Čapelkroso ir Bradvelo jėgainės Didžiojoje Britanijoje bei Slovakijos Bo-hunicės AE. Kitų Vidurio Europos atominių elektrinių pavojingumas austrų tyrime įvertintas mažiau balų: Slovėnijos Krsko atominė elektrinė gavo 7, Čekijos Dukovanų – 6, Vengrijos Pakso – 6, Slovakijos Mochovcės – 6, Čekijos Temelino – 5 balus. Kaip teigiama tyrime, jėgainės pavojingumą eekspertai vertino pagal reaktorių tipą, jų amžių, jėgainių saugos sistemas, techninę priežiūrą ir finansinį aprūpinimą. Vienas iš vertinimo kriterijų taip pat buvo atominės elektrinės geografinė vieta, žemės drebėjimų pavojus.
Ekologinės IAE uždarymo pasekmės
Jei uždarysime atominę elektrinę, naftos produktais užsienyje ir Lietuvoje prekiaujantys koncernai vien Elektrėnams per parą atveš 50 vagonų – 3000 tonų – mazuto ir uždirbs 2 milijardus litų per metus. Prisiminkime, kad išmetami dūmai terš aplinką, kad jie radioaktyvesni negu IAE aplinka. Nereikėtų labai žavėtis ir gamtinėmis dujomis. Jų kiekis irgi neamžinas, kai kuriuose Rusijos telkiniuose jų sumažėjo nuo 50 iki 80 procentų. Dujų kaina irgi ne visiems laikams išliks juokingai maža. Realiai galimas ir trigubas jų pabrangimas. Šiluminė dujų tarša ne mažesnė kaip ir deginant mazutą, gal tik radiacijos mažiau. Mazutas bei dujos – tai tik 15-20 metų perspektyva, o naujai Lietuvos energetikai sukurti neužteks ir 20 metų.
Ignalinos atominės elektrinės uždarymas
Viena iš pagrindinių Lietuvos įstojimo į Europs Sąjungą sąlygų yra Ignalinos Atominės Elektrinės uždarymas. Dėl uždarymo terminų, finansinės paramos šiuo metų vedamos derybos. Šiuo metu Ignalinos AE elektros energijos paklausa yra sumažėjusi, eksportas yra nestabilus, be to rytų (Rusijos, Baltarusijos) rinkų kainos duoda elektrinei tik minimalaus pelno galimybę:
• 2000 metų gruodžio 31 dieną, nutraukus elektros energijos eksportą,
Ignalinos AE buvo priversta sustabdyti pirmąjį bloką.
• 2000 metais Ignalinos AE išdirbo 15 proc. mažiau elektros energijos negu 1999 metais, o tai reiškia, kad 2000 metais jėgainė dirbo tik 37 proc. pajėgumu. Buvo išdirbta 8 mlrd. 383 mln. kilovatvalandžių elektros energijos, parduota – 7 mlrd. 457 mln. kilovatvalandžių – iš jų apie 900 mln. kilovatvalandžių elektros energijos sudarė eksportas.
Apklausos
Buvo keliamas klausimas, ar būtina kuo greičiau uždaryti AE, kad paskui nebūtų vėlu. Su uždarymu besąlygiškai arba iš dalies sutiktų kas kketvirtas ekspertas, kas trečias ĄE zonos savivaldybių atstovas (Visagine ¬6% ). Iš Ignalinos ĄE regiono gyventojų didžiausių baimės jausmų pilni Zarasų rajono gyventojai: net 61 % jų visiškai arba iš dalies pritartų kuo greitesniam atominės elektrinės uždarymui, Švenčioniu rajone atitinkamai 49%, Utenos rajone 43, Ignalinos -34%. Visagino mieste -tik 3% .
Nesutiktų, kad AE būtų uždaryta, vidutiniškai 13-l4% Ignalinos AE zonos gyventojų ir savivaldybių atstovų: visagino mieste su AE uždarymu nesutiktų 48% gyventojų ir 56% savivaldybės atstovų. Tačiau, kad nebūtina baimintis iir reikia eksploatuoti esamus du reak¬rorius iki šie veiks, nors ir po 2010 metų, pasisakė (visiškai arba iš dalies su tuo surikdami) jau tik 54% ekspertų ir 9-15% kitų respondentų. 77% ekspertų manė, kad negali būti ir kalbos apie 3-jo uužkonservuoto reaktoriaus statybą ir tuo labiau 4-jo projektavimą ir statybą, o 53% AE zonos gyventojų nepritartų ir naujos, vakarietiško tipo, AE statybai Lietu¬voje. 89% ekspertų labiau pritartų, nesant kitos išeities, AE eksploatavimui su dabaniniais reaktoriais, bet juos nuolat stebint, stiprinant saugos garanrijas. Tam pritartų ir didesnė pusė tyime pasisakiusių AE zonos gyventojų, ir savivaldybių atstovų. Beveik pusė gyventojų ir savivaldybių atstovų sutinka, kad eksploatuoti esamus reaktorius dar galima, bet reikia pradėti konversiją – jų pritaikymą kitiems tikslams. Su tuo visiškai arba iš dalies sutiktų ir 51% ekspertų. Ekspertų nuomone, nemaža dalimi Lietuvos poreikius galėtų patenkinri kiti energetikos šaltiniai: dujos, mazutas, vėjo, saulės, geoter¬minė, hidroenergetika, ir kt. Todėl daugumos ekspertų nuomone, alter¬natyvių energijos rūšių paieškos, tyrinėjimo, projektavimo ir taikymo Lie¬tuvos ūkyje ddarbai turėtų būti vykdomi daug plačiau ir kompleksiškiau. Daugiau kaip trečdalis AE zonos savivaldybių atstovų mano, kad ap¬sirupinimui energija galima statyti nedideles elektrines prie upių ir ežerų, dar trečdalis – kad galima statyti šilumines elektrines, naudojančias kurui durpes, malkas, įvairias atliekas.
Atominės elektrinės vaidmuo prieštaringas. Kol nesinaudojama ir nėra altematyvių energetikos išteklių, jėgainė yra pagrindinis elektros energijos tiekėjas, be kurio, šalies ūkis negalėtų normaliai funkcionuoti.
Uždarymas
Sausio 21 dieną per BNS spaudos konferenciją žurnalistams buvo pristatyta Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės pirmojo bloko eeksploatavimo nutraukimo programa, kuri yra pateikta svarstyti Vyriausybei. Programoje numatyta, kad IAE pirmojo bloko eksploatavimas bus nutraukiamas trimis etapais: 1-asis etapas – pasiruošimas nutraukti eksploatavimą (2000-2004 metai), 2-asis etapas – pasiruošimas išmontuoti įrenginius ilgalaikio saugojimo periodui (2005-2010 metai), 3-iasis etapas – įrenginių ir pastatų išmontavimas tuoj pat po ilgalaikio saugojimo periodo (priklausomai nuo pasirinktos strategijos) (2011-2030/2080 metai). Lietuva, priėmusi tarptautinius įsipareigojimus dėl saugaus IAE eksploatavimo, privalo elektrinę ir saugiai uždaryti. Todėl jeigu nebus tinkamai pasirengta Ignalinos AE uždarymui, branduolinė rizika išauga. I-ojo bloko sustabdymo situaciją komplikuoja dar ir tai, jog Ignalinos AE buvo statyta kaip vieninga dviejų blokų elektrinė, todėl prieš sustabdant pirmąjį bloką, reikės įgyvendinti nemažai papildomų techninių priemonių, kurios užtikrintų saugų II-ojo bloko eksploatavimą. Pasak VATESI (Valstybės Atominės Energetikos Saugos Inspekcija) vadovo, sprendžiant problemas, susijusias su būsimu I-ojo bloko eksploatavimo nutraukimu, geriausiai sekasi spręsti problemas, susijusias su panaudoto branduolinio kuro saugojimu – problema bus išspręsta maždaug 50 metų, o kas bus daroma vėliau, šiandien dar niekas negali pasakyti.
Finansavimas
• Lietuvos užsienio reikalų ministras, nacionalinis pagalbos koordinatorius Antanas Valionis ir Europos Komisijos delegacijos Lietuvoje vadovas Dieteris Thielas Vilniuje pasirašė finansinį memorandumą ir priedą, pagal kurį Lietuva gauna lėšų Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymo paruošiamiesiems darbams finansuoti.
• Pirmojo IAE bloko uždarymo darbams finansuoti EEuropos Sąjunga (ES) skyrė 45 mln. eurų (166 mln. litų). Pasirašyto memorandumo vertė – 35 mln. eurų (129 mln. litų). Dar 10 mln. eurų (37 mln. litų) ES skyrė praėjusių metų pabaigoje.
• 2000 metų birželio pabaigoje Vilniuje vykusios tarptautinės donorų konferencijos metu IAE pirmojo bloko uždarymo darbams vykdyti iš viso buvo surinkta apie 265 mln. eurų.
• Pasak D. Thielo, ES šiuo metu negali prisiimti daugiau įsipareigojimų, nei buvo pažadėta. “2001 metais tarp Lietuvos ir ES prasidės derybos energetikos sektoriuje, tuomet ir spręsime, ką toliau daryti,” – sakė EK delegacijos Lietuvoje vadovas.
• Jau pasirašyti 9 finansiniai memorandumai, pagal kuriuos bendra ES parama Lietuvai per PHARE programas viršija 85 mln. eurų (340 mln. litų).
Jeigu techniniai IAE uždarymo klausimai yra gana aiškūs, tai to negalima pasakyti apie socialinių garantijų programą, kuri bus taikoma ryšium su Ignalinos AE uždarymu atleistiems darbuotojams – nors studijų buvo parengta nemažai, bet konkretumo socialinių garantijų programoje stokojama. Socialinių garantijų programa apima ne vien kompensacijų išmokėjimą – svarbiausias dėmesys yra skiriamas naujų darbo vietų sukūrimui, verslo skatinimui Visagino regione
Padariniai
Lietuva pripažįsta saugaus jėgainės eksploatavimo prioritetą, tačiau negali prisiimti vienpusiškų įsipareigojimų, susijusių su milžiniškomis, dešimtimis milijardų litų skaičiuojamomis išlaidomis bei nemažesnio masto makroekonominiais ir socialiniais nuostoliais, vardan bendrų EEuropos saugumo interesų. Visagino miesto gyventojų visiška priklausomybė nuo AE darbo paklausos yra itin pavjinga socialinio stabilumo poziūriu. Vien tik Ignalinos AE dirba 1500 žmonių su aukštuoju išsilavinimu (daugiausia rusakalbių). Dėl AE plėtros sustabdymo ir jos veikos apimčių mažinimo Visagine yra daug aukštąjį techninį išsilavinimą turinčių bedarbių. Taigi Visagine yra sukauptas didelis intelektualinis potencialas. Tačiau jis nėra pakankamai organizuotas – regione nėra stambių mokslo ar taikomųjų tyrinėjimų institucijų (išskyrus žinybinės AE laboratorijas). Ir ekspertų, ir Ignalinos AE zonos gyvemojų bei savivaldybių atstovų nuomone, Visagino miestas turėtų ir toliau vystytis, net ir tuo atveju, jeigų būtų uždaryta Ignalinos AE. Dauguma pasisako už tai, kad Visagine būtų vystoma lengvoji ir mikroelekrronikos pramonė, miškų ūkis, plečiamos rekreacinės zonos.
Siekiant sėkmingai išspręsti socialines bei ekonomines problemas, reikia įkurti Ignalinos AE tikslinį regioną, į kurį įeitų Ignalinos, Visagino ir Zarasų savivaldybių teritorijos, kurioms Ignalinos AE pirmojo bloko uždarymas turės tiesioginės įtakos. Ignalinos AE regiono gyventojų socialinės apsaugos asociacijai, įsteigtai 2000 metų balandžio mėnesį pavesta laikinai vykdyti regiono plėtros tarybos funkcijas. Regiono lygmeniu turi būti įkurtas vykdomasis organas – Ignalinos AE regiono ekonominės plėtros agentūra, kuri tiesiogiai bus atsakinga už konkrečių projektų įgyvendinimą.
Programos socialinės bei ekonominės priemonės, skirtos Ignalinos AE pirmojo bloko eksploatavimo pasekmėms
švelninti, suskirstytos į šias grupes: organizacinės, teisinės, verslo plėtojimo, užimtumo ir darbo rinkos, socialinės politikos, Ignalinos AE, visuomenės informavimo ir bendradarbiavimo su visuomeninėmis organizacijomis.
Lietuvos visuomenė, visos valdžios struktūros turi būtinai suprasti, kad uždarius Ignalinos AE Lietuva turės, visų pirma, savarankiškai sušvelninti uždarymo pasekmes. Kita vertus, suprantama, kad mes neliksim vieni ir mums tikrai padės kitos šalys.
Taigi yra neatmetama galimybė statyti trečiajį IAE bloką.
Trečiasis branduolinis reaktorius?
Lietuvos atominės energetikos perspektyvos
Branduolinės saugos požiūriu, kliūčių naujos atominės jėgainės, kuri atitiktų ttarptautinius saugos reikalavimus, statybai nėra, išskyrus vienintelę kliūtį -kaip surasti lėšų jos finansavimui
Automatizacijos lygis tipiškoje vakarietiškoje atominėje jėgainėje yra labai aukštas. Paprastai čia dirba 300-500 darbuotojų Statybos darbai truktų 7-10 metų, tokiu būdu pastovios darbo vietos nebūtų sukurtos.
Šiuo metu Ignalinos AE dirba apie 5000 žmonių. Tuo metu, kai atsiras naujos jėgainės poreikis, tarkime 2010 m., dauguma IAE specialistų ir vadovų bus beveik pensinio amžiaus arba persikvalifikavę ir atliekantys uždarymo darbus Nei naujos jėgainės statyba, nei jos eksploatavimas didesnei Visagino jaunimo ddaliai ilgalaikių darbo vietų
nesuteiks.
Pajamos iš eksporto
Tai priklausys nuo rinkos konkurencingumo ir vartotojų mokumo. Šiuo metu Vakarų ir Rytų šalyse kainos krinta ir yra gamybos pajėgumų, kurie yra uždaromi, perteklius¬ Šioms šalims importuoti elektros energijos nereikia, išskyrus, galbūt, piko valandas. TTačiau vien poreikiui piko valandomis padengti statyti atominę elektrinę būtų per brangu. Iki 2010 m.. situacija gali ir pasikeisti, tačiau kaip rinka vystysis toliau labai sunku prognozuoti. Kol nebus pastatyta aukštos įtampos elektros linija į Lenkiją, gerų techninių galimybių elektros eksportui į Vakarus nebus.
Rusijoje ir Baltarusijoje situacija yra dar labiau neapibrėžta Reikia manyti, kad iki 2010 m. Lietuva jau bus ES narė, jeigu vartotojai ir galės mokėti, šiuolaikinius standartus atitinkančią atominę elektrinę, esančią ES, bus brangiau eksploatuoti (mokesčiai uždarymo fondui) nei Ignalinos AE Senesnės Rusijos atominės jėgainės bus pigesnės, nes nereikės grąžinti paskolų, kaupti uždarymo fondo, čia mažesni saugos gerinimo bei aplinkosauginiai reikalavimai Todėl, greičiausiai, ilgalaikės eksporto rinkos į R)rtus nebus Be to, Rusijos ekonomika šiuo metu yra nestabili, o jjos kilimas yra susijęs su valiutos kursu ir pasaulinėmis naftos bei dujų kainomis. Visa tai nesudaro stabilaus pagrindo ilgalaikėms elektros pirkimo sutartims sudaryti, kurios yra reikalingos norint padengti jėgainės statybos paskolą. Neturint ilgalaikių elektros energijos pirkimo sutarčių su patikimais vartotojais, statyti naują atominę jėgainę elektros eksportui bus per daug brangu ir rizikinga.
Konkurencijos elektros energijos rinkoje pasekmės
Lietuva yra pereinamosios ekonomikos šalis neseniai priimtas Elektros energijos įstatymas, įgyvendinantis ES Elektros direktyvą, yra skirtas elektros energijos rinkos sukūrimui Lietuvoje ir, iki 2002 mm. trijose Baltijos valstybėse. Lietuvos elektrinėms reikės konkuruoti su kaimyninių šalių jėgainėmis, o stambūs vartotojai galės laisvai pasirinkti tiekėją, įskaitant užsienio gamintojus. Elektros direktyvos įgyvendinimo pasekmės ES narėms yra efektyvi konkurencija ir, remiantis Eurostat’o 2000 rn. sausio mėnesio duomenimis (žr. žemiau), bendra kainų mažėjimo tendencija tiek pramonės įmonėms, tiek gyventojams.
Pavyzdžiui, Vokietijoje vidutiniams ir stambiems pramonės vartotojams kainos sumažėjo 20 %, o smulkiems -14 %; Švedijoje smukiems vartotojams -20 %, stambiems -12 %; Suomijoje stambiems vartotojams kainos sumažėjo 17 % Kainos gyventojams taip pat krito. 6.5-16 % Švedijoje, 9-11 % Suomijoje ir 5-13 % Danijoje. Šios šalys greičiau įgyvendino Elektros direktyvą.
Įtaka išmetimų lygiui
Uždarius lAE 1-ji bloką, be abejo, santykinai padidės išmetimai į atmosferą, maždaug 5 mln. tonų per metus, palyginti su dabartine situacija – 0,7 mln. tonų per 2000 rn. Tačiau šis santykinis padidėjimas yra kompensuojamas dėl žemiau pateiktų faktų/priemonių, dėl kurių nuo 1990 m. vyksta absoliutus emisijų mažėjimas, o to ir reikalauja Kijoto Protokolas (Kijoto Protokolas reikalauja sumažinti išmetimus 8 % lyginant su 1990 m. lygiu, arba iki 3.2 mln. tonų per metus).
1. Visi šie skaičiavimai yra paremti per daug optimistinio augimo prognozėmis (ne mažiau kaip 2 % per metus nuo 1995 m.), kurios neatsižvelgia į 1999 m. nuosmukio ppasekmes Taigi, energijos bus vartojama mažiau nei prognozuojama. Taip pat numatoma, kad energijos vartojimas pramonės įmonėse irgi mažės, nes išaugs energijos efektyvumas, lyginant su sovietiniu laikotarpiu. Neprognozuojama, kad energijos vartojimas išaugs, kol gyventojai netaps turtingesni ir galės skirti didesnę pajamų dalį elektros prekėms.
2. lki 2004 m. įsigaliojus ES aplinkosaugos direktyvoms bus uždrausta naudoti naftą, kurios sieringumas yra 5 %. Dujos taps pagrindiniu kuru, tokiu būdu sumažės katilinių ir elektrinių išmetimai. Atliekant ankstesnius katilinių, kurių yra daug, įvertinimus į tai nebuvo atsižvelgta.
1. Jeigu, kaip yra rekomenduojama, bus panaudotas visas kogeneracijos jėgainių potencialas, kuro suvartojimą elektros gamybai bus galima sumažinti 35%, o tai leis įgyvendinti Kijoto Protokolo keliamus reikalavimus.
Finansai
Šiuo metu Lietuvoje manoma, kad Vyriausybė negalės tiesiogiai LAE suteikti investicinių lėšų subsidijos forma jėgainės statybai. Bet kuriuo atveju, tokia subsidija valstybinio sektoriaus įmonei nebūtų priimtina pagal ES konkurencijos taisykles. Vyriausybė galėtų leisti IAE paimti paskolą statybos kaštams padengti, kurią būtų galima grąžinti iš elektros tarifo. Vyriausybė taip pat galėtų suteikti atominei jėgainei paskolą, tokiu būdu skatindama, kad būtų pereita nuo dujų prie branduolinės energijos bei mažinami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimai, arba subsidiją kogeneracijos jėgainėms, siekiant mažinti energijos vartojimą ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimus.
1999 m. atlikto naujos atominės jėgainės statybos Lietuvoje įvertinimo duomenimis, eelektros kaina vartotojams išaugs du kartus, lyginant su kitomis alternatyvomis. Tyrimų (apėmė 20 šalių, įskaitant Prancūziją, Kanadą, JA V, Japoniją ir Rusiją), kuriuos neseniai atliko EBPO, duomenimis, atominės elektrinės, kuri būtų pradėta eksploatuoti 2005-2010 m., statyba dabar būtų pati brangiausia alternatyva (palyginti su anglimi ir dujomis). Tik Prancūzijoje ši alternatyva yra pigesnė dėl 10 % diskonto normos, todėl ji dažniausiai ir pasirenkama 5 % diskonto norma yra palanki daug kapitalo reikalaujantiems projektams, tokiems kaip atominė elektrinė, tačiau mažai tikėtina, kad privatūs investuotojai įvertintų projektus žemiau 15 %, o paskolos iš tarptautinių finansinių institucijų būtų įvertintos 1 0 %. Esant 10%, dujomis kūrenamos elektrinės yra pigiausia alternatyva 11 šalių, o iš jų, įskaitant Rusija, ji yra pigesnė 10%.
Išvados
Dabar galėčiau daryti objektyvias išvadas, jog Ignalinos Atominė elektrinė yra pakankamai saugi tiek Lietuvos, tiek ir aplinkinių šalių ekologijai. Žinoma jinai negalės dirbti labai ilgą laiką ir perspektyvų reikėtų ieškoti, bet nereikėtu IAE tariamą žalą ekologijai naudoti kaip pagrindinį kozirį siekiant uždaryti IAE, nes tai būtų nepagrįsta. Nereiktų per daug skubėti dėl apsisprendimo. Aš manau, mūsų valstybei tikrai vertėtų turėti modernią, vakarietišką jėgainę, attinkantį reikalaujamus standartus ir saugos reikalavimus. Trečiasis blokes tikrai turi perspektyvų.
Naudota literatūra:
• Atominės Elektrinės tinklapis
• www.elektroklubas.lt
• “Respublika” Igimanto Ambrazevičiaus straipsnis
• prof.
Kazio Almeno interviu
• Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija
• BNS
• www.5ci.lt
• Atominės elektrinės firminiai lankstinukai
• Elta straipsnis apie Valdo Adamkaus kalbą
