Kopndensatoriai

Įvadas

Šio fizikos referato tema yra kondensatoriai. Jame galima rasti daug

įvairios ir naudingos informacijos apie kondensatorius. Referate rasite

kondensatorių apibrėžimą ir konstrukciją, taip pat rasite gana nemažai

fizikinių formulių susijusių su kondensatoriais. Be viso šito šiame

referate taip pat galima paskaityti apie kondensatorių jungimą, įkrovimą,

iškrovimą ir galiausiai galėsite pasižiūrėti apie įvairias kondensatorių

rūšis ir jų techninę charakteristiką.

Turinys

Įvadas……………………

……………………..

.1

Turinys…………………..

……………………..

..2

Kondensatoriai ir elektrinė

talpa…………………….

………….3

Kondensatorių

jungimas……………………

………………5

Kondensatorių įkrovimas ir

iškrovimas………………….

………..6

Kondensatorių

rūšys…………………….

………………..9

Išvados…………………..

……………………..

.13

Literatūros

sąrašas…………………..

…………………14

Kondensatoriai

Praktikoje dažnai reikia sukaupti didelį elektros krūvį nedideliuose

laidininkuose, veikiant ribotai įtampai. Tam yra panaudojama aplinkinių

kūnų įtaka laidininko potencialui ir talpai: arti llaidininko esantis kitas

laidininkas padidina jo talpą, todėl laidininke susikaupia didesnis krūvis

esant tam pačiam potencialui.

Kondensatorius – tai laidininkų sistema skirta elektros krūviui kaupti.

Išvertus į lietuvių kalbą kondensatorius reiškia ,,tirštumą“. Šiuo atveju

,,elektros krūvio tirštumą“.

Natūralūs kondensatoriai yra, pavyzdžiui, du elektros tinklo laidai,

dvi kabelio gyslos, kabelio gysla ir šarvas, perėjimo izoliatorius

(izoliuojantis laidą nuo sienos arba metalinio korpuso sienelės). Naudojami

įvairių konstrukcijų kondensatoriai, gana dažnai – plokštieji, kuriuos

sudaro dvi lygiagrečios metalinės, izoliuotos viena nuo kitos plokštelės.

Kondensatorių sudaro sudarytas iš dviejų laidininkų, kurie yra vvadinami

elektrodais. Elektrodai yra atskirti dielektriko sluoksniu, kuris

kondensatoriuje atlieka dvejopą vaidmenį: pirma – neleidžia elektros

krūviams susijungti, antra – poliarizuojasi, tuo padidina kondensatoriaus

talpą.

Pirmąjį kondensatorių 1745m. sukūrė ir išbandė Leideno universiteto

Olandijoje fizikas Peteris Mušenbrukas. Jis norėdamas ,,ištirpinti elektrą

vandenyje“ didele elektros mašina elektrino vandenį , įleidęs vielą į

butelį. Atjungęs vielą nuo mašinos ir laikydamas ją vienoje rankoje, kita

paėmė butelį ir gavo stiprų elektros smūgį. Mišenbrukas suprato kas įvyko

ir išrado kondensatorių, dabar vadinamą Leideno stikline. Leideno stiklinę

sudaro stiklinis indas, iš abiejų pusių apklijuotas metaline folija. Folija

sudaro kondensatoriaus elektrodus. Išorinis elektrodas įžeminamas, o

vidinis kontaktiniu strypu prijungiamas prie elektros šaltinio poliaus ir

įkraunamas.

Kondensatoriaus elektrine talpa žymima raide C. Elektrinė talpa

apskaičiuojama elektros krūvį (Q) padalinus iš įtampos (U) esančios tarp

kondensatoriaus plokštelių. Tai užrašoma formule[pic].

SI sistemoje krūvio vienetas yra kulonas, o įtampos vienetas – voltas,

tai talpos vienetas yra kulonas, padalytas iš volto. Jis vadinamas faradu

(F):

1 F =[pic].

Tačiau praktikoje paprastai vartojami smulkesni vienetai – mikrofaradas

(1μF = 10-6 F) arba pikofaradas (1pF = 10-12 F).

Kondensatoriaus talpa ppriklauso nuo jo plokštelių – elektrodų – formos

ir matmenų, jų tarpusavio padėties, taip pat nuo dielektriko, skiriančio

tas plokšteles, savybių .

Pavyzdžiui, plokščiojo kondensatoriaus, tarp kurio plokštelių yra

vakuumas, talpa

C =[pic]

Čia S – vienos plokštelės plotas m2, d – atstumas tarp plokštelių m, ε0

– elektrinė konstanta, nusakanti elektrinį lauką tuštumoje (vakuume).

Elektrinės konstantos matavimo vienetas randamas šitaip:

[ε0] = [[pic]] = [pic] = [pic].

Iš to seka, kad, elektrinė konstanta išreiškiama faradais metrui.

Elektrinė konstanta priklauso nuo vienetų sistemos. Jos vertė SI

vienetų sistemoje šitokia:

[pic]= [pic] = 8,85 [pic] 10[pic][pic]

Įvairių medžiagų dielektrines savybes galima palyginti su vakuumo

savybėmis.

Erdvę tarp kondensatoriaus plokštelių užpildžius kokia nors medžiaga –

dielektriku, kondensatoriaus talpa padidės ε kartų. Tuomet ją bus galima

rasti iš formulės

C = [pic][pic] = εa[pic].

Daugiklis ε, vadinamas medžiagos santykine dielektrine skvarba, yra

bematis dydis. Kai kurių dielektrikų santykinės dielektrinės skvarbos

vertės pateikiamos lentelėse.

Santykinės dielektrinės skvarbos ir elektrinės konstantos sandauga

vadinama absoliutine dielektrine skvarba:

εa = ee0.

Pramonė išleidžia įvairios konstrukcijos bei paskirties, įvairios

talpos (1 pF – 1000 μF) kondensatorius iki 10 kV vardinės įtampos.

Kintamosios srovės grandinėse naudojami popieriniai , žėrutiniai ,

keraminiai  kondensatoriai , o elektrolitiniai kondensatoriai naudojami

tiktai nuolatinės srovės grandinėse.

Popierinį kondensatorių sudaro dvi ilgos aliuminio folijos juostos,

izoliuotos parafinuoto popieriaus juostomis.

Elektrolitinio kondensatoriaus viena plokštelė yra aliuminio folija, o

kita – popierius ar audinys, impregnuotas tirštu elektrolito tirpalu;

dielektrikas – labai plonas oksido sluoksnis ant aliuminio folijos.

Kondensatorių jungimas

Norint gauti tam tikrą talpą arba kai tinklo įtampa viršija vardinę

kondensatoriaus įtampą, keli kondensatoriai jungiami nuosekliai,

lygiagrečiai arba mišriai.

Sujungus kondensatorius nuosekliai, visų kondensatorių elektrodų

krūviai bus vienodi, nes iš maitinimo šaltinio jie patenka tik į išorinius

elektrodus, o vidiniuose elektroduose jie gaunami tik pasiskirsčius

krūviams, anksčiau neutralizavusiems vieni kitus.  

[pic]                    [pic]

Nuosekliai sujungti

                                         Lygiagrečiai sujungti

kondensatoriai

                                                     kondensatoriai

Vieno kkondensatoriaus elektrodo krūvį pažymėjus Q, dviem nuosekliai

sujungtiems kondensatoriams galima parašyti:

U1 = [pic] ir U2 = [pic],

T. y. Esant nevienodomis talpoms, kondensatorių įtampos bus skirtingos.

Išreiškę įtampą grandinės gnybtuose

U = U1 + U2

Krūvių ir talpų santykiu, gauname

[pic] = [pic] + [pic]

Arba, suprastinus iš Q,

[pic]= [pic] + [pic]:

Iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, dviejų nuosekliai sujungtų

kondensatorių talpa

C = [pic] + C2.

Lygiagrečiai sujungus kondensatorius, visų kondensatorių įtampos bus

vienodos, o krūviai bendru atveju bus skirtingi:

Q1 = C1U   ir   Q2 = C2U.

Visų lygiagrečiai sujungtų kondensatorių bendras krūvis yra lygus

atskirų kondensatorių krūvių sumai, t. y. Dviejų lygiagrečiai sujungtų

kondensatorių krūvis

Q = Q1 + Q2;

Iš čia bendroji, arba ekvivalentinė, talpa

C = [pic] = Q1 + [pic] = C1 + C2,

T. y. ekvivalentinė talpa lygi atskirų kondensatorių talpų sumai.

 Jei nuosekliai ar lygiagrečiai sujungta daugiau kondensatorių,

pasinaudojus formulėmis, nesunkiai galima rasti ekvivalentines talpas.

Kondensatorių įkrovimas ir iškrovimas

a)    Kondensatoriaus įkrovimas

Išnagrinėkime grandinę, sudarytą iš neįkrauto C talpos kondensatoriaus ir

varžos rezistoriaus, prijungtų prie nuolatinės įtampos U maitinimo

šaltinio.

Kondensatoriaus įkrovimas

Kadangi įjungimo momentu kondensatorius dar neįkrautas, tai jo įtampa uc =

0. Todėl pradiniu laiko momentu (t = 0) įtampos kritimas rezistoriuje R

lygus U, ir atsiranda srovė, kurios stiprumas

i = [pic]= II.

Tekant srovei i, kondensatoriuje palaipsniui kaupiasi krūvis Q, ir jame

atsiranda įtampa uc =[pic], o įtampos kritimas rezistoriuje R, pagal

antrąjį Kirchhofo dėsnį, mažėja:

iR = U – uc.

Vadinasi, srovė i = U –

[pic]

mažėja, mažėja ir krūvio kaupimosi greitis, nes grandine tekanti srovė

i =[pic].

Laikui bėgant, krūvis Q ir įtampa uc didėja vis lėčiau, o srovė grandinėje

palaipsniui mažėja proporcingai skirtumui U – uc.

Per pakankamai ilgą laiką (teoriškai per be galo ilgą laiką) įtampa

kondensatoriuje pasiekia maitinimo šaltinio įtampą, srovė pasidaro lygi

nuliui, ir kondensatoriaus įkrovimo procesas pasibaigia.

Praktiškai susitarta laikyti, jog kondensatoriaus įkrovimas baigtas, kai

srovė sumažėja iki 1% nuo pradinės vertės U/R, arba kondensatoriaus įtampa

pasiekia 99% maitinimo šaltinio įtampos U.

Kondensatoriaus įkrovimas vyksta juo lėčiau, juo didesnė srovę ribojanti

grandinės varža R ir juo didesnė kondensatoriaus talpa C, nes, esant

didesnei talpai, reikia sukaupti didesnį krūvį. Proceso greitis

apibūdinamas grandinės laiko konstanta

τ = RC;

juo didesnė τ, tuo lėtesnis procesas.

Grandinės laiko konstanta turi laiko dimensiją, nes

[τ] = [RC] = Ω [pic] [pic] = Ω [pic] A [pic] [pic] = s.

Įjungus grandinę, per laiką, lygų τ, kondensatoriaus įtampa pasiekia

maždaug 63% nuo maitinimo šaltinio įtampos, o per 5 τ laiką kondensatoriaus

įkrovimo procesą galima laikyti baigtu.

Įkraunant kondensatorių, jo įtampa

Uc = U – Ue-t/τ = U (1 –

e-t/τ),

t. y. ji lygi maitinimo šaltinio nuolatinės įtampos ir laisvosios įtampos

Ue-t/τ, kuri, laikui bėgant, mažėja rodiklinės funkcijos (eksponentės)

dėsniu nuo U iki nulio.

Kondensatoriaus įkrovimo srovė

ic = ([pic]) e-t/τ = Ie-t/τ.

Srovė ic rodiklinės funkcijos dėsniu mažėja nuo pradinės vertės I =[pic].

b)    Kondensatoriaus iškrovimas

Dabar išnagrinėkime kondensatoriaus C, kuris buvo įkrautas iš maitinimo

šaltinio iki įtampos U, iškrovimo per rezistorių R procesą. Pradiniu

momentu grandinėje atsiranda srovė i = [pic] = I, kondensatorius pradeda

mažėti. Įtampai uc mažėjant, mažėja ir srovė grandinėje i =[pic]. Per laiką

5τ == 5RC kondensatoriaus įtampa ir srovė grandinėje sumažėja maždaug iki 1%

nuo pradinių verčių, ir kondensatoriaus iškrovimo procesą galima laikyti

baigtu.

                                   [pic]

Kondensatoriaus iškrovimas.

Kondensatoriui išsikraunant, jo įtampa lygi:

uc = Ue-t/τ,

t. y. ji mažėja rodiklinės funkcijos dėsniu.

Kondensatoriaus iškrovimo srovė

ic = – [pic] = –Ie-t/τ,

t. y. ji mažėja tuo pačiu dėsniu, kaip ir įtampa.

Visa įkrovimo metu kondensatoriaus elektriniame lauke sukaupta energija

iškrovimo metu išsiskiria kaip šiluma rezistoriuje R.

Atjungus nuo maitinimo šaltinio įkrautą kondensatorių, jo elektrinis laukas

negali ilgai išlikti nepakitęs, nes kondensatoriaus dielektrikas ir

izoliacija tarp jo gnybtų turi tam tikrą laidumą.

Kondensatoriaus iškrovimas, kuris vyksta dėl blogo dielektriko ir

izoliacijos, vadinamas saviiškrova. Kondensatoriaus saviiškrovos laiko

konstanta τ  nepriklauso nuo plokštelių formos ir atstumo tarp jų.

Kondensatoriaus įkrovimo ir iškrovimo procesai vadinami perėjimo procesais.

Kondensatorių rūšys

1. Vakuuminiai pastovios ttalpos kondensatoriai.

Tokio tipo kondensatoriai naudojami darbui su kintamos ir pastovios srovės

grandinėmis.

Bendra techninė charakteristika.

1)     Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +(-)5; +(-)10; +(-)20%

2)     Kondensatoriaus patvarumas – 2000 val.

3)     Kondensatoriuas laikymas sandėlių sąlygomis – 12 metų.

4)     Baigiantis galiojimui talpos pakeitimas virš nustatyto leidžiamo

nukrypimo ne daugiau +(-)20%.

2. Pastovios talpos kondensatoriai su organiniu sintetiniu dielektriku.

Tokio tipo kondensatoriai naudojami nuslopinti radioryšio trukdžiams.

Bendra techninė charakteristika.

1)     Leidžiami talpos didumo nukrypimai yra +100% ir –10%

2)     Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje

temperatūroje  atžvilgiu  išmatuotos  normaliomis  sąlygomis  yra +(-)10%.

3)     Kintamos talpos bandomosios įtampos dažnumas – 1000

4)     Izoliacijos pasipriešinimas tarp išvedimų:

normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000 MΩ;

esant +1250 C temperatūrai ne mažiau 500 MΩ.

5)     Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas 500 val.

6)     Garantinis saugojimo laikas 8,5 metai.

7)     Baigiantis laikymo laikotarpiui izoliacijos pasipriešinimas ne

mažiau 55000 MΩ.

3. Kombinuoti kondensatoriai.

Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 3 iki 20 kV naudojami

darbui pastovios ir pulsuojančios srovės grandinėse. Priklausomai nuo

kondensatoriaus konstrukcijos korpuso kondensatoriai gaminami keraminiuose

cilindriniuose korpusuose.

Bendra techninė charakteristika.

1)     Talpos didumo leidžiami nukrypimai – +(-)5; +(-)10; +(-)20%

2)     Leidžiami talpos pakeitimai kraštutinėmis sąlygomis dirbamoje

temperatūroje  atžvilgiu  išmatuotos  normaliomis  sąlygomis  yra +(-)10%.

3) Izoliacijos pasipriešinimas +200 C temperatūroje:

tarp sujungtų kartu išvedimų ir korpuso ne mažiau 5000 MΩ.

     tarp išvedimų, dėl kondensatoriaus nukrypimų

                   iki 0,1 мкф ne daugiau 10000 MΩ.

                        0,2  мкф ir vvirš  ne daugiau 2000 MΩ· мкф

     1000 C temperatūroje:

tarp išvedimų dėl kondensatoriaus nukrypimų

                   iki 0,1 мкф ne daugiau 1000 MΩ.

                        0,2 мкф ir virš  ne daugiau 200 MΩ· мкф

4)Garantinis kondensatoriaus galiojimo laikas +700 C temperatūroje – 5000

val.

5)     Garantinis laikymo sandėliuose laikas – 12 metų.

6)     Baigiantis galiojimo laikui:

talpos pakeitimas virš   nustatytų nukrypimų ne daugiau +(-)10%

izoliacijos pasipriešinimas ne mažiau 50%

4. Vakuuminiai (polikarbonatiniai) kondensatoriai.

Šio tipo kondensatoriai su įtampos nukrypimais nuo 63 iki 400 V naudojami

darbui pastoviose, kintamose ir pulsuojančiose grandinėse. Šie

kondensatoriai gaminami darbui sauso ir drėgno klimato sąlygomis.

5. Vakuuminiai kintamos talpos kondensatoriai.

Tokio tipo kondensatoriai gaminami nominalios įtampos 25 kV ir naudojami

darbui pastovios ir kintamos srovės, dažniu iki 60 Мгц, grandinėse.

Bendra techninė charakteristika.

1)     Leidžiami talpos didumo nukrypimai pagal nominalią vertę:

Minimali talpa +10%;

Maksimali talpa –10%.

2)     talpos temperatūrinis koeficientas 10 C temperatūros intervale nuo

–60 iki +1250 C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra +30 (+(-)10)·10-6

.

3)     Bandomoji įtampa pastovios ar kintamos srovės, dažniu 50гц, yra

30kV.

4)     Izoliacijos pasipriešinimas normaliomis sąlygomis ne mažiau 10000

GΩ.

5)     Sukimosi momentas ne daugiau 0,05 кгц·м

6)     Leidžiamas pertvarkymų skaičius nuo minimalios iki maksimalios

talpos ir atvirkščiai ne daugiau 2000.

7)     Pilnų talpos pertvarkymų ciklų per minutę skaičius ne daugiau 5.

8)     Ilgaamžiškumas – 1000 val.

9)     Garantinis kondensatoriaus laikymas 5 metai.

6. Kondensatoriai su oro dielektrikais.

Jie naudojami darbui ppastovios ir kintamos srovės grandinėse.

Bendra techninė charakteristika.

1)     Pastovios srovės leidžiama darbinė įtampa 160V.

2)     talpos temperatūrinis koeficientas 10 C temperatūros intervale nuo

–60 iki +1250 C, priklausomai nuo drėgnumo iki 80 %, yra ne daugiau +300 ·

10-6

3)     Pastovios srovės bandomoji įtampa 500V.

4)     Izoliacijos psipriešinimas:

normaliomis sąlygomis ne mažiau 1000 MΩ;

kai temperatūra +1250 C ne mažiau 500 MΩ.

5)     Sukimosi momentas nuo 60 iki 400 гц·цм.

6)     Pilnas sukimosi kampas 3600 .

7)     Kondensatoriaus ilgaamžiškumas veikiant 160V įtampai – 5000val.

8)     Kondensatoriuas laikymas sandėliuose 12 metų.

Daugiau ar mažiau panašūs yra šie kondensatorių tipai: kondensatoriai su

kietais dielektrikais, kondensatoriai su žėrutiniais dielektrikais,

kondensatoriai su popieriniu dielektriku, kondensatoriai su dielektriku iš

oksidinio sluoksnio ant ventilinio metalo ir t.t.

Išvados

Mano žinios apie kondensatorius prieš rašant referatą buvo ganėtinai

menkos, tačiau jis man padėjo pagilinti savo žinias šioje srityje, nors ir

pareikalavo nemažai pastangų. Darbo eigoje neiškilo didesnių problemų, jis

vyko sklandžiai. Manau, kad darbą atlikau gana gerai, detaliai. Mano

nuomone šis referatas galėtų būti naudingas dėstant pamoką apie

kondensatorius, kadangi jame yra daug vertingos ir įdomios informacijos šia

tema.

Literatūros sąrašas

1. V.Popovas, S. Nikolajevas  “Bendroji elektrotechnika ir elektronikos

pagrindai” Vilnius, 1887.

2. Vytautas Tarasonis “Fizika XI klasei” Vilnius, 1997.

3. G. Miakiševas, B. Buchovcevas ”Fizika X-XI klasei“ Šviesa, 1992.

4. www. Google.lt