Magnetai

Nuolatiniai magnetai

Taip vadinami kūnai per ilgą laiką neišsimagnetinantys.Medžiagos turinčios

tokių savybių vadinamos feromagnetikais: Fe, Ni, Co, Cr ir t.t. Šiose

medžiagose ,dėl elektronų sąveikos, susidaro skirtingai įmagnetintos

sritys. Magnetiniame lauke jų įmagnetinimai supanašėja ir visa medžiaga

tampa nuolatiniu magnetu. Medžiagos gebėjimą įsimagnetinti nusako magnetinė

skvarba μ – tai skaičius , rodantis kiek kartų jėga, kuria magnetinis

laukas veikia magnetinę rodyklę arba laidininką, kuriuo teka srovė, toje

medžiagoje yra didesnė negu vakuume. Ne feromagnetinės medžiagos praktiškai

neturi įtakos magnetiniam laukui. Feromagnetinės medžiagos daug kartų

padidina srovės magnetinio lauko jėgą, todėl naudojama gaminant

elektromagnetus, elektros variklius, generatorius, transformatorius.

Magnetinės medžiagų savybės susijusios su atomų ir molekulių viduje

esančiomis elektros srovėmis. Aplink branduolį skriejantys elektronai

sudaro uždaras elektros sroves, kurios kuria savus magnetinius laukus.

Nuolatiniai magnetai yra įvairių formų. Pvz.: pasagiškieji, strypiniai.

Vienas iš man geriausiai pažystamų nuolatinių magnetų tai magnetinė

rodyklė. Nuolatinės magnetas kaip ir kiti turi šiaurinį ir pietinį, polius.

Tikriausiai pastebėjote, jog magneto pietinis polis traukia tik kito

magneto šiaurinį polį. Išvada yra vienintelė ir nepaneigiama:

įvairiavardžiai magnetų poliai vienas kitą traukia, o vienvardžiai –

stumia. Tikriausiai teko tai pastebėti ssuartinus du šaldytuvo magnetukus.

Vos priartinus juos ,ta pačia puse, tarp jų pajuntame stiprią stūmą.

Nuolatinio magneto pietinis polius visada bus atsisukęs į pietus, o

šiaurinis į šiaurę. Toks magnetų privalumas buvo panaudotas konstruojant

kompasą. Nevieną kartą jis išgelbėjo žmones ieškančius kelio jūroje.

Istoriniai faktai

•• Magnetai kaip kompasai buvo gaminami Kinijoje jau 2000 m. prieš Kr.

• Europoje magnetinis kompasas pradėtas naudoti ХI – ХII a.

Žemės magnetinis laukas

Seniau būna manyta, jog išsilydžiusi geležis, tekanti Žemės išoriniame

branduolyje, sukuria elektringųjų dalelių srautą, o šis savo ruožtu – Žemės

magnetinį lauką. Dabar manoma jog Žemės magnetiniam laukui geležies

sankaupos nedaro didelės įtaigos, bet tikima, kad tai iš tiesų sukelia jau

minėtės elektringųjų dalelių srautas, kuris pats sukuria magnetinį lauką

sau. Kaip iš tiesų bebūtų vis vien aišku jog Žemės magnetinis laukas

egzistuoja. Jis sklinda toli, į kosminę erdvę daugiau kaip 60 000 km.

Žemė turi du magnetinius polius: šiaurės ir pietų. Per šiuos polius išvesti

apskritimai vadinami magnetiniais dienovidiniais. Sakoma jog magnetinis

laukas kas kiek laiko apsiverčia : Šiaurės polius virsta Pietų poliumi ir

atvirkščiai. Mokslininkai negali paaiškinti kodėl taip atsitinka.

Paskutinis toks pasikeitimas įvyko prieš 30 000 metų. Kintant magnetinių

polių padėtims jie vis artėja prie geografinio Žemės ašigalio.

Žemės magnetinio lauko elementai: magnetinio lauko stiprumas, magnetinė

deklinacija ir inklinacija.

Magnetinė deklinacija – tai kampas tarp geografinio ir magnetinio

dienovidinių bet kuriam Žemės paviršiaus taške.

Magnetinė inklinacija – tai magnetinės rodyklės nuokrypio nuo horizontalios

plokštumos kampas.

Žemės magnetinis laukas nėra simetriškas. Jį deformuoja Saulės skleidžiamas

greitų elektringų dalelių srautas, kuris vadinamas Saulės vėju. Saulė

sukelia ir kitų problemų Žemės magnetiniam laukui. Dėl Saulės aktyvumo

padidėjimo kyla magnetinės audros ( netaisyklingi, trumpalaikiai Žemės

magnetinio lauko sutrikimai). Dėl jų suintensyvėja poliarinės pašvaistės,

pablogėja trumpabangis radijo ryšys, troposferoje kyla cunamiai. Žemėje yra

magnetinių anomalijų – vietos, kur magnetinė rodyklė visą laiką būna

nukrypusi nuo tai vietai normalios krypties. Priežastis: negiliai

slūgsantys milžiniški geležies rūdos klodai.

Elektringas daleles, skriejančias iš kosmoso link Žemės pagauna Žemės

magnetinis laukas, ir jos ima skrieti spirale apie magnetines linijas.Dėl

to jos susikaupia tam tikrose srityse – radiacijos juostose. Jų yra dvi:

vidinė – 2400 km. Aukštyje, išorinė – 12000 km.

Istoriniai faktai

Magnetinai matavimai buvo pradėti 1930 m. Jie buvo daromi Baltijos jūros

pakrantėje. 1947m. Kauno mokslininkai tyrė Tauragės magnetinę anomaliją,

vėliau sudarė Lietuvos dalių magnetinio lauko žemėlapius.

Žemės magnetinis laukas padeda orientuotis gyviems organizmams erdvėje,

suvokti laiką, rasti kelią migruojantiems paukščiams, žuvims. Kai kurių

augalų šaknys išsidėsto išilgai magnetinių linijų.