Molekulinė fizika

1.

Molekulinės kinetinės teorijos teiginiai:

1. Visos medžiagos sudarytos iš molekulių.

2. Molekulės visą laiką chaotiškai juda.

3. Tarp molekulių yra tarpai.

4. Molekulės tarpusavyje sąveikauja.

Mikroskopinių dalelių judesiai vadinami Brauno judesiais.Difuzija – savaiminis medžiagų susimaišymas. Molekules veikia stūmos ar traukos jėgos. Didžiausias atstumas, kuriame pasireiškia dar molekulių sąveika, vadinamas molekulių jėgų veikimo siekiu.

Molekulių sistemos vidinė energija

Molekulės juda, tai jos turi kinetinės energijos. Molekules riša molekulinės jėgos, tai sudaro sistemą, turinčią potencinės energijos. Kūną sudarančių dalelių judėjimo ir sąveikos energija vadinama jo vidine energija: U=Ek ++Ep

Temperatūra

Kuo didesnė temperatūra, tuo didesnė vidutinė kinetinė energija.Fizikinė prasmė: temperatūra yra kūno molekulių šiluminio judėjimo vidutinės kinetinės energijos matas.Šilumos perdavimas vyksta tol, kol vidutinė molekulių šiluminio judėjimo energija pasidaro vienoda. Būsena, kurioje susidūrusios molekulės pasikeičia vidutiniškai vienodais energijos kiekiais, vadinama šilumine pusiausvira.

Dujų dėsniai: Procesas, kurio metu du termodinaminiai parametrai kinta, o trečiasis yra pastovus, vadinamas izoprocesu. Izoterminis procesas: pV=const Boilio-Marioto dėsnis: esant tai pačiai dujų masei ir pastoviai temperatūrai dujų slėgio ir tūrio sandauga yra pastovus dydis.Izobarinis procesas: V/T=const Gei-Liusako ddėsnis: esant tai pačiai dujų masei ir pastoviam slėgiui, dujų tūris priklauso nuo absoliučios temperatūros. Izochorinis

2.

procesas: p/T=const Šarlio dėsnis: esant tai pačiai dujų masei ir pastoviam tūriui, dujų slėgis tiesiog proporcingas apsoliučiai temperatūrai. Visi šie dėsniai galioja tik idealioms ddujoms. Realioms dujoms šie dėsniai galioja apytikriai. Priežastys:

a) Molekulių savasis tūris (Spaudžiant dujas, tarpai tarp molekulių mažėja, o savasis tūris tas pats)

b) Molekulių sąveikos jėgos

Daltono dėsnis: Kiekviena mišinio komponentė sukelia savo slgį, kuris vadinamas daliniu arba porcialiniu slėgiu. Bendras mišinio slėgis yra lygus slėgių sumai.

Dujų savybės

Nagrinėjant dujas, skirstomos dvi jų rūšys: idealiosios ir realiosios dujos.Idealiosios dujos yra laikomos tokios, kai dujų molekulės yra vaizduojamos tam tikros masės rutuliukai tolygiai pasiskirstę visame tūryje ir sąveikauja tarp savęs tik jų susidūrimo metu. Realiosios dujos yra laikomos tokios dujos, tarp kurių molekulių veikia sąveikos jėgos.

Termodinamikos dėsniai

Fizikos dalis, nagrinėjanti šiluminius procesus ir kūnų šilumines savybes, neįskaitant medžiagos vidinės sandaros, vadinama termodinamika. Chaotinis dalelių judėjimas vadinamas šiluminiu judėjimu, o energija, kurią įgyja ššios dalelės dėl tokio judėjimo, vadinama šilumine energija. Jeigu dalelės judėdamos apsikeičia vienodais energijos kiekiais, vadinama šilumine pusiausvyra. Jeigu kūnai savo vidinę energiją perduoda vienas kitam neatliekant mechaninio darbo yra vadinama šilumine apykaita. Šilumos kiekis, kurį gauna kūnas šiluminės apykaitos būdu naudojamas jo vidinės energijos pokyčiui bei mechaninio darbo atlikimui – tai yra I-asis termodinamikos principas;

Gryžtamieji ir negrįžtamieji procesai. Gamtoje šiluma pati savaime sklinda tik iš karštesnių kūnų į šaltesnius, ir jokiomis aplinkybėmis vidinė energija negali savaime virsti to kūno mmechanine energija. Šilumos perdavimasiš karštesnių kūnų į šaltesnius ir kūno judėjimo virsmas vidine energija yra negrįžtamasis procesas – tai yra II-asis termodinamikos principas.

Kietųjų kūnų savybės

Kietieji kūnai būna monokristaliniai, polikristaliniai, amorfiniai. Sąveikaujant kūnams atsiranda deformacijos. Jos būna tampriosios bei plastinės. Deformacijos, kurios pilnai išnyksta išnykus kūnus veikiančioms jėgoms, vadinamos tampriosiomis eformacijomis. Plastinių deformacijų atveju jos išlieka nustojus veikti kūnus išorinėms jėgoms. Deformacijos gali būti spaudimo, tempimo, šlyties, sukimo, lenkimo. Deformacijos yra absoliučios ir santykinės. Šildant kietas medžiagas iki tam tikros temperatūros jos lydosi. Medžiagų lydymasis nusakomas savitąja lydymosi šiluma.

Garų savybės

Skysčio virsmas dujomis vadinamas garavimu.Garavimo sparta priklauso nuo:

1. skysčio rūšies 2.temperatūros 3. skysčio paviršiaus ploto. Iš garuojančio skysčio išlekia pačios greičiausios molekulės (didžiausią energiją turinčios), todėl skystis garuodamas aušta. Kodensacija – garų virtimas skysčiu. Kondensuodamiesi garai išskiria energiją.Oro drėgmė. Nuo vandens garų priklauso temperatūra, krituliai, žmogaus sveikata. Tam tikra drėgmė reikalinga knygų, maisto produktų saugojimui.

Skysčių savybės

Skysčiai nekeičia tūrio, bet lengvai keičia formą. Skysčiai turi kristalinės sandaros pradą – juose yra artimoji molekulių išsidėstymo tvarka.(panaši į kristalinę gardelę) skysčiai

normaliomis sąlygomis turi dujų ir kietųjų kūnų, ir savitų tik jiems būdingų savybių. Skysčiai yra tarpinė būsena tarp kietųjų kūnų ir dujinių, bet artimesni kietiesiems.

Visas skysčio paviršiaus molekules veikia jėga, nukreipta į skysčio vvidų.

Molekulinio slėgio jėga veikia tik skysčio molekules ir neveikia panardinto į skystą kūno.

Kiekviena skysčio paviršiaus sluoksnio molekulė turi potencinės energijos. Visa skysčio paviršiaus energija yra proparcinga jo plotui ir vadinama paviršiaus energija. Skysčio paviršius būna pastovioje pusiausviroje, kai jo potencinė energija minimali. (Sistema pereina į tokią būseną, kurioje turi mažiausią potencinę energiją).