Neptūnas

Neptūnas – aštunta nuo Saulės planeta, jis priskiriamas prie planetų – gigančių. Jo orbita kai kur kerta Plutono orbitą. Dar Neptūno orbitą kerta Galilėjo kometa.

Jo vidutinis atstumas nuo Saulės lygus apie 4500 mln. km. Tai reiškia, kad šviesa nuo Saulės iki Neptūno eina daugiau nei 4 valandas. Vieneri metai ten tęsiasi 164,8 Žemės metų. Ekvatorinis planetos radiusas 24750 km, jis beveik 4 kartus didesnis už Žemės radiusą. Tuo pat metu planetos sukimasis toks greitas, kad para Neptūne tęsiasi tik 17,8 vvalandų. Nors vidutinis tankis (1,67 g/cm3) tris kartus mažesnis už Žemės tankį, Neptūno masė dėl jo didumo 17,2 didesnė už Žemės masę. Danguje Neptūnas atrodo kaip žvaigždė, esant dideliam ryškumui turi žalsvo disko pavidalą. Bet jokių detalių nesimato. Neptūnas turi magnetinį lauką, jo stiprumas ašigaliuose du kartus didesnis, negu Žemėje.

Cheminė sudėtis ir fizinės sąlygos. Neptūno „ingredientai“ panašūs į Urano: įvairūs „ledai“ arba sukietėjusios dujos, yra šiek tiek vandenilio ir helio. Neptūnas turi nedidelį kietą branduolį (pagal masę lygų Žemei). Neptūno aatmosfera – tai daugiausiai vandenilis, helis ir šiek tiek metano.

Neptūne pučia greičiausi Saulės sistemoje vėjai, jų greitis siekia 2200 km/val. Jie pučia Vakarų kryptimi, priešingai planetos sukimuisi. Panašiai, kaip Jupiteris ir Saturnas, Neptūnas turi vidinį šilumos šaltinį – jis išskiria ddu su puse karto didesnę energiją, nei gauna iš Saulės.

Atradimo istorija. Po to, kai Geršelis atrado Uraną ir apskaičiavo jo orbitos parametrus, gana greitai pasirodė mįslingos anomalijos šios planetos judėjime. Ji tai „vėlavo“, tai „skubėjo“, lyginant su apskaičiuotu grafiku. Urano orbita neatitiko Niutono dėsnio. Tai ir privedė prie minties apie dar vienos planetos egzistavimą. Ir pagal apskaičiavimus Neptūno egzistavimas buvo įrodytas 19 a. pabaigoje. Tai padarė du astronomai: anglas Adamsas ir prancūzas Leverjė. Iš pradžių jie veikė atskirai, o po to susiejo savo tyrinėjimus į vieną.

Didžioji Tamsioji dėmė. Po „Vojadžerio-2“ praskridimo šalia planetos labiausiai žinoma detale Neptūne tapo Didžioji Tamsioji Dėmė pietiniame pusrutulyje. Ji du kartus didesnė už Jupiterio Didžiąją Raudoną Dėmę. Neptūno vėjai nešė Didžiąją Tamsiąją Dėmę į vakarus 3300 m/s greičiu. „Vojadžeris-2“ taip pat pastebėjo mažesnę tamsią dėmę ir nedidelį baltą debesį.

Neptūno žiedai. Neptūnas taip pat turi žiedus. Jie buvo atrasti 1981 metais. Stebėjimai leido pastebėti tik silpnus lankus vietoj pilnų žiedų, bet 1989 m. „Vojadžerio-2“ nuotraukos parodė juos iki pilnai. Vienas iš žiedų turi įdomią kreivą struktūrą. Kaip ir Urano ir Jupiterio žiedai, Neptūno žiedai labai tamsūs ir jų sandara nežinoma.

Magnetosfera. Neptūno, kaip ir Urano, magnetosfera keistai orientuota ir turbūt yra sudaroma medžiagos judėjimu. Magnetinė ašis sudaro 447 laipsnių kampą su sukimosi ašimi.

Orbitos charakteristikos

Vidutinis atstumasnuo Saulės 4500 mln. km

Perihelis 4 459 631 496 km29,81 av

Afelis 4 536 874 325 km30,33 av

Orbitinis periodas 60 223,35 dienos164,88 žm

Sinoidinis periodas 367,49 dienos

Vidutinis greitis orbitoje 5,432 km/s

Maksimalus greitis orbitoje 5,479 km/s

Minimalus greitis orbitoje 5,385 km/s

Orbitos ekscentricitetas xx,x

Palydovų skaičius 13

Fizinės charakteristikos

Pusiaujo skersmuo 49 528 km

Ašigalinis skersmuo 48 681 km

Paviršiaus plotas 7,619×109 km²

Tūris 6,254×1013 km³

Masė 1,0243×1026 kg

Vidutinis tankis 1,638 g/cm³

Laisvojo kritimo pagreitis 11,15 m/s2

Pabėgimo greitis 23,5 km/s

Apsisukimo apie ašįperiodas 16,11 val.

Pusiaujo posvyris įorbitos plokštumą 28,32°

Vidutinė paviršiaus temperatūra 53 K

Atmosferos sudėtis

Atmosferos slėgis >>100 MPa

Vandenilis 80% ±3,2%

Helis 19% ±3,2%

Metanas 1.5% ± 0,5%

Turi 8 gamtinius palydovus. Neptūną 1846 m. atrado J. G. Gale ~1 nuotoliu nuo tos vietos, kurią iš Urano judėjimo trikdymų apskaičiavo U. Leverjė ir Dž. Adamsas. 1989 m. pro Neptūną praskriejo JAV tarpplanetinė stotis Voyager 2.

Neptūno planeta turi šiuos žinomus palydovus (išvardinti tolstant nuo Neptūno): Najada, Talasa, Despina, Galatėja, Larisa, Protėjas, Tritonas ir Nereidė. Palydovai aprašyti atskiruose straipsniuose.

Najada (Naiad)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 48 230 km, orbitinis periodas – 0.30 d., skersmuo – 54 km. Atrastas 1989 m. trappl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų nimfų, globojusių upes, ežerus ir šaltinius, vardu.

Talasa (Thalassa)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 50 070 km, orbitinis periodas – 0.31 d., skersmuo – 80 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jjūrų deivės vardu.

Despina (Despina)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 52 530 km, orbitinis periodas – 0.33 d., skersmuo – 150 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2” nuotraukose. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo Poseidono ir derlingumo deivės Demetros dukters vardu.

Galatėja (Galatea)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 61 950 km, orbitinis periodas – 0.40 d., skersmuo – 160 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo Poseidono palydovių, vardu.

Larisa (Larissa)

Vienas Neptūno palydovų. Orbitos spindulys – 73 550 km, orbitinis periodas – 0.55 d., dydis -208 178 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pavadintas vienos iš nereidžių, graikų jūrų dievo mylimosios, vardu.

Protėjas (Proteus)

Antrasis pagal dydį Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 117 640 km, orbitinis periodas -1.12 d. dydis – 436 416 402 km. Atrastas 1989 m. tarppl. stoties Voyager 2 nuotraukose. Pietiniame palydovo pusrutulyje matoma didelė įduba, turinti apie 250 km skersmenį ir 10 km gylį. Paviršius labai nelygus, yra kraterių. Pavadintas senovės graikų jūrų dievo, Okeano ir Tetijos sūnaus, vardu.

Tritonas (Triton)

Didžiausias Neptūno palydovas. Orbita skrieja priešinga kryptimi negu Neptūnas sukasi apie ašį. Orbitos spindulys – 354 590 km, orbitinis periodas – 5.877 d., skersmuo &– 2720 km. Turi azoto atmosferą su nedideliu metano kiekiu. P. ašigalio sritį dengia azoto sniego ir ledo sluoksnis. Paviršiuje yra kraterių. Paviršius gana lygus, be kalnų, bet yra ilgų plyšių iki 80 km pločio. Rasta geizerių, išmetančių skystą azotą iki 8 km aukščio. Paviršiaus t-ra – 37 K. Vid. tankis 4.5 g/cm3. 1846 m. atrado V. Laselis. Pavadintas vieno iš senovės graikų jūros dievų vardu. Tritonas buvo Poseidono ir jūrų nimfos (nereidės) Amfitritės sūnus. Buvo vaizduojamas panašus į žmogų, bet su žuvies uodega vietoj kojų.

Nereidė

Nereid

Tolimiausias Neptūno palydovas. Orbitos spindulys – 5.51 mln. km, orbitinis periodas -359.4 d., skersmuo – 340 km. 1949 m.atrado G. P. Koiperis.

Pavadinimo kilmė

Planeta pavadinta romėnų upių ir versmių, vėliau ir jūrų dievo Neptūno vardu.

Stebėjimas

Tai aštunta pagal nuotolį nuo Saulės planeta.

Temperatūra

Neptūno efektinė temperatūra 38 K.

Atmosfera

Neptūno atmosfera susideda iš mol. vandenilio, helio, metano, amoniako. Paviršių pastoviai dengia debesys. Neptūne pučia patys stipriausi vėjai visoje saulės sistemoje. Vėjų greitis siekia per tūkstantį km per valandą.

Planetos sudėtis

Paviršių greičiausiai dengia plonas amoniako ir metano vandenynas. Po juo yra ~3500 km storio vandens, amoniako ir metano ledų sluoksnis, o centre ~20 500 km spindulio tų pat

ledų ir silikatų branduolys. Tankis centre 4.8 g/cm3, t-ra 12 000 K.

Orbita

Aplink Saulę skrieja elipsine orbita.

ATSTUMAS NUO SAULĖS:

Vidutinis — 4 509 mln. kmArčiausias — 4 456 mln. kmToliausias — 4 537 mln. km

ATSTUMAS IKI ŽEMĖS:

Mažiausias — 4 304 mln. km

PLANETOS MATMENYS:

Pusiaujo skersmuo — 48 600 kmAšigalinis skersmuo — 47 500 km

GREIČIAI IR PERIODAI:

Vid. orbitinis greitis — 5,4 km/s vidPabėgimo greitis — 23,7 km/sMetai (žemės dienomis) — 60190 d.Sukimosi periodas — 18,2 h

KITI PLANETOS DUOMENYS:

Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitosplokštumą — 229Masė (žemėss=1) — 17,2Vid. tankis — 1,71 g/cm3Gravitacija (žemės=1) — 1,14

PALYDOVAI ATSTUMAS NUO NEPTŪNO SKERSMUO

Najada 48.227 km 58 km

Talasa 50.075 km 80 km

Despina 52.526 km 148 km

Galatėja 61.953 km 158 km

Larisa 73.548 km 193 km

Protėjas 117.647 km 418 km

Tritonas 354.760 km 2.705 km

Nereidė 1,3 – 9,6 mln. km 340 km