optika

Optika

Skaidrus kûnas, turintis du sferinius pavirðius, vadinamas læðiu.

Tiesë, einanti per sferiniø pavirðiø centrus, vadinama pagrindine optine aðimi.

Bet kuri tiesë, einanti per læðio optiná centrà, vadinama ðalutine optine aðimi.

Spinduliai, lygiagretûs pagrindinei optinei aðiai, susikerta taðke, kuris vadinamas þidiniu.

Atstumas, nuo læðio þidinio iki optinio centro, vadinamas þidinio nuotoliu.

Dydis, atvirkðèias læðio þidinio nuotoliui, vadinamas læðio lauþiamàja geba ir þymimas D. D1/F [dioptrija, 1D1/m]

Sferinë aberacija þidinyje susikerta ne visi lygiagreèiai sklidæ spinduliai. Dël to vaizdas darosi neryðkus, miglotas. Norint to iðvengti naudojama diafragma arba ssudëtinis læðis – aplanatas.

Chromatinë aberacija spindulys lûþta ir atvaizdo pakraðèiai bûna vaivorykðtiniai. Renkama læðiø sistema ið skirtingo stiklo – achromatas.

Norint gauti taðko atvaizdà, reikia gauti bent dviejø tiesiø, iðëjusiø ið to taðko, susikirtimo vietà. Spindulys, einantis per læðio optiná centrà, krypties nekeièia. Optinei aðiai lygiagretus – nukrypsta tiesiai á jo þidiná; einantis per læðio þidiná, einantis per læðio þidiná, nukrypsta lygiagreèiai optinei aðiai.

Atstumas nuo daikto iki læðio yra didesnis uþ dvigubà þidinio nuotolá. Daikto atvaizdas gaunamas tikras, apverstas ir ssumaþintas. Taip susidaro fotoaparate, þmogaus akyje.

Jeigu daiktas yra arèiau læðio negu dvigubas nuotolis, jis gaunamas tikras, apverstas ir padidintas.

1/F1/f+1/d

Læðio linijinis didinimas: kf/d, k(f-F)/F

Mikroskopas

Pirmasis læðis, á kurá þiurime, vadinamas okuliaru, o antrasis – objektyvu. Mikroskopo vamzdis – tubusas. Stebimas daiktas dedamas nnetoli uþ objektyvo þidinio. Okuliaras nustatomas taip, kad taðkas A1 bûtø arèiau jo þidinio nuotolio. Susidaro menamas, apverstas, padidintas objekto vaizdas.

Mikroskopas gali padidinti iki 3000k. smarkiai didinantys pasiþymi ðviesos disfrakcija.

Teleskopas

Bûna refraktoriai ir reflektoriai.I Stebint teleskopu Ff, nes 1/d darosi nykstamai maþa. Teleskopo didinimas kampinis. k/ kuo didesnis kampas, tuo geriau matome. kF1/F2. Teleskopo objektyvo ir okuliaro þidiniai sutampa. Stebint teleskopu, á akis patenka tiek kartø daugiau ðviesos, kiek kartø objektyvo plotas didesnis uþ akies vyzdþio plotà. II tai veidrodinis teleskopas. Ðviesos pluoðtas atsispindi reflektoriuje ir netoli þidinio plokðtumos sudaro tikrà, apverstà ir sumaþintà ðviesulio atvaizdà. Nedideliu veidrodëliu atvaizdas pasukamas, nukreipiamas á didinimo lupà – okuliarà ir stebimas.

Akis

Lauþiamoji geba gali keistis. Akomodacija- læðiuko savybë keisti þidinio nuotolá, taikantis prie ddaikto nuotolio. Susidaro akies tinklainëje. Adaptacija¬- prisitaikymas prie ðviesos. Tamsoje vyzdys iðsipleèia. Konvergencija- akiø sugebëjimas pakreipti regëjimo aðis á stebimà objektà. Astigmatizmas – daiktø kontûrai matomi neryðkûs, nes ðviesos taðkas matomas kaip linija, elipsë ar netaisyklingos formos dëmë. Geriausias regëjimo nuotolis L0.25m