radioaktyvumas

KAUNO „VYTURIO“ VIDURINĖ MOKYKLA

RADIOKTYVUMAS. BIOLOGINIS RADIACINIS POVEIKIS

FIZIKOS REFERATAS

Atliko: Gerda Arlauskaitė 10b

Vertino: fizikos mokytoja

Rima Visockienė

KAUNAS 2005

TURINYS

Įvadas……………………

………………….3

Černobilio atominės elektrinės

avarija…………………..

…..4

Jei įvyko avarija Ignalinos atominėje

elektrinėje…………………..

Kaip elgtis išgirdus civilinės saugos

signalą…………………..

….5

Gamtiniai radiacijos

šaltiniai…………………..

…………6

Radonas…………………..

…………………6

Radonas ir patalpų

vėdinimas…………………..

………..7

Radonas

pastatuose………………….

…………….8

Radonas

vandenyje…………………..

……………..8

Kiti radiacijos

šaltiniai…………………..

……………9

Kosminiai

spinduliai………………….

…………….9

Radiacijos poveikis

žmogui……………………

……….10

α, β ir γ

spinduliai………………….

……………..10

Pabaiga…………………..

…………………11

Naudota

literatūra………………….

…………….12

ĮVADAS

Kas yra tas radioktyvumas, kurio neįmanoma aptikti be specialių

prietaisų? Kodėl jis kenksmingas?

Nemažai fizikinių reiškinių buvo pastebėta laimingo

atsitiktinumo dėka. Taip atsitiko ir su radioaktyvumu.

1896 m. prancūzų mokslininkas Anri Bekerelis, atlikdamas

bandymus su urano druskomis, atsitiktinai aptiko, kad viena jų paveikė

gerai supakuotą fotografinę plokštelę. A.Bekerelis spėjo, kad urano

druskos savaime, be išorinių veiksnių įtakos, skleidžia kažkokius nežinomus

spindulius buvo pavadinta radioktyvumu. Išbandęs įvairius cheminius urano

junginius, A.Bekerelis nustatė, kad radioktyvumas būdingas ne junginiams, o

cheminiam elementui uranui, jo atomų branduoliams.

ČERNOBYLIO ATOMINĖS ELEKTRINĖS AVARIJA

1986 m. balandžio 26 d. Černobilio atominėje elektrinėje,

esančioje už 130 km į šiaurę nuo Kijevo, įvyko avarija.

Į atmosferą buvo išmesta nepaprastai daug kenksmingų dujų ir

dulkelių, kurios skleidė radioktyviąją spinduliuotę. Apie padidėjusį

radioktyvumą pirmosios pradėjo pranešinėti Skandinavijos šalių stotys, nes

vėjas šias pavojingas medžiagas paskleidė plačioje teritorijoje. Šie

radioaktyvūs spinduliai atklydo ir į Lietuvą. Maždaug po dešimt dienų šie

spinduliai paplito ir po Azijos žemyną.

Černobilio atominės elektrinės avarija tai buvo vienas artimesnis

šaltinis iš kur Lietuva galėjo patirti radioaktyvumą, tačiau ir Lietuvoje

didelis radiacijos ššaltinis t.y. Ignalinos atominė elektrinė. Nors ir 2004

metais buvo uždarytas vienas atominis blokas, o iki 2009 metų žada uždaryti

antrajį, jei įvyktų avarija tai Lietuvą ir kitas aplinkines šalis paveiktų

radiacija. Bet ar mes žinom ką reikia daryti išgirdus radiacinį pavojų.

Todėl toliau pateiksiu informacijos ką reikia daryti jei IAE įvyko avarija.

JEI ĮVYKO AVARIJA IGNALINOS ATOMINĖJE ELEKTRINĖJE

|Išgirdus pranešimą (signalas „Radiacinis pavojus”) apie avariją atominėje |

|elektrinėje, būtina slėptis slėptuvėse, rūsiuose, sandariose patalpose, |

|kituose statiniuose. |

|Sumažinti apšvitos dozę galima: slepiantis mediniuose pastatuose – keletą |

|kartų, mūriniuose – 10-20 kartų, o rūsiuose – net 100-200 kartų. Slėpdamiesi|

|ne slėptuvėse, reikia užsandarinti namo ar buto langus, orlaides, duris, |

|ventiliacijos angas, dūmtraukius. Slėptis rekomenduojama ne ilgiau kaip dvi |

|paras, bet ne mažiau kaip 4 valandas, kol nepraslinks radioaktyvusis ddebesis|

|ir neiškris radioaktyvios medžiagos. |

|Profilaktiškai reikia išgerti jodo, kol apie jo būtinumą bus paskelbta per |

|visuomenės informavimo priemones. Jodo profilaktika atliekama norint |

|apsaugoti skydliaukę nuo radioaktyviojo jodo. Tai kalio jodido (KJ) arba |

|kalio jodato (KJO3 ) tablečių (kai jų nėra, tinka 5 proc. jodo tinktūra) |

|vartojimas. Jodo veiksmingumas labai priklauso nuo vartojimo pradžios. Kai |

|jis pradedamas gerti likus 6 val. iki radioaktyviojo jodo įkvėpimo, |

|skydliaukės apšvita sumažinama net 100 kartų! O praslinkus 6 val. po jo |

|patekimo į organizmą – ttik 2 kartus. |

|Stabiliojo jodo preparatų vienkartinė paros dozė įvairioms žmonių grupėms |

|tokia: |

|Suaugusieji (taip pat nėščios ir maitinančios moterys) ir 13-16 metų |

|paaugliai išgeria 130 mg kalio jodido arba 170 mg kalio jodato. Tabletės |

|būna įpakuotos po 125 mg arba 250 mg. Jeigu tabletės sveria 125 mg, |

|išgerkite visą, jei 250 mg – pusę tabletės; |

|vaikams nuo 3 iki 12 metų skiriama 65 mg kalio jodido arba 85 mg kalio |

|jodato. Tai pusė suaugusiųjų dozės; |

|kūdikiams nuo 1 mėnesio iki 3 metų duodama 30 – 35 mg kalio jodido arba 40 -|

|45 mg kalio jodato. Tai ketvirtis suaugusiųjų dozės. |

|Vienkartinė stabiliojo jodo dozė apsaugo skydliaukę 24 valandas. |

|Naujagimiems iki 1 mėnesio amžiaus skiriama vienkartinė stabiliojo jodo |

|dozė. Nėščioms ir maitinančioms moterims – ne daugiau kaip dvi vienkartines |

|dozes. Kitoms gyventojų grupėms gali būti skiriamos kelios vienkartinės |

|dozės, bet ne daugiau kaip 10. |

|Geriausia jodo tabletes gerti po valgio. Vaikams galima jas duoti |

|ištirpintas vandenyje arba skystuose vaikų maisto produktuose. Ištirpintos |

|tabletės išgeriamos nedelsiant, nes greitai tampa neaktyvios. |

|Neturint tablečių, galima vartoti 5 proc. jodo tinktūrą. Vaikams iki 2 metų |

|1-2 lašai 5 proc. jodo tinktūros skiriama 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip |

|7 paras. Vaikams nuo 2 metų iir suaugusiems skiriama 3-5 lašai 5 proc. jodo |

|tinktūros 3 kartus per dieną ne ilgiau kaip 7 paras. |

|Reikia atsiminti, kad kuo ankščiau bus išgerta stabiliojo jodo preparatų, |

|tuo geriau bus apsaugota skydliaukė. Jokiu būdu negalima gerti preparatų |

|daugiau negu rekomenduojama. |

|Paruošti maisto atsargas: maisto produktai izoliuojami, sudedami į |

|šaldytuvus, sandariai uždaromus indus, polietileninius maišelius. Geriamas |

|vanduo turi būti saugomas sandariai: termosuose, stiklainiuose, bidonuose ir|

|kt. |

|Pasiruošti paprasčiausias kvėpavimo organų apsaugos priemones. Respiratorių,|

|dujokaukę ar iš vatos ir marlės padarytą raištį. |

|Raištis daromas taip: 1 m ilgio ir 0,5 m pločio marlės ar kito turimo |

|audinio viduryje, paklojamas 2 cm storio vatos sluoksnis, kurio plotas 30×20|

|cm. Marlės kraštai per visą ilgį iš abiejų pusių užlenkiami ant vatos, o |

|marlės galai (apie 30 – 35 cm) įkerpami per vidurį, kad iš kiekvieno galo |

|pasidarytų po du raiščius. Apatiniai raiščio galai surišami ant viršugalvio,|

|viršutiniai – ant pakaušio. Ši priemonė gali sumažinti radioaktyviųjų dulkių|

|patekimą į organizmą 1,5 – 3 kartus, bet ja naudotis galima tik vieną kartą.|

|Kūno apsaugai naudokite brezentinius ar medvilninius kombinezonus, paltus, |

|lietpalčius, polietileno apsiaustus, gumines ar odines pirštines, guminius |

|batus, aulinukus. |

|Paskelbus apie galimą evakavimą, reikia pasiruošti maisto produktų 2-3 |

|dienoms, pasiimti reikalingus daiktus, viską tvarkingai sudėti į lagaminus, |

|kelioninius krepšius, kuprines. PPrie kiekvieno atskiro daikto pritvirtinti |

|kortelę su vardu, pavarde. |

|Namus (butus) reikia palikti taip, kaip paliekama išvažiuojan atostogauti. |

|Išjunkti elektros prietaisus, sandariai uždaryti langus, duris ir atlikti |

|visus kitus žinomus ir įprastus veiksmus, kurie daromi išvystan bent kelioms|

|dienoms. |

| |

KAIP ELGTIS IŠGIRDUS CIVILINĖS SAUGOS SIGNALĄ

|Nelaimės, didelio masto avarijos įvyksta netikėtai. Tokiais atvejais |

|civilinės saugos tarnybos perspėja gyventojus nustatytais signalais: |

|Dėmesio visiems |

|Radiacinis pavojus |

|Cheminis pavojus |

|Katastrofinis užtvindymas |

|Potvynio pavojus |

|Uragano pavojus |

|Oro pavojus |

|Oro pavojaus atšaukimas |

| |

„Radiacinis pavojus“ – skelbiamas kilus tiesioginei radioaktyviosios taršos

grėsmei arba nustačius tokią taršą. Signalas gali būti paskelbtas

panaudojant perspėjimo sistemą, ryšių priemones, radiją ir televiziją.

Signalo tekstas ir konkretūs nurodymai kartojami tris kartus. Skelbiamas

savivaldybių arba Civilinės saugos departamento sprendimu.

Išgirdus šį signalą reikia:

✓ atidžiai išklausyti pranešimą;

✓ griežtai laikytis rekomendacijų;

✓ pasirūpinti stabiliojo jodo preparatais (kalio jodidu arba kalio

jodatu);

✓ jei liekama namie, sandariai uždaryti langus, orlaides, uždenkti

dūmtraukius, vėdinimo ir kitas angas;

✓ duris uždenkti storu audeklu;

✓ jei yra galimybė, eiti į artimiausią slėptuvę.

Jei gautas nurodymas evakuotis, reikia pasiimti:

✓ pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlę, reguliariai vartojamus

vaistus;

✓ dokumentus (pasą, gimimo ir santuokos liudijimus, atestatą, diplomą,

nuosavybės dokumentus);

✓ pinigus ( grynuosius pinigus, kreditines korteles, vertybinius

popierius, brangenybes);

✓ šeimynines relikvijas;

✓

maisto 2-3 dienoms;

✓ reikalingus drabužius (pagal sezoną);

✓ tualetinius reikmenis;

✓ asmenines apsaugos priemones;

✓ nešiojamąjį radijo imtuvą;

✓ žibintuvėlį;

✓ atsarginius elementus;

✓ žiebtuvėlį.

Išeinant iš namų:

užsidėti respiratorių arba užsirišti burną vatos ir marlės raiščiu,

išjunkti dujas, elektros prietaisus, užsukti vandens sklendes.

GAMTINIAI RADIACIJOS ŠALTINIAI

2/3 efektyvios ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos gauname iš

natūralių gamtinių šaltinių, patenka į žmogaus organizmą su maistu, oru ir

vandeniu.

Labai nedidelę dalį šitos dozė radioaktyvių izotopų ganamų su

deguonimi – 14 yra kosminės kilmės. Visa likusioji dozė gaunama iš žemės

kilmės šaltinių. Vidutiniškai žmogus gauna 180 mikrozivertų per metus.

Organismas įsisavina kartu su neradioaktyviais izotopais kalio, kurie

būtini žmogaus organizmui.

Palyginti didelę dozę vidinės radiacijos spindulių žmogus gauna iš

nuklidų radioaktyvaus urano – 238 ir radioaktyvaus torio – 232.

Kai kurie iš jų ( pavyzdžiui švinas – 210 ir polonis – 210 )

patenka į žmogaus organizmą su maistu. Jie koncentruojasi žuvyse,

moliuskuose. Žmonės, valgantys daug žuvies ir kitų jūros gyvūnų, gali gauti

didesnę dalį radioaktyvių spindulių. Tropinėse platumose, kadangi labai

šilta, patalpos atdaros todėl kkoncentracija mažesnė.

Tūkstančiai šiaurės gyventojų valgo elnio mėsą, kurioje yra didesnė

koncentracija izotopų, o ypač didelė koncentracija polonio – 210. Šie

izotopai patenka į elnio organizmą žiemą, kada jie minta kerpėmis. Kerpėse

kaupiasi abu izotopai. Dozė spindulių, gaunamų dėl polonio koncentracijos,

gali viršyti 35 kkartus vidutinę dozę.

Australai, gyvenantys kitame žemės pusrutulyje, o ypač vietovėse,

kuriose gausu urano, gauna spindulių 75 kartus daugiau vidutinės dozės.

RADONAS

Labai neseniai mokslininkai suprato, kad daugiausiai iš visų

gamtinių šaltinių radiokatyvius spindulius siunčia nematomos ir bekvapės

dujos ( 7,5 kartų sunkesnės už orą) radonas.

Radono, kartu su savo dukterinias produktais, radioktyvios

atsargos sudaro ¾ metinės ekvivalentinės dozės spindulių, kuriuos

gyventojai gauna iš žemės šaltinių. Didžiausia dalis šių spindulių patenka

į žmogaus organizmą su oru, o ypač su oru nevedinamų patalpų.

Gamtoje radonas sutinkamas 2 formose: radonas – 222, kuris

atsiranda garuojant uranui – 238, radonas – 220 ir radioktyvaus torio –

232.

Radonas – 222 dvidešimt kartų svarbesnis negu radonas – 220. Dėl

patogumo abu izotopai bus nagrinėjami kartu. Vadinasi, didžiausia dalis

spindulių gaunama ne iš radono, bet iiš jo “giminaičių”.

Radonas iš žemės plutos sklinda visur, tik skirtinga jo

konciantracija atskiruose Žemės rutulio taškuose. Didžiausią radono dozę

žmogus gauna uždarose patalpose. Vidutinėje klimato juostoje radono

koncentracija uždarose patalpose 8 kartus didesnė negu lauke.

RADONAS IR PATALPŲ VĖDINIMAS

Radonas patalpose kaupiasi iš grunto per grindis, pamatus, o

kartais iš statybinų medžiagų, kuriomis pastatytas pastatas. Radiacijos

dozė didesnė pastate nei laukia gali būti tada, kai statyboms naudojamos

radiaktyvios medžiagos, didelis užsandarinimas. Nesudaromos sąlygos iš

pastato išgaruoti radioaktyvioms medžiagomis

Statybinės medžiagos

Vis dažniau didelis radono kiekis randamas pastato viduje.

Baigiantis 70 – tiems metams radono koncentracija 500 kartų viršijo

radijaciją esančią ore. Stebėjimai buvo atlikti Švedijoje ir Pracūzijoje.

1982 metais statybos būdas, su padidinta radiacija 500 kartų didene negu

ore, buvo atskleistas D. Britanijoje ir JAV.

Paprasčiausios statybinės medžiagos ( medis, plyta, betonas )

radono išskiria nedaug. Daug daugiau radono išskiria pemza, kuri statybai

naudojama Rusijoje.

Kelis dešimtmečius molžemis (aliuminio oksidas) Švedijoje buvo

naudojamas betono gamybai. Su šia statybinia medžiaga buvo pastatyta 350 –

700 tukstančių namų. Vėliau ištirta, kad molžemis labai radioaktyvus. Nuo

1970 ši statybinė medžiaga nebenaudojama. Išaiškinta, kad didelė radiacijos

koncentracija pasižymi kalcis ( silikatinis šlakas ), kuris gaunamas

perdirbant fosforines rūdas. Jis buvo naudojamas, kaip konponentinė betono

gamyboje Š. Amerikoje, Kanadoje. Fosfogipsas, tai dar vienas pašalinis

produktas, gaunamas perdirbant fosforines rūdas. Fosfogipsas taip pat buvo

plačiai naudojamas gaminant statybines medžiagas ( cementas, statybiniai

blokai ). 1974 metais Japonijoje jo buvo sunaudojama 3000000 tonų. Pasirodo

šis fosfogipsas radiacijos skleidžia daug daugiau nei gamtinis natūralus

gipsas. Žmonės, gyvenantys tokiuose namuose radiacijos gauna 30% daugiau,

negu gyvenantys kitokiuose namuose.

Fosfogipsas buvo naudojamas todėl, kad norėta sutaupyti

gamtinius resursus. Norint sumažinti radono koncentraciją būtina

ventiliacija, o ypač rūsių. Radono sklidimas iš sienų net 30% sumažėja jas

nudažius, ištapetavus ar patengus nelaidžiomis medžiagomis.

RADONAS PASTATUOSE

Vanduo gaunamas iš gilių šulinių, artezinių gręžinių turi daug

radono. Didelė radono koncentracija aartezinių šulinių vandenyje buvo rasta

Suomijoje, JAV. Didžiausia radono koncentracija, rasta vandenyje 100 mln.

Bk/m3 , o mažiausia artima 0.

HKDAP OOH tyrimai

rodo, kad 1% gyventojų naudoja vandenį, kurio radioaktyvumas 1 mln. Bk/m3 ,

o apie 10% gyventojų Radono kiekis iš skirtingų šaltinių tipiniuose namuose

geria vandenį, kurio radiacija

viršyja 100 000 Bk/m3 . Vandenį virinant radiacija mažėja, nes radonas

išgaruoja.

RADONAS VANDENYJE

Vidutinė koncentracija radono Bk/m3 vandens šaltiniuose.

Didesnis pavojus kvėpuojant orą uždarose patalpose, o ypač vonios

kambaryje. Vonios kambaryje radono yra 40 kartų daugiau negu gyvenamose

patalpose.

Radonas skirtingose patalpose

|kBk/m3 |c] | | |

| | | | |

| |c] | | |

Atskirose patalpose vidutinis radiacijos kiekis ore apsprendžiamas

ištirpusiu radono kiekiu vandenyje (rezultatas nustatytas 20 namų

Prancūzijoje).

Radonas patenka ir į požeminias gamtinias dujas. Naudojant

gamtinias dujas radioaktyvių medžiagų ( 10 – 100 kartų ) daugiau patenka į

patalpą. Sumažinti radiaciją patalpoje galima ją ventiliuojant.

Tyrimai rodo, kad radono koncentracija uždarose patalpose yra

randama nuo 1000 iki 10 000 Bk/m3 . Pasirodo kad žmonės nemažai radiacijos

gali gauti ir savo gyvenamoje patalpoje.

KITI RADIACIJOS ŠALTINIAI

Daug radiacijos spindulių skleidžia ir degdama anglis.

Skirtinguose akmens anglies kloduose radionuklidų kiekis yra nevienodas.

Deginant anglį daug radioktyvių medžiagų lieka šlake ir pelenuose.

Elektrinėse, apkūrenamose akmens anglimi, dalis nuosėdų lieka dugne, bet

lengvesni pelenai patenka į orą, kurie didina radiacinių medžiagų kiekį

ore. Žmonės, dirbantys elektrinėse, gauna padidintą radiacijos kiekį.

Visdar nemažai akmens anglies naudojama namų apšildymui. Kaminai nuosavų

namų nėra tokie aukšti kaip elektrinių, todėl teršia radiacine medžiaga orą

ne ką mažiau nei elektrinių kaminai.

Deginant akmens anglį namų katilinėse ekvivalentinė dozė

radiacijos padidėja 100 000 ren – 36.

Dar vienas radiacijos šaltinis – terminiai vandenys. Kai kurios

šalys terminius vandenius naudoja elektroenergijos gavybai, namų

apšildymui. Italijoje vienas toks šaltinis suka elektrinės turbinas.

Išmatavus radiacinį foną, pasirodė, kad ekvivalentinė dozė 3 kartus didesnė

negu prie elektrinių kūrenamų anglimi. 0,1% pasaulio energijos gaunama

naudojant terminius vandėnis. Šiose vietovėse randamas didelis radiacijos

kiekis.

Daug fosforitų kasama iš žemės gelmių. Jie naudojami

fosforitinių trąšų gamybai. 1977 metais pasauly pagaminta 30 mln. tonų

fosforitinių trąšų. Beveik visose fosforitų kilmiavietėse yra urano. Kasant

fosforitus išsiskiria radono dujos, jos išsiskiria ir fosforitus

perdirbant. Todėl fosforinės trąšos skleidžia radono dujas į žemės

paviršių. Jei patręšta žole minta gyvuliai, tai daug radiacinės medžiagos

randame piene. Naudojant fosfatus per metus ekvivalentinė dozė lygi 6 000 (

ren – 36 ).

KOSMINIAI SPINDULIAI

Radiacinis fonas, kurį sudaro kosminiai spinduliai, duoda

truputį mažiau nei pusė spindulių, kuriuos gyventojai

gauna iš natūralių

šaltinių. Kosminiai spinduliai ateina pas mus iš visatos gelmių ir Saulės.

Kosminiai spinduliai pasiekia žemės paviršių kartu su atmosfera.

Nėra žemėje vietos, kur nepatektų nematomi kosminai spinduliai.

Šiaurės ir Pietų ašigaliai gauna daugiau negu pusiaujas.

Kosminių spindulių kiekis priklauso ir nuo vietovės aukščio virš

jūros lygio. Todėl žmonės, gyvenantys žemumose kosminių spindulių gauna 300

mikrozivertų per metus, o gyvenantys 2 km aukštyje – kelis kartus daugiau.

Gyvenant nuo 4 km iki 12 km aukštyje gaunama net 25 kartus daugiau.

Radiacijos šaltinių yra daug. Pasirodo, kad radiacijos dozė,

kurią gauna žmogus, priklauso ne tik nuo vietovės, kurioje gyvename, bet ir

nuo medžiagų, kuriomis statome savo būstą , jį apšildome įrengiame

ventiliaciją. Oras, kuriuo kvėpuojame, maistas, kurį valgome, vanduo, kurį

geriame priklauso nuo mūsų pačių. Net ir užterštoje vietovėje radiacijos

kiekį, kuris patenka į mūsų organizmą, galime patys sumažinti.

RADIACIJOS POVEIKIS ŽMOGUI

α, β ir γ spinduliai nuolat skleidžia mūsų aplinka. Tačiau jų

poveikis labai menkas, ir gyvieji organizmai yra prie jo prisitaikę. Labai

jautrius vidaus organus iš dalies saugo ir ooda.

Vis dėlto kai atmosferoje bandomi branduoliniai užtaisai,

įvyksta avarijos atominėse elektrinėse, aplinkos radioaktyvumas gali labai

padidėti ir pakenkti žmonių sveikatai. Radioaktyviosios medžiagos ypač

pavojingos tada, kai patenka į organizmą su maistu ir oru.

Radioaktyvumo poveikis žmogaus organizmui priklauso nuo:

✓ spindulių rūšies iir intensyvumo;

✓ spinduliavimo trukmės;

✓ organizmo jautrumo.

α, β ir γ SPINDULIAI

Radioaktyvus spinduliai yra trejopi. Jie buvo pavadinti α (alfa), β

(beta) ir γ (gama) spinduliais. O atlikus detalesnius bandymus, paaiškėjo,

kad:

✓ α sinduliai yra helio atomų branduoliai;

✓ β sinduliai – greitai skriejančių elektronų srautas;

✓ γ spinduliai – labai trumpos elektromagnetinės bangos.

Taip pat buvo nustatyta, kad α, β ir γ spinduliai prasiskverbia

pro įvairias medžiagas nevienodai. Pavyzdžiui, α spinduliai praeina tik pro

popieriaus lapą arba 4 – 10 cm storio oro sluoksnį, β spinduliai – pro 4 –

5 mm storio aliuminio plokštelę, o γ spinduliai – net pro storą švino

plokšelę. Taigi nuo α spindulių gali apsaugoti drabužiai, nuo β spindulių –

namų sienos, o nuo γ spindulių – tik sstoras švino sluoksnis ar kelių metrų

storio betonas.

[pic][pic][pic]

PABAIGA

Perskaičius šį tekstą apie radiaciją, manau daugeliui kilo

mintis, jog radiacija iš ties rimta problema. Tačiau kodėl perskaičius

tiktais kilo. Žinoma dėl informacijos trūkumo. Juk niekas nesirūpina tuo su

kuo nėra susidūręs. Jiems tai parūpsta tik tada, kai bėda jau prieš juos, o

gal net kai jau per vėlai ką nors daryti ar ką nors keisti. Na, manau

kiekvienas ar bent dauguma žinojo, kas yra radiacija, tačiau nežinojo kokie

jos padariniai ir kad jie išties tokie rimti bei kkiek daug žmonių patyrė tą

žalą. Dabar galbūt jau galima bus žinoti ko vegti, kaip elgtis, kad netapti

radiacijos auka. Ir ką daryti kai draugas patenka į nelaimę ar kai pats

akis į akį susiduri su ta radiacija. Manau, jog žalos perskaičius tikrai

nebus.

NAUDOTA LITERATŪRA

1. http://www.astro.lt/enciklopedija/index.html

2. http://www.csd.lt

3. http://www.speros.lt

4. http://www.ukmerge.lt

5. Valentinavičius V. Fizika, vadovėlis X klasei, Kaunas „Šviesa“ 1999

6. http://www.vilnius.lt

7. http://www.vugd.gov.lv