Rentgeno spinduliai
Rentgeno spinduliai
X spinduliai, elektromagnetiniai jonizuojantieji spinduliai, kurių bangos ilgis = 10-14 – 10-7m. Rentgeno spinduliai, kurių < 0,2 nm, sąlygiškai vadinami kietaisiais, kurių > 0,2 nm – minkštaisiais. Rentgeno spindulius sukuria rentgeno vamzdis, sinchronuotas, priešpriešinių pluoštų greitintuvo elektronų kaupimo žiedas; juos skledžia radioktyvieji izotopai, Saulė, kiti kosminiai rentgeno šaltiniai. Pagal sužadinimo būdą rentgeno spinduliai ir jų spektrai būna stabdomieji, arba baltieji ir charakteringieji, arba būdingieji. Stabdomųjų rentgeno spindulių intensyvumas tolydus pagal visus dažnius iki didžiausio dažnio 0. RRentgeno spinduliž kvantž energija h0 (čia h – Planko konstanta) lygi rentgeno spindulių žadinančių pagreitintų elektronų energijai eU; čia e – elektrono krūvis, U – greitintuvo įtampa. Dažną 0 atitinka rentgeno spindulių spektro trumpabangė riba 0 = hc/eU; čia c – šviesos greitis vakuume. Charakteringieji rentgeno spinduliai susidaro dël atomo jonizacijos, išlëkus elektronui iš atomo vidinių sluoksnių. Jei atomą jonizuoja susidūrusi su juo didelės energijos dalelė, pvz., elektronas, yra pirminiai rentgeno spinduliai, jei rentgeno arba gama kvantas – antriniai, arba ffluorescenciniai. Charakteringøjø rentgeno spindulių spektro linijų dažnis būdingas kiekvieno cheminio elemento atomui; dažnio priklausomybę nuo atomų skaičiaus nusako Mozlio dėsnis. Stabdomieji rentgeno spinduliai, kurie sužadinami labai plonuose taikiniuose, arti dažnio 0 yra visiškai poliarizuoti; mažėjant dažniui, poliarizacijos laipsnis mažėja.
Charakteringieji rentgeno sspinduliai visiškai nepoliarizuoti. Rentgeno spindulių ir medžiagos sąveika sukelia fotoefektą, rentgeno spindulių(iai) absorbciją ir sklaidymą. Fotefekto metu medžiagos atomas, absorbavęs rentgeno spindulių kvantą, išspinduliuoja vieną savo vidinių sluoksnių elektroną ir charakteringųjų rentgeno spindulių kvantą arba antrąjį – Ožė elektroną.
Rentgeno spindulių naudojimo sritys: medicina (rentgenodiagnostika, rentgenoterapija), technika (rentgeno defektoskopija), moksliniai tyrimai (rentgenostruktūrinė analizė, rentgenografija, rentgeno mikroskopija). Iš kosminių rentgeno spindulių sužinoma apie kosminių kūnų cheminą sudėtį ir fizikinius procesus kosmose (rentgeno astronomija). Rentgeno spinduliai spartina kai kurias chemines reakcijas, medžiagų polimerizaciją, organinių medžiagų krekingą (radiacinė chemija), jais naudojamasi senovės tapybai rasti po vėlesnės tapybos sluoksniu, maisto pramonėje (svetimkūniams rasti), kriminalistikoje, archeologijoje.
Rentgeno spindulius 1895 metais atrado vokietis V.Rentgenas. 1985-97 nmetais jis nustatė, kad rentgeno spinduliai jonizuoja dujas, sužadina medžiagų fluorescenciją, veikia foto pplokštelę; yra labai skvarbūs. Rentgeno spindulių banginį pobūdį numatė Dž.Stoksas (Didžioji Britanija), eksperimentais 1906 metais patvirtino Č.Barkla (Didžioji Britanija).
Siekiama aprūpinti gydymo įstaigas nauja rentgeno aparatūra
Rentgeno aparatai yra vienas iš pagrindinių medicinos diagnostikos instrumentų, tačiau didžioji dauguma šių aparatų Lietuvoje yra labai seni, dalis jų jau nebetinkami naudoti. Sveikatos apsaugos ministerija ieško būdų aprūpinti Lietuvos gydymo įstaigas kokybiškais rentgeno aparatais, kad nenutrūktų pacientams teikiamos gydymo paslaugos ir pagerėtų šių paslaugų kokybė.
Vienas iš galimų būdų užtikrinti, kad rentgenodiagnostika nesutriktų, yra panaudoti Čekijos RRespublikos kreditą, kuriam LR Seimas pritarė dar 1998 metais. Čekijos Respublikos kredito sąlygos numato, kad už paskolą perkami rentgeno aparatai turėtų būti pagaminti Čekijoje. Sunki šalies ekonominė padėtis neleidžia naudoti kitų finansavimo šaltinių rentgeno aparatams pirkti.
90 proc. viceministro K. Štaro apklaustų gydymo įstaigų pareiškė, kad čekiški rentgeno aparatai jiems tinka ir yra reikalingi. Tačiau kyla abejonių dėl kai kurių čekiškų rentgenų kokybės parametrų.
Sveikatos apsaugos ministerijos tikslas – užtikrinti, kad pacientams būtų atliekama rentgenodiagnostika, o rentgeno aparatai perkami remiantis išskirtinai kokybės principu. Todėl ministras Raimundas Alekna 1999 11 26 kreipėsi į Finansų ir Ūkio ministerijas prašydamas sudaryti kompetentingų specialistų darbo grupę, kuri visapusiškai įvertintų čekiškos rentgeno įrangos kokybę bei siūlomas tiekimo ir kreditavimo sąlygas.
Šiuo metu Lietuvoje yra 316 veikiančių stacionarių rentgeno aparatų. 189 iš jų yra be elektronooptinių stiprintuvų. Pagal LR radiacinės saugos įstatymą (1999 sausio 19 d. Nr. VIII – 1019), nuo 2000 m. bus uždrausta naudoti rentgeno aparatus be elektronooptinių stiprintuvų, t.y. bus uždaryti 189 rentgenoskopijos kabinetai.
Unikalus rentgeno lazeris
Vokietijos mokslo centro DESY patalpose vyksta unikalaus šviesos šaltinio, taip vadinamo „laisvųjų elektronų lazerio“ rentgeno spinduliuotei, statyba. Naudojant šį šaltinį bus galima tirti fizikinius, cheminius ir biologinius procesus, vykstančius per keletą femtosekundžių – milijonines milijardinės sekundės dalies dalis. Naujasis rentgeno llazeris ne tik generuos labai trumpus impulsus – jo galia bus dešimt milijardų kartų didesnė, nei kitų dabar esančių rentgeno spinduliuotės šaltinių.
Naujajam lazeriui yra statomas 300 m ilgio tunelis. Kitų metų pasaulinės parodos Expo’2000 metu lazerio konstrukcija bus pimąkart parodyta visuomenei. Pirmieji elektronai pradės artimu šviesos greičiui greičiu iki -271oC atšaldytais metaliniais vamzdžiais skrieti 2002 metais. Vien šiam pirmajam bandymui prireiks 50 mln. Vokietijos markių. Jeigu jis bus sėkmingas, bus pradėtas įgyvendinti projektas „Tesla“. Šio projekto rėmuose yra numatoma rentgeno lazeriui panaudoti 33 km ilgio tiesišką elektronų greitintuvą. Projekte jau dalyvauja mokslininkai iš dešimtyje šalių esančių 38 institutų. Užsienio institutai finansuoja apie pusę visos projekto kainos.
Naujausi rentgeno aparatai
Siekiant, kad dirbant su naujausia rentgeno įranga ir naudojant didelio jautrumo juostą galutinė vaizdo kokybė būtų nepriekaištinga, būtina kokybiškai apdoroti fotografinę juostą. Bilijonai puikiai apdorotų vaizdų visuose įmanomuose formatuose iliustruoja Dürr ryškinimo aparatų efektyvumą. Fotografinės juostos apdorojimas yra visiškai automatinis, aparatą patogu valdyti. Darbas daug efektyvesnis ir greitesnis.
Trophy Windows programa
Ji apima visų tipų skaitmeninį vaizdą tame pačiame ekrane: RVG, STV ir panoraminį.
Patogu kaupti informaciją. Kiekvienam pacientui kompiuteryje sukuriama atskira byla. Vaizdus išsaugoti nesudėtinga, o atmintyje jie išlieka neribotą laiką.
Patogu dirbti, paprasta naudoti. Užtenka minimalių žinių dirbant su Windows programa. Specialiomis priemonėmis diagnozę nnustatyti ypač paprasta ir efektyvu.
IRIX 70
aukštos įtampos generatorius 70 kV ir 8 mA
mikroprocesorinis valdymo pultelis (CCX) su skaitmenine laiko ekspozicija
galimybė pajungti du rentgeno spindulių vamzdžius
ELITYS
aukšto dažnio generatorius nuo 60 iki 70 kV ir nuo 4 iki 7 mA
radiacjos ekspozicijos sumažinimas iki 30%
ypač aukštas dažnis: 300 kHz
optimalios diagnozės su žymiai pranašesne vaizdo kokybe
distancinis valdymas
apsauga nuo rentgeno spindulių
skiriama iki 10 metų garantija
XR 04 – ryškinimo aparatas dentalinėms rentgeno nuotraukoms
praktiškas, kompaktiškas ir patikimas
ryškina rentgeno filmutes, kurių formatas: 2×3, 3×4 ir 2.7×5.4 cm
lengva naudoti
nesudėtinga techninė priežiūra
į aparatą integruotas dienos šviesos prietaisas, todėl nebūtina tamsinti patalpą
variantai su kaitinimu ar be jo
įvairi apdorojimo trukmė
kaitomas instaliavimas
Periomat Plu
kompaktiškas, ypač lengva naudoti
nereikia tamsinti patalpos
vienu metu per penkias minutes automatiškai apdorojamos aštuonios rentgeno filmutės
ryškina rentgeno filmutes, kurių formatas: 3×4, 5.7×7.6, 4×5, 2.7×5.4, 2×3.5, 2.4×4 cm
temperatūriškai kontroliuojamo cheminio kaitinimo dėka, filmučių archyvavimo trukmė dabar yra net iki 10 metų
nauja, patogi vandens pildymo ir išleidimo sistema
net 350 filmučių apdorojamos nekeičiant cheminio
Rentgeno spindulių fluorescencinis spektrometras VRA-20
Bangos ilgio dispersinė rentgeno spindulių antrinės emisijos arba rentgeno spindulių fluorescencinė spektrometrija yra cheminių elementų kokybinės bei kiekybinės analizės neardantis instrumentinis metodas, pagrįstas jų antrinės emisijos rentgeno
spindulių bangos ilgių ir intensyvumų matavimu. Pirminis spindulys iš rentgeno spindulių šaltinio apšviečia bandinį ir sužadina cheminių elementų antrinę emisiją, kurios bangos ilgiai naudojami kokybinei, o intensyvumai – kiekybinei analizei atlikti. Spektro linijų dispersija gaunama, panaudojant prieš detekciją difrakciją kristale. Rentgeno fluorescencinis spektrometras leidžia kontroliuoti daugelio matricų (nuo Na iki U) bandinių elementinę sudėtį kelių ppm (milijoninių dalių) tikslumu. Siūlome pilną paslaugų, įskaitant bandinio paruošimą ir duomenų formatavimą pagal kliento specifikacijas, diapazoną.
Tipinės taikymo sritys: ekologija, geologija ir mineralogija, metalurgija, kkalnakasyba ir chemijos pramonė, brangiųjų metalų pramonė ir kasyba, gabenimas ir transporto priemonės, energijos tiekimas, mechanizmai, žemės ūkis, maisto pramonė, muziejai, teismo medicina.
Rentgeno spindulių fotoelektroninis spektrometras XSAM800 Kratos Analytical
Rentgeno spindulių fotoelektronų spektrometras (XPS arba ESCA) – tai universalus įrankis, skirtas bet kokios vakuuminio paviršiaus struktūros kiekybinei ir kokybinei analizei. Jo veikimas pagrįstas rentgeno spinduliais apšviesto paviršiaus emituojamų elektronų spektrų energijų analize. Tiesiogiai detektuojami visi elementai, išskyrus vandenilį. Vandenilį galima detektuoti netiesiogiai. Informacija apie cheminius ryšius gaunama iš fotoelektronų eemisijos smailių poslinkių. Gylis, iš kurio gaunama informacija, siekia iki 10 nm. Kampą tarp rentgeno spindulio ir bandinio galima keisti 30-90o diapazone. Šiuo metodu galima atlikti neardantį paviršiaus profiliavimą. Didesnio gylio profiliavimą galima atlikti naudojant joninį ėsdinimą. Kaip rentgeno spindulių ššaltinis naudojamas dvigubas Al/Mg anodas. Sužadinančio rentgeno spindulio energija – MgK=1253.6 eV (linijinis plotis pusiniame aukštyje 0.7 eV), AlK =1486.6 eV (linijinis plotis pusiniame aukštyje 1 eV).
Tipinės taikymo sritys: metalų, puslaidininkių, dielektrikų, polimerinių plėvelių, dirvožemio ir kt. medžiagų paviršiaus analizė.
Paveikslų tyrimas rentgeno spinduliais
Vainaitės-Gorskienės portretas
Drobė, aliejus 69,3 x57,7 cm. ŽAM D-353.
Paveikslas rentgenografuotas sąlygomis 4mA, 40kV, 40sek. Paveikslo gruntas gana gerai praleidžia rentgeno spindulius, todėl vaizdas aiškus, gerai matomos kompozicijos detalės. Drobės tankumas ~11×15 siūlų kvadratiniame centimetre.
Lyginant paveikslo rentgenogramą su paveikslu pastebimi žymūs kompozicijos pakeitimai – dabar matomas Vainaitės – Gorskienės portretas užtapytas ant kito portreto. Pastarajame vaizduojamas vyras, apsisiautęs karališką rūbą – šermuonėlių mantiją. Portretuose vaizduojamų asmenų veidai pasukti į skirtingas puses, todėl vienas kitą nedaug uždengia ir yra gerai mmatomi rentgenogramoje.
LDM P. Gudyno restauravimo centro informacija
Dažniausiai kylantys klausimai
• Kokią vidutinę apšvitos dozę per metus gauna Lietuvos gyventojas nuo gamtinės apšvitos šaltinių?
Atsakymas: Lietuvos gyventojų vidutinė metinė apšvitos dozė, sąlygota gamtinės kilmės šaltinių, yra 2,2 mSv. Iš šių 2,2 mSv apie 1 mSv lemia radonas patalpose, 0,35 mSv sudaro kosminė spinduliuotė, 0,06 mSv sąlygoja gruntas lauke, 0,45 mSv lemia statybinės medžiagos patalpose, radionuklidai, esantys žmogaus kūne, sąlygoja 0,34 mSv apšvitą. Pasaulio gyventojams gamtinės apšvitos sąlygotos apšvitos dozės vidurkis yra 2,4 mSv. <
• Kokią vidutinę apšvitos dozę per metus gauna Lietuvos gyventojas nuo branduolinės energetikos objektų veiklos?
Atsakymas:. Gyventojams branduolinės energetikos objektų veiklos sąlygota apšvita yra ribojama efektyviai kontroliuojant radioaktyviųjų išmetų kiekį iš jų. Šiuo atveju vartojama apribotosios dozės sąvoka – tai individualiosios dozės, kurią gali lemti konkretus šaltinis, apribojimas, taikant optimizuojant radiacinę saugą; apribojant gyventojų dozę, atsižvelgiama į apšvitą, kurą gali lemti kiekviena planuojama veikla, susijusi su kontroliuojamais šaltiniais. Ji turi būti mažesnė už ribinę dozę. Dozės apribojimas taikomas tam, kad, netgi veikiant keliems apšvitos šaltiniams, kritinės grupės narių dozės neviršytų ribinės dozės. Kritinės grupės nariams branduolinės energetikos objektų veiklos sąlygota metinė efektinė apribotoji dozė yra lygi 0,2 mSv. Apskaičiuota, kad Lietuvoje dėl branduolinės energetikos veiklos sąlygota gyventojų vidutinė metinė apšvitos dozė neviršija 1/100 leistinos gyventojams apšvitos dozės ribos, t.y.,sudaro apie 0,01 mSv.
• Kokią vidutinę apšvitos dozę gauna Lietuvos gyventojas nuo rentgeno diagnostikos procedūrų?
Atsakymas: Remiantis įvairių tarptautinių organizacijų skelbiamais duomenimis, virš 30% visos gaunamos metinės dozės, žmogus gauna medicininių procedūrų metu. Kokią dozę žmogus gauna vienos rentgeno nuotraukos darymo metu, pirmiausia priklauso nuo to, koks žmogaus organas yra tiriamas bei nuo tiriamo žmogaus konstitucinių savybių (storio, svorio ir kt.). Lietuvoje, kaip ir daugelyje užsienio šalių, nėra tiksliai nustatyta, kokią konkrečiai dozę, kkokio tyrimo metu gauna pacientas, tačiau yra nustatyti rekomenduojami dozių lygiai, kurių reikėtų laikytis atliekant rentgeno diagnostinius tyrimus.
• Ar atlikus rentgeno nuotrauką jonizuojančioji spinduliuotė lieka mūsų organizme?
Atsakymas: Atlikus rentgeno nuotrauką jonizuojančiosios spinduliuotės kūne nelieka. Rentgeno aparatas yra elektroninis prietaisas, kuris generuoja rentgeno spinduliuotę tik tada, kai yra įjungtas. Jis yra įjungiamas tik tuo metu, kai atliekama rentgeno nuotrauka (ekspozicijos trukmė gali būti nuo šimtųjų sekundės dalių iki 5-6 sekundžių, priklausomai nuo tiriamo žmogaus organo). Rentgeno spinduliuotės prigimtis yra elektromagnetinė. Tai yra tokios pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir radijo bangos, tačiau yra labai aukšto dažnio ir turi savybę prasiskverbti į mūsų kūną. Išjungus radijo siųstuvus, į erdvę nebeišspinduliuojamos radijo bangos ir mūsų radijo imtuvai tyli. Taip pat yra ir su rentgeno spinduliuote: kai aparatas išjungiamas, rentgeno spinduliuotė negeneruojama.
Olandijos ir Lietuvos bendradarbiavimas kuriant kokybės sistemas rentgeno diagnostikoje
Jonizuojančioji spinduliuotė medicinoje yra vienas svarbiausių žmonių apšvitos šaltinių tiek visame pasaulyje, tiek Lietuvoje. Svarbią vietą užima rentgeno diagnostika, kadangi kasmet vien mūsų šalyje atliekama per milijoną rentgeno diagnostinių tyrimų. Akivaizdu, kad labai svarbu, jog tokių tyrimų metu žmonių gaunamos dozės būtų kuo mažesnės, o rentgeno nuotraukų kokybė – kuo geresnė. Valstybės – Europos Sąjungos narės ir kandidatės šiai problemai skiria labai daug dėmesio. NNe išimtis čia ir Lietuva. Remiantis Europos Komisijos teisės aktais parengtos radiacinę saugą reglamentuojančios higienos normos ir kiti teisės aktai, atliekami pacientų dozių, kurias jie gauna rentgeno diagnostikoje, matavimai, kontroliuojama, kaip užtikrinama pacientų radiacinė sauga.
Mažinti pacientų, kuriems atliekami rentgeno diagnostiniai tyrimai, apšvitą padėjo dvejų metų trukmės Olandijos Vyriausybės finansuojama programa MATRA, kurią Radiacinės saugos centras vykdė kartu su Olandijos Metrologijos institutu, Amsterdamo Laisvuoju universitetu, Leideno universiteto medicinos centru ir Liuvardeno klinikine chemijos laboratorija bei Vilniaus universiteto ligonine ,,Santariškių klinikos“, Kauno medicinos universiteto klinikomis, Klaipėdos miesto ir Ukmergės ligoninėmis. Šios programos metu visose šiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose buvo sukurtos ir įdiegtos kokybės sistemos, apimančios visas rentgeno diagnostikos skyriaus darbo sritis. Buvo parengti kokybės vadovai, įrangos kokybės kontrolės procedūrų aprašymai, rentgeno diagnostikos skyrių darbuotojai apmokyti kaip dirbti, kad tiek jie, tiek pacientai gautų kuo mažesnes apšvitos dozes.
Tai, kad programa buvo sėkminga, konstatavo tiek Olandijos, tiek Lietuvos pusė. Todėl nutarta bendradarbiavimą tęsti – 2004-2005 metais bus kuriamos kompiuterinės tomografijos kokybės sistemos. Tam Olandijos Vyriausybė planuoja skirti 125 tūkstančius eurų.
Lapkričio 24-28 d. Vilniuje vyks baigiamieji pirmojo programos etapo darbai. Kartu su Olandijos ekspertais bus aptariami programos rezultatai, ieškoma kelių kaip pradėtą darbą tęsti, kad jo rezultatai pasiektų visų šalies asmens
sveikatos priežiūros įstaigų rentgeno diagnostikos skyrius.
Lapkričio 26 d. svečių namuose ,,Domus Maria“ organizuojamas vienos dienos seminaras Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigoms. Seminaro metu programoje dalyvavusios gydymo įstaigos ir Radiacinės saugos centras pristatys sukurtas rentgeno skyrių kokybės sistemas, kartu su Olandijos partneriais ir visais dalyviais aptars planuojamas išleisti kokybės sistemų įdiegimo rentgeno diagnostikos skyriuje rekomendacijas.
Rentgeno šaltiniai
Kita galima juodoji skylė yra Gulbės žvaigždyne spindinčios supermilžinės HDE 226 868 palydovai, kurie skleidžia rentgeno spindulius. Manoma, kad rentgeno spindulių šaltinis – medžiaga, milžinišku ggreičiu krintanti į juodąją skylę.
Rentgeno astronomija – jaunas mokslas, mat kosminius rentgeno šaltinius galima stebėti tik už Žemės atmosferos ribų. Tokia galimybė atsirado tik po 1960 m. Iki šiol atrasta daug rentgeno šaltinių, vienas jų – Krabo ūkas. Dauguma Galaktikos rentgeno šaltinių yra dvinarės žvaigždžių sistemos, aplink kurių optinę milžinę skrieja neutroninė žvaigždė. Egzistuoja vadinamosios rentgeno novos, kurios sužimba, kelias savaites ar mėnesius skleidžia rentgeno spindulius, po to nusilpsta ir išnyksta.
Didžioji dalis žinomų rentgeno šaltinių yra mūsų Galaktikoje ir telkiasi aarti pagrindinės Paukščių Tako plokštumos. Rentgeno spindulius skleidžia ir kai kurios galaktikos, pavyzdžiui, milžiniška žvaigždžių sistema M 87 Mergelės žvaigždyne. Ji yra ir radijo bangų šaltinis.
„Kanadietiška ranka“ ir rentgeno spindulių veidrodis
Daug metų prof. E. Knystautas dirba atominės fizikos srityje, tyrinėja jjonų spinduliavimo reiškinius. Pastaruoju metu atsidėjo deguonies, azoto dujų tyrimams aukštuosiuose atmosferos sluoksniuose, kai tas dujas veikia iš Saulės atskriejantys protonai. Ši sąveika sukelia Šiaurės pašvaistes, kitus atmosferos švytėjimus. Prof. E. Knystauto grupė tuos procesus imituoja, tyrinėja pasitelkdama greitintuvus, kokią įtaką minėtiems reiškiniams turi , pvz., dujų slėgio pokyčiai. Kadangi vandenilio jonų esama ir Jupiterio atmosferoje, tai tyrimo duomenys svarbūs ir astrofizikams.
Tenka dirbti ir su galingais greitintuvais. Tiriami įvairių elementų jonų sužadinimo procesai, jų sužadintų būsenų gyvavimo trukmės, energijos šuolių tikimybės, įvairios sąveikos ir pan.
Tokie greitintuvai ir darbai su jais – brangus malonumas. Todėl ir E. Knystautui fundamentiniams atominės fizikos tyrimams tenka skirti maždaug trečdalį laiko, o du trečdalius – taikomajam mokslui. Tenka nuolat svarstyti, kiek naujų atominės fizikos iir spektroskopijos doktorantų reikėtų rengti, kad visiems būtų darbo, kad nereikėtų dirbti „šoferiais“.
Kai kurie prof. E. Knystauto mokiniai dirba su metalais, kurie pasižymi formos atminties savybe. Šie metalai jau senokai naudojami technikoje, stomatologijoje, net chirurgijoje. Nauja tai, kad Kanados fizikai dirba su labai plonomis šių metalų plėvelėmis. Šios titano ir nikelio itin plonos plėvelės, pasižyminčios formos atminties savybe, taikomos mikromechanikoje, mikrohidraulikoje.
Regis, profesoriaus ypatingo pasididžiavimo kūrinys – tai rentgeno spindulių veidrodis, kurį sugebėjo padaryti E. Knystauto buvęs doktorantas Marius Grigonis iš KKauno. Rentgeno spindulių veidrodį sukurti nepaprastai sudėtinga, kadangi šiems skvarbiems spinduliams jokie metalai negali būti veidrodžiu. Geriausią atspindį teikia aukso, paladžio ar osmio dalelės, nusodintos ant stiklo paviršiaus. Ir tai toks veidrodis atspindi mažiau kaip 1 proc. rentgeno spindulių. Marius Grigonis sugebėjo padaryti daugiasluoksnius (iš 50 porų) veidrodžius. Labai preciziškas darbas. Bene 30 val. iš eilės teko tuos sluoksnius „sodinti“ ant veidrodžio paviršiaus. Užtat pavyko sukurti minkštų rentgeno bangų (tarp 25-40 nm) veidrodį, kuris teikia iki 20 proc. atspindį. Unikalus laimėjimas.
Prof. E. Knystautas su kolegomis kuria naujų galimybių šviesolaidžius, optoelektroninius įtaisus. Naudojant joninę implantaciją pavyksta pakeisti stiklo, kristalų ir kt. medžiagų lūžio rodiklius.
Joninės implantacijos būdai padeda keisti įvairių medžiagų paviršių. Iš tokių lydinių padaryti dirbtiniai sąnariai tarnaus keturgubai ilgiau, tad pacientui nebereikės iškęsti pakartotinių operacijų. Variklių alkūniniai velenai ir kitos detalės, sukietinus metalo paviršių, tarnauja daug ilgiau ir patikimiau. Tai tribologijos sritis. Pagal Kanados kosminės erdvės agentūros užsakymą JAV kosmoplane „Shuttle“ įmontuota mechaninė „kanadietiška ranka“ -objektams kosmose paimti. Ji turi patikimai dirbti nuo -200 iki +200°C temperatūroje, veikiant meteoritams. Norint padaryti tą „ranką“, teko sukurti „kietą“ tepalą.
Elektrorentgenografinis sluoksnis (ERS) minkštųjų audinių diagnostikai
Svarbus diagnostinis elektrorentgenografijos privalumas palyginti su filmine rentgenografija – geriau išryškinami minkštųjų audinių pakitimai. Tai svarbu ankstyvajai minkštųjų aaudinių ir ypač onkologinių ligų diagnostikai. Šiuo atveju rentgenografija atliekama esant mažai rentgeno spindulių (RS) energijai. Mažų RS energijų srities sugerties pobūdis selene gerokai skiriasi nuo didelių energijų srities sugerties, todėl pirmasis uždavinys kuriant ERS šiai sričiai yra išaiškinti RS sugerties dėsningumus ir nustatyti maksimalų jautrį.
Teoriškai išnagrinėtas 15-100 keV monochromatinių rentgeno spindulių sugeriamos energijos pasiskirstymas 0,005-0,04 cm storio seleno sluoksnyje. Apskaičiuojant sugertosios energijos pasiskirstymą, atsižvelgta į Komptono sklaidą ir fotoefektą bei į tai, jog rentgeno kvantui sąveikaujant su medžiagos atomu, susidarę produktai, kol jie bus sugerti, gali pasislinkti iš susidarymo vietos ir netgi išlėkti iš sluoksnio. Nustatyta, kad išnagrinėtuose sluoksniuose, kai RS energija didesnė kaip 40 keV, sugertosios energijos pasiskirstymas nebeatitinka RS silpninimo dėsnio, o kai sluoksnio storis mažesnis kaip 0,01 cm, sugertosios energijos kiekis didėja tolstant nuo apšviečiamo paviršiaus.
Panaudojant surastą sugertosios energijos pasiskirstymą, apskaičiuotas sluoksnio jautris rentgeno spinduliams. Skaičiuojant atsižvelgta į krūvininkų fotogeneracijos energinio kvantinio našumo priklausomybę nuo elektrinio lauko stiprio bei į krūvininkų rekombinaciją ir lokalizaciją, kurios apibūdintos krūvininkų laisvaisiais keliais. Kai laisvieji keliai artimi eksperimentu nustatytiesiems, o sluoksnio storis yra 0,02 cm, pagal teorinę prognozę didžiausias jautris pasiekiamas, kai monochromatinių spindulių energija lygi 20-30 keV.
Eksperimentiškai ištirta sluoksnių jautrio priklausomybė nuo sluoksnių technologijos, storio, įelektrinimo potencialo. Išaiškinta, kad eeksperimentinės ir teorinės didžiausio jautrio sąlygos yra panašios. Eksperimentiškai taip pat nustatyta, kad neigiamo įelektrinimo sąlygomis sluoksnių, kurių storis yra nuo 0,01 iki 0,04 cm, radiacinis jautris 2-3 kartus didesnis už jautrį teigiamo įelektrinimo sąlygomis. Tai svarbu medicininei diagnostikai, nes tiek pat sumažėja paciento švitinimas rentgeno spinduliais.
Rentgenologija
Suomijos firma „Instrumentarium Imaging“ yra viena iš didžiausių rentgeno aparatūros gamintojų pasaulyje. 1999 metų pabaigoje „Instrumentarium Imaging“ sėkmingai įsitvirtino rinkoje susijungdama su Vokietijos firma „Ziehm“, gaminančia rentgeno aparatus chirurgijai.
Dabar ši firma Jums siūlo:
• Aukštos klasės krūtų apžiūros mamografines sistemas:
Diamond su kompiuteriniu priedu biopsijoms Delta 32
Performa, AlphaRT/ST su stereotaksine biopsine sistema Stereo
• C-lanko tipo rentgeno aparatus Ziehm 8000, Ziehm Vista
• Rentgeno aparatus stomatologijai
• Kompiuterinės stomatologinės radiografijos įrenginį Sigma
• Stomatologinius panoraminius rentgeno aparatus ortopantomografus OP100/100D su cefalometriniu priedu Orthoceph OC100D
Kvalifikuoti Meditos inžinieriai instaliuos įsigytą sistemą ir apmokys ja naudotis Jūsų darbo vietoje.
Pabaiga
Taigi susipažinus su šiuo darbu, matome, jog rengeno apratas stovi ne tik ligoninėje ir jų prireikia ne tik lūžus kaului ar panašiai. Jų pritaikymo galimybės yra gerokai didesnės. Taipogi ir jų poveikis. Sužinojome atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus. Ne tik paskaitėme, bet ir pamatėme kaip atrodo nauji rengeno aparatai, įvertinome jų galimybes.
Manau nuomonę susidarė net tie,
kurių nėra net švietę rentgeno spinduliais. O tie kurie jau šiek tiek žinojo, sužinos žymiai daugiau informacijos apie rentgeno spindulius, kuri manau jums tikrai pravers. Sužinojome ne tik užsienio naujoves, bet ir kas vyksta Lietuvoje. Manau neteks gailėtis perskaičius šį tekstuką.
Literatūros sąrašas
1. „Lietuviškoji tarybinė enciklopedija“ – Vilnius, 1982 m.
2. www.sam.lt
3. www.rtn.lt
4. www.vilimeksas-dental.lt
5. www.fei.ktu.lt
6. www.rsc.lt
7. www.sveikas.lt
8. www.ausis.gf.vu.lt
9. www.medita.lt
