Saulės sistema

ĮŽANGA.

Saulės sistemą sudaro viena žvaigždė Saulė, devynios didžiosios pla-

netos ir įvairūs kiti mažesni kūnai, pvz., kai kurių planetų palydovai.Vi-

sus šiuos kūnus valdo Saulė, kuri yra daug kartų už juos masyvesnė

ir tik viena spinduliuoja.Kiti Saulės sistemos kūnai šviečia tik atspin-

dėta Saulės šviesa, ir, nors danguje atrodo ryškūs, sunku patikėti,

kad visatoje jie toli gražu nėra tokie svarbūs, kaip atrodo iš pirmo žvil-

gsnio.

PLANETŲ GRUPĖS.

Planetos skirstomos i dvi pagrindines grupes.Pirmąją grupę sudaro palyginti mažos planetos-Merkurijus, Venera, Žemė ir Marsas.Šios planetos turi daug bendrų bbruožų.Pavyzdžiui, jos visos turi kietą pa-

vyršių, sudarytos iš panašių medžiagų, tiktai Žemės ir Merkurijaus

vidutinis tankis didesnis negu Marso ir Veneros.

Šių planetų orbitos beveik nesiskiria nuo apskritimų, tik Merkurijaus ir

Marso keliai aplink Saulę ištesti labiau negu Žemės ir Veneros.Merku-

rijus ir Venera vadinami vidinėmis planetomis, nes jų orbitos yra Že-

mės orbitos viduje.Jos kaip ir Mėnulis, keičia fazes nuo jaunaties iki pil-

naties ir danguje visada matomos netoli Saulės.Merkurijus ir Venera

neturi palydovų.Žemė turi vieną palydovą – Mėnulį.

Mėnulio paviršius

Marsas turi du palydovus – Fobą iir Deimą, kurie yra labai maži ir ki-

Tokios kilmės negu Mėnulis.

Fobo paviršius Deimo paviršius

Už Marso yra platus tarpas, kuriame skrieja tūkstančiai mažų kūnų,

vadinamų asteroidais, arba mažosiomis planetomis.Didžiausias iš jų

yra Cerera.

Cereros paviršius

Ji tėra vos 1000 – 1200 km. sskersmens.Tai gerokai daugiau, negu kažkada manyta, bet vis dėlto mažai, lyginant su planetu skersme-

nemis.Nenuostabu, kad asteroidai atrasti palyginti neseniai, pvz., Ce-

rera buvo atrasta 1801 m.Tiktai vieną iš gausybės asteroidų-Vestą

galima pamatyti be teleskopo.

Asteroidų paviršius

Toli už asteroidų zonos skrieja keturios didžiosios planetos–Jupiteris,

Saturnas, Uranas ir Neptūnas.Jos labai skiriasi nuo Žemės grupės

planetų: tai veikiau skysti negu kieti kūnai su labai tankia atmosfera.

Jų masės tokios didelės, kad sugebėjo išlaikyti apie save didžiulius pir-

minio vandenilio kiekius.Pavyzdžiui, Jupiterio pabėgimo greitis yra 60

km/s, o Žemės tik 11,2 km/s.Didžiųjų planetų nuotolis nuo 778 mln.

km. (Jupiterio) iki 4509 mln. km. (Neptūno).Tradicinės Saulės sistemos

schemos dažniausiai klaidina: pavyzdžiui, Saturnas ir Uranas jose vaiz-

duojami vienas šalia kito, tačiau iš tikrųjų Urano nuotolis nuo Žemės

orbitos beveik du kartus didesnis negu Saturno.

DIDŽIŲJŲ PPLANETŲ PALYGINIMAS.

Didžiosios planetos turi daug bendrų bruožų, bet nestokoja ir skirtu-

mų.Jų vidutinis tankis palyginti mažas, pavyzdžiui, Saturno vidutinis

tankis mažesnis negu vandens.Jupiteris šviečia atspindėta Saulės

šviesa, bet turi vidinį energijos šaltinį, nes šilumos skleidžia daugiau negu pats gauna iš Saulės.Taigi jo branduolio temperatūra turi būti pakankamai aukšta, bet ne tiek, kad jame kaip Saulėje vyktų branduolinės reakcijos; Jupiteris negali prilygti žvaigždei, nes yra per

mažas.

IŠORINĖS PLANETOS.

Penkios planetos-Merkurijus, Venera, Marsas, Jupiteris ir Saturnas yra žinomos nuo seniausių laikų, nes yra žinomos nnuo seniausių laikų,

nes yra ryškūs objektai, matomi plika akimi.Uraną, kurį taip pat galima

įžiūrėti akimi, 1781m. atsitiktinai atrado Viljamas Heršelis (1738-1822).1846 m. į žinomų planetų sąrašą pateko Neptūnas; jis buvo ap-

skaičiuotas teoriškai pagal stebimus Urano judėjimo trikdymus.Toli-

miausią žinomą planetą Plutoną 1930 m. atrado Lovelio observatori-

jos astronomai.Tai ne milžinė, o gerokai mažesnė už Žemę planeta,

apie kurią žinoma dar labai mažai.Saulės sistemos nariai taip pat yra

kometos.Jos susideda iš dulkių, lakiųjų medžiagų ir labai retų dujų.Dau-

guma kometų skrieja labai ištęstomis orbitomis.Su kometomis susiję

kai kurie meteorų srautai.Pagaliau yra daugybė asteroidų, dažnai vadinamų Saulės sistemos nuolaužomis.

Saulės žybsnis

MERKURIJUS.

Merkurijų galima pamatyti plika akimi, bet jį stebėti sunkiau negu kitas

Keturias planetas (Venerą, Marsą, Jupiterį ir Saturną), žinomas nuo senų senovės.Merkurijus skrieja arčiausiai Saulės; vidutinis nuotolis nuo Saulės 58 milijonai km., aplink ją apskrieja per 88 paras,Dydžiu ir mase Merkurijus panašesnis į Mėnulį negu į Žemę.Jo skersmuo 4878 km.Pabėgimo greitis – tik 4,3 km/s.Tai rodo, kad Merkurijaus atmos-

Fera labai menka.

Merkurijaus paviršius Merkurijaus nelygumai

VENERA.

Venera antroji pagal atstumą nuo Saulės planeta, yra beveik tokio

Pat dydžio kaip ir Žemė, o jos masė prilygsta 80% Žemės masės.

Nepaisant to, ji turi storą, tankią debesuotą atmosferą, kuri nelei-

džia matyti planetos paviršiaus.

Veneros vidutinis nuotolis nuo Saulės 108 200 000 km.Kadangi Ve-

neros orbita apskričiausia iš visų ppalnetų orbitų, jos nuotolis nuo Sau-

lės beveik nekinta.Saulės apskriejimo periodas 224,7 paros.Iki kosmi-

nių ir radiolokacinių tyrimų pradžios Veneros sukimosi apie ašį perio-

das nebuvo žinomas, mat Veneros skritulyje nesimato pastovių deta-

lių, kaip Merkurijuje, kurios leistų nustatyti apsisukimo periodą.Iš Že-

mės Veneroje galima pamatyti jos išorinį dabesų sluoksnį, taigi švie-

sios ir tamsios sritys jos skritulyje yra neaiškios ir kinta.Stebint plika

akimi, Venera – nuostabus dangaus objektas, ryškumu pralenkiantis

visus kitus šviesulius, išskyrus Saulę ir Mėnulį.Dėl to ji pavadinta grožio

deivės vardu.Pažiūrėjęs pro teleskopą, dažnas Venera nusivilia.Nenuo-

stabu, kad anksčiau ją vadino mįslių planeta.

Veneros paviršius

Veneros atmosfera susideda iš anglies dvideginio.Šios dujos atmos-

Feroje veikia panašiai kaip vilnonė antklodė, t.y. sulaiko Saulės šilumą.

Venera sukasi priešinga kryptimi – iš rytų į vakarus, o ne iš vakarų

Į rytus, kaip Žemė ir dauguma kitų planetų.Veneroje esančiam stebė-

Tojui Saulė patekėtų vakaruose, o leistųsi rytuose, jeigu, žinoma ji išvis

Būtų matoma pro niekad neišsisklaidančius debesis.

ŽEMĖ.

Žemė yra didžiausia ir masyviausia tarp vidutinių planetų.Mažiausiai skiriasi Žemė ir Venera – jų masės santykis 1:0,82.Marsas daug ma-

žesnis nei Žemė, o Merkurijų geriau lyginti su Mėnuliu negu su Žemę,

Lyginant Žemę ir gretimas planetas, randama ne tik bendrų bruožų

Bet ir ryškių skirtumų.Pirmiausia Žemė iš kitų planetų išsiskiria savo atmosfera, kurioje gausu deguonies, ir temperatūra, tinkama mums

žinomai gyvybės formai.Jeigu Žemė būtų šiek tiek aarčiau Saulės arba

šiek tiek toliau nuo jos, gyvybė joje nebūtų galėjusi plėtotis.Žemės ekosfera, arba erdvės dalis, kurioje Saulės spinduliavimas sudaro sąlygas, tinkamas gyvybei, prasideda beveik ties Veneros orbita ir tęsiasi iki Marso orbitos.

Žemė iš kosmoso

Žemė magnetinį lauką sukuria masyvus, daug geležies turintis jos

Branduolys, taigi ir šiuo požiūriu ją galima lyginti su kitomis plane-

Tomis.Žemė ypatinga dar ir tuo, kad didžiąją jos paviršiaus dalį

dengia vanduo.Nors Žemė didžiausia iš keturių vidinių planetų, jos sau-

sumos plotas yra daug mažesnis negu Veneros paviršius ir prilygsta Marso paviršiaus plotui.Žemės amžius, nustatytas radioktyviuoju

metodu, lygus maždaug 4,6 milijardo metų.

MARSAS.

Marsas – išorinė planeta, esanti račiausiai Žemės.Jam skiriama itin daug dėmesio.Šio amžiaus pradžioje daugelis astronomų buvo įsitikinę, kad Marse yra išsivysčiusi civilizacija.Dabar šis mitas sugriautas.Mar-

siečių nėra, ir spėjama, kad aukščiausia gyvybės forma, kuri įmanoma šioje planetoje, tėra labai primityvi organninė medžiaga.Bet veikiausiai

ši planeta išvis negyva.Nepaisant to, iš visų planetų Marsas panašiau-

sias į Žemę ir būtent jis turėtų būti pirmas pilotuojamų ekspedicijų tikslas po Mėnulio.Žiūrint pro teleskopą, Marsas panašus į rausvą skritulį su baltomis ašigalių kepurėmis ir tamsiais reljefiniais dariniais,

kurie iš esmės nekinta.

Marso paviršius Marso paviršiaus nelygumai

Jo vidutinis nuotolis nuo Saulės 228 milijonai km.Marso metai trunka

687 Žemės paras, o Marso para

– 24 h 37 min.Negana to. Marso

ašies posvyris į orbitos plokštumą tik truputį didesnis negu Žemės,

taigi čia vyksta tokia pat metų laikų kaita, tik kiekvienas sezonas dvigubai ilgesnis negu Žemėje.Kaip ir Žemės, Marso pietų ašigalis pe-

rihelyje atsisuka į Saulę; Marso klimatui šis reiškinys turi didesnę įtaką

negu Žemės orams, nes Marso orbita labiau ištęsta.Dėl to pietų pusrutulyje, palyginti su šiaurės pusrituliu, ryškesni klimato kontrastai.

Ties Marso pusiauju vasaros vidurdienį temperatūra gali pakilti iki 16 C ir aukščiau .Naktys labai šaltos nes plona aatmosfera negali sulaikyti

Šilumos.Tačiau Marsas nėra visai sustingusi nuo šalčio planeta.

JUPITERIS.

Toli anapus asteroidų žiedo skrieja didžiausia palneta Jupiteris.Jos masė daug didesnė negu visų kitų planetų suminė masė, todėl kartais sakoma, kad „Saulės sistema susideda iš Saulės, Jupiterio ir visokios

Smulkmės“.Jupiterio vidutinis nuotolis nuo Saulės 778 mln.km.,skrieji-

mo aplink Saulę periodas 11,86 m., sinodinis periodas 399 d.Jupiterį

patogu kasmet stebėti kelis mėnesius.Spindesiu jį pralenkia Venera

ir retkarčiais Marsas.

Jupiterio paviršius

Į milžinišką Jupiterio gaublį tilptų 1300 Žemės dydžio rutulių, bet jo masė tik 318 kartų didesnė negu ŽŽemės, nes Jupiterio vidutinis tan-

Kis daug mažesnis negu Žemės.Nuo išorinių Jupiterio sluoksnių, ko ge-

ro, iki pat centro pagrindinis sandas yra vandenilis.Trumpas sukimosi apie ašį periodas (>10 h) reiškia , kad sritys ties pusiauju yra iškilu-

sios; pakanka trumpam žvilgtelėti pro teleskopą, jjog įsitikintume, kad

planeta labai paplokščia per ašigalius.Jupiterio pusiaujinis skesmuo lygus beveik 143 000 km, o ašigalinis nesiekia 135 000 km.Jupiteryje

dažnai matomos dėmės, bet dauguma jų greitai išnyksta.Išimtis yra

Didžioji Raudonoji Dėmė, kuri stebima daugiau kaip 300 m; kartais ji

Trumpam išnyksta, bet visada vėl atsiranda.Jupiterio atmosferos

Išoriniuose sluoksniuose gausu vandenilio ir jo junginių – amoniako ir

metano.Jupiterio centre temperatūra gali siekti 25 000 laipsnių

t.y. daug daugiau negu Žemės gelmėse.Jupiterio paviršius dujinis,gal-

būt skystas, taigi į jį nusileisti negalima.Nuskrieti iki Jupiterio prireiktų

2 metų.

Keturis didžiausius Jupitterio palydovus – Ijo, Europa, Ganimeda ir

Kalista atrado Galilėjas Galilėjus.Kiti Jupiterio palydovai yra daug ma-

žesni.Penktasis palydovas, kurį 1892 m. atrado Edvardas Barnardas,

skrieja arčiau negu Ijo; jo vidutinis nuotolis nuo Jupiterio centro yra vos 181 300 km.Jis vadinamas Amaltėja.Dar arčiau Jupiterio sskrieja

Metija ir Adrastėja.Kiti 8 maži į asteroidus panašūs Jupiterio palydovai skrieja labiau nutolę nuo planetos.

Ijo paviršius Europos paviršius Ganimedos paviršius

Planetų dydžių palyginimas pagal jų skersmenį.

SATURNAS.

Saturnas – tolimiausia iš senovės žinotų planetų, puikiai matoma plika akimi.Tiesa , iki teleskopo išradimo nebuvo galimybės pamatyti jo žiedų

Kurie yra vienas gražiausių objektų visame danguje.

Saturno vidutinis nuotolis nuo Saulės 1427 mln. km., apskriejimo periodas 29,46 metų.Jo opozicijos kartojasi kas 378 paros, taigi Saturną galima stebėti kelis mėnesius kasmet.

Saturnas yra antroji pagal dydį planeta.Jo pusiaujinis sskersmuo

120 660 km, ašigalinis – gerokai trumpesnis t.y. planeta labai

paplokščia.taip yra, visų pirma, dėl mažo vidutinio tankio, kuris ma-

žesnis negu vandens, antra, dėl spartaus sukimosi apie ašį.Sukimosi

periodas ties pusiauju 10 h 14 min , ties ašigaliais maždaug 26 min

ilgesnis.Sunku tiksliai nustatyti Saturno sukimosi periodą, kadangi

jo paviršiuje nesimato jokių ryškių darinių.Saturnas – dujų milžinas,

kurio sandas yra vandenilis.Jame šiek tiek daugiau metano ir mažiau

amoniako negu Jupiteryje.Nors Saturno masė 95 kartus didesnė negu Žemės, laisvojo kritimo pagreitis ties paviršiumi bamaž toks

pat kaip Žemėje.Pagrindinė Saturno sandaros medžiaga – vandenilis.

Pagrindinė Saturno puošmena yra jo žiedai.Du ryškius žiedus skiria

paltus tarpas, jo atradėjo Džovanio Kasinio garbei vadinamas Kasi-

nio plyšiu.Laikui bėgant pasirodydavo pranešimų apie atrastus naujus

žiedus.Saturno žiedus palankiu metu galima pamatyiti pro nedidelį

teleskopą.Žiedai yra planetos pusiaujo plokštumoje, taigi dažnai matomi kampu.

Saturno žiedai

Saturno palydovų šeimyna kitokia negu Jupiterio.Joje tik vienas paly-

Dovas Titanas yra planetos dydžio ir tik vienas Febė – panašus į as-

teroidą.Kiti palydovai yra vidutinio dydžio.

Titano paviršius

Titaną 1655 m. atrado olandų astronomas Kristijanas Heigensas.

Titanas – unikalus, nes vienintelis iš planetų palydovų turi atmosferą.

Jos pagrindinis sandas – azotas.Trys vidiniai palydovai – Atlantas,

Prometėjas ir pandora yar 40 – 100 km. Skarsmens.Epimetėjo, Jano, Mimo, Encelado, tetijos ir Dionės paviršiuje daug ledo.Iš jų didžiausi Tetija ir Dionė.Toliau už Titaną skrieja nnedidukas Hiperionas,

dar toliau – Japetas

Tetijos paviršius Rėjos paviršius Kalistos paviršius

URANAS.

Uraną įmanoma pamatyti ir plika akimi, tik nuostabu, kad iki V.Heršelioatsitiktinio atradimo jo niekas nepastebėjo.Tai palneta mil-

žinė.Jos skersmuo – 50 800 km, t.y. dukart mažesnis negu Saturno.

Uranas

Urano išoriniai sluoksniai yar dujiniai, o paviršiaus temperatūra labai

Žema.Pro teleskopą Uranas matoma kaip žalsvas skritulys.Urano

vidutinis nuotolis nuo Saulės 2870 mln. km., apskriejimo periodas 84

metai.Aplink savo ašį Uranas apsisuka per 17 h 14 min.Labai keistas

Urano sukimosi ašies pasvyris , lygus 98 , t.y. Urano ašis su statmenu į orbitos plokštumą sudaro didesnį negu 90 laipsnių kampą.

Dėl to, žiūrint iš Žemės , matoma arba kuris nors Urano ašigalis, arba pusiaujas, einantis per skritulio centrą beveik vertikaliai.Tokiomis

sąlygomis palnetos ašigaliuose naktis trunka net 21 Žemės metus.

Uranas turi 15 palydovų.Iš jų didžiausias Titanija, po jo eina Oberonas,

Umbrielis, Arielis ir Miranda.

Titanijos paviršius Oberono paviršius Arielio paviršius

NEPTŪNAS.

Neptūnas yra beveik Urano brolis; jis šiek tiek mažesnis, bet masy-

Vesnis.Neptūno sukimosi ašis nėra taip smarkiai pasvirusi į orbitos

Plokštumą, kaip Urano.

Skriejimo aplink Saulę periodas lygus 164,8 m., vidutinis nuotolis nuo

Saulės 4509 mln. km., Neptūno sukimosi apie ašį periodas, lygus 17 h 50 min.Iš visų Neptūno palidovų didžiausias yra Tritonas.Jis yra tokio pat dydžio kaip Mėnulis.

PLUTONAS.

Planeta buvo atrasta Lovelio observatorijoje (Arizona, JAV).Naujoji pplaneta,pavadinta Plutonu,pažėrė astronomams nemaža mįslių.Jos

skersmuo maždaug 2200 km; skrieja vidutiniškai 5942 mln. km nuotoliu nuo Saulės labai ištęsta ir į ekliptiką labai pasvirusia orbita

Neptūno orbitos viduje.Vieną ratą aplink Saulę Plutonas padaro per

250,3 m., apie savo ašį apsisuka per 6,4 d.1987 m. buvo atrastas Plutono palydovas Charonas, kurio skersmuo 1200 km.Jis skrieja aplink Plutoną sinchroniškai 19 100 km. nuotoliu.

Naudota literatūra :

1.Mokslo enciklopedija, Alma littera 2000 m.