Spindulių panaudojimas ir poveikis organizmui

Spindulių naudojimas medicinos srityje:

Rentgeno spinduliai buvo pradėti vartoti medicinoje 1895 m. Rentgeno spinduliai tamsina fotografinį filmą. Ši savybė panaudojama, diagnozuojant kaulų lūžius, nes spinduliai lengvai praeina per raumenis , bet ne per kaulus. Rentgeno spinduliais nustatoma auglių lokalozacija, o naudojant specialų rentgeno tyrimą – tomografiją, kompiuteriu galima nustatyti auglius smegenyse. Radioaktyvios medžiagos naudojamos stebint įvairių organų veiklą, pvz galima sužinoti kaip funkcionuoja skydinė liauka.

Gydymo įstaigų personalas, dirbantis su rentgeno spinduliais, turi laikytis griežtų apsaugos taisyklių, kad spinduliuotės dozės neviršytų nnormų, taip pat gydymo įstaigų personalas privalo stengtis, kad pacientai gautų kuo mažesnes dozes.

Labai svarbi spinduliu naudojimo sritis yra vėžinių ligų gydimas. Tokio gydymo metu dažniausiai naudojamos labai didelės spindulių dozės, tačiau spinduliai yra sutelkiami tik auglio srityje, kad kuo mažiau būtų pažeisti sveiki kūno audiniai.

Spindulių naudojimas pramonėje:

Rentgeno spinduliai ir radioaktyviųjų medžiagų spinduliuotė naudojami įvairiose pramonės šakose. Aukštos kokybės reikalaujančios konstrukcijos konstruojamos rentgeno spinduliais ir jas gaminant ir prižiūrint bei remontuojant. Panaudojimo sritys yra labai įvairios: nuo tiltų statybos iki kkompiuterių spausdinimo plokščių gamybos.

Pramonėje spinduliai plačiai naudojami skysčių lygiams nustatyti ar, pvz, popieriaus storiui kontroliuoti. Kai reikalingi absoliučiai švarūs paviršiai, pvz, lakuojant automobilius, naudojami taip pat spinduliai, pašalinant statišką krūvį. Spinduliai naudojami ir sterilizuojant medicinos vienkartines priemones. Jonizuojančioji spinduliuotė plačiai ttaikoma ir mokslo pasaulyje.

Poveikis organizmui:

Ultravioletinė spinduliuotė pagreitina odos senėjimo procesą, gali sukelti įvairių rūšių vėžines ligas. UVA spinduliai gali sukelti kataraktą. Lazerio spinduliai gali pažeisti akių tinklainę.

Kai žmogaus kūno audiniai yra apšvytinami rentgeno spinduliais ar radioaktyviosiomis medžiagomis gali būti pažeistos genetinio paveldimumo ląstelės (DNA). Tokie pažeidimai gali sukelti vėžines ligas. Didelės dozės, sunaikinančios daug kūno ląstelių, gali būti ūminės spindulinės ligos priežastis ar pažeisti gemalą.

Ūminė spindulinė liga prasideda tuomet, kai per trumpą laiką gaunama didelė apšvitos dozė. Pirmiausiai pažeidžiami raudonieji čiulpai ir organizmas tampa imlus infekciniams veiksniams. Labai didelės dozės užmuša nervų ir smegenų ląsteles, o tada jau nebėra vilties išgyventi.

Piktybiniai navikai. Liga nebūtinai pasireiškia iš karto, kartais gali praeiti keleri metai. Leukemija (kraujo vėžys) gali išsivystyti jjau po dvejų metu po to, kai organizmas buvo paveiktas spindulių.

Gemalo pažeidimai. Gemalas vystosi labai greitai ir todėl yra ypač jautrus spinduliuotei. Jei moteris nėščia, ji turi apie tai pranešti gydytojui, prieš atliekant galimus tyrimus rentgenu.