triukšmas, jo poveikis žmonių sveikatai

Triukšmas ir vibracija

Triukšmas – tai technologinis reiškinys, kurį sukelia sklindančios garso bangos. Žmogus girdi 16000 –200000 Hz dažnio garsus.Triukšmas – mechaniniai garsai, atsirandantys darbo aplinkoje dėl to, kad joje veikia žmogus ir naudojasi įvairiomis techninėmis bei kitokiomis priemonėmis. Triukšmui priskiriami bet kokie girdimi garsai.Triukšmas charakterizuojamas garso slėgiu ir garso intensyvumu.

Garso slėgis naudojamas triukšmui matuoti ir jo poveikiui žmogaus organizmui įvertinti. Žmogaus klausą veikia garso slėgis. Triukšmo fonas išreiškiamas decibelais. Jis nusakomas garso slėgių santykiu. Triukšmas gali būti nnuolatinis, kai jo garso lygis per 8 valandų darbo dieną kinta ne daugiau kaip 5 decibelai ir kintantis, kai garso lygis per darbo dieną keičiasi daugiau kaip 5 decibelai. Kintantis triukšmas dar skirstomas į:

1. vibruojantį – kai garso lygis laikui bėgant keičiasi nuolatos;

2. impulsinis – kai vienas ar daugiau garso smūgių trunka mažiau nei 1 sekundę;

3. trūkčiojantis – kai garso lygis kinta pakopomis ( virš 5 decibelų ir ilgiau nei 1 sekundę).

Triukšmas kenkia pagrindinėms fiziologinėms žmogaus funkcijoms: klausai, kraujotakai, rregėjimui, širdies darbui. Kompiuterizuotose darbo vietose yra nustatomi leistini triukšmo lygiai, dirbant aštuonių valandų darbo dieną.

Darbo vieta Leistinas triukšmo lygis dB

( ne daugiau kaip)

Kompiuterinę įrangą aptarnaujančio personalo darbo vietos. 70

Administracinio pobūdžio darbo vietos, laboratorijos, kur naudojama skaičiavimo technika ir atliekamos dažnai pasikartojančios ooperacijos.

60

Kompiuterių klasėje. 60

Konstravimo, programavimo įstaigų darbo vietos, aprūpintos kompiuteriais. 55

Taipogi numatomi ir kiti, su triukšmu bei vibracija susiję, kompiuterizuotos darbo vietos reikalavimai. Patalpoje esančių įrengimų, taip pat vėdinimo, kondicionavimo sistemų, gretimų patalpų ir lauko triukšmas neturi blaškyti dirbančiųjų dėmesio bei trukdyti bendrauti. Įranga ir aparatūra, kurią eksploatuojant kyla triukšmas bei vibracija, turi būti montuojama ant specialių pakylų su amortizuojančiomis tarpinėmis.

Triukšmo lygiai darbo vietoje, darbuotoją veikianti vibracija turi atitikti higienos normos reikalavimus.

Triukšmo poveikis sveikatai

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas vadinamas klausos nervo uždegimu – klausos neuritu arba klausos neuropatija. Žmogaus ausis yra prisitaikiusi prie 35 – 55 decibelų intensyvumo garsų.

Tačiau įvairiose situacijose žmogų gali veikti daug didesnio intensyvumo garsai, ypač triukšmas darbo aplinkoje.

Triukšmo sukeltas klausos pažeidimas dažniausiai būna llėtinis, rečiau – ūminis, kai ausį staiga paveikia labai didelio intensyvumo triukšmas – sprogimo, šaudymo ar panašūs garsai.

Kai žmogų veikia triukšmas, palyginti nedaug viršijantis leidžiamą lygį, klausa pažeidžiama pamažu, nepastebimai.

Kas silpnina klausą?

Paprastai klausos nusilpimas išryškėja po 10 – 20 metų trunkančio kasdieninio triukšmo poveikio. Tai dažniausiai esti dirbant triukšmingoje aplinkoje.

Ar greitai išsivystys klausos neuropatija priklauso nuo daugelio dalykų.

Svarbu, koks triukmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie iimpulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau.

Klausos sutrikimai gričiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesinia veiksniai. Pavyzdžiui, traktorininkų klausa dėl šios priežasties ypač stipriai pažeidžiama.

Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.

Klausos nervo pažeidimo rizika didesnė, jei žmogus turi padidėjusį kraujospūdį ar didesnį cholesterolio kiekį kraujuje, jei perdozuoja kai kuriuos vaistus.

Klausa blogėja vyresniame amžiuje ir be trukšmo poveikio. Kiekvieno vyresnio kaip 50 metų žmogaus klausa aukštiems garso dažniams sumažėja po 2 decibelus kasmet.

Kokius klausos pokyčius sukelia triukšmas?

Ilgalaikis triukšmo poveikis sukelia klausos organo kraujagyslių spazmus, nervinių receptorių medžiagų apykaitos sutrikimus.

Garsą suvokiantys nerviniai receptoriai (nervinės galūnės) išsenka, o vėliau dėl distrofinių – degeneracinių pokyčių žūva. Anksčiau nukenčia klausa aukšto (2000 – 6000 hercų) dažnio garsams. Šio sutrikimo žmogus nepastebi, nes kalbinis bendravimas vyksta gerokai žemesniame garsų dažnio diapazone.

Kalbinio dažnio garsų suvokimas nusilpsta vėliau, kai klausos receptorių pažeidimas jau toli pažengęs. Tada žmogus jau blogai girdi įprastinę pašnekovo kalbą, jį pradeda varginti ūžesys ausyse ir kiti negalavimai. Tik tada nukentėjusysis kreipiasi į ausų ligų gydytoją. Deja, tada padėti ligoniui ssunku, nes klausos receptoriai nuo triukšmo jau gerokai suardyti. Kuo daugiau žūva receptorių, tuo blogesnė klausa. Jei žmogus toliau dirba dideliame triukšme, klausa visai blogėja.

Jei tenka dirbti su didelį triukšmą generuojančiais įrengimais, neverta laukti, kol klausa nusilps. Būtina kasmet profilaktiškai tikrinti klausą. Tik tada galima nustatyti ankstyvą, dar pagydomą klausos pažeidimą. Pažeidimą nustato ausų ligų specialistai ištyrę, kaip žmogus girdi šnabždesį ir kalbą. Šnabždesys turi būti girdimas 6 metrų atstumu. Klausos tyrimas specialiais aparatatis padeda nustatyti net tokius sutrikimus, kokių ligonis dar nejaučia. Svarbiausias tyrimas yra vadinamosios audiogramos užrašymas.

Nukenčia ne tik klausa

Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą.

Labiausiai pažeidžiama nervų sistema – atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Triukšmas labai erzina, trikdo darbingumą, ypač kūrybinę veiklą, protinį darbą.

Padažnėja širdies susitraukimai, ligonis jaučia širdies plakimą ar skausmą. Padidėja kraujospūdis. Pablogėja galūnių kraujotaka.

Blogėja virškinimas, gali atsirasti gastritas ar opinė liga. Dažniau sergama kepenų ligomis.

Apsauga nuo triukšmo

Klausa išliks gera, jei aplinkoje nebus triukšmo, viršijančio leidžiamą lygį ir ausys bus saugomos nuo per didelio triukšmo į jas.

Deja, kol kas triukšmą įveikti sunku. Literatūroje rašoma, kad triukšmas vidutiniškai per metus padidėja 1 – 3 decibelais. Prognozuojama, kkad triukšmo lygis per 15 metų gali padvigubėti. Apsisaugoti nuo vis didėjančio neigiamo triukšmo poveikio – mūsų bendras tikslas.

Tyrimas

Visose kurorto lauko kavinėse, kur skamba gyva muzika ar ausį rėžiantys ritmai, ženkliai viršijamas akustinio triukšmo lygis. Tai paaiškėjo po Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo specialistų atlikto patikrinimo, rašo uostamiesčio dienraštis „Vakarų ekspresas“.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Palangos filialo specialistai triukšmo matavimus atlieka vykdydami iš savivaldybės Sveikatos fondo finansuojamą Triukšmo programą. Praėjusį ketvirtadienį patikrinimai atlikti visose Palangos ir Šventosios lauko kavinėse.

Pasak centro bendrosios higienos gydytojo Rolando Martinkaus, labiausiai akustinio triukšmo lygis viršytas nuo 22 val.

Anksčiau ši paros laiko gradacija (nuo 22 iki 6 val.) apskritai nebuvo išskirta, todėl linksmintis lauko kavinėse skambant „gyvai“ muzikai neviršijant akustinio triukšmo lygio buvo įmanoma. Žinant, jog 22 val. kurorte prasideda pats linksmybių įkarštis, pernai patvirtinta ir verslininkams nemažai problemų sukėlusi nauja higienos norma yra nelogiška.

Ketvirtadienį atlikto patikrinimo metu nuo 21 iki 22 val. ekvivalentinis triukšmo lygis buvo viršytas visose kavinėse. Nuo 18 iki 22 val. jis negali siekti daugiau nei 70, tačiau triukšmometras užfiksavo 85 decibelus, o bandant išmatuoti ekvivalentinį garso lygį prie „Boogy Woogy“ restorano įrengto lauko baro nuo ausį

rėžiančių bosų net buvo užblokuotas triukšmometras.

Nuo 22 iki 6 val. didžiausias ekvivalentinis triukšmo lygis gali būti tik 45 decibelai, tačiau jis visose kavinėse jis buvo viršytas net kelis kartus. Būtent šis laiko tarpas, kai privaloma laikytis nustatytų akustinio triukšmo normų, ir yra didžiausias galvos skausmas verslininkams – nepaisant šių normų gresia įspėjimas arba bauda iki 2 tūkst. litų.

Kurorto verslininkai vieningai tvirtina, jog nauja higienos norma prieštarauja realybei. J.Basanavičiaus gatvėje esančios kavinės „Lašas“ šeimininkė Birutė Želvienė teigė aapie išskirtą naują paros laiko gradaciją girdinti pirmą kartą. Verslininkės nuomone, po 22 val. skambant „gyvai“ muzikai neviršyti 45 decibelų yra neįmanoma, nes vien gatvėje sklindantis triukšmas siekia 60 decibelų. Palangiškė tikino, jog šį klausimą būtina apsvarstyti su Viešbučių ir restoranų asociacijos nariais.

R.Martinkus teigė, jog pernai centras kreipėsi į Savivaldybę prašydamas pasekti kitų šalies miestų pavyzdžiu, kuriuose linksmybės leidžiamos iki tam tikros valandos, tačiau atsakymo nesulaukė iki šiol.

„Palanga yra savitas kampelis, todėl 22 valandą baigti linksmybes yra šiek ttiek per anksti. Tegul valdžia nustato laiką, iki kada būtų galima groti „gyvai“. Tai galėtų būti 23 ar 23.30 valanda. Tokiu atveju mes nebebūtumėm atpirkimo ožiai, o tvarką mieste užtikrintų policijos pareigūnai“, – kalbėjo gydytojas.

Nors kitose šalyse jau sseniai galioja įstatymai, kurie reguliuoja triukšmą, Lietuvoje tik dabar parengtas Triukšmo valdymo įstatymo projektas, pažabosiantis triukšmadarius. Sveikatos apsaugos ministerijos žiniomis, kasmet 10-15 proc. padaugėja gyventojų, nepatenkintų ramybės drumstimu, skundų.

Dažniausiai skundžiamasi pernelyg garsia muzika, gyvūnų, statybų, transporto priemonių keliamu triukšmu. Pasitaiko ir tokių gyventojų, kurie skundžiasi kaimynų veikiančiu šaldytuvu.

Naujasis įstatymas turėtų nustatyti aplinkos triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, reglamentuoti piliečių teises bei pareigas saugoti visuomenės sveikatą ir aplinką nuo triukšmo poveikio.