ultravioletiniai spinduliai

Elektromagnetinio lauko (susijusių elektrinio ir magnetinio laukų) virpesiai, sklindantys erdvėje šviesos greičiu (299 792.458 km/s) pagal bangos ilgį skirstomi į diapazonus: radijo bangas, submilimetrines bangas, infraraudonuosius spindulius, regimąją šviesą, ultravioletinius, rentgeno, gama spindulius

6.10

Ultravioletiniai spinduliai

Ultravioletiniai spinduliai yra biologiškai aktyviausi Saulės spektro spinduliai. Tai – didelės energijos saulės spektro spindulių ruožas, pasižymintis stipriu poveikiu. (Šie spinduliai yra už violetinės spektro srities).

Daugelis šviesai skaidrių medžiagų nepraleidžia arba blogai praleidžia UV spindulius. Šie spinduliai yra nematomi. Jų bangos ilgis 3-380nm. Viršutiniai atmosferos sluoksniai nne visiškai sugeria UV spindulius, todėl aukštai kalnuose, kur yra sniego, negalima būti ilgesnį laiką be tamsių akinių ir be rūbų. Stiklas labai sugeria UV spindulius, todėl net regimai šviesai sklaidaus stiklo akiniai apsaugo akis nuo jų poveikio. Laidus UV spinduliams yra kvarcinis stiklas, išlydytas iš gryno kvarcinio smėlio, o techninis UV spindulių šaltinis – kvarcinė lempa

UV spindulių nauda:

• skatina medžiagų apytaką ir vitamino D gamybą,

• grūdina organizmą,

• suteikia odai estetiškai patrauklų rudą atspalvį,

• naikina kai kurias bakterijas ir virusus, dėl ko yyra taikomi kai kurios ligoms gydyti.

UV spindulių žala:

• jie jonizuoja orą,

• sukelia kai kurių medžiagų švytėjimą,

• stipriai ardo akies tinklainę,

• dideli jų kiekiai skatina odos vėžio atsiradimą,

• gali sukelti saulės smūgį.

Yra manoma, kad jie silpnina imuninę organizmo sistemą ir atsparumą infekcinėms ligoms.

Ultravioletiniai sspinduliai sukelia kai kurių cheminių medžiagų švytėjimą arba fluorescenciją. Motociklininkų drabužiai nudažyti švytinčiais dažais, todėl jie aiškiai matyti tamsoje.

15psl

Dėl cheminio poveikio UV spinduliai taikomi seniems paveikslams restauruoti, jie taip pat praverčia ieškant slaptų užrašų.

Stratosferoje esantis ozonas sudaro sluoksnį, vadinamą ozono skydu, kuris sugeria didumą kenksmingųjų UV spindulių, todėl jie iki Žemės nebeprasiskverbia.

Žvelgiant į gyvybės raidą Žemėje, paminėtina, kad susidaręs ozono sluoksnis parengė sąlygas gyvybei iš vandens persikelti į sausumą. Jei šio sluoksnio nebūtų, UV spinduliavimas organizmus sausumoje veiktų daug stipriau nei vandenyje.

UV spinduliavimas stabdo medžių ir žemės ūkio augalų augimą, žudo planktoną, o nuo to priklauso gyvybė vandenynuose. Jeigu nebūtų pakankamo ozono sluoksnio, grėstų pavojus mūsų sveikatai, o žemdirbiai negalėtų užauginti gero derliaus. UV spinduliai gali sukelti mmutacijas, odos vėžį, kataraktą.

Todėl pastaraisiais metais labai susirūpinta vis plonėjančiu ozono sluoksniu. 9 dešimtmetyje paaiškėjo, kad ozono sluoksnis visoje planetoje suplonėjo, o per dešimtąjį dešimtmetį virš Antarkties pavasariais suplonėja net 40-50%. Tokie ozono sluoksnio suplonėjimai vadinami ozono skylėmis.

Ozono sluoksnio matuokliai rodo, kad ir virš Arkties yra ozono skylė, taigi tokios skylės gali susidaryti ir kitose platumose, kur gyvena gana daug žmonių. Ar tokios skylės susidarys, priklauso nuo vyraujančių vėjų, kitų oro sąlygų bei nuo atmosferoje pakibusių dalelių sudėties. <

Nykstant ozono sluoksniui, dramatiškai išaugo UV iki 325nm kiekis, pasiekiantis mus. Tai rodo, kad reikia dar labiau rūpintis apsauga nuo saulės spindulių.

Kai kuriose natūraliose sąlygose ultravioletinių spindulių dozė yra didesnė dėl atspindžių. Tada žmogų pasiekia ne tik UV spinduliai, krentantys iš viršaus, bet ir atspindėti nuo smėlio, vandens, kelio, sniego. Ypač tas pavojus padidėja saulėkaitoje, paplūdimyje, kalnuose, pajūryje. Smėlis papildomai atspindi ir padidina UV dozę 10%, vanduo 20%, sniegas 80%.

Jungtinių Tautų Aplinkos apsaugos programos ataskaitoje nurodoma, kad ozono sluoksniui suplonėjus 10%, susirgimų katarakta ir odos vėžiu turėtų padaugėti 26%. Tai reiškia, kad kasmet visame pasaulyje dėl to papildomai susirgtų katarakta 1,75 mln. gyventojų, odos vėžiu – 300 000. Ultravioletiniai spinduliai sudaro 5% mus pasiekiančios saulės šviesos. 10% mus pasiekiančių UV spindulių sudaro UV B ir 90% UV A.

UV B skatina kataraktos vystymąsi, o UV A – tinklainės pakenkimus. Pastebima, kad katarakta serga vis jaunesni žmonės.

Po kataraktos operacijos žmonės tampa dar jautresni UV spinduliams, nes nebėra lęšiuko, kaip natūralaus apsauginio barjero. Žiauriausias iš visų – tai saulė. Ultravioletiniai spinduliai išdžiovina ir apdegina odą, sukelia jos uždegimą, skatina raukšlių atsiradimą, netgi odos vėžį. Šie „nuodingi“ spinduliai prasiskverbia giliai į dermį, suardydami jame esantį kolageną ir elastiną – pagrindinius elementus, padedančius iišlaikyti odą stangrią. UVA spinduliai drauge su aplinkos užteršimu, rūkymu ir kupinu įtampos gyvenimo būdu – tikras garantas 25-metei atrodyti 10-čia metų vyresnei!

Saulės spektro biologiškai aktyviausi yra ultravioletiniai spinduliai, kurie skirstomi į:

A grupės (400-300nm ilgio) spinduliai skatina pigmento melanino gaminimą odoje. Jie nesukelia raudonės, kuri saugo organizmo gilau esančius audinius nuo žalojančio spindulių poveikio.

B grupės (320-280nm ilgio) spinduliai sukelia odos raudonę, aktyvina biosteroidų veiklą, storėja odos raginis sluoksnis, nes viršutiniuose odos sluoksniuose irsta ir denatūruojasi baltymai. Tai apsaugine organizmo reakcija. Jei saules spindulių ekspozicija ilga ir intensyvi – prasideda uždegimo reakcija, galimi odos I-II nudegimai, būdingas bakteriocidinis poveikis. Be to, ši saulės ultravioletinė radiacija yra svarbi gaminant antirachitinį vitaminą D, tai itin svarbu vaikams.

C grupes (mažiau nei 280nm lygio) spinduliai yra sulaikomi atmosferoje ozono sluoksnių. Tačiau didėjant atmosferos oro taršai šis ozono skydas tampa nepakankamai efektyvus, o susidariusios “ozono skylės” sudaro intensyvios radiacijos galimybes, kurios gali sukelti odos vėžį.

Ilgiau būnant saulėje (esant giedram orui) dera pridengti galva, nes jos spinduliai gali įšildyti giliau esančius galvos audinius, dėl to plečiasi smegenų dangalų kraujagyslės ir didėja kraujo spaudimas galvos kraujagyslėse (intrakranijinis spaudimas). Tai gali sukelti saulės smūgi – sąmonės pritemimą, galvos skausmus, svaigimą ir pan. Teikiant pagalba – bbūtina nutraukti saulės radiacijos galimybę, atvėsinti galvą, nukentėjusįjį pasodinti (kad gerėtų kraujotaka).