Plungės rajono analizė
PLUNGĖS RAJONO ANALIZĖ
Plungė yra įsikūrusi šalies šiaurės vakaruose, Telšių apskrityje. Teritorijoje vyrauja kalvotas reljefas, kurį formuoja Vakarų Žemaičių plynaukštė ir Žemaičių aukštuma. Vaizdingais slėniais teka Minija su intakais Sausdravu, Babrungu, Mišupe, Karkluoja. Tarpukalviuose mėlynai spindi ežerai ežerėliai. Didžiausi jų Platelių (1210 ha), Ilgio, Beržoro, Iešnalio, Alsėdžių. Didžiausi miškai Plokštinės-Stirbaičių, Milašaičių. Penkiolika kilometrų į šiaurę nuo Plungės prasideda šalyje ir už jos ribų gerai žinomas Žemaitijos nacionalinis parkas, apimantis ir Platelių ežerą. Rajone yra Aukštojo tyro ir Reiskių tyro geomorfologiniai, Gandingos, MMinijos pralaužos ir Ruškio kraštovaizdžio draustiniai. Žemės ūkio naudmenos sudaro 50,9 % visos savivaldybės teritorijos, miškai – 34,6 %, keliai – 1,7 %, užstatyta teritorija – 2 %, vandenys – 3,2 %, kita žemė – 7,6 %.
Plungės rajone yra vienas miestas – Plungė – rajono administracinis centras, ir 4 miesteliai – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai ir Žemaičių Kalvarija. Plungė yra patogių automobilių kelių ir geležinkelio sankirtoje, abipus Babrungo upės. Nuo XIV iki XVI a. antros pusės Plungė buvo eilinė gyvenvietė, 1567 mm. ji paminėta kaip miestelis, o 1792 m. gavo Magdeburgo miesto teises. Didelę įtaką kuriantis miestui padarė jį valdę grafai Zubovai ir kunigaikščiai Oginskiai. Išlikę Oginskių dvaro rūmai ir parkas – vieni gražiausių Lietuvoje. Juose kunigaikštis apie 1875 m. įkūrė vvieną pirmųjų Lietuvos muzikos mokyklų, kurioje mokėsi ir M. K. Čiurlionis. XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje dvare buvo rengiamos žemės ūkio parodos.
Plungėje plėtojama lengvoji (ypač lininių audinių), maisto pramonė. Tai svarbus turizmo, žemės ir miškų ūkio rajonas. Didžiausias Plungės rajono turtas – nuostabūs gamtovaizdžiai ir ežerai. Unikaliausia saugotina rajono teritorija yra Žemaitijos nacionalinis parkas, kurio didžioji dalis yra būtent Plungės rajone. Lankytojus stebina Mingėlos ąžuolas prie Plungės–Kulių kelio, Perkūno ąžuolas Plungės parke ir Raganos uosis Platelių parke. Plungės rajoną garsina Plungės, Rietavo, Šateikių ir Platelių parkai. Jie pasižymi reta augalija, unikaliu išplanavimu, įdomia istorija. Rajone gausu archeologijos paminklų – Šarnelės akmens amžiaus stovykla, Gandingos, Gintališkės, Lapaičių, Pūčkorių piliakalniai, Platelių piliavietė ir kt. Alsėdžių ir Žemaitijos Kalvarijos miesteliai su istoriškai ssusiformavusiu gatvių tinklu, aikštėmis, erdvinėmis kompozicijomis saugomi kaip urbanistikos paminklai. Ypatingai svarbus katalikams Žemaičių Kalvarijos miestelis, garsus savo liepos mėnesio atlaidais ir piligrimyste. XVI a. čia buvo pastatyta Švč. M. Marijos Apsilankymo Bazilika ir 19 Kristaus kryžiaus kelio stočių. Įdomią istorinę praeitį ir didelę architektūrinę vertę turi Plungės bei Šateikių buvusių dvaro pastatų ansambliai ir parkai.
Meninė, edukacinė bei sociokultūrinė veikla, leidžianti bendruomenės nariams tenkinti savo poreikius bei užtikrinanti rajono kultūrinį savitumą ir daranti jį patrauklų ne tik kultūrine, bet iir ekonomine prasme, plėtojama Žemaičių dailės muziejuje, viešojoje bibliotekoje veikla ir kultūros centruose.
1. Užduotis. Analizė visos privačios ir asmenų žemės ploto pagal naudmenas.
1.1. Privati žemė
Didžiausią dalį privačios žemės pagal naudmenas sudaro ariamoji žemė – 60%, toliau seka miškai – 24%, kita žemė bei pievos ir ganyklos pasiskirstę po 6%, užstatyta teritorija – 2%, o vandenys ir sodai apie 1%, mažiausia dalis lieka keliams.
Fizinių ir juridinių asmenų žemės
Palyginę fizinių ir juridinių asmenų žemes, matome, kad fizinių asmenų turima žemė didesnė nei juridinių. Didžiausi turimi plotai fizinių asmenų yra ariamoji žemė, pievos ir ganyklos, miškas bei kita žemė. Tuo tarpu juridinių asmenų žemė turi daugiausiai ariamosios žemės, kiek mažiau miško.
1.2. Privati žemės ūkio paskirties žemė
Kaip matosi iš diagramos, privačios žemės ūkio paskirties žemėje didžiausią dalį užima ariama žemė – 72%, miškas apima 12%, kita žemė, pievos ir natūralios ganyklos pasiskirstę po 7%, užstatyta teritorija ir vandenys apytiksliai apie 1%, ir mažiausia dalis sodų ir kelių užimama žemė.
Fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemė
Palyginę fizinių ir juridinių asmenų žemės ūkio paskirties žemes matome, kad daugiausia žemės turi fiziniai asmenys. Kurioje didžiausią dalį užima ariamoji žemė 43870,82 ha, miškas 7375,25 ha, pievos ir ganyklos 4004,59 ha ir kita žemė 4137,23 ha. Sodai, keliai, užstatyta tteritorija bei vandenys užima nedidelė dalį bendros fizinių asmenų žemės dalį. Juridinių asmenų žemė kur kas mažesnė, čia didžiausią dalį lyginant su fizinių asmenų žeme užima ariamoji žemė 662,63 ha, likusi naudojama žemė užima labai mažą dalį visos naudojamos žemės, mažiausia išskirta žemė – keliai 0,87 ha.
Sodininkų bendrijų narių žemė žemės ūkio paskirties žemėje
Sodininkų bendrijų narių žemė žemės ūkio paskirties žemėje didžiausia dalį užima sodai – 118,24 ha, taip pat užstatyta teritorija – 1,51 ha, tik labai mažą dalį sudaro ariamoji žemė, pievos ir natūralios ganyklos, vandenys ir kita žemė.
1.3. Privati miškų ūkio paskirties žemė
Privačios miškų ūkio paskirties žemėje didžiausią dalį užima miškas – 29871,59 ha, sekančioje vietoje kita žemė – 1667,84 ha. Keliai ir vandenys užima trečią vietą 185,94 – 194,6 ha. Ir nesiekia 100 ha ariamoji žemė, pievos ir natūralios ganyklos, sodai bei užstatyta teritorija.
Fizinių ir juridinių asmenų privati miškų ūkio paskirties žemė
Lyginant fizinių ir juridinių asmenų turimas žemes, matome, kad fiziniai asmenys turi daugiau žemės nei pastarieji. Didžiąją dalį sudaro miškas – 10317,09 ha, mažiau kita žemė – 446,46 ha, ir 100 ha nesiekiančios ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, keliai bei vandenys. Tuo tarpu juridinių asmenų žemė didžiausią dalį užima taip pat miškas – 2247,3 ha. Ariama žemė, pievos ir natūralios ganyklos, keliai, vandenys ir kita žemė užima nežymų plotą. Tačiau užstatytos teritorijos ir sodų juridiniai asmenys neturi.
1.4. Privati vandens ūkio paskirties žemė
Privačios vandens ūkio paskirties žemėje pagal žemės naudmenas tėra tik pievos ir natūralios ganyklos kurias sudaro – 0,01ha, vandenys – 4,9ha ir kita žemė kurią sudaro 0,44ha, ir visa tai priklauso fizinių asmenų grupei. Juridiniai asmenys vandens ūkio paskirties žemių neturi. Taigi, Plungės rajone mažiausią dalį sudaro vandens ūkio paskirties žemė.
1.5. Privati koncervacinės paskirties žemė
Privačios koncervacinės paskirties žemės Plungės rajone nėra.
1.6. Privati kitos paskirties žemė
Privačios kitos paskirties žemėje daugiausiai vyrauja užstatyta teritorija – 40%, kiek mažiau miškas – 31%, sodai – 18%. Iki 4% užima kita žemė, pievos ir natūralios ganyklos,vandenys, keliai. Mažiausią plotą užima miškas.
Fizinių ir juridinių asmenų kitos paskirties žemė
Palyginus fizinių ir juridinių asmenų turimas žemės, matome, kad fizinių asmenų grupė kitos paskirties žemės turi kurkas daugiau. Pastarųjų didžiausią plotą užima užstatyta teritorija – 711,09ha, kiek mažiau ariamoji žemė – 548,81ha, taip pat sodai – 329,14ha. Pievos ir natūralios ganyklos, miškas, keliai, vandenys ir kita žemė apytiksliai nesiekia 100ha. Juridinių asmenų žemėje didžiausią plotą užima taip pat užstatyta teritorija – 40,9ha, kiek mažiau ariamoji žemė – 19,62ha. Sodai, pievos
ir natūralios ganyklos, miškas, keliai, vandenys bei kita žemė, kaip ir fizinių asmenų apytiksliai nesiekia 100ha.
Analizės metu nustatėme, kad visos privačios paskirties žemėje didžiausią dalį pagal žemės naudmenas užima ariamoji žemė, miškai ir užstatyta teritorija. O taip pat, kad fiziniai asmenys turi žymiai daugiau žemės plotų nei juridiniai asmenys.
2. Užduotis. Analizė žemės paskirties pagal privačios ir asmenų bendrą žemės plotą, savininkų ir sklypų skaičių.
2.1. Žemės analizė pagal privačios ir asmenų bendrą žemės plotą
Visos privačios žemės didžiausią plotą sudaro žemės ūkio ppaskirites žemės – 83%, kiek mažiau miškų ūkio paskirties žemė – 15% ir nedidelę dalį apie 2% kitos paskirites žemė. Vandens ūkio paskirties žemė užima visai mažą dalį.
Fizinių asmenų turima žemė, ha
Didžiausias fizinių asmenų turimas plotas yra žemės ūkio paskirties žemė – 60857,84 ha, kiek mažiau miškų ūkio paskirties žemės – 10915,57 ha. Toliau seka kitos paskirties žemės plotai – 1785,77 ha, nežymi dalis sodininkų bendrijų plotas – 120,15 ha ir tik 5,35 ha vandens ūkio paskirties.
Juridinių asmenų turimi žžemės plotai, ha
Juridinių asmenų žemės plotai tėra tik kelių paskirčių. Didžiausią dalį užima žemės ūkio paskirties žemės plotai – 922,99 ha, kiek mažiau miškų ūkio paskirties žemės plotas – 253,58 ha, ir tik 80,07 ha – kitos paskirties žemės.
2.2. Palyginti žžemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų bendrą žemės savininkų skaičių
Visos privačios žemės
Visos privačios žemės savininkų skaičius didžiausias yra žemės ūkio paskirites žemės turėtojų, kuris siekia 11 565 asmenų. Kiek mažiau kitos paskirties turėtojų – 7091 asmenys. Miškų ūkio paskirites turėtojų – 2648, ir tik vienam asmeniui priklauso vandens ūkio paskirties žemė.
Fizinių žemės savininkų skaičius
Fizinių žemės savininkų didžiausias skaičius yra žemės ūkio paskirties žemių – 9867 savininkai. Mažiau kitos paskirites savininkų – 6997 asmenys, toliau miškų ūkio paskirties žemės turėtojų – 2621, sodininkų bendrijų žemių – 1634 turėtojų, ir tik vienas vandens ūkio paskirties savininkas.
Juridinių žemės savininkų skaičius
Juridinių žemės savininkų didžiausias skaičius siekia 94 kitos paskirites žemės, mažiau žemės ūkio paskirites turėtojų – 64, ir tik 27 miškų ūūkio paskirties savininkų.
2.3. Palyginti žemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų bendrą žemės sklypų skaičių
Privati žemė
Matome privačios žemės sklypus pagal skaičių diagramą. Kurioje didžiausią dalį užima žemės ūkio paskirties žemės sklypai – 22 000. Kiek mažiau kitos paskirites sklypų – 6393, ir 3409 miškų ūkio paskirties sklypų. Ir tik vienas sklypas vandens ūkio paskirties.
Fizinių asmenų žemės sklypų skaičius
Fizinių asmenų turimų žemės sklypų didžiausias skaičius yra žemės ūkio paskirties 20 044 vienetai. Kiek mažiau kitos paskirties sklypų – 6227 iir 3357 – miškų ūkio paskirites sklypai, sodininkų bendrijų sklypai – 1822, ir tik vienas vandens ūkio paskirites žemės sklypas.
Juridinių asmenų žemės sklypų skaičius
Didžiausią juridinių asmenų sklypų skaičių sudaro kitos paskirties žemės sklypai – 166, kiek mažiau žemės ūkio paskirties sklypų – 134, ir tik 52 miškų ūkio paskirties sklypai.
Taigi, kaip matome diagramose, palygine visos privačios žemės sklypų skaičių, kuriame didžiausia dalis yra žemės ūkio paskirties sklypai. Šių sklypų daugiausiai turi fiziniai asmenys, o tuo tarpu juridiniai asmenys daigiausiai turi kitos paskirites sklypų. Mažiausias dalisužima vienas fizinis asmuo kuris turi tik vieną vandens ūkio paskirties sklypą, o juridinių asmenų tarpe mažiausiai – miškų ūkio paskirties sklypai.
3. Užduotis. Analizė žemės paskirties pagal vienam savininkui tenkančių žemės sklypų, žemės sklypo ploto ir pagal vieno sklypo plotą.
3.1. Žemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų vienam savininkui tenkančių žemės sklypų skaičių:
Visos privačios žemės
Kaip matosi diagramoje, daugiausiai vienam savininkui tenka kitos paskirties ir vandens ūkio paskirties žemės sklypų – 1,11 – 1,00. Tačiau, kaip matosi diagramoje, tik pusė atitenka miškų ūkio ir žemės ūkio paskirčių žemės sklypų.
Fizinių asmenų
Pateiktoje diagramoje matome, kad fiziniams asmenims apytiksliai vienodai atitenka vandens ūkio, kitos paskirties ir sodininkų bendrijų paskirties žemės sklypų – 0,90 – 1,12. Nedaug atsilieka ir miškų ūūkio paskirties žemių sklypai – 0,78, tačiau žemės ūkio paskirites sklypai užima mažiausią dalį – 0,49.
Juridinių asmenų
Analizuojant juridiniams asmenims priklausiančius žemės sklypus apytiksliai apie pusę priklauso tiek miškų ūkio tiek kitos paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų 0,48- 0,57. Tačiau, vandens ūkio paskirties žemių juridiniai asmenys neturi.
Taigi, palygine kiek tenka vienam asmeniui žemės sklypų, visoje privačioje žemėje dominuoja kitos paskirties ir vandens ūkio paskirties žemė. Fiziniams asmenims atitenka daugiausiai kitos paskirties ir vandens ūkio paskirties žemių, o juridiniams asmenims apyligiai tiek miškų ūkio tiek kitos paskirties ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų.
3.2 Palyginti žemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų vienam savininkui tenkančių žemės sklypo ploto:
Visos privačios žemės
Pateiktoje diagramoje, visos privačios žemės savininkų žemės sklypo plotas vienam asmeniui didžiausias tiek vandens ūkio paskirtes žemės tiek žemės ūkio paskirties – 5,35ha. Kiek mažiau miškų ūkio paskirties žemės – 4,22ha. Tačiau mažiausią dalis atitenka kitos paskirties – 0,26ha.
Fizinių asmenų
Analizuojant vienam fiziniui asmeniui priklausantį žemės sklypo plotą matome, kad didžiausias sklypo plotas – 5,35ha tai žemės ūkio paskirites žemė. Neatsilieka ir vandens ūkio paskirties žemė – 5,35ha. Panašus plotas laikosi miškų ūkio paskirties. Tačiau sodininkų bendrijų ir kitos paskirties žemės sklypų plotas yra nežymus 0,07-0,26ha.
Juridinių asmenų
Juridinių asmenų analizė kkur kas paprastesnė, nes šioje dalyje analizė susideda iš trijų dalių. Pirmiausia tai, kad didžiausias juridinių asmenų turimas plotas žemės ūkio, kuris užima – 14,42ha, nedaug atsilieka miškų ūkio paskirites žemė – 9,39ha ir nežymią dalį užima kitos paskirties žemės plotas – 0,48ha. Kadangi, vandens ūkio paskirties žemių šie neturi, tai pats mažiausias turimas juridinių asmenų sklypo plotas.
Išanalizavę kiek tenka vienam savininkui žemės sklypo ploto iš visos privačios žemės, matome kad daugiausiai tai siekia vandens ūkio paskirties žemės, o mažiausiai kitos paskirties. Kadangi fiziniai asmenys dominuoja daugiausiai turimais žemės plotais tai vandens ūkio paskirties didžiausias žemės plotas priklauso jiems. Tuo tarpu juridiniams asmenims didžiausia dalis priklauso žemės ūkio paskirčiai.
3.3 Palyginti žemės paskirtis pagal visos registruotos privačios ir asmenų vienam sklypui tenkančio žemės sklypo ploto:
Visos privačios žemės
Analizuojant visos privačios žemės vienam sklypui tenkančio žemės sklypo plotą, matosi akivaizdus vandens ūkio paskirties žemės didžiausias plotas – 5,35ha. Tai didžiausias turimas sklypo plotas. Perpus mažiau miškų ūkio paskirties – 3,28ha, taip pat nedaug skiriasi žemės ūkio paskirties plotas – 2,81ha. Ir mažiausią dalį užima kitos paskirties plotas – 0,29ha.
Fizinių asmenų
Fizininų asmenų vienam sklypui tenkančio žemės sklypo plotas, kaip matosi diagramoje, didžiausias yra 5,35ha. Perpus mažesnis žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties
plotai – 3,04 – 3,25ha. Sodininkų bendrijų ir kitos paskirties žemės plotas užima nežymią dalį 0,07-0,29ha.
Juridinių asmenų
Analizuojami trijų žemės paskirčių plotai. Juridinių asmenų didžiausią ploto dalį užima žemės ūkio paskirties plotas – 6,89ha. Kiek mažiau miškų ūkio paskirties – 4,88ha ir visai nežymi ir pats mažiausias juridinių asmenų turimas plotas – 0,48ha kitos paskirties žemės.
Taigi, kaip matome iš pateiktų diagramų daugiausiai vienam sklypui tenka vandens ūkio paskirites žemės, kuris priklauso fiziniams asmenims, ir mažiausias sklypo plotas sodininkų bendrijų ir kitos ppaskirties žemių. Pastaroji priklauso juridiniams asmenims.
Išvados
• Analizės metu nustatėme, kad Plungės rajone pagal žemės naudmenas daugiausiai dominuoja ariamoji žemė, miškai ir užstatyta teritorija.
• Taigi, kaip matome diagramose, visos privačios žemės didžiausias plotas yra žemės ūkio paskirties žemės plotai, o minimalus plotas atlieka tik vandens ūkio žemei.
• Plungės rajone, fiziniai asmenys lenkia juridinius asmenis turima žeme, sklypų skaičiumi, bei plotu.
• Duomenų susijusių su koncervacinės paskirites žeme nėra.
