10 pasvalio rekordu

Pasvalio rajono geografiniai rekordai

PETRAIČIŲ AKMUO yra Daujėnų seniūnijoje, Petraičių vienkiemyje. Jo matmenys – 4,5x3x2,5 m. Akmuo atvilktas iš melioruojamų laukų, rudas su pilku atspalviu, skyla plokštelėmis. 1987 m. akmuo paskelbtas valstybinės reikšmės geologiniu gamtos paminklu.

BANIONIŲ AKMUO yra Pumpėnų seniūnijoje, netoli Vilkiškių kaimo. Spėjama, kad šis akmuo galėtų būti vienas didžiausių Lietuvoje, didesnis net už garsųjį Puntuką. Akmenį buvo bandyta iškasti ir išvilkti, tačiau to padaryti nepavykus, jis liko gulėti kur gulėjęs. Iškastoje duobėje susirinko vanduo, paslėpdamas akmenį. Šiuo metu matoma ttik iš vandens kyšanti viršūnė.

SKALIŲ KALNAS (dolomitinė atodanga) yra Joniškėlio seniūnijoje, Stipinų kaime, dešiniajame Mūšos krante. Dolomitas dar vadinamas uola (Žagarėje), kalkėmis, kalkakmeniu, klintimis, taip pat skala – dėl to ir gavo Skalių kalno vardą. Stačiu šlaitu atodanga sminga į upę, rytuose pamažu nusileidžia į slėnio terasą, vakaruose – į kelių šimtų metrų ilgio ir 7 m aukščio statų šlaitą, apaugusį žole ir krūmais. Skalių kalno dolomitas susidarė maždaug prieš 350 mln. Metų jūros durne iš ištirpusių karbonatinių nuosėdų.

JONIŠKĖLIO PARKAS –– vienas seniausių, kurio įkūrimu rūpinosi dvarininkai Karpiai. 34,1 ha užimantis parkas įdomus savo išplanavimu: keliai ir takai išvedžioti ne parko centrinėje dalyje, o jo pakraščiuose. Per parką tekanti Mažupė skiria jį į dvi maždaug lygias dalis, kurios praeityje būdavusios ssujungtos lengvais arkiniais tilteliais, skirtais pėstiesiems. Tai senųjų medžių parkas.

PASVALIO PARKAS – daugiau nei dvigubai didesnis už Joniškėlio parką. 1923 metais pradėtas kurti, toliau vis plėstas, o dabar jau per 70 ha užimantis parkas yra pietvakariniame pakraštyje. 1986 – 1988 metais kūribingieji šio krašto tautodailininkai jį labai paįvairino ąžuolinių skulptūrų grupėmis tautosakine, mitologine tematika.

EUROPINIS MAUMEDIS esantis Dagilynės parke (Krinčino seniūnija) yra 35 m aukščio ir 0,9 m plošio.

VYTAUTO ĄŽUOLAS esantis Pasvalio parke yra 80 cm skersmens.

BALTASIS (BARKLAINIŲ) MINERALINIS ŠALTINIS yra Daujėnų seniūnijoje, Berklainių kaime. Šaltinis trykšta Orijos upelio kairiajame krante. Upelio dugno akmenėliai ir pakraščių žolė tokia balta, kad Šaltinis vadinamas Baltuoju. Šaltinio vanduo skaidrus, bespalvis, turi aštrų sieros vandenilio kvapą, neskanus, nes jame daug sulfatų (gipso) ir kitų ccheminių junginių. 1985 m. šaltinis paskelbtas gamtos paminklu.

ŽALSVASIS ŠALTINIS yra Pasvalyje, kairiajame Lėvens krante, beveik už puskilometrio nuo Svalios žiočių. Šaltinio skersmuo – apie 5 m, o ties vandens paviršiumi – 4 m. Jis atsirado ištirpus gipso klodams. Įdomus jis ir tuo, kad ištryško smegduobėje. Be to, jis yra didžiausias Pasvalio rajone. Debitas yra 8 – 12 l/s. 1985 m. šaltinis paskelbtas gamtos paminklu.

ĄŽUOLPAMŪŠĖS PILIAKALNIS yra už 1,2 km į šiaurės vakarus nuo kelių Pasvalys – Biržai ir Pasvalys – RRyga susikirtimo. Jis yra ir dviejų upių santakoje: iš šiaurės juosiamas Tatulos, o iš pietvakarių – Ūgės upelio. Piliakalnio viršuje – trikampė aikštelė, pylimo ilgis – apie 45 m.