7 dienu marsrutas po Svedija

TURINYS

Įvadas 2

Bendra informacija apie Švediją 3

I Kainos 5

Gantos resursai 6

I Klimatas 6

II Vidaus vandenys 6

III Kraštovaizdis, iškasenos 7

IV Istorinė praeitis 8

V Valdymas 8

Kelionės organizavimas 9

I Lėktuvu 9

II Autobusu 9

III Privatūs pervežimai 9

IV Keltų linijos 9

V Apgyvendinimas 10

Siūloma ekskursija 11

Lankytinos vietos 14

I Stokholmas 14

II Jončiopingas 15

III Gioteborgas 15

IV Pagrindinės šventės 16

V Geriausias laikas aplankyti Švediją 16

Kas Švediją išskiria iš kitų ES šalių 17

Ar žinote, kad 17

Kas siejama su švedais 18

Išvados 19

Literatūros sąrašas

ĮVADAS

Pasaulyje nėra vietos, kurios neverta aplankyti. Juk kiekvienas miestas, kaip ir kiekvienas žmogus, turi savo veidą. Tačiau kai kurios vietovės vvertos ypatingo dėmesio.

Kiekvienas iš mūsų įvairių tautų atžvilgiu turime susikūrę vienokius ar kitokius stereotipus, pagal kuriuos esame įpratę šioms tautoms atstovaujančius žmones. Bet nepamirškime, kad šiame pasaulyje vis greitėjančiu tempu, neišvengiamai keičiasi ir žmonės, ir vienai ar kitai tautybei buvę būdingi bruožai. Nuotraukos padės jums susidaryti teisingą ir aiškų vaizdą apie Stokholmą.

Stokholmas yra miestas, pilnas istorijos ir prieštaravimų. Švedijos sostinėje siūloma geriausia iš to, kas geriausia. Kiekviename gatvės kampe rasite ką nors kiekvienam skoniui. Čia visada yra kas veikti ir uuž tai reikia dėkoti tame tarpe mūsų puikiai operai su didžiais pastatymais ir Skansenui, muziejui atvirame lauke, bei zoologijos sodui, kur galima pamatyti briedžius, lokius ir daug kitų gyvūnų. Užeikite i Karališkąją pilį, kurioje nuo XII amžiaus pradžios gyveno Švedu kkaraliai ir karalienės.

Noriu pasveikint atvykus į Stokholmą – miestą ant vandens!

BENDRA INFORMACIJA APIE ŠVEDIJĄ

Plotas 449,964 km²

Teritoriją sudaro miškai, 16% kalnai, 8% dirbama žemė, 9% vandens

telkiniai

Gyventojai 8,85 mlj. (tarp jų1 mlj. su viršum imigrantų)

Gyventojų tankumas 21 žmogus 1 km²

Sostinė Stokholmas (736,000 žmonių)

Pinigai Švedijos krona (SEK) (1SEK – apie 0,38 Lt.)

Matavimo sistema metrinė

Elektros sistema 220 V 50Hz

Valstybiniai herbai mažesnysis(trys auksinės karūnos mėlyname herbo skyde,

ant kurio uždėta dar viena karūna) ir didesnysis, daugiau

simbolikos apimantis herbas, vyriausybės ir parlamento

naudojamas ypatingomis progomis.

Aukščiausias kalnas Kebnekaizė 2111 m. (6,926 pėdos)

Ilgiausia upė Klarelvena-Geta elv 720 km. (446 mylios)

Didžiausias ežeras Venernas 5,585 km² (3,470 kv. mylių)

Žmonės 90% švedai, 3% suomiai, 0,15% sami (vietiniai čiabuviai)

Kalba švedų (yra suomiškai ir samiškai kalbančių mažumų),

anglų

Religija 87% gyventojų yra liuteronai ir priklauso Švedijos

liuteronų bažnyčiai

Valstybinė santvarka Konstitucinė monarchija

Valstybės vadovas Karalius Karlas XVI Gustavas (nuo 1973m.)

Nacionalinė diena Birželio 66-oji

Nacionalis ženklas SW

Daugiausia eksportuoja medieną, celiuliozę, popierių, kartoną, sunkvežimius,

lėktuvus, automobilius, elektros ir telekomunikacijos

įrangą

Daugiausia importuoja naftą, automobilius,mašinų įrengimus ir rūbus

ES narė taip

Švedija – mūsų kaimynė Baltijos jūros vakariniame krante. Tai didžiausia Šiaurės Europos ir trečia po Prancūzijos ir Ispanijos Europos šalis, bet gyventojų skaičiumi ji tik šešiolikta. Iš šiaurės į pietus Švedija nutįsusi beveik 1600 km. Švedijos jūrų siena 7000 km ilgio ir ilgesnė nei sausumos. Pietuose 4 km pločio Eresūno sąsiauris skiria šią šalį nuo Danijos. Švedija pasižymi nuostabiais šcheriais bei puikiomis pakrantėmis.

Švedija ppadalyta į 24 administracines sritis – lenus, bet ją sudaro trys istorinės-geografinės dalys:

1) pietinė – Jotlandas,

2) vidurinė – Sveatlandas,

3) šiaurinė – Norlandas, kuris apima 3/8 krašto ploto.

Švedija randasi šiaurės Europoje ir užima Skandinavijos pusiasalio Rytinę dalį. Jos kaimynai vakaruose – Norvegija, o šiaurės rytuose – Suomija. Botnijos įlanka yra Švedijos rytuose, Baltijos jūra skalauja pietinius Švedijos krantus, Kategatas, Zundas ir Skagerakas – pietvakariuose. Švedijai taip pat priklauso keletas salų Baltijos jūroje. Didžiausios – Gotlandas ir Olandas.

Švedijos sostinė – Stokholmas. Jis taip pat ir didžiausias šalies miestas.

2000 metų liepą Švedija ir Danija susijungė 10 mylių (16 km) ilgio tiltu ir tuneliu tarp Kopenhagos (Danijos sostinė) ir Malmės miesto, kuris yra trečias pagal dydį Švedijos miestas. (2)

KAINOS

Švedija laikoma brangia šalimi ne tik mums, bet ir kur kas labiau pasiturinčių šalių gyventojams. Pastaraisiais metais smarkiai kritus Švedijos kronos kursui, situacija tapo šiek tiek palankesnė. Ypač brangi yra šalies sostinė. Jei Stokholme norėsite apsistoti hostelyje, kur jūsų viename kambaryje gyvens dar bent 7 keliautojai, tai jums kainuos mažiausiai 150 SEK parai. Už dvivietį kambarį ir pusryčius hostelyje jau reikės mokėti 250 SEK žmogui, o viešbučių kainos auga tiesiog geometrine progresija. Stokholams yra verslo miestas, o tai reiškia, kad savaitgaliais gyvenimas viešbutyje pigesnis nei paprastomis dienomis.

Dauguma visuomeninio transporto ppriemonių siūlo įvairias nuolaidas, priklausomai nuo bilieto užsakymo datos, keliaujančiojo amžiaus ar socialinės padėties, tai pat siūlomos nuolaidos specialiems maršrutams.

Muziejų

Muziejų kainos labai didelės. Įėjimas į muziejų jums kainuos 50-90 SEK. Daug kur galioja 10-30 SEK nuolaidos, pateikus tarptautinį studento pažymėjimą.

Maisto

Maitinimas šioje skandinavų šalyje taupiausia perkant maistą prekybos centruose, nes net ir pakelės motelio kavinėje nepapietausi be 60 SEK

Nemokama

Didžiuosiuose miestuose veikia turistų informavimo centrai, kur nemokamai suteikiama informacija ne tik apie miesto įžymybes ir lankytinas vietas, bet ir įvairias nuolaidų korteles, kurios pravers, jei ketinsite apsilankyti muziejuose ar renginiuose.

GAMTOS RESURSAI

KLIMATAS

Švedijos klimatas – vidutinių platumų pereinamasis iš jūrinio į žemyninį. Švedijos klimatą formuoja šiltos, drėgnos Atlanto ir šaltos bei sausos atkeliaujančios iš šiaurės oro masės. Krašto šiaurės vakarų daliai, atitvertai nuo Atlanto Skandinavijos kalnų, būdingas atšiauresnis žemyninis klimatas: ilgos šaltos žiemos ir trumpos vėsios vasaros. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra – -100, o už Poliaračio – -140. Vasarą – +14+160.

Kritulių, daugiausia sniego, iškrenta 400-600 mm. Tik Skandinavijos kalnų šlaituose iškrenta daugiau – iki 1000 mm. Sniegas šalies šiaurėje išsilaiko apie 7 mėnesius.

Pietų Švedija, atvira oro masėms, yra jūrinio klimato kraštas. Žiema ten trumpa ir šilta. Sausio mėnesio temperatūros vidurkis apie 00. Vasaros vėsios, vidutinė liepos mėnesio temperatūra apie +170. Iškrinta aapie 700-900 mm kritulių.

Atvykėliui į šalį švedai kartoja priežodį: “ Švedijai Dievas nieko nepagailėjo, tik pamiršo gerą orą”.

VIDAUS VANDENYS

Dėl palyginti tolygaus kritulių pasiskirstymo per metus, drėgmės pertekliaus Švedijoje susidarė tankus upių tinklas. Upės, maitinamos sniego ir lietaus vandens, vandeningos visus metus. Vandeningiausios jų teka nuo Skandinavijos kalnų į Botnijos įlanką: umeelvenas (460 km ilgio), Luleelvenas Kolikselvenas (450 km ilgio). Ilgiausia upė – Dalelvenas (520 km).

Dauguma upių sraunios, slenkstėtos, jose gausu krioklių. Pagal hidroelektrinių pagaminamą energiją (80 mlrd, kWh per metus) Švedijai priklauso antra vieta Europoje.

Ežerai užima apie 9 % krašto ploto. Jie ypač būdingi vidurio Švedijos kraštovaizdžiui. Iš didžiųjų ežerų minėtinas Venernas (5585 km2), vienas didžiausių Europoje.

KRAŠTOVAIZDIS, IŠKASENOS

Švedija – tai kalvų ir spygliuočių miškų šalis. Nuo Skandinavijos kalnų į Baltijos jūrą teka sraunios ir vandeningos upės. Daugelis jų kerta daugybę didelių ir mažesnių ežerų.

Beveik 4/5 teritorijos plyti mažesniame kaip 400 m aukštyje. Vakarinėje Švedijos dalyje yra Skandinavijos kalnai, kurių aukščiausios viršūnės iškilusios per 200 m. Jas dengia daugiamečiai sniegynai ir nedideli ledynai.

Nuo kalnų Botnijos įlankos link žemėja Norlando plokščiakalnis, apimantis beveik pusę krašto ploto. Jo aukštis – 200-800 m. Plokščiakalnis suskaidytas gilių lūžių, siaurų ilgų ežerų ir upių slėnių.

Švedijos pajūriui būdinga daugybė šcherų – mažučių salų ir uolų, stūksančių

netoli kranto. Pietinėje krašto dalyje yra daug įlankėlių, paplūdimių, kopų.

Šiais laikais Botnijos įlankos šiaurinė dalis kyla. Per šimtmetį ji išnyra iš vandens maždaug 1,5 m.

Švedijos gelmėse gausu metalų rūdų, bet jose labai menkos mineralinio kuro atsargos. Geležies rūdos telkiniais, jos koncentracija ir esamu metalo kiekiu Švedija – viena turtingiausių pasaulyje. Didžiausios geležies atsargos (4/5 telkinių) yra už poliarinio rato, Laplandijoje. Daug vario telkinių Norlande. Šalyje yra nikelio, cinko, alavo, švino, mažiau mangano, molibdeno, sidabro, aukso. Uranas sudaro 1/6 – 1/5 ppasaulio atsargų. Švedija eksploatuoja ir eksportuoja daug statybinių medžiagų, ypač granito. (1)

ISTORINĖ PRAEITIS

Dabartinės Švedijos teritorijoje žmonės apsigyveno IX-VIII tūkstantmetyje pr.m.e. Gyventojai vertėsi medžiokle ir žvejyba. III tūkst.pr.m.e. paplito gyvulininkystė ir žemdirbystė. II tūkstantmetyje pr.m.e. į šalį įsiveržė gyvulių augintojų gentys. Jos pavergė vietos gyventojus. Pirmaisiais mūsų eros amžiais čia apsigyveno šiaurės germanų gentys svionai ir gautai.

Švedijos vardas pirmą kartą paminėtas Tacito užrašuose vėlyvajame I amžiuje. Remiantis užrašais, valstybės karalius buvo įžymus tuo, kad buvo labai greitas.

Apie 1400 m. buvo bandyta ssujungti Švediją, Norvegiją ir Daniją į vieną karalystę, tačiau šis valdymas – tai tik skausmingi kivirčai tarp danų ir švedų.

1520 m. Danijos karalius Christianas II įveikė Švediją ir “Stokholmo kraujo maudynėse” vadovaujančioms Švedijos personoms įvykdė mirties bausmę. Ilgokai kentusi Danijos jjungą, XVI a. Švedija pasidarė stipri nepriklausoma valstybė. Gustavas Vasa (1523-1560) nuvertė Danų valdžią ir suformavo Švedijos valstybę.

XVI-XVII a. Švedija veržėsi ir į rytines Baltijos pakrantes. Gediminaičių dinastijos kunigaikščius su Švedijos karaliais siejo giminystės ryšiai, tačiau švedai buvo kelis kartus Lietuvą ir dalį jos teritorijos užkariavę.

1994 m. gyventojų referendumo metu buvo pritarta Švedijos stojimui į Europos sąjungą. Tačiau 1997 m. Švedija pareiškė, kad nenaudos euro (Europos sąjungos piniginio vieneto), kuris pasirodė 1999 m.

VALDYMAS

Oficialiai Švedija vadinama Švedijos karalyste, konstitucine monarchija.

Nuo 1809 iki 1975 m. karalius buvo valstybės galva, tačiau jis neturėjo daug galios. Pirmasis Švedijos karalius buvo Olaf Skötthomung, jis buvo baptistas.

Dabartinis valdovas yra karalius Karlas XVI Gustafás (Carl Gustaf) (1973).

1991 m. rinkimus laimėjo nauja koalicija iš keturių konservatyvių ppartijų. Ji įsipareigojo sumažinti mokesčius ir toliau kelti socialinio aprūpinimo gerovę, tačiau nekeisti Švedijos neutralios užsienio politikos. Pirmuoju ministru pirmininku tapo Goranas Personas (Göran Persson) (1994). 1994 m. rugsėjo mėn. Socialistai Demokratai vėl iškilo po 3 metų pertraukos kaip opozicinė partija. (3)

KELIONĖS ORGANIZACIJOS APRAŠYMAS

LĖKTUVU

SAS

Skandinavijos avialinijos SAS atskraidins Jus į Stokholmą (Arlandos aerouostą) iš daugumos pasaulio vietų.

Lietuvos Avialinijos

Greitai Stokholmą pasieksite iš Vilniaus ir Lietuvos Avialinijų lėktuvu SAAB-2000, skrydžiai vyksta 3-6 kartus per savaitę priklausomai nuo sezono, kelionė trunka apie pusantros valandos. ((5)

AUTOBUSU

Euroline

Euroline autobusai Vilnius-Stokholmas kursuoja kasdien (iki Rugsejo 30-tos), kelionė trunka 21 valandą, yra nuolaidų įvairioms amžiaus grupėms. (4)

PRIVATŪS PERVEŽIMAI

Automobilis 1-3 žm. 570 Lt.

Mikroautobusas 4-6 žm. 620 Lt.

Mikroautobusas 7-10 žm. 480 Lt.

KELTŲ LINIJOMIS

Keltas kursuoja Klaipėda – Stokholmas. Agentūra platina bilietus visoje Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Stokholme. (6)

APGYVENDINIMAS

Paketo kainos asmeniui

dvi- ar vienviečiame nuo: VIEŠBUČIAI

Apie viešbutį ir kainos – pasirinkite.

Minutės iki

senamiesčio

Vienviečio kainos nuo:

$42 £27 €42 Kista Galleria Hotel Apartments ( )

20 $64 £40 €64

$48 £30 €48 Alvik Hotel Apartments ( )

15 $48 £30 €48

Maude´s Hotel Garni

14 $72 £45 €72

New World Hotel

30 $80 £50 €80

Royal Star

8 $67 £42 €67

$55 £35 €55 Alexandra Garni

10 $55 £35 €55

Kristineberg

8 $55 £35 €55

Nacka, Quality Hotel

10 $87 £55 €87

Prince Philip

20 $55 £35 €55

$78 £49 €78 Birger Jarl

5 $89 £56 €89

Nordic Sea

0 $78 £49 €78

$85 £54 €85 Kung Carl Garni

0 $85 £54 €85

(7)

SIŪLOMA EKSKURSIJA

Savo ekskursiją pradėsime nuo Švedijos sostinės- Stokholmo įdomiausių objektų lankymo.

1 diena.

10 val. Penkiasdešimties minučių kelionė šimtamečiu garlaiviu per Mälaren ežerą į XVII a. Drottinngholmo rūmus, dabartinę Karališkosios Šeimos vasaros rezidenciją. Drottningholmo Kiemo Teatras, kuris įsikūręs gražioje Drottningholmo Karališkojo Parko vietoje. Šis teatras – tikrai unikalus reginys su originaliomis 18-ojo amžiaus scenos dekoracijomis ir įsidėmėtina 200 metų senumo scenos įranga.

13 val. Pamatysime neįtikėtiną Kinietiškąjį PPaviljoną kur karalius Gustavas III su savo dvaru leisdavo vasaros dienas. Šie puikūs rūmai išvydo šviesą kaip karališka gimtadienio dovana!

14.30 val. Aplankysime tropinio karščio oazę bet kuriuo metų laiku! Šimtai drugelių ir paukščių skraido aplink šiame milžiniškame šiltadaržyje. Vaikštinėsime ir džiauksimės jais ir tropiniu klimatu. Čia taip pat yra tvenkinys kurio žuvis ir paukščius galime stebėti patys būdami nepastebimi.

15.30 val. Gustavsbergo Porceliano Muziejuje ekspnuojama gamyklos porceliano produkcija tarp 1825 ir 1990 metų. Gamyklos porceliano parduotuvėje daug pigių gaminių. Čia yra ir studija su tapymo ant porceliano reikmenimis, kur Jūs galite išsipiešti savo porceliano lėkštę.

18 val. Laisvas laikas.

21 val. Vykstame į viešbutį.

2 diena

7-10 val. Pusryčiai

11 val. Pasimėgausime smagia kelione anglimis kūrenamu garlaiviu Mariefred į Gripsholm renesanso pilį Mälaren ežero pakrantėje. Laive yra restoranas ir kavinė, tad čia bus pietūs.

19 val. Laisvas laikas

21 val. Grįžtame į viešbutį.

3 diena

7-10 val. Pusryčiai

11 val. Karališkosios Arklidės, kuriose rasime geriausią pasulio 18-tojo amžiaus karietų ir vežimų kolekciją. Įspūdingi arkliai su paauksuotais pakinktais.

12 val. Žydų muziejus. Tai vienintelis tokio pobūdžio muziejus Šiaurės šalyse. Reguliarios ekspozicijos suteikia puikią galimybę susipažinti su žydų tautos gyvenimu ir tradicijomis.

13.30 val. Kulturhuset kultūros centras, šis didelis pastatas iš stiklo, pastatytas 1974, simbolizuoja Stokholmą ir modernizmo vystymąsi Švedijoje. Tai kultūrinio gyvenimo židinys su pparodomis, vaidinimais ir biblioteka. Čia yra restoranai ir kavinės.

16 val. Millesgarden Skulptūrų Parko muziejus. Fontanai spinduliuoja saulėje šiame Stokholmo vaizdingiausiame muziejuje. Jis pastatytas terasose, kylančiose Lidingö salos šlaitais, iš kur atsiveria įspūdingas Stokholmo vaizdas. Dar daugiau įspūdžių patirsima parke, čia rasite garsių pasaulio monumentų, skulptūrų ir fontanų, sukurtų Karlo Milleso (Carl Milles). Taip pat aplankykite Karlo ir Olgos Millesų namą kurio studijoje eksponuojama Olgos Milles tapyba. Suvenyrų parduotuvė ir kavinė.

18 val. Nobelio muziejus. Stokholmo Nobelio muziejuje galima atkurti vaizduotėje kaip keitėsi pasaulis XX-ajame amžiuje pagal Nobelio premijas ir jų laureatus. Daugiau kaip 700 darbų ir idėjų, gimusių kūribingoms asmenybems, demonstruojama parodoje pasitelkiant multimediją ir tikrus eksponatus.

20 val. Grįžimas į viešbutį.

4 diena

7-10 val. Pusryčiai

10.30 val. Stokcholm Globe arena- Švedijos didžiausia uždara salė skirta įvairiausiems renginiams.

11 val. Riddarholmeno bažnyčia. Šis Švedijos Panteonas 700 metų buvo švedų valdovų ir aristokratijos laidojimo vieta. Vaizdingai išsidėsčiusi istorinėje Riddarholmen saloje, tai yra vienintelė veikianti bažnyčia abatija Stokholme, kuri buvo pastatyta XI amžiaus pabaigoje kaip pranciškonų vienuolynas.

13 val. Karališkasis Iždas. Švedų valstybės regalijos eksponuojamos giliai Karališkųjų Rūmų rūsiuose. Pamatysime švedų monarchijos simbolius, naudotus vestuvėms, krikštynoms ir laidotuvėms. Tarp seniausių neįkainojamų eksponatų – Gustavo Vazos kardas, Eriko XIV karūna, skeptras ir raktas bei daugybė kitų suvenyrų

14 val. Vyno

ir spirito muziejus. Čia susipažinsime su vyno ir kitų alkoholinių gėrimų istorija: gamybos technika ir kultūra. Galėsime pajusti kvapus prieskonių, naudotų suteikti ypatingą skonį Švediškam aquavit, ir pasiklausyti užstalės dainų. Aplankysime XIX-XX amžių sandūros vyno prekiautojo parduotuvę ir to pačio laikotarpio švedų spirito varyklą. Degustacija.

16 val. Fjäderholmarna sala – kitaip Plunksnų sala – vieta Stokholme kur atsiduriate arčiausiai jūrinės gamtos. Aplankysime Baltijos jūros akvariumą, pamatysime švediškų rankdarbių ir aplankykite vieną iš restoranų.

18.30 val. Išvykstame į Jönköping miestą. Nakvynė viešbutyje.

5 diena

7-10 vval. Pusryčiai

10.30 val. A6 karo muziejus. Šis karinis muziejus saugo nemažai senovės technikos pvz.: patranką, haubicą, automibilius, karines uniformas.

12 val. Degtukų muziejus. Čia demonstruojamos pačios pirmosios degtukų gaminimo mašinos, dėžučių viršeliai, kiti įrenginiai, filmas anglų kalba bei senojo fabriko darbininkų vaškinės figūros, vaizduojančios dažnai sergančius dėl kenksmingų sąlygų darbininkus.

14 val. Maudynės paplūdimyje prie Väterno ežero, tradiciniai švedų žaidimai (spiri kamuolį, priešingai bėga jo gaudyti, o pats turi suspėti apibėgti kuo daugiau punktų), krepšinis, tinklinis.

18 val. Laisvas vakaras.

22 val. IIšvykstame į Göteborg miestą.

6 diena

7-10 val. Pusryčiai.

10.30 val. Miesto apžvalga plaukiojant miesto kanalais. Čia bažnyčių varpinės, puošniausių pastatų stogai, muziejų ar kitų architektūrinių šedevrų fasadai.

13.30 val. Seniausias miesto rajonas- Huga.

16 val. Slottsskogeno parkas, seniausias Švedijos zoologijos parkas.

19 val. Göteborgs Operan- OOperos rūmai. Čia verta apsilankyti kiekvienam muzikos mylėtojui.

22 val. Naktis viešbutyje.

7 diena

7-10 val. Pusryčiai.

11 val. Išvyka į Lisebergo atrakcionų parką- didžiausią visoje Skandinavijoje.

15 val. Slottsskogen- puikus parkas poilsiui ir piknikams. Botanikos sodai.

19 val. Laisvas laikas.

LANKYTINOS VIETOS

STOKHOLMAS

Švedijos sostinė Stokholmas yra vienas patraukliausių pasaulio miestų, kartu- vienas sunkiausiai apibūdinamų. Vanduo supa beveik trečdalį salų ir septynis miesto kvartalus. Tad miestas išraizgytas molų, kanalų, tiltų voratinkliu ir dažnai vadinamas Šiaurės Venecija (šis pavadinimas reliatyvus, nes susisiekimas daugiausia vyksta keliais), Melareno gražuole ar vandenų karaliene. Įsikūręs rytinėje pailgos Švedijos žemės pakrantėje, Stokholmas yra viena iš nedaugelio pasaulio sostinių, kurioje ramybė ir tyla, grynas oras, aiškus dangus ir erdvės dera su didžiulio miesto gyvenimu. Miestas mozaika išsidėstęs keturiolikoje salų, senamiestis užima tris salas. Miestas sostine ttapo 1252 m. karaliaus Gustavo Vazos, išvadavusio šalį iš danų okupacijos, pavedimu.

Buvusi Karališkoji vasaros rezidencija, šiandien Karališkosios šeimos namai. Barokinio parko puikus pavyzdys ir didingi 17-tojo, 18-tojo ir 19-tojo amžiaus kambariai. Drottinngholmo rūmai yra UNESCO Pasaulinio Kultūros Palikimo objektas.

Kinietiškasis Paviljonas kur karalius Gustavas III su savo dvaru leisdavo vasaros dienas. Šie puikūs rūmai išvydo šviesą kaip karališka gimtadienio dovana.

Riddarholmeno bažnyčia. Šis Švedijos Panteonas 700 metų buvo švedų valdovų ir aristokratijos laidojimo vieta. Vaizdingai išsidėsčiusi istorinėje Riddarholmen saloje, tai yra vvienintelė veikianti bažnyčia abatija Stokholme, kuri buvo pastatyta XI amžiaus pabaigoje kaip pranciškonų vienuolynas.

Žydų muziejus. Vienintelis tokio pobūdžio muziejus Šiaurės šalyse. Reguliarios ekspozicijos suteikia puikią galimybę susipažinti su žydų tautos gyvenimu ir tradicijomis.

Karališkasis Iždas. Švedų valstybės regalijos eksponuojamos giliai Karališkųjų Rūmų rūsiuose. Pamatysite švedų monarchijos simbolius, naudotus vestuvėms, krikštynoms ir laidotuvėms. Tarp seniausių neįkainojamų eksponatų – Gustavo Vazos kardas, Eriko XIV karūna, skeptras ir raktas bei daugybė kitų suvenyrų.

JÖNKÖPING(Jončiopingas)

Miestelis esantis 200 km. nuo uosto. Šis miestelis pasaulyje žinomas kaip degtukų gamintojas. Buvo laikas, kai 80% pasaulio degtukų pramonės priklausė šiam Švedijos miestui. Visa jo istorija vaizdžiai papasakota Degtukų muziejuje. Miesto muziejus, kuriame išsamiai papasakota visa Jonkopingo raida: 1284 m.turgaus centrui Junaköpungui suteiktos miesto teisės.

Tačiau įdomiausias yra šiandieninis miestas. Vienas įspūdingiausių architektūrinių ansamblių- milžiniškas universitetas, kuriame studijuoja tūkst. studentų iš Švedijos ir kitų Europos šalių.

Neįsivaizduojamas Pietų Švedijos gamtovaizdis be Dumme mosse pelkės. Puikiai įrengtos poilsio vietos, takeliai. Grįžtame atgal į miestą. Jeigu vakaras gražus ir šiltas, geriausia jį praleisti parke: ten daugelis švedų stebi futbolo komandų žaidimą, nemėgstantys futbolo gali pažaisti mini golfą. Arba prisėsti ant suolelio, stebėti gyvūnus. Įsikūręs puikiai paslėptas nuo miesto uolų užkampis, priimantis nuo 10 iki 300 turistų, norinčių papramogauti. Šis centras siūlo lazerio ttakus, elektrines sienas, bombų krepšius, kitas adrenaliną išskiriančias pramogas gamtoje.

GÖTERBORG (Gioteborgas)

Tai antras pagal dydį Švedijos miestas. Daugelis švedų sako, jog šalies sostinė turėtų būti šis miestas- jis modernus, didelis. Tai milžiniškas miestas su ja būdinga architektūra: dideli biurų kompleksai, įstaigos, firmos, raižančios dangų stikliniais pastatais.

Seniausias miesto rajonas- Huga vilioja daugybe suvenyrų, senienų parduotuvėlių, jaukių kavinukių. Tikrieji muzikos mylėtojai nepraleidžia progos aplankyti vieną moderniausių operos rūmų- Göteborgs Operan, kur viskas, pradedant šviesa, baigiant pačia opera, pristatoma dviejose scenose. Nuostabia aplinka žavi Slottsskogeno parkas bei seniausias zoologijos sodas Švedijoje.

Lisebergo atrakcionų parkas- didžiausias visoje Skandinavijoje. Čia pramogų susiras visi: leistis beprotiškai kriokliais ar pakilti į bokštą, pasisupti linksmajame pianine ar lėkti amerikietiškais kalneliais. Drąsiausieji išbando lisebergo pasididžiavimą- supynę, kuri pakelia į aukštį, o tada milžinišku greičiu leidžia žemyn, apverčia aukštyn kojomis, vėl užkelia ir aperčia. Po kiekvieno atrakciono galima įsigyti nuotrauką, kurioje jūs esate užfiksuotas pačioje netikėčiausioje pozoje.

Šiame mieste naujų įspūdžių ir patyrimų nepristigs niekas.(9)

PAGRINDINĖS ŠVENTĖS

Kalėdos, Šv. Liucija ( gruodžio 13d.), Naujieji Metai, Velykos, Valpurgijos naktis ( balandžio 30 ), Gegužės 1- oji, vidurvasarį Joninės, rugpjūčio viduryje vyksta Vandens festivalis, rugsėjo pabaigoje alaus festivalis

GERIAUSIAS LAIKAS APLANKYTI ŠVEDIJĄ

Nuo vėlyvo balandžio iki rugsėjo vidurio. Tuo metu pakankamai šilta, galima pasigerėti gražia gamta. Be to, dauguma llankytinų vietų yra po atviru dangumi, veikia tik šiuo metų laiku. (11)

KAS ŠVEDIJĄ IŠSKIRIA IŠ KITŲ ES ŠALIŲ?

• daugiausia asmeninių kompiuterių 100 gyventojų (45,2, 1999)

• didžiausias pagaminamos elektros energijos kiekis vienam gyventojui per metus (1 gyventojui tenka 16 200 kilovatvalandžių, 1998)

• ilgiausia žmonių gyvenimo trukmė (79,71 metų)

• mažiausias vedybų skaičius 1000 gyventojų (4, 1999)

• mažiausias vieno gyventojo išgeriamas alkoholio kiekis

• didžiausias moterų procentas parlamente ir vyriausybėje

• daugiausia suvalgoma bananų tiek ES, tiek pasaulyje (proporcingai vienam gyventojui)

• daugiausia sunaudojama kečupo tiek ES, tiek pasaulyje (proporcingai vienam gyventojui)

• didžiausias mirtingumas nuo širdies ligų (37,3 proc.)

• Švedija turi didžiausią nacionalinį parką ES – Sareką (530 tūkst. ha), esantį šalies šiaurėje

AR ŽINOTE, KAD:

• Švedija užima trečią vietą pagal muzikos eksportą (po JAV ir Didžiosios Britanijos) Švedija pasauliui yra padovanojusi daugybę literatūros, muzikos bei mokslo įžymybių. Be jų išradimų nebeįsivaizduojamas kokybiškas gyvenimas – Gideonas Sundbeckas.

• Švedija nekariauja nuo 1814 m.

• XIX a. viduryje Švedija viena pirmųjų patvirtino privalomą pradinį mokymą

• švedai daug skaito; kasmet iš viešųjų bibliotekų švedai paima 65 mln. knygų, iš jų 40 proc. yra vaikų knygos

• Švedija ilgai buvo bene vienintelė šalis, neturėjusi oficialios nacionalinės šventės – tai galbūt rodo švedams būdingą skeptišką požiūrį į bet kokius patriotinius renginius. Tik XX a. pradžioje ja tapo birželio 6-oji – Švedijos vėliavos diena

• Švedijoje labai mažai

vilkų – apie 100

• 1766 m. švedai pirmieji Europoje įstatymu įteisino spaudos laisvę

• prieš 400 metų Švedijoje pradėjo veikti seniausias Europoje popieriaus fabrikas

• švedas J.P Johansonas 1892 m. išrado visraktį

• 1951 m. pirmuosius rinkimus “Mis Pasaulis” Londone laimėjo švedė

• jokia kita tauta taip dažnai nesako “ačiū” (tack), kaip švedai; dėkojimas čia tapęs bendravimo tradicijos dalimi

• švedas Oskaras Svanas yra seniausias olimpinių žaidynių prizininkas; kai 1920 m. šaudymo rungtyje jis laimėjo sidabro medalį, jam buvo 72 metai

• Švedija – ekonomiškai stipriausia Šiaurės Europos valstybė

• 85 proc. švedų gyvena pietinėje ššalies dalyje

• 11 proc. Švedijos piliečių yra imigrantai

• 81 proc. darbuotojų priklauso profesinėms sąjungoms

• 20 proc. vyrų išeina tėvystės atostogų, kai jų šeimoje gimsta kūdikis

• choras – įprastas švedų pomėgis: apie 600 000 švedų dainuoja kokiame nors chore

• apie 400 000 švedų moksleivių groja kokiu nors instrumentu

KAS SIEJAMA SU ŠVEDAIS?

• Nobelio premija

• Dinamitas

• Švediškas stalas

• Degtukai

• SAAB, Volvo automobiliai, lėktuvai

• Ingmaras Bergmanas , kino ir teatro režisierius

• Astrid Lindgren ir jos Pepė Ilgakojinė bei Karlsonas, kuris gyvena ant stogo

• Bjornas Borgas, žymus lauko teniso žaidėjas

• ABBA, Ace oof Base, Roxette, Cadigans popgrupės

• Absolut Vodka

• Ombudsmenas

Nobelio premija. Alfredas Nobelis (1833-1896) – visame pasaulyje garsios Nobelio premijos įsteigėjas. Nuo 1901 m. kasmet gruodžio 10 d. Stokholme Nobelio premija apdovanojami geriausi fizikos, chemijos, fiziologijos, medicinos ir literatūros atstovai. Nobelio taikos ppremijos laureatas apdovanojamas Osle, Norvegijoje. Fondo pradinis kapitalas buvo 31,5 milijono SEK, o per šimtmetį sėkmingų investicijų dėka jo rinkos vertė pasiekė apie 2,5 milijardo SEK. (10)

IŠVADOS

Laikas bėga kur kas greičiau, nei to norėtųsi. Keičia viską ir pakeičiamai. Gyvenimo stilius Stokholme yra globalus ir naujos srovės čia greitai prigyja. Pakeliaukite po Stokholmą: susipažinkite su įvairiais papročiais, tradicijomis, darbais ir šventėmis. Pasigrožėkite gamtos ir žmonių sukurtomis įžymybėmis. Leiskite sau tokią prabangą bent vieną kartą savo gyvenime. Stokholmas yra fantastiškai gražioje vietoje, ten, kur Mälareno ežeras susitinka su jūra. Jis yra žibančio grožio ir karališkos ištaigos derinys. Tai pulsuojantis, modernus miestas su istoriniu žavesiu.

Į šią kelionę galėtų vykti pasiturintys žmonės, nes Švedija tikrai brangi šalis ir reikia labai daug pinigų. Būtų labai ssmagu keliauti su 20 žmonių. Gegužės- liepos mėnesiais, nes tai palankiausios oro sąlygos.

Keliaukite į Stokholmą ir viską patys nuspręskite ..ar patiko ši nepakartojama šalis..?

LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Enciklopedija “Žemė ir jos gėrybės”

2. http://www.biblioteka.lt/metai/svedija2/svedija.html

3. Jakimaitis R., Kasperavičius A., Mamelis E., Stukienė B. „Pasaulio ir Lietuvos istorija“

4. www.eorolines.lt

5. www.lal.lt

6. www.westexpress.lt/buses

7. www.hotels.com

8. http://www.stockholm.lt/

9. „Kelionės ir pramogos“ 2003 Nr.8(41)

10. www.euro.lt

11. www.visit-sweden.com