aAtėnai

Turinys

Turinys………………………2

Įvadas………………………3

Graikijos geografinė padėtis…………..4

Pagrindinės žinios apie šalį……………5

Įvadas

Yra šalių, be kurių žmonijos kultūros raida tiesiog neįsivaizduojama. Šis mažytis lopinėlis žemėje (sudarantis tik 0,9% pasaulio teritorijos) davė žmonijai daugiau nei ištisi žemynai. Jau prieš daug tūkstančių metų čia klestėjo kultūrinis gyvenimas, žmonės sprendė gyvenimo ir mirties problemas, kūrė matematikos teoremas, statė teatro vaidinimus. Turbūt visi žimone ir tai, jog būtent Graikijoje buvo pirmąkart ištarta Hipokrato priesaika ir pirmąkart uždegta Olimpinė ugnis. Čia gimė ir tobuliausia valdymo forma – demokratija.

Iš tikrųjų tturbūt nė karto nebuvome susimąstę apie tai, kiek daug tradicijų bei žinių esame perėmę iš senosios Graikijos, nors jau vaikystėje skaitėme įvairius mitus apie šią šalį. Kas gi nežino žymiųjų pasakojimų apie trojos karą, Heraklio žygius ar Odisėjo keliones? Ir jau turbūt tada, perskaičius tas istorijas aš pirmąkart užsidegiau noru pamatyti šia šalį, ištirti jos tradicijas, kultūrą. Man nebeužteko to, ką buvau girdėjusi ir skaičiusi anksčiau. Tai ir buvo pagrindinė priežąstis, kodėl pasirinkau ištirti būtent šią šalį bei jos sostinę kkaip savo semestrinį darbą. Manau, jog tai buvo puiki proga, leidusi daugiau sužinoti apie graikų gyvenimą bei šalies pareities ir dabarties tradicijas.

Šiame darbe aš apžvelgsiu Graikijos klimatą, kultūrą, supažindinsiu su vyraujančiomis tradicijomis, aplankysiu pagrindinius Atėnų istorinius šaltinius ir mmuziejus. Papasakosiu apie susisiekimą ir be abejo patarsiu kaip geriausia nuvykti į šią šalį, kur apsistoti ir kaip elgtis su vietiniais gyventojais.

Graikijos geografinė padėtis

Į teritoriją, kurioje dabar yra Graikija, pirmieji gyventojai atėjo maždaug prieš 4000 metų ir įkūrė ten savo gyvenvietes. Jie buvo sėslūs ir taikūs žmonės garbinę savo dievus, auginę gyvulius, dirbę žemę bei kūrę savo kultūrą, tačiau jų klestėjimui sutrugdė didžiulis žemės drebėjimas, po kurio atsiranda nauja valstybė – Mikėnai. Nuo Mikėnų įsikūrimo Graikijoje prasideda sunkūs laikai, šiai šaliai tenka išgyventi daugybę karų, užgrobimų bei klęstėjimo amžių. Taip pat visko mačiusi šalis sugeba atlaikyti abu pasaulinius karus, fašistų ir komunistų žiaurumą ir įsitvirtinti pasaulyje kaip pakankamai stipri ir savo gamta bei architektūriniais paminklais stebinanti valstybė.

Šiuo mmetu Graikijos plotas (sudėjus visų salų plotus) siekia 131 944 km2 ir dabar čia gyvena apie 10 665 989 gyventojų, sostine yra Atėnai (Atėnai paskelbti sostine 1834 metais, kuomet buvo iškovota nepriklausomybė). Šalies valdymo forma yra parlamentinė respublika, kuri įsivyravo tik 1974 metais gruodžio 8 dieną, žlugus tuo metu valdžiusių karininkų diktatūrai. Dabartiniu metu šalį valdo prezidentas renkamas penkeriems metams (šiuo metu valdo Kostas Stephanopoulos) ir parlamentas, susidedantis iš 300 deputatų, renkamas 4 metams. Paskutinius rinkimus laimėjo Konstantino Simičio vadovaujamas SSocialistų judėjimas, tačiau gana pipuliari graikijoje ir komunistų partija (jos atstovai dabar turi 11 vietų parlamente).

Graikijos klimatas priskiriamas meditariniam, nes vidutinė temperatūra Atėnuose sausio mėn.yra apie +9, liepos mėn. +27,5 (matuojant Celsijaus skalėje). Aukščiausia viršukalnė – legendomis apipintas Olimpo kalnas.

Nacionalinė šalies sudėtis, kaip ir daugumos pasaulio valstybių, pakankamai įvairi. Didžiąją dalį gyventojų (2003 m. liepos mėn. duomenimis) sudaro vietiniai graikai, jų yra net 98% visų gyventojų, o kitus 2% sudaro makedonai, albanai, bulgarai, čigonai, turkai bei rusai. Šalyje oficialioji ir vyraujanti kalba yra graikų( ja kalba net 99% gyventojų), tačiau čia galima susikalbėti ir angliškai bei prancūziškai . Šalyje didžioji dauguma graikų ( 98% ) išpažįsta graikų ortodoksų religiją, likusieji yra musulmonai ir katalikai. Graikija dar visai neseniai turėjo ir savo piniginį vienetą – drachmą (GRD), tačiau visai neseniai, nuo 1999 m. sausio 1 d. nacionaline valiuta paskelbtas euras (EUR).

Graikijoje iš viso yra 51 miestas. Didžiausi iš jų yra Atėnai (čia gyvena apie 4 mln.žmonių skaičiuojant su priemiesčių gyventojais), Salonikai (apie 1 mln. gyventojų skaičiuojant su priemiesčių gyventojais), Patra (apie 160 000 gyv.), Heraklijonas (apie 130 000 gyv.). Visa šalis yra sudaryta iš maždaug 2000 salų ir salelių, kurios sudaro apie 19% šalies teritorijos, tačiau ttik 150 salų yra gyvenamos, iš kurių didžiausia yra Kreta.

Šalis yra gausi nacionalinių švenčių: sausio 1 d. švenčiami Naujieji metai, Teofanija (Trys karaliai) – sausio 6 d., Kathara deftera (švarusis pirmadienis), gavėnios pradžia ir Nepriklausomybės diena – kovo 25 d., Darbo ir gėlių šventė – gegužės 1 d., Sekminės ir Žolinės – rugpjūčio 15 d., pasipriešinimas fašizmui „ochi“ diena – spalio 28 d., Kalėdos – gruodžio 25 – 26 d. Kadangi graikai yra tikri savo šalies patriotai, tai jie visi labai nuoširdžiai ir sąžiningai švenčia visas nacionalines šventes, bei stengiasi kaip galima labiau išsaugoti senąsias tradicijas.

Graikijos teisės sistema ya pastatyta remiantis Romos teisės kodeksais ir juridiškai skirstoma skirstoma į civilinį, nusikalstamą ir administracinį teismus. Graikijos konstitucija priimta 1975 m.birželio 11 d., pataisos padarytos 1986 m.kovą ir 2001 m.balandį. Šaliesvyriausybė yra sukūrusi ir daug naujų įstatymų (ne tik patobulinę ir šiek tiek pakeitę Romos kodeksus ), kaip pvz. įvairios įstaigos ir organizacijos darbo dienomis dirba 8.00 – 16.00 val., paštai ir bankai – 8.00 – 14.00 val., šeštadieniais dirba tik paštas ir bankai 8.00 – 13.30 val.

Atėnuose yra įsikūrę daugybė įvairių šalių ambasadų (tai rodo šalies puikų bendradarbiavimą su kitomis šalimis, o gal taip yra dėl tto, jog viena iš pagrindinių šalies vystoma pramonė yra turizmas?). Atėnuose yra ir Lietuvos Respublikos ambasada su kuria galima susisiekti, jei kyla kokių nors problemų ar klausimų, šiuo adresu : Vasilissis Sofias Avenue 49, Atėnai; arba galima paskambinti šiais tel.nr.(gr.kodas 10676) +30 1 072 94 356 ir + 30 1 072 94 357; arba parašyti elektroninį laišką adresu amb.gr@urm.lt Dabartinis LR ambasadorius Graikijoje yra D. Junevičius. Norint paskambinti į užsienį reikia rinkti 00 ir tada šalies ir miesto kodus. Jei atsitinka kokia nelaimė, pagalbą galima išsikviesti šiais nr.: greitosios pagalbos tel. 166; policijos tel. 100; gaisrinės tel. 199.

Dažną mūsų turistą traukia poilsis Graikijoje. Čia galima surasti nuostabių smėlėtų pakrančių, šiltą Viduržemio jūros vandenį bei saulėtą dangų. Graikijoje nereikia dairytis į dangų ir laukti kada pasirodys saulė, nes čia ji šviečia daugiau nei 3000 valandų per metus, o lyja dažniausiai tik vėlyvą rudenį ir žiemą. Maudantis Graikijos jūrose nereikės drebėti iš šalčio, nes tiek žiemą, tiek vasarą vandens temperatūra siekia apie +16 C. Nepaprastai gražūs ir Graikijos krantai, jie tęsiasi apie 15 000 km, todėl ši šalis būdama tik du kartus didesnė už Lietuvą, jūros turi šimtą penkiasdešimt kartų daugiau, o vanduo čia yra labai švarus (Graikijos jūrų

baseinas laikomas švariausiu Europoje), nes šalyje beveik nėra sunkiosios pramonės įmonių. Graikija patraukli ne vien tik jūromis, ji gali pasigirti ir kalnais, jie nėra statūs ar aukšti, tačiau sudaro net 70% šalies teritorijos. Pats aukščiausias kalnas – Olimpas kuris siekia tik 2917 m. Ne žemas ir Parnaso kalnas – 2457m. Paskutiniu metu Graikijos kalnus yra labiausiai pamėgę turistai, norintys paslidinėti šlaitais ir menininkai, tapantys ar fotografuojantys jų pasikeitimus. Tačiau Graikijoje kalnai yra nevien puošmena, bet juose gausu ir naudingųjų gamtos iišteklių – chromo, mangano, cinko, švino, urano rūdos. Būtent kalnuose iškasama apie 30 rūšių marmuro ir išgaunama apie 15 000 tonų sidabro. Todėl sidabro dirbiniai yra labai pigūs ir turistai dažnai juos perka, o ypač tuos, kurie yra išraižyti meandru (nacionaliniu graikų ornamentu). Nors šalyje ir gausu visokių išteklių, tačiau labiausiai trūksta naftos ir dujų. Dabar dujos yra tiekiamos iš Rusijos, o benzinas tanklaiviais inportuojami iš šiaurės Afrikos.

Nors pati šalis džiugina įspudingu kraštovaizdziu, nemaloniai gali nustebinti graikų nemokėjimas ttausoti savo šalies grožio, mat, pakeles dažniausiai „puošia“ šiukšlių kalnai. Džiugu, kad tai nepakenkė šalies florai ir faunai. Kalnuose gausu lapių, kiškių, gyvačių, vėžlių, o ožkų gausa Graikija užima pirmą vietą Europoje. Miestai stebina ne tik savo architektūra, bet ir bbenamių šunų ir kačių gausumu. Jų pilna visur – parkuose, skveruose ir netgi Akropolyje. Tačiau šie valkataujanys gyvūnai nėra pavojingi, nes vietiniai graikai juos šeria ir bendrauja.

Labai įvairi ir Graikijos augmenija. Šalyje suskaičiuojama apie 1500 endemikų (augalų augančių tik Graikijoje). Gėlės, kurias mes auginame vazonuose, Graikijoje auga lauke ir savaime suprantama yra žymiai didesnės ir vešlesnės. Kokiu tik laiku beatvyktum į Graikiją, visada rasi ką nors žydintį. Vietiniai pristato kalnų pašlaitėse mažų mėlynų avilių iš kurių gauna medaus, kurį labai mėgsta. Graikijos šiaurėje karaliauja lapuočiai, tačiau pietuose gausu egzotiškų augalų. Pakelės apsodintos bežieviais eukaliptais, pinijomis, šilkmedžiais, gygmedžiais, palmėmis, margažiedžiais oleandrais. Čia galima išvysti netgi didžiules agavas, žydinčias tik kartą per dešimtį metų ir didžiulius kaktusus – opuncijas, kurių uuogas (primenančias eržkėtrožių uogas) graikai valgo. Šalis neįsivaizduojama be alyvų plantacijų. Pagal alyvų aliejaus eksportą Graikija užima pirmą vietą pasaulyje. Taip pat didžiulius plotus užima ir pistacijų, tabako, ryžių plantacijos, vynuogynai, medvilne apsėti laukai (pagal pluošto gamyba šalis užima pirmą vietą Europoje). Tik 1/3 Graikijos žemės tinka žemdirbystei, bet ir ta žemė yra drėkinama, nes vasarą ištisus mėnesius nelyja, o karščiai siekia +40 – +45 C.šalyje gausu ir citrusinių vaisių giraičių (apelsinų, mandarinų, citrinų), kuriose vaisiai dera du kartus per mmetus. Daržovės ir vaisiai ypač pigūs supermarketuose bei turguose, kur jie dažniausiai nekainuoja daugiau euro. Šviežių vaisių ir daržovių pilna visais metų laikais, todėl nenuostabu, kad graikai yra daugiausiai daržovių suvalganti tauta. Turguose ragautivaisius ir derėtis yra nepriimtina, nes pigiau parduoti neturtingi graikų kaimiečiai jau nebegali. Jei turguje kas nors norėtų nusipirkti keletą šimtų gramų alyvuogių, tai taip pat nepavyktų, nes ten viskas pardavinėjama kilogramais.

Kad ir kokia įspūdinga bebūtų šalis, ją geriausiai atspindi žmonės.vienas iš pagrindinių bruožų, kuriuo pasižymi graikai, kurio, deja, labai trūksta lietuviams, – tai optimizmas, sugebėjimas džiaugtis gyvenimu. Jau antikos laikais žmonės sveikindavosi: „chaire!“ („Džiaukis“). Tą patį sveikinimą, tik kiek kitaip tardami graikai naudoja ir šiai dienai.

Norint pajusti tikrąją graikų dvasią reikia nueiti i kokią nors taverną, tik ten galima pamatyti kaip graikai dainuoja ir šoka sirtakį. Šokti nacionalinius šokius jie išmoksta dar pradinėje mokykloje ir šoka juos visą gyvenimą. Dainuoja vietiniai tik graikiškai, net estradines dainas, nes yra dideli savo šalies patriotai ir taip stengiasi išlaikyti visas tautos tradicijas. Graikai ne iš tų tautų, kurios suvartoja daug alkocholio. Labiausiai mėgstamas čia vynas, o savo nacionalinę anyžinę degtinę maišo su vandeniu. Vakarais labai dažnai galima pamatyti tavernose sedinčius ir bendraujančius graikus, dažniausiai tai būna vyrai ((moterys lieka namuose). Tai yra tradicija dar nuo senų laikų, kaip ir juodi moterų drabužiai.

Graikai yra labai daug tradicijų perėmę iš turkų. Štai kad ir nacionaliniai saldumynai bachlava (pyragaičiai su medumi ir riešutais), chalva, lukumas taip pat ir dolmadakja (balandėliai su vynuogių lapais) ir net turkišką kavą graikai vadina graikiškąją – vasarą graikai geria šaltą kavą, vadinama frape. Graikijoje gausu įvairių restoranų bei tavernų, kurios siūlo daugybę įvairių tradicinių patiekalų. Bene populiariausias Atėnuose yra Loxandra restoranas esantis Ermou gatvėje, kuris niekuo neišsiskiria savo išore, tačiau maisto kokybė čia turbūt labiausiai tenkina turistus (kainos nesiekia daugiau 16 EUR) , nuo jo neatsilieka ir Royal Thai (kainos siekia 29 – 47 EUR), ir Athinaikon (16 – 29 EUR) restoranai. Labai dažnai turistai užsuka ir į tavernas, tačiau nereikėtų nustebti, jei atsisėdę pavalgyti čia užmokėsite daugiau nei nurodyta valgiaraštyje, mat, Graikijoje papildomai priskaičiuojamos aptarnavimo paslaugos ir duona.

Graikai yra begalo sąžiningi, kad tuo įsitikinti užtenka pažiūrėti prie parduotuvių atvirai išdėliotas prekes – graikai jų neima. Didžiąją dalį nusikaltimų šalyje padaro imigrantai – albanai, bulgarai, rusai, kurių Graikijoje labai daug. Prieš keletą dešimtmečių priimtas įstatymas leido surgrįžti visiems, turintiems kokių nors graikiškų šaknų. Tuomet iš buvusios Tarybų Sąjungos pasipylė pontiečių srautas (pontiečiais vvadinami graikai, gyvenę prie Juodosios jūros). Nemokėdami graikų kalbos jie tapo antrarūšiais piliečiais. Šie rusakalbiai dažniausiai turistams gatvėse siūlo pirkti kailinius, tačiau su jais prasidėti neverta, nes kailinių galima rasti visose parduotuvėse ir žymiai pigiau. Tik nereikia bijoti derėtis ir svarbiausia, įėjus į kokią nors parduotuvę nereikėtų pamiršti pasisveikinti (tai yra priimtina šalyje), mat, nuoširdūs ir mėgstantys bendrauti graikai gali įsižeisti.

Graikija patraukia ne tik gamta, žmonėmis, bet ir nuostabiais istoriniais paminklais. Tai yra tarsi šalis – muziejus po atviru dangumi. Retas kaimelis, reta sala neturi savo archeologinės vietovės, bylojančios apie kažkada čia klestėjusią civilizaciją. Ir jei kada išgirstumėte ką nors sakant, jog į Graikiją neverta važiuoti, nes ten tik vieni griūvėsiai – netikėkite. Graikija – labai įdomi šiuolaikinė šalis – įdomūs jos žmonės, jų papročiai, muzika, valgiai, nuostabi šalies gamta. Nereikėtų pamiršti ir to, jog graikiją daugelį metų įėjo į Bizantijos imperijos sudėtį ir šio laikotarpio architektūriniai paminklai: cerkvės, vienuolynai, muziejai – išties žavi.

Yra sakoma, jog Europos civilizacijos istorija prasidėjo Graikijoje ir tik vėliau romėnai ją išplatino po visą žemyną. Todėl tik pakeliavus po Graikiją galima pamatyti kultūros ištakas ir suprasti jos raidą. Tik čia galima pajusti visuotinę harmoniją ir suprasti kodėl butent Graikijoje atsirado pirmieji bandymai

filosofuoti. Senosios Europos civilizacija galima pasigėrėti Herakliono muziejuje, kur galima išvysti ir skiemeninio rašto pavyzdžius, ir paslaptingąjį Faisto diską, ir Knoso freskų originalus. Labai turtingas muziejus yra Atėnų archeologinis muziejus (įėjimo kaina 5 EUR, dirba kasdien 10:00 – 14:00 išskyrus antradienius). Jame surinkti eksponatai iš visos Graikijos, išskyrus Kretą. Tik šiame muziejuje galima pamatyti Kikladų salų statulėles, Santuriono salos freskas, Mikėnų auksą, tūkstančius keramikos dirbinių. Tik čia galima išvysti kaip graikai akmenį pavertė skulptūra, kaip toji skulptūra sujudėjo ir pradėjo ššypsotis arba verkti. Kad ir kaip bebūtų keista skulptūrų Atėnų muziejuje nėra labai daug, nes graikų menas yra išbarstytas po viso pasaulio muziejus, jį galima išvysti ir Vatikane, ir Luvre, ir Ermitaže. Ir tik visai neseniai vyriausybė uždraudė iš šalies išvežti meno vertybes. Be muziejų Graikijoje įdomu aplankyti atkastas archeologines vietoves, kur kažkada stovėjo miestai, šventyklos, teatrai, stadionai.

Turbūt labiausiai žinomas ir lankomas Graikijos miestas yra sostinė Atėnai. Atėnai yra įsikūrę Atikos pietuose, keturių kalnų apsuptyje prie Sarono įlankos. Čia ddabar gyvena beveik pusė Graikijos gyventojų – 4 mln. Tai yra vienas iš seniausių pasaulio miestų ir kartu viena iš jauniausių Europos sostinių. Graikijos sostine Atėnai paskelbti 1834 metais, tuomet tai buvo mažas, Akropolio papėdėje įsikūręs kaimelis, kuriame gyveno apie 110 000 gyventojų. Akropolis ir dabar dar tebėra pagrindinis miesto simbolis (norint pasigrožėti Akropolio muziejumi reikės sumokėti 12 EUR ir lankytis čia galima kasdienišskyrus pirmadienius 8:30-14:30). Šis unikalus pastatas yra pastatytas prieš 2500 metų, jis atlaikė daug žemės drebėjimų, karų, labai gaila, tačiau po truputį jis pradeda nykti, genda ir trupa marmuras.

Nuo Akropolio atsiveria seniausio pasaulyje Dionizo teatro vaizdas, kur savo tragedijas statė didieji graikų tragikai, taip pat matosi Dzeuso Olimpiečio šventyklos kolonos bei prieš šimtą metų statytas Olimpinis stadionas. Pažvelgus nuo Areopago kalvos, stūksančios priš Akropolį, matosi senoji agora – antikinių Atėnų kvartalas su puikiai išlikusia Hefaisto šventykla. Taip pat žavi Agoros muziejus (įėjimas nemokamas, bet muziejus būna uždarytas iki rugpjūčio mėn.) ten galima išvysti miniatiūrinius Akropolio bbei Agoros (senovės prekybinio miestelio) modelius, bei susipažinti su visa antikos buitimi.

Atėnų miesto centras, kaip ir archeologinis muziejus, buvo pastatytas XIX a. antroje pusėje. Miesto centre yra tys plačios gatvės, kurios jungia pagrindines Atėnų aikštes – Sindagmos (Konstitucijos) bei Omonijos (Vienybės) aikštę. Sindagmos aikštėje stovis didžiuliai rusvi Graikijos parlamento rūmai, kuriuose valstybės reikalus tvarko 300 deputatų. Kai vietiniai yra kuo nors nepatenkinti savo valdžia, jie pradeda protesto akcijas šioje aikštėje (graikai yra labiausiai streikuojanti tauta pasaulyje)., tuomet yra pparalyžiuojamas visas eismas, nes pagrindinės eismo magistralės eina per patį centrą. Prie parlamento galima pasigrožėti sijonuotais karališkaisiais sargybiniais, kurie čia budi ir dieną ir naktį. Jų uniforma kažkuo panaši į graikų nacionalinius rūbus, eksponuojamus liaudies meno muziejuje, esančiame visai netoli Sindagmos (įėjimas nemokamas, muziejus dirba pirmad. – penktad. 10:00 – 13:00). Omonijos aikštė – prekybinis atėnų centras. Vakarais čia vaikščioti gana pavojinga, nes renkasi narkomanai ir prostitutės. Aplinkinėse, neišvaizdžiose Omonijos gatvėse gyvena daug arabų, albanų, bulgarų, rusų, kurdų. Tačiau net ir gyvenant prie Omonijos, nereikia bijoti išeiti pasivaikščioti. Atėnai laikomi viena iš saugiausių Europos sostinių. Policijos čia daug ir ji labai griežta. Labai dažnai Omonijos aikštėje esančiuose viešbučiuose apsistoja ir turistai iš Lietuvos, nes viešbučiai šiame rajone yra bene pigiausi (pvz. Akropolio viešbutyje naktis kainuoja 24.36 EUR – 45.49 EUR). Šiaip Atėnuose viešbučiai gana brangūs ir prestižiniai. Brangiausias viešbutis yra **** Hotel Grande Bretagne, kitaip vadinamas Atėnų konferencijų centru. Jis yra įsikūręs Konstitucijos aikštėje, tarp parlamento rūmų ir nacionalinio parko, nuo viešbučio iki oro uosto yra vos 25 km, visai netoli yra ir Akropolis bei visas Atėnų kultūrinis centras. Todėl viešbutyje norėdami išsinuomoti kambarį vienai parai teks užmokėti 470.00 – 600.00 EUR. Dar vienas brangus viešbutis yra Divani Palace Acropolis vviešbutis, čia už parą gali tekti užmokėti 200.00 – 345.00 EUR, tačiau ieškantiems ko nors nebrangaus gali visai patikti Alma viešbutis naktis čia kainuoja 35:00 – 50:00 EUR arba Prezident viešbutis 27.29 – 44.31 EUR už naktį.

Miesto centre stūgso Likavito kalva ant kurios užlipus galima pasigrožėti miesto panorama, galima nueiti ir į miesto nacionalinį parką, kuriame gausu įvairių augalų ir valkataujančių kačių. Šis parkas yra užrakinamas prieš saulėlydį. Vienas iš populiaresnių Atėnų kvartalų yra Plaka, turistus vilioja čia esančios mažos suvenyrų parduotuvės ir puikios tavernos, kuriose visada galima derėtis.

Atėnai yra miestas, be kurio neįmanoma įsivaizduoti Graikijos. Nors šiuo metu miestas kenčia nuo smogo, o vasarą nuo nežmogiškų karščių ir nebesutalpina nei žmonių nei mašinų, jis vis tiek išlieka kontrastų miestu, kuriame susipina antika su šiandiena.

Jau minėjau, jog Graikija iš salų sudėta šalis, todėl būti Graikijoje ir neaplankyti nė vienos salos būtų nuodėmė. Dažniausiai ilsėtis į Graikijos salas vyksta tik turtingiausi pasaulio žmonės, čia visada ouikus oras, šilta ir švari jūra, gražus ir kalnuotas peizažas. Didžiausia Graikijos sala garsėja senosios minojinės kultūros paminklais. Apie ją, kaip ir apie kiekvieną salą, galima papasakoti labai daug. Tačiau joks pasakojimas neatkurs to nuostabaus vaizdo, kai plaukiant jūroje viena ppo kitos išnyra salų krantai – su vėjo malūnais, su baltomis cerkvėmis ar mažyčiais kaimais. Žymus graikų rašytojas N.Kazantzkis rašė: „ Laimingas tas žmogus, kuriam likimas buvo maloningas ir leido prieš mirtį perplaukti Egėjo jūrą. Daug malonumų yra šiame pasaulyje. Bet skrosti helėnų laivu šios jūros bangas ir šnibždėti kiekvienos sutiktos salos vardą – šitam malonumui negalėtų prilygti niekas“.

Kaip jau minėjau Atėnai yra viena iš Europos sostinių, todėl į ją nuvykti galima keletu būdų: savo automobiliu, skrendant lėktuvu arba važiuojant autobusu per turizmo agentūros organizuojamą kelionę. Pirmiausia norėčiau aptarti kelione savu automobiliu. Galime išvažiuoti iš Kauno miesto Verkių gatvės, važiuoti į pietų Europą per Lenkiją