Afrika

Afrika – antrasis tiek pagal dydį (po Azijos), tiek ir pagal gyventojų skaičių žemynas, esantis tarp Atlanto ir Indijos vandenynų. Užima 29,2 km², su salomis – 30 244 050 km², Afrikos žemynas sudaro 20,3% pasaulio sausumos ir jame gyvena septintoji Žemės gyventojų dalis (800 milijonų žmonių). Žemyno ilgis – apie 8000 km iš šiaurės į pietus, apie 7500 iš vakarų į rytus. Afrikos pavadinimas kilo nuo Afridi genties, kuri gyveno šiaurės Afrikoje Kartaginos apylinkėse. Romėnai Afrika vadino tik vieną iš pprovincijų dabartinėje šiaurės Afrikoje. Yra šalininkų nuomonės, kad Afrika nėra atskiras žemynas, bet kartu su Eurazija sudaro vieną Eurafrikos žemyną.

Reljefas

Didžiąją dalį Afrikos paviršiaus sudaro plokščiakalniai, kurių kraštai statūs, į pajūrį leidžiasi pakopomis. Žemumos (iki 200 m) užima apie 10 % ploto, 200-500 m plynaukštės – 39 %, 500-100 m aukščio plotai – 28 %, daugiau 2000 m – 3 %. Didžiulę Afrikos dalį užima savanos ir dykumos, iš kurių didžiausia – Sacharos dykuma. Vidutinis aukštis 750 m, aukščiausia vieta – KKilimandžaro masyve esantis Kibo ugnikalnis (5895 m), žemiausia vieta – Assalio ežero vandens paviršius (157 m žemiau jūros lygio). Plokščiakalnius nuo pajūrio žemumų skiria kalnų masyvai: Viduržemio jūros pakrantėje – Atlaso kalnų, Raudonosios jūros – Atbay kalnagūbrio. Aukščiausi kalnai – KKilimandžaro, Kenijos, Ruwenzori, Simeno, Meru, Virungos.

Geologinė sandara:

Beveik visas Afrikos žemynas (išskyrus Atlaso ir Kaapo kalnus) išsidėstęs ant Afrikos plokštės, platformos pamatas išeina į paviršių Nubijos, Achagaro, Regibato masyvuose. Nuosėdinė danga susideda iš jūrinių, lagūninių-kontinentinių ir vulkaninių uolienų. Žemynas pradėjo formuotis Pangėjai skylant triaso periode, juros periode suaktyvėjo vulkaniniai procesai, miocene prie šiaurės vakarinio pakraščio prisišliejo Atlaso kalnai, rytuose pradėjo formuotis riftai.

Naudingosios iškasenos

Afrikos ištekliai:

Nafta (apie 6 % pasaulio ištelkių)

Gamtinės dujos (7 %)

Akmens anglis

Geležis

Uranas

Stibis ir cirkonis

Chromas

Fosforitas

Keletas valstybių bei jų aprašymai:

Angola

Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Kongu, Kongo Demokratine Respublika, Zambija, Namibija, plotas 1 246 700 kv.km., gyventojų skaičius 10 978 552 (su Kabinda eksklavu šiaurėje, kuris ribojasi su Kongu ir Kongo Demokratine Respublika), sostinė Luanda. šalyje yra net virš 90 etninių grupių, urbanizacija 35%, eekonomika paremta žemės ūkiu.

Centrinė Afrikos Respublika

Angolos respublika (anksčiau buvo vadinama Portugalų Vakarų Afrika) yra Centrinė Afrikos Respublika (CAR) yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Čadu, Kamerūnu, Kongu, Kongo Demokratine Respublika, Sudanu, neturi išėjimo prie vandenyno, plotas 622 436 kv.km., gyventojų skaičius 3 742 480. Sostinė Bangis. Oficiali kalba prancūzų, bet kalbama ir vietinėmis kalbomis. Urbanizacija 20%. Eksportuoti medvilnę tabaką kavą, deimantus ir kitas prekes labai varžo neturėjimas uosto. CAR viena vargingiausių valstybių visoje Afrikoje.

Kongo Demokratinė Respublika

Kongo Demokratinė Respublika yra CCentrinėje Afrikoje, ribojasi su Centrine Afrikos Respublika, Kongu, Kabindos eksklavu (Angola), Angola, Zambija, Burundžiu, Uganda, Ruanda, Sudanu, neturi išėjimo prie vandenyno (Kabinda), plotas 2 344 885kv.km., gyventojų skaičius 58 317 930. Sostinė Kinšasa (anksčiau Leopoldvilis). Urbanizacija 31%. Prieš keletą dešimtmečių valstybė buvo viena turtingiausių (BVP buvo virš 200$) Afrikoje dėl netinkamos ekonomikos politikos nusirito iki vienos iš skurdžiausių (BVP vos viršija 100$).

Kongo Respublika

Kongo Respublika arba Kongas, Brazavilis (anksčiau buvo vadinama Kongo Liaudies Respublika) yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Kongo demokratine Respublika, Kabinda (Angolos eksklavas), Gabonu, Kamerūnu, Centrine Afrikos Respublika, turi išėjimą į Atlanto vandenyną. Plotas 342 000 kv.km., gyventojų skaičius 2 998 050. Sostinė Brazavilis. Oficiali kalba prancūzų. Ekonomika išvystyta vidutiniškai, BVP 700$ vienam asmeniui.

Gabonas

Gabono Respublika yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Pusiaujo Gvinėja, Kamerūnu, Kongu, krantus skalauja Atlanto vandenynas, šalies plotas 267 667 kv.km., gyventojų skaičius 1 355 240. Sostinė Libervilis. Oficiali kalba prancūzų. Valstybėje yra apie 40 etninių grupelių, urbanizacija net 83 %. Ekonomika paremta miškininkyste, naudingųjų iškasenų eksportu, turi nemažus naftos telkinius. BVP 3 800$ vienam asmeniui (2003m). Viena turtingiausių valstybių Afrikoje, pasaulio mastu ekonomikos išvystymas išlieka žemame lygyje.

Pusiaujo Gvinėja

Pusiaujo Gvinėja yra Centrinėje Afrikoje, susideda iš žemyne esančios teritorijos, vadinamos Mbinišu ir prie kranto esančių ssalelių tokių kaip Koriska, Elobi Grande, Elobi Čiko, Biokoša, Anabonoša, ribojasi su Kamerūnu, Gabonu, krantus skalauja Atlanto vandenynas, plotas 28 051 kv.km., gyventojų skaičius 523 050. Sostinė Malabas, oficiali kalba ispanų. Nors ekonomika vis dar labiausiai remiasi žemės ūkiu, tačiau visai neseniai atrasta nafta sąlygoja spartų ekonomikos augimą.

Zambija

Zambijos respublika yra Centrinėje Afrikoje, ribojasi su Kongo Demokratine Respublika, Angola, Namibija, Botsvana, Zimbabve, Mozambiku, Malaviu, Tanzanija, neturi išėjimo į vandenyną, tačiau yra prie Tanganikos ežero. Valstybės plotas 752 614 kv.km., gyventojų skaičius 10 462 400. Sostinė Lusaka. Žmonės gyvena skurdžiai ir pagrindinis jų verslas susijęs su žemės ūkiu, tačiau Zambija turi nemažai naudingųjų iškasenų (varis svarbiausia žaliava), BVP vienam asmeniui 700$ (2003m).

Alžyras

Demokratinė Liaudies Alžyro respublika yra šiaurės Afrikos vakaruose, ribojasi su Vakarų Sachara (užimta Maroko), Mauritanija, Maliu, Nigeriu, Libija, Tunisu, Krantus skalauja Viduržemio jūra, netoli Ispanija. Šalies plotas 2 381 741 kv.km., gyventojų skaičius 33 357 100, sostinė Alžyras. Gyventojus sudaro arabai, berberai ir jų palikuonys, labai nedaug europiečių, apie 60% visų gyventojų gyvena mieste. Ekonomika remiasi žemės ūkiu ir svarbiausiu šalies ištekliu nafta ir gamtinėmis dujomis. Nors ekonomika pastaruoju metu gana sparčiai kyla, žmonės valstybėje gyvena pakankamai vargingai.

Egiptas

Egipto Arabų Respublika yra šiaurės Afrikos rytuose ir maža dalimi įeina į Aziją, rribojasi su Libija, Sudanu ir Izraeliu Azijoje. Krantus iš šiaurės skalauja Viduržemio jūra, iš rytų Raudonoji jūra. Valstybės plotas 997 740 kv.km., gyventojų skaičius 76 117 400. Sostinė Kairas. Net 95% gyventojų susitelkę Nilo deltoje ir slėnyje. Tankumas 1 900 žmonių kvadratiniame kilometre, tačiau visa likusi teritorija beveik negyvenama dėl sauso klimato ir vandens stygiaus. Bendra šalies urbanizacija yra 45%. Ekonomika patemta žemės ūkiu (medvilnės auginimas), naftos gavyba, turizmu. Kad ir kokį įspūdį bepaliktų Kairas ir stebuklingosios piramidės, Egiptas yra skurdi valstybė.

Libija

Libija yra šiaurės Afrikoje, ribojasi su Egiptu, Sudanu, Čadu, Nigeriu, Tunisu, Alžyru, krantus skalauja Viduržemio jūra. Valstybės plotas 1 757 000 kv.km., gyventojų skaičius 5 631 580, sostinė Tripolis. Dauguma gyventojų arabų ir berberų palikuonys, urbanizacija 90%. Ekonomika paremta žemės ūkiu, praėjusio amžiaus antrosios pusės pradžioje buvo rasta naftos, kas pastūmėjo ekonominį augimą iki šių dienų. Bendrai gyventojai pragyvena vargingai.

Marokas

Maroko Karalystė yra šiaurės Afrikos vakaruose, ribojasi su Vakarų Sachara (užimta Maroko nuo 1979), Alžyru, Gibraltaro sąsiauris skiria nuo Gibraltaro pusiasalio (Ispanija). šalies plotas 453 730 kv.km., gyventojų skaičius 32 209 100. Sostinė Rabatas. Daugumą gyventojų sudaro berberai, didžiausia mažuma arabai, yra nedaug juodaodžių afrikiečių bei europiečių. Ekonomika yra atsilikusi ir paremta pagrinde žemės

ūkiu.

Sudanas

Sudano respublika yra šiaurės Afrikoje, ribojasi su Egiptu, Libija, Čadu, Centrine Afrikos Respublika, Uganda, Kongo Demokratinė Respublika, Kenija, Etiopija, Eritrėja, krantus skalauja Raudonoji jūra. Plotas 2 505 800 kv.km., gyventojų skaičius 39 148 100. Sostinė Chartumas. šiaurėje vyrauja arabai, pietuose juodaodžiai. Ekonomika remiasi žemės ūkiu, valstybė prasiskolinusi ir skurdi.

Tunisas

Tunisas yra šiaurės Afrikoje, ribojasi su Alžyru, Libija, krantus skalauja Viduržemio jūra. Plotas 164 418 kv.km., gyventojų skaičius 10 032 000. Sostinė Tunisas. Daugiausiai gyventojus sudaro berberai save laikantys arabais iir kalbantys arabiškai. Ekonomika paremta naudingųjų iškasenų gavyba, turizmu.

Vakarų Sahara

Vakarų Sachara yra šiaurės Afrikoje, ribojasi su Mauritanija, Maroku, Alžyru, krantus skalauja Atlanto vandenynas. Plotas 266 000 kv.km., gyventojų skaičius 267 400, musulmonai, kalba arabų. Nuo 1976 iki 1979 metų Marokas okupavo Vakarų Sacharą. Beveik visas ūkio šakas kontroliuoja Marokas, klimatas nepalankus žemės ūkiui vystyti todėl daugelį maisto produktų Vakarų Sachara turi pirkti iš užsienio valstybių. Visos pasaulio valstybės (išskyrus patį Maroką) nepritaria šiai Maroko okupacijai.