AFRIKOS GYVŪNIJA

Afrikinis dramblys – stambus straublys , žinduolis paplitęs Afrikoje. Tai stambiausias dabartinis sausumos žinduolis.Jis užauga iki 4 m. Aukščio ir sveria iki 7,5 t., turi didžiules ausis ir durklus kurie patinams užauga iki 3,5 m. Straublio gale yra dvi prieš priešais esančios į pirštą panašios išaugos, ausys didžiulės, nugara įlenkta; abi dramblių lytis turi galingas į viršų užlenktas iltis.

Liūtas – liūtas yra žinduolis, mėsėdis, dideliais nasrais ir ilga uodega. Katinų šeimos plėšrus žinduolis. Patinai išsiskiria savo karčiais, sveria iki 2250 kg, patelės žymiai mažesnės, sveria iki 136 kg. Laisvėje liūtai išgyvena iki 10-14 metų, gyvena šeimomis – keletas giminystės ryšiais susijusių patelių su vaikais, bei vienas ar daugiau patinų. Pošeimės didžiosios katės – panteros.

Strutis – strutis yra didžiausias paukštis pasaulyje. Suaugę stručiai sveria 120-160 kg. Stručiai yra draugiškį ir smalsūs.Jie kile iš karšto ir sauso klimato kraštų, tačiau budami stiprios sveikatos, prisitaikė prie mūsų klimato. Lietuvoje jie yra auginami nuo 1998 m. Stručio aukštis iki viršugalvio 270 cm. , oo masė 75-100 kg. Patelės ir patinai išore labai skiriasi. Patinas juodas su baltomis sparnų ir uodegos plunksnomis, kurias demonstruoja per tuoktuves. Patelė rudai pilka. Stručio kaklas ilgas ir plikas, galva maža, o kojos labai ilgos ir stiprios, turi po 22 pirštus. Sparnai trumpi, raktikauliai išnykę. Bėgdamas gali išvystyti 50 km/h greitį. Minta įvairiais augalais ir jų sėklomis. Kietą maistą sutrina skrandyje esantys praryti akmenys. Žarnynas labai ilgas. Patinai turi įtraukiamą kopuliacijos organą.

Flamingas – Tai vieninteliai paukščiai, kurie maitinasi filtruodami vandenį. Panėrę snapus į vandenį flamingai liežuviu varo vandenį į snapą ir jį košia per plyšius snape, taip surinkdami mažus augalus ir gyvūnus. Labai dideli paukščiai, sveriantys iki 4500 g. Kaklas ir kojos ilgos. Masyvus snapas beveik stačiu kampu išlinkęs žemyn. Žandų kraštuose yra raginių plokštelių. Priekiniai pirštai sujungti plaukiojamąją plėve. Plunksnos minkštos ir gana purios. Sparnai ir uodega trumpi. Gyvena pajūryje ir vidaus sūrių vandenų pakrantėse. Peri kolonijomis. Iš dumblo statosi kūgio formos lizdus. Deda 1-2 kiaušinius. Jaunikliai vviščiukiniai. Paplitę daugiausia tropinio ir subtropinio klimato juostose.

Grifas – baisūs paukščiai su erelio snapais ir liūto kūnais. Minima, kad grifai suka lizdus kaip ereliai, bet vietoje kiaušinių deda agatus. Grifai paplitę Eurazijoje bei Afrikoje. Grifams būdingi platūs sparnai, plika galva ir toks pat kaklas. Lizdas pinamas ant medžio arba kalnuose. Lizde būna ne daugiau 2 kiaušinių jie atrodo balti su raudonom dėmelėm. Maži grifai apleidžia lizdą 10-18 savaičių amžiuje. Minta dvėsena. Grifai skrenda lėtai, ištvermingai.

Baltasis raganosis – Jo iilgis 3,7 – 4 m., uodega 70 cm., masė 2,3 t. Šis raganosis po dramblio yra didžiausias sausumos gyvunas. Priekinis ragas gali siekti 1,3 m. ilgio, o užpakalinis 40 cm. Jaunėliai sudaro nedideles iki 7 individų bandas, tačiau subrendę patinai linkę laikytis atskirai.

Žirafa – jos ilgis 3,8 – 4,7m. , uodega 78 – 100 cm., masė 0,6 – 1,9 t. Subrendusios patelės aukštis 4,5 m. iki ragų galiukų, o patinas gali būti 1 m. aukštesnis. Kaklas ilgas pas jas ilgas. Priekinės kojos ilgesnės nei užpakalinės. Ant galvos auga nedideli oda aptraukti kauliniai ragel iai. Ži- rafos geria, valgo ir užsiėma kitokia veikla ryte ir vakare. Minta medžių lapais ir šakelėmis.Jos paplitusios Afrikoje.Gyvena tropikinėje Afrikoje. Šeimoje tik dvi rūšys:

• Žirafa

• Okapija

Tomsono gazelė – jos ilgis 0,9 – 1,2 m., uodega 15 – 20 cm. , masė 15 – 30 kg. Paplitusi po Rytų Afriką. Dažniausiai rupšnoja žemas žoles, taip pat skabo lapus. Migruodamos tarp žolėmis apaugusių vietovių ir iš kmynų nedidelės 10 – 30 patelių ir jaunikių prisijungia prie viengungių patinų. Tomsono gazelės paprastai atsiveda 1 jauniklį, kuris gimsta po 160 – 180 nėštumo dienų.

Antilopė gnu – Jos ilgis 1,5 – 2,4 m., uodega 35 – 56 cm., masė 120 – 2275 kg. Jos paplitusios po Rytų ir Pietų Afriką. Vienas jauniklis gimsta po 8 – 9 nėštumo mėn. 1 – 4 metrų patinai sudaro viengungių bandas, vėliau bandšūksniais “ge – nuu ”, ritualinėmis poromis ir stumdūmusi nustato individualias teritorijas.

Gepardas – puola atviroje vietoje, todėl pasikliauja ne sėlinimu, o greičiu lemenčių medžioklės reikme. Jo ilgis 1,1 – 1,5 m., uodega 60 – 80 cm., masė 21 – 72 kg. Paplitę po visą Afriką ir Vakarų Azijoje. Gerai žinomas kaip pasaulyje greičiausias gyvunas.Gali nubėgti trumpą nuotolį daugiau kaip 100 km/h. Gepardas minta vid. Didžio kanopiniais Pvz. Tomsono gazelėm, Antilopėm.

Hiena – Labai specializuoti stambūs žvėrys, mintantys stambių žinduolių lavonais. Išore panašūs į šunis, tačiau priekinės kojos ilgesnės už užpakalines. Dantys labai masyvūs, pritaikyti perkąsti stambius kaulus. Hiena turi platų snukutį ir stiprų žandikaulį. Didelė galva ir ausys, ilgos priekinės ir trumpos užpakalinės kojos. Hienos negali suvirškinti kanopų, plaukų. Užtat visos hienos gali suvirškint tas laimikių dalis kurių kiti žinduoliai negali suvirškint Pvz. Opą ir kaulus.

Zebros – kvėpavimas budinga, gili krutinė, uodega su ilgais plaukais, stoprios kanopos. Dieninė ir naktinė rega yra puiki , ausys ilgos, klausa labai jautri. Minta žole, jie turi nedylančius skruostinius dantis žolei kramtyti, tačiau ėda ir dykumų augalus ir ggali skabyti medžio žievę, lapų pumpurus bei žievę.

Baobabas – Baobabų žinomos 8 rūšys. Baobabo aukštis iki 25 m, kamieno skersmuo apie 12 m (perimetras iki 25 m). Išgyvena iki 2 tūkstančių metų. Tai vienas didžiausių medžių pasaulyje.Baobabas atrodo labai įspūdingai ir keistai. Medis gali išaugti iki 18 metrų aukščio ir daugiau nei 10 metrų skersmens. Žievė nelygi ir griovėta, pilka ar rusva, labai stora, o mediena neturi metinių rievių. Baobabas – lapuotis medis, tačiau 9 mėnesius per metus būna be lapų, todėl pažiūrėjus atrodo, kad auga šaknimis į viršų.

Akacija – Mimozinių šeimos medžių ir krumų yra apie 750 rūšių. Akacijos auga tropinio ir suekvatorinio klimato juostose. Daugiausia Australijoje ir Afrikoje.