Airija

Turinys

Airija 1

Gyventojai 1

Religijos 2

Valstybė ir teisė 2

Partijos ir profsąjungos 3

Ginkluotosios pajėgos 3

Ūkis 3

Pramonė 3

Bioprodukcijos ūkis 4

Turizmas 4

Transportas ir ryšiai 5

Bankai 5

Užsienio prekyba 5

Istorija 5

Santykiai su Lietuva 6

Architektūra 7Airija

Airija, Britų salyno sala Atlanto vandenyne. Nuo D. Britanijos ją skiria Airijos jūra ir Šv. Jurgio bei Šiaurės sąsiauriai. Didžiojoje salos dalyje yra Airija (valstybė), š. Rytuose –Šiaurės Airija (priklauso D. Britanijai). Plotas 84433 km². 5,47 mln. gyv. (2000). Ilgis iš š. į p. 485 km. Plotis iš v. į r. 275 km. Krantai vingiuoti, daug įlankų; didžiausios: Donegalio, Galway, Dingle’io. Vid. dalį užima Vidurio lyguma (30-120m virš jūros llygio), jos pakraščiuose yra žemų kalnų, pelkių, ežerų. Pietvakriuose yra aukščiausi saloje Macgillicuddy kalnai (didž. aukštis 1041m, Carrauntoohillis), pietryčiuose ir rytuose – Coeragho(aukščiausias Konachto k.), Wicklow (926m, Lugnaquillos k.) ir Mourne’o (852m, Slieve Donardo k.) kalnai. Klimatas vid. platumų jūrinis; žiemos šaltos, vasaros vėsios (sausio vid. t-ra Dubline 5 ºC, liepos 15 ºC). Per metus iškrinta ~1000 mm kritulių; pietvakariuose dvigubai daugiau negu rytuose. Daug debesuotų dienų. Dažniausi p. ir p. v. vėjai. Daug nedidelių laivybinių upių, didžiausia jų – SShannonas (368 km). Daugiausia ežerų yra šiaurėje ir vakaruose; didžiausi Dergo, Corribo, Neagh ežerai. Gausu pelkių ir durpynų. Unikalus salos š. pakrantės (Š. Airija) kraštovaizdis, vad. Milžinų Keliais (Giant’s Causeway), – Pasaulio paveldo paminklas. ~12,5% teritorijos užima ariamoji žemė, ~5,5% &– miškai. Pievų augalija, dykvietėse viržiai. Veisiasi jūrų kiaulės, peri jūriniai ereliai, rudieji pesliai. Yra gamtinių dujų, naftos, švino ir cinko rūdos, sidabro.

Airija, valstybė V. Europoje. Užima 5/6 Airijos salos ir jos v. pakrantėje esančias mažas salas (didžiausia – Achilio s., 148 km²). Š.rytuose ribojasi su Š. Airija (D. Britanijos dalis). Plotas 70273 km². 3,76 mln. gyv. (2001). Airija susideda iš 4 istorinių ir administracinių provincijų, kurios suskirstytos į 27 grafystes. Savarankiškus administracinius vienetus sudaro 5 miestai grafystės: Dublinas, Korkas, Limerickas, Galway, Waterfordas.Gyventojai

96% gyventojų airiai. Yra anglų ir velsiečių (4%), amerikiečių, škotų, lomų (čigonų), žydų. Valstybinės kalbos – airių ir anglų. Airiškai kalba tik 2% Airijos gyventojų (daugiausia vakaruose).

Airijos gyventojų skaičiaus dinamiką lėmė daugelis įvykių. 17a. viduryje dėl aanglų kariuomenės represijų gyventojų buvo sumažėję beveik dvigubai (nuo 1,5 iki 0,85 mln.). 1739-40 badu mirė ~0,4 mln. žmonių, 1845-47 daugiau kaip 1 mln., be to, ~1,5 mln. žmonių emigravo į JAV ir D. Britaniją. Masinė emigracija į JAV prasidėjo 18 a. pab. Airiai buvo viena pagrindinių tautų, iš kurios susiformavo dabartinė amerikiečių nacija. ~100 metų emigracija iš Airijos buvo didžiausia pasaulyje. 1845-60 Airijos salos gyventojų sumažėjo >2 kartus (nuo 8,2 iki 4,0 mln.).

Tik po 2 pasaulinio karo dėl nnatūraliojo prieaugio, o vėliau ir dėl teigiamo emigracijos saldo gyventojų pamažu ėmė daugėti. ~1970 pirmakart airių daugiau imigravo negu emigravo, bet 1985-89 vėl ~0,15 mln. žmonių daugiau išvyko iš Airijos negu atvyko. Nuo 1990 emigrantų ir imigrantų skaičius beveik susilygino.

Airijoje gyventojų surašymas būna kas 5 metai (pirmasis 1841). 2000 m. vyrų buvo 49,6%, moterų – 50,4%. Gyventojų vidutinis tankumas 53,5 žm./km² (2001). Tankiausiai (~100 žm./km²) gyvenama Airijos rytų ir pietryčių pakrantėse. Retai (~30 žm./km²) gyvenama Longfordo, Laoighiso, Offaly, Tipperary grafystėse (pelkėtoje ir ežeringoje Vidurio lygumoje).Konachto provincijoje gyventojų vidutinis tankumas 25žm./km². Rečiausiai (16žm./km²) gyvenama kalnuotoje Leitrimo grafystėje. Miesto gyventojų 57,5% (1996). Dublino aglomeracijoje gyvena ~1/4 Airijos gyventojų. Ekonomiškai aktyvių gyventojų 1,8 mln. (2000). Bedarbiai 2000 m. sudarė 4,1% ekonomikai aktyvių gyventojų.Religijos

5 a. pabaigoje krikščionybę įtvirtino šv. Patriko (šalies globėjas) misija. Ankstyvoji Airių bažnyčia nepriklausė Romos popiežiui. Nuo 8 a. stiprėjo Romos katalikų bažnyčios įtaka; 12 a. atsisakyta vietinės liturgijos. 16 a. vidurije Anglikonų bažnyčia tapo oficiali (iki 18 a. pabaigos įsitvirtino), bet dauguma gyventojų liko katalikai. Romos katalikai turi 4 arkivyskupijas ir 22 vyskupijas, savarankiška Airių katalikų bažnyčia – 2 arkivyskupijas ir 10 vyskupijų (1996). 5% gyventojų – protestantai (3,3% anglikonai, 1996), yra kitų mažų protestantų (babtistų, metodistų, presbitijonų), tai pat mmusolmonų ir judėjų bendruomenių.Valstybė ir teisė

Pagal 1937 konstituciją Airija – parlamentinė demokratinė respublika. 1949 Airijos respublikos aktu panaikinta valstybės priklausomybė nuo D. Britanijos. Valstybės vadovas yra prezidentas, renkamas visuotiniuose rinkimuose 7 metams. Jis atlieka daugiau prezentacinę funkciją. Parlamentas susideda iš Senato ir Atstovų Rūmų. Senatą sudaro 60 narių: 11 skiria ministras pirmininkas, 6 renka Nacionaliniai ir Dublino universitetai, 43 renkami netiesioginiu būdu (pagal 5 sąrašus, į kuriuos traukiami kanditatai, atstovaujantys įvairioms visuomenės grupėms). Atstovų Rūmus sudaro 166 deputatai, renkami visuotiniuose rinkimuose 5 metams. Vykdomąją valdžią turi ministrų kabinetas, atskaitingas Atstovų Rūmams. Ministrą pirmininką ir jo pasiūlytą vyriausybę (7-15 narių) Atstovų Rūmų siūlymu skiria prezidentas. Vietos valdžios organai – renkamos miestų ir grafysčių tarybos. Airijos teisė remiasi anglosaksų teise. Teisėjai nepriklausomi, skiriami prezidento Atstovų Rūmų siūlymu. Teismų sistemą sudaro apskričių ir apygardų teismai. Aukštesnysis teismas bei Aukščiausiasis Teismas. Valstybės herbe pavaizduota auksinė arfa (saugoma Nacionaliniame muziejuje Dubline; vaizduojama nuo 16 a.) yra airių nacionalinis simbolis. Valstybės vėliavos žalia juosta – žemės ir katalikų, oranžinė – protestantų simbolis, balta spalva simbolizuoja taiką tarp jų. Nacionalinė šventė – kovo 17 – Šv. Patriko, Airijos globėjo, diena.Partijos ir profsąjungos

Svarbiausios partijos: Fianna Fail (Likimo kariai, įkurta 1926), Fine Gael (Geilų tauta, įkurta 1933), Airijos darbo ppartija (įkurta 1912),Pažangieji demokratai (įkurta 1985), Demokratinė kairioji partija (įkurta 1992). Beveik visos šalies profsąjungos priklauso Airijos tredjunionų kongresui (įkurtam 1894), 1998 turėjusiam ~ 670000 narių.Ginkluotosios pajėgos

sudaromos iš savanorių (nuo 17 iki 32 metų). Mažiausia tarnybos trukmė – 3 metai. Vyriausiasis vadas – prezidentas. 2000 sausumos kariuomenę sudarė 3 pėstininkų brigados (iš viso 9500 žm.), 14 lengvųjų tankų, 48 žvalgybos automobiliai, 84 šarvuotieji transporteriai, 60 artilerijos pabūklų; kariuomenę gali papildyti ~ 14000 rezervo savanorių. Kariuomenės jūrų laivyną (1000žm.) sudarė 7 patruliniai laivai (tarp jų 1 nešantis sraigtasparnius); Korke yra Haulbaulaino karinė jūrų bazė. Karinės oro pajėgos (1050 žm.) turėjo 4 kovos lėktuvus ir 16 kovos sraiktasparnių; štabas Dubline. Gynybos išlaidos – 758 mln. JAV dolerių (1999).Ūkis

1989-90 ir 1992-2000 kasmetis BVP prieaugis buvo didžiausias iš ES valstybių. 2000 BVP sudarė 95 mlrd. JAV dolerių, BVP prieaugis 10,5%, BVP dalis 1 gyventojui – 25200 JAV dolerių.Pramonė

Ypač smarkiai plėtojama apdirbamoji pramonė. Tradicinis kuras – durpės. Durpių ūkį kontroliuoja durpių departamentas Bort na Mona. Eksploatuojama 15 durpynų (iš viso ~ 90000 ha), svarbiausias jų – Alleno pelkės. 95% iškasamų durpių sunaudoja kurui (1 vieta pasaulyje), 5% – trąšoms. Durpėmis kūrenamos 6 šiluminės elektrinės. Gamtinės dujos gaunamos Atlanto šelfe Kinsale Heado ir Ballycottono telkiniuose

(~ 50 km nuo pietinės pakrantės). Dujos naudojamos energetikai, trąšoms gaminti, buičiai. Šelfe rasta naftos. Tynagho ir Tipperary telkiniuose kasama cinko rūda (pagal jos gavyba Airija užima 1 vietą Europoje), švino rūda (kartu su ja gaunamas ir sidabras), dar kasama gipsas, dolomitas, klintys. Nuo 1994 anglys nekasamos. Elektros energiją gaminą šiluminės elektrinės ir hidroelektrinės. Šiluminės elektrinės pagamina 96% elektros energijos (kūrenama dujomis, naftos produktais, anglimis, durpėmis). Prie Korko perdirbama importinė nafta, lydomas plienas.

1995 – 99 m. chemijos (ir nnaftos chemijos) pramonės produkcijos vertė išaugo beveik 2 kartus. Per šį laikotarpį buvo sparčiai plėtojamos elektrotechnikos ir elektronikos, poligrafijos, tiksliosios mechanikos ir optikos pramonės šakos. Chemijos, maisto, elektrotechnikos, ir elektronikos pramonės šakoms tenka atitinkamai 25, 20 ir 12% apdirbamosios pramonės vertės. Svarbiausi mašinų gamybos centrai yra Dublino, Limericko ir Korko aglomeracijos. Gaminama kompiuteriai, mikroelektronikos ir elektrotechnikos gaminiai, staklės, traktoriai, kitos žemės ūkio mašinos, surenkami automobiliai, statomi laivai. Svarbiausi chemijos pramonės centrai – Korkas, Galway, Waterfordas, Drogheda. Dubline gaminami vaistai, Waterforde –– krištolas. Siuvimo pramonė sutelkta Dubline ir Limericke, tekstilės – Korke, Dubline ir Wexforde. Alus, airiškas viskis gaminami Dubline, Waterforde, Korke.Bioprodukcijos ūkis

Airija – tradicinis intensyvaus prekinio žemės ūkio kraštas. Eksportuojama 75% žemės ūkio produkcijos. Žemės ūkio naudmenos užima 5,7 mln. hha (~83% Airijos sausumos ploto), iš jų 68% sudaro pievos ir ganyklos, 15% – dirbamoji žemė. Ūkių vidutinis dydis 26 ha.

Daugiau kaip 70% žemės ūkio produkcijos vertės duoda gyvulininkystė. Pieniniai ir mėsiniai galvijai veisiami Vidurio lygumoje, Airijos pietvakariuose, pietuose ir rytuose. Pienininkystės svarbiausias centras yra Aukso slėnis Airijos pietvakariuose. Avys daugiausia veisiamos kalnuotose salos pakraščiuose. Kai kurie Airijos gyvulininkystės rodikliai (1 gyventojui) yra vieni geriausių pasaulyje: 2 vieta, pagal sviesto ir pieno (1500 kg) gamybą, 3 vieta pagal mėsos gamybą (270 kg; 1 vieta pagal jautienos gamybą, 150 kg); 3 vieta pagal galvijų skaičių (1,8 galvijo). Augalininkystė daugiausia tenkina tik gyvulininkystės poreikius. Airija pirmauja pasaulyje pagal avižų derlingumą, užima 2 vietą pagal kviečių ir 3 vietą pagal miežių derlingumą. TTradicinio Airijos žemės ūkio augalo – bulvių – derlius 1950-99 m. sumažėjo nuo 2,9 iki 0,56 mln. tonų. Nuo 1977 m. jūros ekologinės zonos plotis sudaro 200 jūrmylių. 1999 sugauta 287000 tonų žuvų ir kitų jūros gėrybių. 80% miškų kontroliuoja valstybė miškų bendrovė Coilte Teoranta; miškų ūkis nereikšmingas.Turizmas

2000 m. Airija aplankė 6,7 mln. užsieniečių turistų (58% iš D.Britanijos, 15% iš JAV ir Kanados po 7% iš Prancūzijos ir Vokietijos). Ypač smarkiai plėtojamas kaimo turizmas. Pajamos iš turizmo 1990 m. sudarė 11,4 mlrd., 1995-2,1 mlrd., 1999-2,95 mlrd. JAVdolerių.Transportas ir ryšiai

Automobilių transportui tenka ~90% (1998) Airijos vidaus krovinių apyvartos. Automobilių kelių yra 92 000 km, geležinkelių 1945 km (1998). Yra 1,13 mln. lengvųjų automobilių (1998; 1000 gyventojų tenka 312 automobilių). Oro transportas priklauso valstybinei bendrovei Aer Lingus Groip (jos lėktuvai skraido po Airiją, skrenda į D. Britaniją, kitas europos šalis, JAV);yra privačių bendrovių. Tarptautiniai orouostai Dubline, Shannone, Korke. Svarbiausi jūrų uostai: Dublinas, Dun Laoghaire, Korkas, Waterfordas, Rosslare’as, Limerickas. Laivybiniai kanalai – Didysis (250 km) ir Karališkasis (145 km). Ryšių paslaugas teikia bendrovė Telecom Eireann, pašto paslaugas – bendrovė An Post.Bankai

Airijos bankų sistemą sudaro Centrinis bankas ( įkurtas 1943; jis pakeitė Valiutų komisiją ), 4 asocijuotieji, 30 neasocijuotųjų ir 2 taupomieji bankai, 2 kredito korporacijos. Nuo 1973 Dublino birža prijungta prie Londono financų biržos.Užsienio prekyba

1990-98 m. prekių eksporto ir importo rodikliai buvo vieni geriausių ES valstybių. Užsienio prekybos balansas teigiamas ( nuo 1986 ). 2000 eksportuota prekių už 73,4 mlrd., importuota už 48 mlrd. JAV dolerių. Eksportuojama mašinos ir transporto priemonės, kompiuteriai, programinė įranga, elekronikos, eletrotechnikos, chemijos pramonės gaminiai, maisto produktai, gėrimai, tabakas. Prekių eksporto vertė 1 gyventojui 19 600 JAV dolerių ( 2000 ).

Lietuva į Airiją 1997 m. eksportavo prekių uuž 120 mln. Lt, importavo už 116,1 mln. Lt. Lietuvai 2000 m. teko 231,3 mln. Lt tiesioginių Airijos investicijų.Istorija

Dabartinėje Airijos teritorijoje žmonės apsigyveno šeštame tūkstantmetyje prieš Kristų. Trečiame tūkstantmetyje pradėjo verstis žemdirbyste, antrame tūkstantmetyje išmoko apdoroti varį, vėliau bronzą. Apie 600-500 m. prieš Kristų atsikėlę keltai naudojo geležį. Keltiškos goidelų, belgų, britų, piktų, bretonų ir kitos gentys išplito visoje saloje ir susimaišė su senaisiais gyventojais. Apie 200 metų prieš Kristų geilai salą pradėjo vadinti Eire. Apie pirmą amžių prieš Kristų susikūrė pirmieji keltų valstybiniai dariniai (karalystės). Ketvirtame amžiuje iškilo Taros karalystė. Ją valdžiusi O’Neillų giminė pradėjo tituluotis vyriausiais Airijos karaliais. Misionieriai iš Galijos pradėjo skleisti krikščionybę. 432 metais popiežiaus atsiųstas vyskupas Patrikas įkūrė vyskupiją. Formavosi savita, klaninei visuomenės organizacijai pavaldi Airių bažnyčia. Klestėjo vienuolynai, turėję aukšto lygio mokyklų. 795 m. Airiją pradėjo puldinėti normanai. 9 a. pirmoje pusėje jie užkariavo visą Airiją. 1169 m. į Airiją pradėjo veržtis anglai. 1171 m. Airijoje išsilaipino Anglijos karalius Henrikas II ir pritariant popiežiui pasiskelbė jos valdovu. Nuo 1262 m. veikė anglų ir normandų kolonistų renkamas Anglijos parlamentas. 15 a. pabaigoje Airiją pradėjo puldinėti Tiudorai. 1536 m. Henrikas VIII privertė Ailijos parlamentą pripažinti jį ir Airijos bažnyčios valdovu. Prievartinė reformacija buvo viena svarbiausių vėliau vvykusių sukilimų priežasčių. Juos slopinant Airija buvo galutinai užkariauta. 1691 m. katalikai neteko visų pilietinių teisių. 17 a. Airijos žemės ūkyje įsivyravo dideli kolonistų dvarai ir smulkūs airių nuomininkai. Didelė rytų ir pietų Airijos ariamosios žemės dalis buvo paversta ganyklomis.

18 ir 19 amžiuose iš Airijos emigravo daug gyventojų (daugiausia buvę nuomininkai). Iki 20 a. pradžios žemės savininkais tapo dauguma Airijos gyventojų. 19 a. antroje pusėje prasidėjo judėjimas už airių kalbos atgaivinimą (iki 19 a. ją beveik visur išstūmė anglų kalba). Iki 1916 pagrindinė politinė jėga buvo Airijos nacionalistų partija. Pirmasis pasaulinis karas prislopino Airijos religinių bendruomenių nesutarimus, tačiau radikalų noro iškovoti visišką Airijos savarankiškumą nesumažino. 1919 01 21 Dubline paskelbta Airijos nepriklausomybė. Prezidentu išrinktas E. de Valera. 1932 m. Airijos vyriausybė pradėjo ekonomines ir politines reformas.

Per antrąjį pasaulinį karą Airija laikėsi neutraliteto. Nuo 1955 Airija Jungtinių Tautų narė. Nuo 1973 m. – Europos Ekonominės Bendrijos narė. Nuo 1993 – Europos Sąjungos narė.Santykiai su Lietuva

Airija Lietuvos nepriklausomybę pripažino 1991 08 29, diplomatiniai santikiai nuo 1991 09 02. Lietuvos ambasadorius Airijai reziduoja Londone, Airijos ambasadorius Lietuvai – Varšuvoje. 1997 11 18 Dubline pasirašyta Lietuvos ir Airijos vyriausybių sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio, pajamų dvigubo apmokestinimo ir fiskalinių pažeidmų išvengimo

(įsigaliojo 1998 06 05). Nuo 1996 m. Lietuvos ir Airijos piliečiams galioja bevizis režimas.Architektūra

Iš vėlyvojo neoilito laikotarpio išliko dolmenų, kromlechų, pilkapių su akmeniniais laidojimo rūsiais. Didžiausias Europoje megalitinių statinių ansamblis Boynės upės vingyje – Pasaulio paveldo paminklas. Rasta ankstyvojo bronzos amžiaus gyvenviečių pylimų, medinių ir žeminės tipo statinių liekanų. Po Airių krikšto išplito vienuolynų statyba. Iš 5-12 a. išliko ~80 atskirai stovinčių stebėjimo bokštų – varpinių. Vienuolynų kompleksas (7a.) Skellig Michaelio saloje – pasaulio paveldo paminklas. 11-12 a. imta statyti rromantinio stiliaus pastatus išlaikiusius vietos architechtūros bruožus. Vėliau statytų bažnyčių architechtūroje naudota arkos, skliautai, gausus dekoras. 12-14 a. Airijoje plito gotika. 16-17 a., Airijai tapus Anglijos kolonija, airių architechtūra sumenko, sugriauta arba perstatyta daug senųjų bažnyčių. 17-18 a. vyravo klasicizmo stiliaus administraciniai pastatai, vilos, užmieščio rūmai rezidensijos, rotušė, Keturių Teismų pastatas, Airijos bankas. 19-20 a. daugiausia buvo statoma uostamiesčiuose, vyravo moderno, eklektiniai vėliau modernistiniai gyvenamieji namai bei visuomeniniai pastatai.

Naudota literatūra:

”Visuotinė Lietuvių enciklopedija“