Alytaus turizmas

Alytaus apskritis Kur dažniausiai lankosi turistai?.. Punia. Miestelio įžymybė – piliakalnis, vadinamas Margio kalnu, vienas iš didžiausių Lietuvoje. Jis stovi Nemuno ir Punelės santakoje. Jau nuo seno spėjama, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi garsioji Pilėnų pilis, kurios gynėjai, nenorėjo pasiduoti kryžiuočiams ir susidegino. Archeologai kruopščiai ištyrę piliakalnį, nustatė, kad 13 – 14 amžiais ant piliakalnio stovėjo pilis, kuri buvo sudeginta. 15 amžiuje jos vietoje pastatyta nauja pilis, kuri 16 amžiuje vėl sudegė. To paties amžiaus pabaigoje čia pastatyti nauji dideli rrūmai. Iš archeologinių tyrimų spėjama, kad jie buvo taip pat mediniai. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria gražus vaizdas: plati Nemuno juosta, Punios šilas, garsus senais medynais žvėrių gausumu ir paukščių balsingumu. Tautodailininkai įrengė pagonišką šventyklą su šešiomis skulptūromis, medžioklės taką.

Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčia pastatyta 1857 m. Jos architektūra – baroko ir klasicizmo jungtis. Pirmoji bažnyčia Punioje pastatyta 1425 m., manoma kur dabar stovi bokšto formos mūrinė koplytėlė. Ji pastatyta 1831 m sukilėliams atminti. Raižiai. Šis kaimas tarp Alytaus ir BButrimonių yra Lietuvos totorių sostinė. Gedimino laikais aukso ordos totoriai puolė Lietuvą ir dalis jų liko belaisviais. Gediminas padarė juos sąjungininkais ir dalis jų liko gyvento Lietuvoje. Daugiausiai totorių Į Lietuvą atvyko valdant Vytautui, kuris belaisviais atgabeno ištisas šeimas. Totoriai RRaižiuose pasistatė mečetę, kultūros centrą, vaikus mokė Korano pagrindų. Dabar Lietuvoje gyvena apie 5 000 totorių. 2007 metais jie minės 610 metų jubiliejų. Butrimonys. Senoji dalis susiformavusi 17 amžiuje. Aikštė apstatyta 20 amžiuje pirklių ir amatininkų namais. Nuo seno Butrimonys garsėjo turgumis. Mišri buvo gyventojų sudėtis. 15 amžiuje miestelyje įsikūrė Vytauto didžiojo kvietimu iš Krymo atkeliavę totoriai. 20 amžiaus pirmojoje pusėje ½ gyventojų buvo žydai, turėję visas miestelio krautuvėles. Po antro pasaulinio karo žydų nebeliko. Dabar Butrimonys žemdirbių gyvenvietė. Yra žirgynas. Pivašiūnai. Iš vienos kaimo pusės Ilgio ežeras, iš kitos – Pivašiūnų miškas. Pivašiūnai iki šiol išlaikė pirmapradį Lietuvos kaimo jaukumą. Kaimas garsėja žolinės atlaidais, kurie rugpjūčio mėnesį vyksta čia visą savaitę. Šv. Mergelės Marijos Ėmimo Dangun bažnyčioje yra Marijos ppaveikslas, pasak padavimo atvežtas iš Turkijos ir buvęs pirmoje kaimo bažnyčioje. Daugai. Apsupti Daugų ir Padaugėlaičio ežerais. Daugų ežeras yra vienas didesnių Dzūkijoje. Jo plotas 954 ha. Daugų ežero pietvakarinė dalis dar vadinama Didžiulio ežeru. Aplik ežerą 42 kilometrų atstumas. Aplinkui yra daugybė mažesnių ežerėlių. Daugai ir jų apylinkės nuteikia poilsiui. Tai viena iš Dzūkijos rekreacinių zonų – regioninis parkas. Ežero šiaurinės atšakos kyšulyje buvęs piliakalnis. Legendos pasakoje, kad šį piliakalnį supylę žmonės Daugų įkūrėjui kunigaikščiui Daugui. Klepočiai. Meniški koplytstulpiai, ppastatyti 1990 m. byloja apie 1944m. NKVD sudegintą kaimą, nužudytus žmones. Dzūkijoje yra du paminklai tautos genocidui atminti. Nacistinį genocidą simbolizuoja akmeninė Pirčiupių „Motina“, stalininį – Klepočių tautodailininkų darbai. Nemunaitis. Išsidėstęs tarp neaukštų kalvų, dešiniajame Nemuno krante. Miestelis iš dviejų pusių apglėbtas Nemunaičio miško. 19 a. Nemunaitis pradėjo garsėti mineralinio vandens versmėmis, tačiau į kurortą neišaugo. Neogotikos formų Šv. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia, pastatyta 1904 metais yra viena gražiausių Dzūkijoje. Nemunaityje veikia oreivių klubas. Vengelonių kaime yra Didysis Dzūkijos akmuo. Prie paties miestelio Nemuno vagoje kyšo uola, vadinama Klebono akmeniu. Balkūnai. Kaimas įsikūręs kiek atokiau nuo Alytaus – Simno kelio. Yra išlikusi dailininko Antano Žmuidzinavičiaus (1876 – 1966) tėvų sodyba, kurioje prabėgo jo vaikystė. Sodyboje rengiamos klojimo ir liaudies teatrų šventės. Simnas įsikūręs prie Simno ir Giluičio ežerų. Minimas nuo 1382 m. Miestelis ėmė augti 17 a. Bažnyčioje yra meniniu požiūriu vertingas 18 a. medinis altorius. Žuvintas – tai gamtos rezervatas. Jo simbolis tai grakšti ilgakasė lietuvaitė laikanti aukštai iškėlusi gulbę. Praėjusiame šimtmetyje mūsų krašte gulbės buvo visiškai išnaikintos. 1937 m. viena gulbių pora apsigyveno Žuvinto ežere ir susilaukė gulbiukų. Vietinių gyventojų prižiūrimos gulbės išplito ir po greta esančius vandens telkinius. Taip susiformavo lietuviškoji gulbių populiacija. Rezervatas – tai vieta, kkurioje globojamos ir tiriamos augalų bei gyvūnų rūšys, žmogaus ūkinė veikla čia uždrausta. Žuvintas visų pirmiausia tai paukščių karalija. Pavasarį čia būna apie 5 000 įvairių paukščių lizdų, o rudenį čia susirenka apie 20 000 paukščių. Rezervate auga daug retų augalų. Tai didžiulė teritorija Alytaus ir Marijampolės rajonuose. Reguliariai stebėti Žuvintą pradėjo profesorius Tadas Ivanauskas 1920 m. Jo rūpesčiu čia nuo 1937 m. nustatytas gamtos apsaugos režimas. Norint stebėti rezervato teritoriją reikia nuvykti į rezervato administracijos pastatą. Iš jo galima aplinką stebėti su žiūronais. Patiems įeiti į rezervato teritoriją draudžiama. Alytaus apskritis Alytaus miestas Alytus gali didžiuotis savo sena ir permaininga praeitimi. Pirmosios žinios apie Alytų rastos Vygando Marburgiečio kronikos 1377 m. įraše. 1581 m. birželio 15 d. paskelbta Stepono Batoro privilegija Alytui buvo suteiktos Magdeburgo miesto teisės. Spartus miesto augimas prasidėjo XX amžiaus septintame dešimtmetyje, kai Alytus tapo Pietų Lietuvos regiono pramonės centru. Dabar didelės pramonės įmonės savarankiškai kuria savo ateitį. Geras susisiekimas automobilių keliais. Geležinkelio atšaka, jungianti Alytų su Šeštokais, sudaro puikias sąlygas prekybiniams ryšiams palaikyti (naudojami rusiškojo ir Europos standarto geležinkeliai). Alytaus aerodrome galime priimti privačius verslininkų lėktuvus. Mūsų mieste gaminamas ne tik šampanizuotas vynas, bet ir šaldytuvai jam atšaldyti. Darganotas oras taip pat nebaisu: siuvimo įmonės ggaminiai – puikūs. Net patogų namą pastatyti Jums galime per keletą savaičių. www.ams.lt Lankytinos vietos Alytaus kraštotyros muziejus, Savanorių g. 6, Alytus. Anzelmo Matučio memorialinis muziejus, A. Matučio g. 8, Alytus. Antano Jonyno memorialinis muziejus, Liškiavos g. 17, Alytus. Alytaus kraštotyros muziejaus filialas „Skrydis”, Vilniaus g. 13, Alytus. Laisvės kovų muziejus, Ulonų g. 14, Alytus. Adolfo Ramanausko – Vanago vid. mokyklos istorijos muziejus, Birutės g. 2. Loretos galerija, Vilniaus g. 5, Alytus. Jaunimo centras, Tvirtovės g. 3, Alytus. Alytaus miesto teatras, Rotušės a. 2, Alytus. Sporto rūmai, Naujoji g. 52, Alytus. Kino teatras „Dainava“, Rotušės a. 11. Šv. Liudviko bažnyčia, Panemuninkėlių 6 Šv. Angelų sargų bažnyčia, Savanorių 14 Šv. Kazimiero parapijos bažnyčia, Varėnos 24a Marijos krikščionių pagalbos bažnyčia, Jurgiškių 4 Skulptūros „Nikė“ (skulpt. J.Meškelevičius ir A.Aleksandravičius), Alytaus miesto sodas Miesto centre, šalia miesto sodo, ant aukštoko postamento pakylėta „Nikės“ skulptūra, dar vadinama Laisvės Angelu. Pirmą kartą 1928 m. šioje vietoje buvo pastatytas Laisvės paminklas su Laisvės Angelu viršuje. Skulptūra dedikuota žuvusiems už Lietuvos laisvę Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 10-mečio proga. Tačiau 1934 m. pirmasis pavasario žaibas gipso skulptūrą nusviedė ant žemės ir sudaužė. Vėliau atkurtas Laisvės Angelas vėl buvo užkeltas ant postamento, bet 1952 m. ir vėl nugriautas, tik šį kartą

– sovietų karių. 1991 m. skulptūra buvo dar kartą atkurta. „Jaunystė“ (Aut. Šimulynas, arch. L.Kalibatas), leidžiantis iš A.Jonyno į Kauno gatvės slėnį Modernaus meno skulptūra, vaizduojanti jaunystės grakštumą „Patrimpas“, Pulko g./Ligoninės g. Skulptūra vaizduoja senovės žemdirbių dievą. „Kosmosas“ (Aut. K.Valaitis, arch. A. Mainelis ir R.Šiuša), Naujoji gatvė šalia Alytaus miesto prie Sporto rūmų Anzelmo Matučio literatūros kūrinių personažų medinės skulptūros, Alytaus miesto sodas Idėja įkurti tokį parką kilo Alytaus tautodailininkams. Skulptūras drožė 9 profesionalūs menininkai ir tautodailininkai. šiose skulptūrose tarsi aatgimė alytiškio poeto Anzelmo Matučio pasakos „Drevinukas“ herojai, gal dėl to parkas dažnai pavadinamas „Drevinuko“ parku. Beje, šios skulptūros turi ne tik pažintinę reikšmę, jos yra funkcionalios – kaip atrakcionai. Jaunimo parko skulptūros Parke išsibarsčiusios moderniojo meno skulptūros, sukurtos Lietuvos dailininkų. šios skulptūros turi tiek dekoratyvinę, tiek funkcinę paskirtį, mat kartais naudojamos vaikų žaidimams. Alytaus rajonas Alytaus rajone daug nuostabių gamtos vietovių. Beveik kiekvienas Lietuvos gyventojas nuo vaikystės žino, kad Žuvintas – pirmasis šalies rezervatas – gulbių karalystė, o Punios ššilas – nepaprasto grožio ir vertės gamtos turtas. Jeigu Jūs su Nemunaičio oreivių klubo nariais pakilsite virš pušynų, išvysite pasakišką grožį: Jus sužavės pušynuose pasislėpę ežerai ir Nemuno vingiai. Smagu Nemunu paplaukioti valtimis ir pažvejoti. Geras automobilių kelių tinklas, geležinkelio aatšaka, jungianti Alytų su Šeštokais, nuo kur prasideda Europos standarto geležinkelis, suteikia galimybę atvykti ir keliauti po rajoną kiekvienam svečiui, turistui ar verslininkui. www.arsa.lt Alytaus rajonas plyti Pietų Lietuvos aukštumoje, kurią Nemunas skiria į dvi dalis. Nemunas – svarbiausia vandens arterija, einanti per patį Alytaus krašto vidurį. Čia jis vingiuoja ir sudaro dideles kilpas. Krantuose plyti didžiuliai mirkų masyvai. Į vakarus nuo Nemuno iškyla Sūduvos aukštumų kalvos, Miroslavo moreniniame masyve prie Obelių kaimo pasiekiančios net 19 m aukščio virš jūros lygio. Į rytus nuo Nemuno slėnio tęsiasi dzūkų aukštuma. Daugų moreniniame masyve prie žemaitėlių kaimo yra aukščiausias šio krašto taškas – 201 m virš jūros lygio. Šiaurvakarinė dalis priskiriama Nemuno vidupio ir Neries žemupio plynaukštei. Čia, Nemuno slėnyje, yra žemiausia vvieta (Alytaus rajone) – 51 m virš jūros lygio. Be Nemuno, per šį kraštą teka Bambena, Peršekė, Varėnė. Čia tyvuliuoja daugiau kaip 70 ežerų, keturi tvenkiniai. Didžiausi ežerai yra Žuvintas (970 ha), Didžiulis, arba Daugų (907 ha), Obelija (570 ha), Giluitis (245 ha). Pietinėje dalyje ir pagal Nemuną plyti gryni pušynai arba mišrūs miškai su eglių priemaiša, vakarinėje ir rytinėje dalyje vyrauja derlingi ir našūs lapuočių medynai, kuriuose auga ąžuolai, uosiai, juodalksniai, skroblai, liepos ir kiti medžiai. Tokiems derlingiems biotopams ppriskiriami Aniškio, Sabališkės, Daugų, Kalesninkų, Varčios ir kiti miškai. Alytaus rajono miškingumas – 21,8 % (Lietuvos apie 27%) Didžiausi miškų masyvai šliejasi prie Nemuno. Čia dunkso Noškūnų, Sudvajų, Punios miškai. Varčios ir Kalesninkų girios ošia taip pat dideliuose plotuose. Didžiausias pelkių masyvas yra Žuvinto aukštapelkė ir ją supančios žemapelkės. Keletas didesnių aukštapelkių yra išlikę rytiniame pakraštyje, t.y. Pivašiūnų girininkijos miškuose. Alytaus rajone yra nemažai saugomų teritorijų: seniausias Lietuvoje Valstybinis Žuvinto gamtos rezervatas, Dzūkijos nacionalinio parko, Metelių ir Nemuno kilpų regioninių parkų dalys, Pivašiūnų ir Sudvajų geomorfologiniai, Balkasodžio ir Vidzgirio botaniniai, Sabališkių ir Varčios pedologiniai draustiniai. Turistiniai maršrutai: Siūlomi 4 pėsčiųjų maršrutai Alytaus mieste (ekologinis, kultūros paveldo, literatūrinis), 1-3 val. trukmės, 2-5 km ilgio. Siūlomi 3 vandens turizmo maršrutai baidarėmis arba plaustu Ūlos, Merkio ir Nemuno upėmis, 2-4 d. trukmės, iki 55-100 km ilgio. Siūlomi 5 dviračių maršrutai, 1 d., 6-16 km ilgio, aplankant gražiausias miesto ir rajono gamtos, istorijos, kultūros, sakralinio meno vertybes. Lazdijų rajonas Lazdijų rajono savivaldybė yra Pietų Lietuvos, vadinamos Dzūkija, dalis Kraštas nuo seno garsėjo gražia, pramonės nesužalota gamta. Nors čia vyrauja mažo derlingumo žemės, lazdijiečiai visą laiką atkakliai vertėsi vien tik žemdirbyste. Buvęs nuošalus rajonas tapo svarbus ir žinomas Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, kai ties Akmenių kaimu bbuvo atidarytas valstybinės sienos praleidimo punktas, kuris tapo pirmaisiais Lietuvos vartais į Europą. Lazdijų rajonas užima 130938, 7 hektarų teritoriją. Tik 46768, 04 ha jos yra dirbama žemė. 42976, 15 hektaruose ošia miškai, kurie pastaraisiais metais tapo nemažos dalies rajono gyventojų pragyvenimo šaltiniu. Jie vasaros metu gerai uždirba rinkdami uogas bei grybus. Plečiasi ir medienos apdirbimo įmonės. Rajone – daugiau nei pusantro šimto ežerų, kurie tyvuliuoja 10738, 51 hektaro plote. Didžiausi jų – Dusia (2337 ha), Metelys (1299 ha), Seirijis (503 ha). Rajono pakraščiu teka didžiausia Lietuvos upė – Nemunas, pietiniu rajono pakraščiu – Baltoji Ančia ir Seira. Rajonas turtingas nuostabiais kraštovaizdžiais. Dalį teritorijos užima Veisiejų bei Metelių regioniniai parkai, pastaruoju metu tapę turistų traukos objektais. Beveik visoje rajono savivaldybės teritorijoje yra tinkamos sąlygos poilsiui bei turizmui vystyti. Čia yra 21 piliakalnis, 15 katalikų bažnyčių, kurių dauguma savo amžių skaičiuoja šimtmečiais. Lankytinos vietos Motiejaus Gustaičio memorialinis muziejus Laisvės kovų muziejus „Kraujo takais“ Veisiejų krašto muziejus Senovės gyvenvietė, vad. Pinčiaragiu Piliakalnis su gyvenviete Piliakalnis su gyvenviete Kapinynas Krikštonių piliakalnis su gyvenviete Paveisininkų piliakalnis su gyvenviete Vainežerio senovės gynybinis įtvirtinimas, Okopka Palazdijų piliakalnis su gyvenviete Paserninkų piliakalnis su gyvenviete Elveriškės piliakalnis su gyvenviete Rudaminos piliakalnis su gyvenviete Paliūnų piliakalnis su gyvenviete Šlavantų ppiliakalnis su gyvenviete Prelomčiškės piliakalnis su gyvenviete Verstaminų piliakalnis su gyvenviete Verstaminų piliakalnis II su gyvenviete Verstaminų piliakalnis III su gyvenviete Senkonių kapinynas Mėčiūnų senovės gyvenvietė Paveisininkų senovės gyvenvietė Aradninkų dvarvietė Aradninkų, Zapsės senovės gyvenvietė Kuklių piliakalnis Ūdininkų senovės gyvenvietė Padusio, Dusios senovės gyvenvietė Zebrėnų senovės gyvenvietė Paveisiejų, Zapsės senovės gyvenvietė Paveisiejų, Zapsės kapinynas Druskininkai Vietovės vardas susijęs su druska. Druskininkas – asmuo, vertęsis druskos gamyba, pardavimu, pristatymu. Jau labai seniai čia tryško mineralinių druskų turinčios versmės. Kurorto istorijos tyrinėtojai mano, kad jau XIII a., kai lietuviai kovojo prie Kryžiuočių ordiną, Nemuno ir Ratnyčios upių santakoje stovėjusi gynybinė pilis. Pirmas iki šiol žinomas rašytinis šaltinis, minintis Druskininkus, yra Lietuvos Metrika (1596 m).1794 m. birželio 20 d. dekretu Druskininkai paskelbti gydomąja vietove. 1837m. gautas leidimas vystyti Druskininkuose kurortą, nors neoficialiai mineralinės ir purvo vonios jau veikė nuo šimtmečio pradžios. Druskininkus garsina ne tik unikalios gamtos versmės, bet ir pasaulinę šlovę pelnę menininkai. Čia kūrė dailininkas ir kompozitorius M. K. Čiurlionis , gimė įžymus skulptorius modernistas Žakas Livšicas. Lankytinos vietos Miško muziejus „Girios Aidas“ Druskininkų m. muziejaus filialas Druskininkų miesto muziejus Mažoji galerija M.K. Čiurlionio muziejus V.K. Janyno galerija Ž. Lipšico muziejus M.K. Čiurlionio paminklas Paminklas „Ratnyčėlė“ Paminklas „Prie šaltinio“ Paminklas „Poilsis“

Grūto parkas Galerija „Sofa“ ˇydų muziejus Ž. Lipšico atminimui Druskininkų rezistencijos ir tremties relikvijų muziejus www.druskininkai.lt Varėnos rajonas Lankytinos vietos Rašytojo Vinco Krėvės – Mickevičiaus memorialinis muziejus Merkinės kraštotyros muziejus Tado Ivanausko zoologijos muziejaus padalinys Etnografijos muziejus (Marcinkonys) Visuomeniniai muziejai: Perlojos istorijos-etnografijos muziejus; Gamtos kūrinių muziejus „Rojaus kampelis“. Varėnos rajono bažnyčios ir vienuolynai Piliakalnis, Liškiavos pilies kalnas, Liškiavos k., Merkinės sen. Akmuo “Užkeikta merga”, Akmens k., Jakėnų sen. Piliavietė, vadinama Karalienės Bonos pilimi, Zamkavų kalnu, Dubičių k., Kaniavos sen. Paminklas 11863 m. sukilimo dalyviams ir kapinės, Dubičių k., Kaniavos sen. Rašytojo Anzelmo Matučio drevė Pauosupės k, Kaniavos sen. Etnografinis muziejus, Marcinkonių k., Marcinkonių sen. Klojimo teatras, Margionių k., Marcinkonių sen. 48 sodybų Zervynų kaimas, Marcinkonių sen. Versmė “Ūlos akis”, Marcinkonių sen. Piliakalnis su papiliu, Merkinės mstl., Merkinės sen. Rašytojo V.Krėvės-Mickevičiaus namas-muziejus, Subartonių k., Merkinės sen. Namas, kuriame mirė Lenkijos ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza, Merkinės mstl., Merkinės sen. Kryžių kalnas, Pirčiupių k., Valkininkų sen. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto paminklas, PPerlojos k., Varėnos sen. Lietuvos Nepriklausomybės paminklas, Senosios Varėnos k., Varėnos sen. Stogastulpių ansamblis “Čiurlionio kelias”, kelias Varėna – Druskininkai. Į viršų Alytaus apskritis Kauno apskritis Klaipėdos apskritis Marijampolės apskritis Panevėžio apskritis Šiaulių apskritis Tauragės apskritis Telšių apskritis Utenos apskritis VVilniaus apskritis