Apie Graikijos ekonomiką, politiką, kultūrą, švietimą ir t.t

Turinys

GEOGRAFINĖ PADĖTIS 1

ISTORINĖ PRAEITIS 3

POLITINĖ PADĖTIS 4

RELIGIJOS 6

DEMOGRAFINĖ PADĖTIS 8

ŠVIETIMO SISTEMA 9

EKONOMINĖ POLITIKA 12

GRAIKIJOS RYŠIAI SU LIETUVA 14

TURIZMAS IR PRAMOGOS 15GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Graikija yra pietų Europos šalis, kurios plotas siekia 131,940km2. 130,800km2 Graikijos yra žemyninė, o likusią, t.y. 1,140km2, sudaro vanduo. Graikijos sienos ilgis 1228km: Albanija 282km, Bulgarija 494km, Turkija 206km, Makedonija 246km. Pjūrio ilgis 13,676km. Klimatas mediteraninis, švelnios ir lietingos žiemos, karštos ir sausos vasaros. Liepos vidutinė temperatūra 25°C (šiaurėje) ir 27°C (pietuose); sausio vidutinė temperatūra atitinkamai 4-6°C ir 10-12°C (kalnuose žemiau 0°C). Kritulių mažėja iš šiaurės vakarų į ppietryčius. Daugiausia jų vakarinėje dalyje — 900-1500mm; rytiniuose rajonuose ir Egėjo jūros salose 400-700mm, centrinės dalies įdubose 350mm per metus (80% žiemą). Keletą mėnesių per metus aukščiausią viršūnę dengia sniegas.

Vietovės daugiausia kalnuotos. Kalvos nusitęsiasi net iki jūros kaip salų grandinės ar pusiasaliai. Apie 70% teritorijos užima kalnai. Vakarinės dalies paviršių formavo alpinė kalnodara. Išilgai Jonijos jūros eina Epyro kalnai, susidarę iš klinčių ir flišo. Į rytus nuo jų yra aukštesni Pindo kalnai (aukščiausia viršūnė — Zmolikas, 2637 metrai). Susidarę iš sskalūnų, ragainių, klinčių; statūs šlaitai, gilūs tarpekliai. Pindo kalnų tęsinys yra Peloponeso pusiasalyje, Kretos ir Rodo salose. Rytinis dalies paviršius susiformavo per hercinę kalnodarą, erozijos smarkiai suskaidytas į masyvus (Vermiono, Osos, Otrio, Parnaso, Očio kalnai). Jie susidarę iš prekambro kristalinių sskalūnų, gneisų ir granitų. Vidutinis aukštis 1200—1800 metrai, aukščiausia viršūnė — Olimpas, 2911 metrų (kituose šaltiniuose duotas 2917m aukštis). Būdingos karstinės reljefo formos. Tų kalnų tęsinys yra Kikladų ir Eubojos salose. Šiaurės rytuose — Rodopų ir Pirino kalnų pietinės atšakos. Lygumų daugiausia pakraščiuose. Tesalijos lyguma yra didžiausia Graikijoje. Žemiausias taškas Graikijoje – Viduržemio jūra (0m virš jūros lygio). 14220km2 Graikijos ploto yra drėkinami.

Upės daugiausia trumpos, slenkstėtos, vandeningiausios žiemą. Vasarą mažosios upės išdžiūsta. Didžiausios upės: Haliakmonas, Achelojas, Pinijas. Šiaurės rytuose teka Marica, Strimonas (Struma), Aksijas (Vardaras); Graikijoje yra tik jų žemupiai. Šiaurinėje dalyje daug ežerų. Didžiausi: Prespa, Volvis, Vegoritis; vidurio Graikijoje didžiausi: Trichonis ir Vyvis. Laivybinis Korinto kanalas (6343 m ilgio) jungia Korinto įlanką su Egėjo jūra.

Pakrantėse ir priekalniuose vyrauja tamsiai rrudi ir rudieji, aukščiau — rudieji kalnų dirvožemiai. Rytų Tesalijoje, Peloponeso pusiasalyje, šiaurės ir pietų Sporadų salynuose — kalnų raudonieji dirvožemiai. Miškingumas ~15% pietuose iki 750-900m aukščio auga makija, visžaliai krūmai (mirtos, kadagiai), pušų ir ąžuolų giraitės. Aukščiau (iki 1000m) — plačialapių (ąžuolų, bukų, kaštonų) miškai. Kalnų viršūnėse — kėniai, pušys. Šiauriniuose rajonuose iki 750-1000m auga klevai, uosiai, liepos, kaštonai, graikiniai riešutmedžiai, iki 1800-1950m — bukų, aukščiau — spygliuočių miškai. Didesniame negu 2000m aukštyje yra alpinės pievos.

Kalnuose yra šakalų, llapių, vilpišių. Endeminės rūšys: akmeninis ožys, pilkasis žiurkėnas, pakrančių vandenyse — ruonis vienuolis. Daug gyvačių, vėžlių, driežų. Nacionaliniai parkai: Olimpas, Parnasas (Vidurio Graikija) ir Samarija (Kretos sala).

Ši šalis yra smarkių žemės drebėjimų rizikos zonoje. Nepaisant to, Graikija yra strateginė šalis, kuri dominuoja Egėjo jūroje. Tai šalis – pusiasalis, kuri valdo salyną, sudarantį apie 2000 salų.ISTORINĖ PRAEITIS

Graikijai pavadinimą davė romėnai. Tikrasis valstybės pavadinimas – „Ellas“ arba „Elada“. Šis vietovardis kilo iš Senovės Graikijos gyventojų helėnų, III – II tūkstantmetyje prieš Kristų sukūrusių savo civilizaciją, žinomą Helados vardu. Helėnus lietuviškai būtų galima vadinti „Saulės žmonėmis“. Dabartinė valstybė vadinama ir kitais epitetais, pvz. „Europos kultūros ir demokratijos lopšys“, „Pasaulio stebuklų tėvynė“.

Apie 1100m.pr.Kr. Graikijoje įsikuria dorėnai, kuriasi poliai (miestai – valstybės). Polių kūrimąsi sąlygojo per mažas dirbamos žemės plotas ir politinės kovos, po kurių pralaimėjusieji turėjo išvykti. Kai kurios kolonijos taip išaugdavo, jog pradėdavo antrinę kolonizaciją. Tokiu būdu visa Graikija buvo apraizgyta tankiu metropolijų, kolonijų ir antrinių kolonijų tinklu. Polius siejo giminystės ir prekybos ryšiai, tradicijos, kultūra, kalba, religija. Per visą klestėjimo periodą nesukuriama vientisinė valstybė. Tik Va.pr.Kr. buvo sukurta Delo karinė sąjunga, kuri būtų pajėgi kovoti su Persais, ir IVa.pr.Kr. Aleksandras Makedonietis įkūrė savo imperiją, po kurio mirties imperija suskilo į 3 dalis. IIIa.pr.Kr. graikų pasaulį nukariauja romėnai. IVa. Patenka į Bizantijos imperiją, o XVa., po Bizantijos užkariavimo, Graikija patenka į turkų – osmanų valdžią.

Savo nepriklausomybę graikai išsikovoja 1829 metais, po Osmanų imperijos žlugimo. XIX šimtmečio antroje pusėje ir XX amžiaus pirmoje dalyje pamažu prie Graikijos prijungiamos kaimyninės salos ir teritorijos, kur daugiausia žmonės kalba graikiškai. Per II Pasaulinį karą Graikija pirmoji užgrobiama Italijos (1940 m.), o vėliau Vokietijos (1941-44). Iškentusi užsitęsusias civilių kovas tarp karaliaus valdžios šalininkų ir komunistų maištininkų, po paskutinio priešo nugalėjimo 1949 metais, Graikija buvo pakviesta prisijungti prie NATO 1952 metais. Karinė diktatūra, kuri buvo nuversta 1967 metais (diktatorius buvo privertas bėgti iš šalies) daugumos liberalistų, truko 7 metus. 1974 metais demokratiškais rinkimais ir referendumu sukuriama demokratinė respublika ir panaikinama monarchija. Graikija prisijungė prie Europos Bendrijos 1981 (kuri 1992 metais pasivadino ES – Europos Sąjunga).POLITINĖ PADĖTIS

Graikija – demokratinė respublika, monarchijos piliečiai atsisakė 1974 metais gruodžio 8 dienos referendumu. Sostinė – Atėnai. Šalis suskirstyta į 3 Administracinius Regionus ir 51 prefektūrą: Achaia, Aitolia kai Akarmania, Argolis, Arkadia, Arta, Attiki, Chalkidiki, Chanion, Chios, Dodekanisos, Drama, Evros, Evrytania, Evvoia, Florina, Fokidos, Fthiotis, Grevena, Ileia, Imathia, Ioannina, Irakleion, Karditsa, Kastoria, Kavala, Kefallinia, Kerkyra, Kilkis, Korinthia, Kozani, Kyklades, Lakonia, Larisa, Lasithi, Lefkas, Lesvos, Magnisia, MMessinia, Pella, Pieria, Preveza, Rethynnis, Rodopi, Samos, Serrai, Thesprotia, Thessaloniki, Trikala, Voiotia, Xanthi, Zakynthos.

Graikų Nepriklausomybės diena – kovo 25d. (1821m.). 1975m. birželio 11d. priimta konstitucija, pataisymai 1986 kovą ir 2001 balandį. Teisinė sistema grindžiama romėnų teise. Teismo organų sistema padalyta į civilinį, baudžiamąjį ir administracinį teismus. Balsuoti graikai gali sulaukę pilnametystės. Rinkimai yra visuotiniai ir privalomi. Vyriausybės galva – ministras pirmininkas Konstandinos Karamanlis (eina pareigas nuo 2004m. kovo 7d.). Prezidentas renkamas parlamento 5 metams. Paskutiniai rinkimai turėjo įvykti šių metų vasario mėnesį (apie tai duomenų rasti nepavyko). Prieš tai buvęs prezidentas Konstandinos (Kostis) Stephanopoulus buvo išrinktas per 1995 metų kovo 10d. rinkimus ir perrinktas 2000 metų vasarį. Pagal graikų konstituciją prezidentas gali būti ne daugiau dviejų kadencijų. Prezidentas skiria ministrą pirmininką iš balsų daugumos per rinkimus surinkusios partijos ir ministro pirmininko patariamas suformuoja vyriausybę (ministrų kabinetą).

Įstatymų leidžiamoji valdžia priklauso parlamentui (300 vietų). Parlamento nariai renkami tiesioginiu balsavimu 4 metų kadencijai. Paskutiniai rinkimai vyko 2004m. kovo 7d., kiti numatomi 2008m kovą. Per paskutiniuosius rinkimus didžiąją dauugumą vietų parlamente, t.y. 165 vietas, laimėjo ND – naujosios demokratijos (konservatorių) partija. Partijos vadovas – Konstandinos Karamanlis. 117 vietų parlamente užima PASOK – graikų socialistų judėjimas su Yiorgu Papandreou priešakyje. 12 vietų skirta Graikijos

komunistų partijai (KKE), likusios 6 vietos priklauso kairiųjų ir progreso koalicijai (Synaspismos).

Politiką Graikijoje įtakoja kai kurios nevyriausybinės grupės: visuotinė graikų darbininkų konfederacija (GSEE), kuriai vadovauja Khristos Polyzogopolos, graikų pramonės federacija (SEV), vadovas Odysseas Kyriakopoulos, ir piliečių tarnautojų konfederacija (ADEDY), vadovauja Spyros Paraspyros. Graikija taip pat bendradarbiauja su tarptautinėmis organizacijomis (Australia Group, BIS, BSEC, CE, CERN, EAPC, EBRD, EIB, EMU, EU, FAO, G-6, IAEA, IBRD, ICAO, ICC, ICCt, ICFTU, ICRM, IDA, IEA, IFAD, IFC, IFRCS, IHO, ILO, IMF, IMO, Interpol, IOC, IIOM, ISO, ITU, MIGA, MINURSO, NAM (svečiai), NATO, NEA, NSG, OAS (atstovai, stebėtojo teisėmis), OECD, OPCW, OSCE, PCA, UN, UN Security Council (laikinai), UNCTAD, UNESCO, UNHCR, UNIDO, UNMEE, UNMIK, UNOMIG, UPU, WCO, WEU, WFTU, WHO, WIPO, WMO, WToO, WTO, ZC).

Graikijos vėliavą sudaro devynios vienodos horizontalios juostos (mėlyną kaitaliojant su balta). Kairiajame viršutiniame vėliavos kampe yra mėlynas kvadratas su baltu kryžiumi, kuris simbolizuoja graikų ortodoksų tikėjimą – valstybinę šalies religiją.RELIGIJOS

Senovės Graikijos istorija apima apie 6000 metų ar ilgesnį laikotarpį, prasidedantį nuo ppirmosios nuolatinės gyvenvietės įsikūrimo atsiradus grūdinei žemdirbystei ir pasibaigusį Romos įsiviešpatavimu Graikijoje.

Viduržemio jūros gamtinė aplinka visada kėlė pavojų žmonėms: čia visada grėsė žemės drebėjimai ir ugnikalnių veikla. Ir ta baisi jėga jiems atrodė susikaupusi jūroje. Ten gyvenęs jūrų dievas PPoseidonas, kuris galėjęs ir „apkabinti žemę“, ir ‚ją supurtyti“, kaip pasakytų Homeras.

Nelygiame Viduržiemio pajūryje mažai tebuvo geros, žemdirbystei tinkamos žemės. Šio krašto civilizacijos plėtotę daugiausia lėmė pati jūra. Jūros keliai buvo patogūs pelningai prekybai, jais keliauta pasikliaujant tik žvaigždėmis ir palankiais vėjais – tais paslaptingais reškiniais, kėlusiais žmogui religinius jausmus. Taigi dangaus klajūnai – graikiškas žodis „planeta“ reiškia klaidžiojančią žvaigždę – jūros klajūnų buvo suprantami kaip juos vedančios galingesnės jėgos. Graikai jas laikė dievais. Nuo Dzeuso, Afroditės, Arėjo, Hermio ir Krono, kaip ir nuo Saulės ir Mėnulio, priklausė metų laikai ir sezonai, žmonių gyvenimas ir jo ekonominiai pagrindai.

VIa.pr.Kr. Graikijos mieste oficiali religija atsispindi pačio miesto architektūroje. Didingoji citadelė (akropolis), kuri Mikėnuose buvo tvirtovė ir valdovų rezidencija, čia palikta tik dievams. KKiek atokiau nuo miesto ar net pačiame akropolyje statomos ir prižiūrimos puošnios, puikios šventyklos, kurių svarbiausia paskirtis neabejotinai buvo saugoti miesto turtus. Senovės graikailabai gerai pažinojo savo dievus,žinojo net jų šeimos istorijas ir charakteristikas. Dievai gyveno ant Olimpo kalno, juos valdė Dzeusas.

Dabartinė Graikijoje vyraujanti religija yra graikų ortodoksų (98% gyventojų). Ši religija yra krikščionybės atšaka. Pagrindinė krikščionybės šakų įvairovės priežastis buvo du istoriniai judėjimai. Pirmasis – tai vadinamasis „Didysis Bažnyčios skilimas“ tarp Vakarų ir Rytų. Jo data paprastai nurodoma 1054 mmetai, nors ginčai tarp lotynų ir graikų krikščionių prasidėjo keleta šimtmečių anksčiau. Antrasis – tai XVIa. judėjimas, vadinamas Reformacija. Jos dėka atsirado protestantizmas.

Rytų (stačiatiatikių) bažnyčios nuo Vakarų katalikybės atsiskyrė pirmiausia prisšindamosi Romos vyskupo siekimui įgyti aukščiausią valdžią. Be to, atsirado nesutarimų dėl paragrafo, kurį prie Nikėjos kanono pridūrė Vakarų bažnyčia ir kuriame tvirtinama, kad Šventoji Dvasia kylanti ir iš Tėvo, ir iš Sūnaus. Stačiatikybė ir šiandien šios doktrinos nepripažįsta. Didžiausios stačiatikių bendruomenės yra Graikijos bažnyčia bei Maskvos ir visos Rusijos patriarchija. Bažnytinė valdžia priklauso ne kokiam nors asmeniui, o Bažnyčios Susirinkimui, kurio funkcijos aiškinti „šventąją tradiciją“ ir palaikyti drausmę. Visos nacionalinės bažnyčios turi savo patriarchus.

Jėzus

Ankstyvoji bažnyčia

Rytų stačiatikiai Vakarų katalikai

Graikai Rusai Sirai Armėnai Koptai

Romos katalikai Protestantai

Anglikonai Liuteronai Reformatai Laisvosios bažnyčiosDEMOGRAFINĖ PADĖTIS

2004 metų birželio mėn. duomenimis Graikijoje gyvena 10647529 gyventojai. 14,5% gyventojų sudaro iki 14 metų (792938 berniukai, 746119 mergaičių). 67% gyventojų sudaro 15-64 metų amžiaus žmonės (3563703 vyrai, 3566549 moterys). 18,6% gyventojų sudaro žmonės perkopę 65 metus (873540 vyrų, 1104680 moterų). Amžiaus vidurkis 40,2 metai: vyrų – 39,1, moterų – 41,3. Tūkstančiui gyventojų tenka 9,73 gimimai ir 10,08 mirtys. Migracijos dažnis: 2,35 persikėleliai 1000 žmonių.

98% gyventojų yra patys graikai ir tik 2% gyventojų sudaro kitų tautybių atstovai. Graikų valstybės vyriausybėje nėra etninių susiskirstymų. 98% gyventojų yra graikų ortodoksai, 1,3% –– musulmonai, 0,7% – kiti. Oficiali kalba Graikijoje – graikų (ja kalba 99%), kitos kalbos – anglų, prancūzų.

Graikijoje, kaip ir kitose valstybėse, neišviangiama prekybos žmonėmis. Čia jie prekiaujami dėl seksualinio išnaudojimo ir priverstinio darbo.ŠVIETIMO SISTEMA

Pradinį išsilavinimą sudaro vaikų darželis, kuris suteikia neprivalomąjį ikimokyklinį išsilavinimą, ir pradinė mokykla, pirmoji privalomojo mokslo įstaiga. Pradinė mokykla (pirmoji pakopa) priklauso privalomąjam mokymui. Lankomumas yra privalomas. Mokslas trunka 6 metus, mokosi 6-12 metų vaikai. Pagrindinis pradinės mokyklos tiklas yra garantuoti vaikams draugišką ir ramią aplinką. Dėl to, nepaisant lyties ar kilmės, vaikai gauna galimybę ugdyti savo sugebėjimus ir išgyventi kūrybinį periodą. Mokiniai pradinėje mokykloje iš vienos į kitą klasę perkeliame be jokių egzaminų, bet turi mokytis ne žemesniu lygiu, nei yra numatyta. Baigę 6 klases jie gauna pažymėjimus, kurie yra kelias į gimnaziją.

Vidurinis išsilavinimas susideda iš dviejų lygiagrečiai besijungiančių ciklų: privalomojo vidurinio išsilavinimo – gimnazijos (žemesnė antroji pakopa), ir po gimnazijos privalomojo mokslo licėjuose (aukštesnė antroji pakopa) ar techninėse profesinėse mokyklose. Gimnazija apima 3 baigiamuosius privalomojo mokslo metus ir sudaro žemesnę viduriniojo išsilavinimo pakopą. Mokiniai gimnazijose ugdomi remiantis jų amžiuje turimais sugebėjimais. Įvertinimas yra pagrįstas kasdieniniu darbu ir moksleivių dalyvavimu mokymosi procese (rašomieji darbai, dėl kurių nereikia sukti galvos, net jei ir parašei blogai). Galiausiai mmokslo metų pabaigoje mokiniai laiko egzaminus raštu. Mokiniai, kurie mokslo metų gale neišlaiko egzaminų, turi juos perlaikyti rugsėjo mėnesį. Tie, kurie neišlaiko pakartotinės sesijos, turi kartoti kursą. Baigus gimnaziją, moksleiviams išduodami atestatai, kurie jiems suteikia teisę mokytis aukštenio lygio vidurinio lavinimo mokykloje. Be to, baigusieji gimnaziją ir esantys vyresni nei 18 metų gali stoti į profesinio mokymo institutą, kur gali mokytis 2 semestrus ir gauti pirmo laipsnio profesinio mokymo sertifikatą. Suvienyti licėjai buvo įkurti po 1997 metais įvykdytos švietimo reformos, taip panaikindami senuosius licėjus. Tikslas – išugdyti mokinių sugebėjimus ir talentus ir paruošti juos būti atsakingais modernioje visuomenėje. Licėjuje mokslai trunka trejus metus. Turintys gimnazijos baigiamąjį diplomą į licėjų priimami be jokių stojamųjų egzaminų. Pirmoje licėjaus klasėje mokoiniai mmokosi pagrindinių mokslo dalykų. Antroje klasėje moksleivia turi pasirinkti profilį: teorinį, praktinį ar technologinį. Vis dėl to, jie gali laisvai pasirinkti vieną iš profilių po ateinančio spalio vidurio. Antros ir trečios klasės baigiamuosius egzamonus mokiniai laiko licėjuose ir jų rezultatai yra lyginami šalis mastu. Baigę licėjų ir gavę baigomo liudijimą, moksleiviai gali: siekti darbo valstybiniame arba privačiame sektoriuje; siekti įstoti į universitetą technologinių mokslų institutą, kasmet laikant 5 pagrindinių pažintinių ir 4 įvadinių dalykų valstybinius egzaminus; lankyti valstybinius ar privačius profesinio lavinimo

institutus, kad įgytų profesiją. Be dieninių licėjų taip pat yra ir vakariniai, skirti dirbančiam jaunimui. Be to, veikia ir muzikos, dvasinis licėjai, taip pat ir licėjai – sporto mokyklos, daugiakultūriniam išsilavinimui skirti licėjai bei specialieji, su tam skirtomis klasėmis, licėjai tiems, kuriems reikia specialaus išsilavinimo. Techninio profesinio lavinimo mokyklose ruošiami technikos specialistai, laboratorijų darbuotojai. Be dieninių paskaitų vyksta ir vakarinės paskaitos, skirtos dirbantiesiems iki 50 metų, kurie nori patobulinti savo darbo sugebėjimus. Norintieji studijuoti, turi pateikti gimnazijos baigimo diplomą arba jjį atitinkanti užsienyje įgytų mokslo žinių liudijimą. Studentas gali rinktis specializaciją: mecanikos inžinerija, elektronika, elektrotechnika, taikomasis menas, tekstilė ir apranga, statyba, ekonomika ir vadyba, žemės ūkio gamyba, maistas ir aplinka, sveikata ir gerovė, chemijos taikymai, laivybos ir žvejybos verslas, informacijos mokslas ir informacinės sistemos, estetika ir šukavimas.

Aukštasis mokslas Graikijoje padalytas į universiteinį išsilavinimą (universitetai) ir aukštąjį tech.nologinį išsilavinimą (technologijos mokslų unstitutau). Be to, 1998 metais buvo įkurtas Helėnų atvirasis universitetas. Graikojos aukštasis mokslas skirstomas:

• Universitetinis išsilavinimas: universitetų misija yra garantuoti aukšto llygio teorinių ir praktinių žinių, kurias studentas panaudos ateityje dirbdamas, suteikimą.universitetinio mokslo sistema aprėpia universitetus, politechnikumus, aukštasis vaizduojamojo meno institutas ir Helėnų Atvirasis universitetas. Graikijos miestuose išsidėstę 20 universitetų. Universitetus sudaro fakultetai, kurie suskirstyti į katedras ir atskirus skyrius.

• Aukštasis technologinis iišsilavinimas (TEI): pagrindinis tikslas – prisidėti prie šalies vystymosi ir mokslinių ieškojimų ir tyrimų spartinimo. Kursai kitaip nei universitetuose labiau orientuoti į praktinį lavinimą.Graikijos skirtinguose miestuose veikia 14 šių mokslo įstaigų. TEI sudaro tik 2 fakultetai, kiekvienas iš fakultetų valdo 2 ar daugiau katedrų.

• Helėnų Atvirasis universitetas (HOU) garantuoja laisvo ir nuotolinio mokslo galimybę. HOU pagrindinė užduotis – pasiūlyti dideles galimybes plačiam vartotojų ratui, nes manoma, kad mokytis reikia visą gyvenimą. Universitetas atidarytas 1998 metais Patroje.

• Aukštojo mokslo sistema taip pat apima įvairius institucijas, kurios rengia teologijos, meno, turizmo, karinio jūrų laivyno, armijos ir viešosios tvarkos specialistus. Aukštasis teologijos institutas, jūrų prekybos institutas, šokio ir dramos meno aukštasis institutas, aukštasis turizmo institutas, valstybės gynimo ministerijos aukštasis NCO (non-commissioned officer – puskarininkis) institutas iir policijos akademija.

Aukštojo mokslo programos siūlomos mokytis graikų kalba, bet yra ir specialių programų, skirtų užsieniečiams.Mokslas dažniausiai nemokamas, tačiau yra keletas išimčių.

Universitete mokslas trunka 4 metus, išskyrus tam tikrus fakultetus, kur moklas gali trukti 5 ar 6 mokslo metus. Akademoniai metai trunka duu semestrus, t.y. po 13 savaičių mokymosi ir 3 savaites trunkančių egzaminų. Studentai 4 metų studijas baigia egzaminais. Juos išlaikę gauna mokslinį laipsnį arba diplomą pagal fakultete mokytąsi dalyką. Universiteto dalykai skirtomi: humanitariniai mokslai, teisė ir socialiniai mokslai; ffiziniai mokslai; medicinos mokslai; technologijų mokslai; ekonomikos ir vadybos mokslai.

Aukšuosiuose technologijų institutuose moklai trunka 4 metus, t.y. 8 semestrus. Paskutinis semestras skiriamas disertaciniam darbui rašyti. Baigus studijas studentams įteikiami diplomai. TEI siūlo 81 specialybę šiose srityse: grafikos meno studojos; vadyba ir ekonomika; medicina ir slauga; taikomosios technologijos; maisto ruošimo technologijos ur maitinimas; žemdirbystės technologijos; muzikos technologijos.

Baigus studijas universitete ar aukštajame institute, galima studijuoti toliau magistrantūroje (siūloma per 200 mokslo sričių), po to doktorantūroje.EKONOMINĖ POLITIKA

Graikija — agrarinė industrinė kapitalistinė šalis, ekonominiu atžvilgiu silpnai išsivysčiusi. Ekonomikai būdinga kapitalo koncentracija. Užsienio kapitalas (ypač JAV, Prancūzijos, D.Britanijos) daugiausiai investuojamas į kalnakasybos, laivų statybos, chemijos pramonės, transporto sritis. Nacionalinės pajamos vienam gyventojui vidutiniškai yra 685 doleriai.

Žemės ūkiams, turintiems iki 3ha (60% visų ūkių), tenka 20% dirbamosios žemės. Iš viso dirbamosios žemės yra 3,8mln.ha (~30% šalies ploto), pievų ir ganyklų 5,2mln.ha (daugiausia kalnuose). 855000ha dirbamos žemės drėkinama. Žemdirbiai pagamina — 75% visos žemės ūkio produkcijos. Naudojama 130000 traktorių. Svarbiausi javai yra kviečiai. Jie auginami daugiausia Makedonijoje, Tesalijoje, Trakijoje. Ryžiai sėjami Graikijos šiaurėje, Aksijo (Vardaro) ir Strimono (Strumos) žemupių pelkėtuose slėniuose. Svarbiausi techniniai augalai: tabakas (ypač aukštos kokybės Makedonijos ir Trakijos) ir medvilnė, kuri auginama Tesalijos, Makedonijos, Trakijos, Beotijos lygumose. Labai daug vynuogių, citrusų (ypač apelsinų ir ccitrinų) ir alyvmedžių sodinama Peloponeso, vakarų Graikijos pakraščių rajonuose ir pietų salose. Prie Korinto įlankos ir Kretos salos auginamos vynuogės, iš kurių gaminamos razinos. Cukriniai runkeliai sodinami Makedonijoje, Tesalijoje. Gyvulininkystė – ekstensyvi. Galvijų yra 1,2mln., avių – 8,5mln., ožkų – 4,5mln., kiaulių – 1mln. Žvejojama daugiausia pakrantėse. Per metus sugaunama ~125000t žuvų (daugiausia tunų, sardinių). Peloponeso pusiasalio pietuose ir salose renkamos pintys.

Pramonės produkcija sudaro ~30% bendrojo nacionalinio produkto. Pramonė daugiausia naudoja atvežtinę žaliavą ir kurą. Svarbiausios apdirbamosios pramonės šakos: spalvotoji metalurgija, tekstilės, maisto, chemijos pramonė. Rusvųjų anglių iškasama prie Atėnų, Ptolemajo, Florinos, Eubojos saloje ir Peloponeso pusiasalyje. Didelė jų dalis sunaudojama elektros energijos gamybai. Geležies rūda kasama prie Lavrijo, Larimnos, Stratonikėjos ir Egėjo jūros salose, piritas — Makedonijoje ir Peloponese, magnezitas — Chalkidikės pusiasalyje, Eubojos ir Lesbo salose, chromo rūda — prie Haliakmono upės ir Tėbų, baritas — Milo saloje, boksitas — Korinto įlankos pakrantėje, mangano rūda (nedaug) — Peloponeso pusiasalyje, prie Dramos ir Andro saloje, marmuras gaunamas Peloponese, Egėjo jūros salose. Elektrinių galia 2252 MW. 59% elektros energijos tiekia šiluminės elektrinės, naudojančios vietines rusvąsias anglis ir atvežtinį kurą. Larimnoje lydomas plienas, ketus, nikelis, prie Dėlių — aliuminis. Laivai statomi Skaiamangoje, Eleusine; automobiliai ir traktoriai iš importinių dalių surenkami Atėnuose, PPirėjyje ir Salonikuose. Chemijos pramonėje gaminama: mineralinės trąšos, gumos gaminiai, vaistai, skalbimo priemonės, sieros rūgštis, plastikas, terpentinas, dažai, sintetinis pluoštas. Seniausia yra tekstilės ir maisto pramonė. Audžiami vilnoniai, medvilniniai, sintetiniai audiniai, kilimai. Maisto pramonė gamina vyną, aliejų, cukrų, vaisių konservus, sultis. Pagal aliejaus gamybą Graikija užima III vietą pasaulyje (po Italijos ir Ispanijos). Tabakas apdirbamas daugiausia Makedonijoje, Tesalijoje, Atėnuose, Pirėjyje. Atėnų aglomeracija gamina ~70% Graikijos pramonės produkcijos. Daugiausia eksportuojamų prekų iš Graikijos priima Vokietija 12.6%, po to Italija 10.5%, D.Britanija 7%, JAV 6.5%, Bulgarija 6.2%, Kipras 4.8%, Prancūzijs 4.2%, Turkija 4% (pgl. 2003m. duomenis). Eksportuoja maistą ir gėrimus, pramonines prekes, naftos produktus, chemikalus, tekstilę. Įrengimai, transporto įrengimai, degalai, chemikalai įvežami iš Vokietijos 12.5%, Italijos 12.2%, Prancūzijos 6.6%, Rusijos 6.1%, Pietų Korėjos 5.4%, JAV 5.2%, Olandijos 5.2%, Japonijos 4.3%, D.Britanijos 4.2%.

Transportas. Geležinkelių yra 2600 km; iš jų 1600 km priklauso valstybei. Automobilių kelių ~36000km, iš jų 14000km plentų. Automobilių ~720000, iš jų ~620000 lengvųjų. Svarbiausia transporto šaka – jūrų transportas. Graikijos jūrų laivynas .turėjo 3500 laivų. Be to, graikai savininkai kontroliuoja 1296 kitų valstybių laivus. Svarbiausi jūrų uostai: Pirėjas (40% Graikijos eksporto, 70% importo), Patrai, Kerkyra, Salonikai, Volas. Tarptautinis aerouostas Elinikonas (netoli Atėnų) — vienas didžiausių Europoje.

Graikijos valiuta euras nuo

2002 metų sausio 1 dienos.GRAIKIJOS RYŠIAI SU LIETUVA

Lietuvos ir Graikijos prekybos apyvarta 2002 metais sudarė 407,7mln.Lt (118,1mln.EUR), prekybos balansas buvo teigiamas: 296,7mln. litų (85,9mln.EUR)

Lietuvos eksportas į Graikiją 2002m. buvo 352,2mln.Lt (101,8mln.EUR). Lyginant su 2001 metais, eksportas į šią šalį padidėjo 83,5mln. litų (24,13mln.EUR). Lyginant su 2001m. jis išaugo net 22 kartus, tačiau atmetus vienkartinį sandorį laivais (78,19mln.Lt.) augimas būtų 186 proc. Pagal eksporto apimtis Graikija yra 28 vietoje Lietuvos importo partnerių sąraše. Lietuva į Graikiją eksportavo laivus, valtis ir pplaukiojančiuosius įrenginius (93,6 proc.), mineralinį kurą, durpes (1,9 proc.) ir kitas prekes.

Lietuvos importas (pagal prekės kilmę) iš Graikijos sudarė 55,5mln. litų (16,04mln.EUR). Lyginant su 2001m. jis išaugo 107proc.. Pagal importo apimtis Graikija yra 39 vietoje Lietuvos importo partnerių sąraše. Lietuva iš Graikijos importavo laivus, valtis ir plaukiojančiuosius įrenginius (46,1 proc.), vaisius ir riešutus (13,5 proc.) ir kitas prekes.

Graikijos Respublikos investicijos Lietuvoje:

• LR Statistikos departamento duomenimis 2003m. sausio 1d. tiesioginės Graikijos investicijos Lietuvoje siekė 69tūkst.Lt., tai sudarė 0,001 proc. visų tiesioginių užsienio iinvesticijų.

• 2003 balandžio 1d. įmonių rejestro duomenimis Lietuvoje buvo įregistruota 20 įmonių su Graikijos kapitalu. Graikijos kapitalas sudarė 7,9mln.Lt. (2.3mln.EUR) arba 3,2% viso įmonių įstatinio kapitalo.TURIZMAS IR PRAMOGOS

SALONIKAI

Salonikai neabejotinai yra ne tik šiaurinės Graikijos centras, bet ir išėjimas iš Balkanų, kuris bbuvo jau nuo Kristaus laikų. Tai vienas iš seniausių Europos miestų, beje, antras pagal dydį Graikijos miestas, jį lenkia tik Atėnai, todėl dažnai Salonikai yra vadinami antrąja Graikijos sostine. Palankios sąlygos padėjo šį miestą paversti tikru gyvu Bizantijos meno muziejumi po atviru dangumi, kuris yra įtrauktas į UNESCO apsaugos programą. Salonikai garsėja savo sena ir gilia istorija, kurios pamatai yra šio miesto įsikūrimas, savo gražiais ir labai įvairiais bei įdomiais muziejais.

CHALKIDIKĖ

Chalkidikės pusiasalio dalis nuo 1920 m. turi „Vienuolių respublikos“ statusą Graikijos sudėtyje. Būdamas nuošaliau nuo turistinių maršrutų, Atosas išlaikė atsiskyrėlio statusą. 1926 metais jis buvo pripažintas nepriklausoma valstybe, turinčia savo uostą ir savo kalendorių – Julijono kalendorių, pagal kurį vienuolynas 10 dienų atsilieka nuo likusio pasaulio. O iš tikrųjų atsilieka ddaugeliu amžių; čia nėra asfaltuotų kelių, važinėja vos keletas automobilių, elektra – retenybė. Bendruomenė sunyko viduramžiais, kai ji vienijo 40000 vienuolių, keli pastatai virto beveik griuvėsiais, tačiau gamtovaizdis liko nepakitęs. Atosas šiandien beveik toks pat, koks buvo tuo metu, kai Mergelė Marija nužengė čia ir, pakerėta pusiasalio žavesio, pašventino šią vietą bei pavadino jį savo sodu.

Vardan ramybės ji prisakė, kad nė viena moteris čia neįkeltų kojos, tad Atosas nuo pat 1060 metų buvo išimtinai vyriškas, įskaitant ir naminius gyvulius. Nė vvienos moters ir tik 10 svetimšalių vyrų per dieną įleidžiami į Šventąjį Kalną. Tai stačiatikybės centras. Yra 17 vienuolynų; pirmas vienuolynas Achia Lavra pastatytas X amžiuje, Atoso (Athos) kalno (2039m) papėdėje.

ATĖNAI

Čia gimė pirmoji demokratija, olimpiniai žaidimai ir idealistinė filosofija.

Dabar Atėnuose gyvena apie 4mln. gyventojų. Labai įdomi ir savotiška geografinė padėtis, nes miestą iš vienos pusės supa kalnai, o iš kitos – jūra. Šiaurinė Graikija nuo pietinės labai skiriasi aplinka ir gamta.

Miesto centre ant Adriano vartų užrašyta, kad čia prasideda Atėnai, senasis Tesėjo miestas. Ties šiais vartais, esančiais labai arti Akropolio, antikos laikais buvusi miesto riba. Jeigu šiandien atėniečiai norėtų šiuos vartus nukelti prie miesto ribos, tai jie atsidurtų mažiausiai už 15 mylių nuo šios vietos.

Turistai šį miestą laiko labai romantišku. Žavi jūra, žavūs kalnai – nepakeičiamas šio balto miesto fonas, ir žavūs antikinio amžiaus balto marmuro griuvėsiai.

Akropolis – buvusi senovės Atėnų tvirtovė, šventykla ir visuomeninio gyvenimo centras, iškilęs virš miesto ant didelės kalvos. Žodis „Akropolis“ reiškia aukštutinį ir įtvirtintą miestą. Akropolių būta ir kituose Graikijos miestuose. Netoli yra Adriano vartai ir olimpinis stadionas, o už jų uola, kurios viršūnėje yra antikinio pasaulio statiniai. Ši uola vadinasi Likabeto arba Vilkų kalva. Nuo šios kalvos viršūnės atsiveria nuostabus vaizdas į Atėnus ir SSarono ilanką. Netoliese yra ir Akropolio viršūnė su Panteonu. Šio kalno pirmoje pakopoje yra vartai į Akropolį. Prie pačio Akropolio yra daug šventyklų ir muziejų. Akropolio papėdėje matyti Dioniso ir Herodoto teatro griuvėsiai. Antikos laikais čia buvo statomi Sofoklio, Euripido ir kitų dramaturgų veikalai. Už šio teatro griuvėsių yra olimpinis stadionas ir Jupiterio šventyklos liekanos.

KRETA

Graikijoje Kretos sala yra viena populiariausių vietų atostogauti. 15% iš visų turistų atvyksta į Graikiją, per Iraklion‘o miestą (turi jūrų ir oro uostą), nes čarteriniai reisai į Iraklion‘ą paskutiniais metais sudarė 20% visų skrydžių į graikiją. Daugiau nei 2mln. turistų preitais metais aplankė Kretą. Šiandien Kretos turizmo infrastruktūra įtinka visiems skoniams. Viešbučių pasirinkimas labai platus, nuo prabangių su visais patogumais (baseinais, sporto salėmis ir poilsio zonomis, ir t.t.) iki mažesnių, šeimoms skirtų viešbučių ir stovyklavimo zonų.

RODAS

Rodas (iš graikų ka.lbos ῥόδον – „rožė“) yra pagrindinė Graikijos Dodekano salų grupės sala. Rodo sala yra pietrytinėje Egėjo jūros dalyje. Iki Turkijos krantų yra tik 20 jūrmylių. Rodo salos plotas – 1398 km2 ir yra 78 km ilgumo bei 35 km pločio. Saloje gyvena apie 150000 gyventojų. Rodo miestas, kuris yra salos šiaurinėje dalyje, yra turistų centras. Šio miesto senamiestis su Šachmatininikų Rūmais ir galinga mieto siena yra įtraukti į UUNESCO ir Pasaulio Kultūros paveldo sąrašus.

Naudotos literatūros sąrašas:

1. Pasaulio religijos. Alma Littera. Vilnius, 1998m..

2. E.Bakonis. Senovės civilizacijos.

3. www.cia.gov/cia/publications/factbook/geos/gr.html

4. www.ekep.gr/english/education/tritobathmia.asp

5. www.biblioteka.lt/metai/Graikija1

6. www.urm.lt/data/5/LF86145742_graik

7. http://de.wikipedia.org/wiki/Griechland

8. www.road.lt (nuotraukos)

Verta apsilankyti:

1. www.live-reisen.com

2. www.saloniki.org