Atmosferos tarša, Rūgštieji lietus ir t.t.

Didžiausia pasaulio ekologinė problema, tai aplinkos tarša. Nafta paplūdi-miuose, išmetomosios automobilių dujos, šiukšlės ir daugybė kitų atliekų vadinami teršalais, nes jie gadina aplinką. Teršalai gali pakenkti mūsų sveikatai, augalams ir gyvūnams. Savo aplinką teršiame įvairiomis chėminėmis atliekomis, išmetomomis fabrikų ir elektrinių. Tokios medžiagos, tai nepageidaujami modernaus gyvenimo rezultatai. Teršalai ir tarša nėra naujas reiškinys jau prieš šimtą metų fabrikai pask-leisdavo didžiulius nuodingų dujų debesis. Tik dabar yra daugiau fabrikų ir daugiau teršalų. Teršiama žemė, oras ir vanduo, kiekvienas žemės kampelis, nnet Antarktida ir Everesto kalnas. Nors šiandien jau daug žinoma, kaip reguliuoti šią taršą, mokslinin-kams dar teks nemažai paplušėti. Taršą galima sumažinti perdirbant atliekas ir naudo-jant biologiškai irias medžiagas, kurios dirvoje sunyksta.

Atmosferos tarša

Ozonas, tai labai toli nuo Žemės paviršiaus esančio atmosferos sluoksnio de-guonies atmaina. Jis sustabdo ultravioletinius Saulės spindulius, galinčius sukelti odos vėžį. Freonais vadinami chemikalai, naudojami šaldytuvų, aerozolių ir pakuotės gamyboje, naikina ozono sluoksnį. Mokslininkai nustatė, kad viršum Antarktidos ir Arkties vis didėja ozono skylės.

Rūgštieji lietus

Automobilių išmetamosiose dujose yra aazoto oksidų. Elektrinėse deginamos anglys skyla į sieros dvideginį. Kai šios dvi medžiagos ore susimaišo su vandeniu, susidaro rūgštis, kuri iškrinta lirtumi. Rūgštieji lirtūs kenkia medžiams, graužiasi į statinius, žudo upių gyvūniją.Šiandien galima sumažinti elektrinių išmetamą sieros dvideginio kiekį, tačiau ttai brangiai kainuotų.

Transporto ir atsitiktinė tarša

Sunkvežimių, automobolių ir autobusų išmetamosiose dujose yra švino, smal-kių, anglies dvideginio ir azoto oksidų, kurie sukelia rūgštųjį lietų ir fotocheminį smo-gą.Kai kurių kenksmingų medžiagų kiekį galima sumažinti prie automobilių išmeta-mųjų vamzdžių pritvirtinamais specialiaias katalitiniais neutralizatoriais.

Be kasdieninio teršimo, yra ir atsitiktinis, pavyzdžiui, kai iš laivo išteka nafta ir vandenyną aptraukia didžiulė naftos plėvė. Tokia taršą labai kenksminga gamtai, žūva milijonai žuvų ir jūros gyvių.

Daugelyje pasaulio šalių žmonės laidoja toksines chemines medžiagas ir kito-kias kenksmingas atliekas. Šios medžiagos susigeria į dirvožemį bei vandenį , paskui nuodija gyvūnus ir augalus. Jūros paverčiamos sąvartynais; ir Šiaurės jūra šiandien grėsmingai užteršta. Kad išsaugotume jūrų ir vandenų augmeniją bei gyvūniją, reikia stengtis mažiau gaminti užteršų produktų arba nukenksminti atkeikas. <

Jei kasdien surinktume stiklą, metalą, plastiko indelius ir popierinę tarą, visa tai galima būtų perdirbti ir vėl panaudoti. Tai padeda išsaugoti gamtinius Žemės ištek-lius. Perdirbimas sumažina šiukšlingumą, oro bei vandens taršą, sutaupoma energijos. Daugelyje miestų perdirbimui surenkamas naudotas stiklas.