Australijos paukščiai

ROJAUS PAUKŠTČIAI:

Rojaus paukščiai taip pavadinti dėl savo gražių plunksnų.Jie yra vieni iš įspūdingiausių paukščių . Kai kurių beveik visos plunksnos juodos , tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvomis.Kiti yra puikios mėlynos , raudonos , ir geltonos spalvos.Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos ,keistų formų plunksnos . Rojaus paukščių yra daugiau nei 40 skirtingų rūšių , kūno ilgis-nuo 13 iki 107 cm.Dauguma jų gyvena Naujosios Gvinėjos drėgnuosiuose tropikų miškuose , tačiau kelios rojaus paukščių rūšys aptinkamos netolimose Mokolų salose bbei Šiaurės Australijos miškuose.Pagrindinis jų maistas vaisiai , tačiau jie gaudo ir vabzdžius , vorus , kartais taip pat varles ir driežus . Spalvingas ir puošnias galvos ir uodegos plunksnas , kuriomis garsėja rojaus paukščiai , turi tik patinas. Patelės atrodo visai kitaip, jų plunksnos neryškios , paprastai rusvos .

1.ILGAUODEGIS ROJAUS PAUKŠTIS :

Ilgauodegis rojaus paukštis turi blizgančių žalių plunksnų lopus apie galvą ir beveik 1m ilgio kaspino pavidalo uodegos plunksnas . Tuoktuvių ritualo metu priešais pateles jis trūkčioja tas pplunksnas , siūbuodamas jas į šonus.

2.ALBERTO ROJAUS PAUKŠTIS:

Iš patino galvos išaugusios dvi panašios į vielas plunksnos nusitęsia iki 50cm. Tuoktuvių metu paukštis jas pakelia ir šokinėdamas aukštyn ir žemyn garsiai šnypščia. Priartėjus patelei ,patinas ilgąsias galvos plunksnas nuleidžia prieš ją .. Patinas nuseka jai iš paskos ir paukščiai susiporuoja.

AUSTRALIJOS NETIKRASIS VAMPYRAS:

Australijos netikrojo vampyro angliškas pavadinimas atsirado dėl šiurpokai nakties tamsoje atrodančio šviesaus kailio(angliškas pavadinimas „ghost bat“ reiškia „šikšnosparnis vaiduoklis“).Jis skrajoja virš įvairių vietovių –nuo miškų iki dykumų , medžiodamas peles , paukščius , gekonus ir kitus šikšnosparnius . Dieną praleidžia olose , uolų plyšiuose , apleistų kasyklų šachtose , tačiau labai jautriai reaguoja , jei jų

poilsį sutrukdo žmogus . Dabar šie šikšnosparniai tapo reti , nes plečiantis kasykloms (naikinant uolas)jie prarado svarbiausius savo prieglobsčius.

DYDIS:kūnas 11,5-14cm ;uodegos neturi; sparnų tarpugalis:40-60cm.

PAPLITIMAS:šiaurinės ir vakarinės Australijos tropikai.

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Macroderma gigas.

VIOLETINIS PALAPINUKAS:

Šiltuose miškuose gyvenantys violetinio palapinuko patinai surenčia mažytes palapines , kad atkreiptų patelių dėmesį . Statybai jie naudoja šakeles, lapus, stiebelius ir žiedlapius. KKiekvienas paukštis savaip renčia palapinę, net parsineša butelių kamščių ir kitokių blizgančių niekučių.

Palapinuko patinėlis ant žemės pastato „palapinę“ , kad priviliotų pateles.Palapinę sudeda iš pagaliukų ir papuošia ryškiomis mėlynomis gėlėmis bei uogomis.Jei arti pasirodo patelė , patinėlis šoka savo palapinėje , plasnodamas sparnais ir papūsdamas plunksnas .

DYDIS:27-33cm

PAPLITIMAS:rytinė Australija

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Ptilonorhynchus violaceus.

EMU:

Emu-antras pagal dydį Australijos paukštis.Jis ,kaip ir afrikinis strutis , negali skraidyti . Australijos krūmynuose ieškodamas maisto jis savo ilgomis kojomis bėgioja iki 48 km per val.greičiu .Pagrindinis emu mmaistas yra vaisiai , uogos ir vabzdžiai , tačiau jis taip pat lesa žolę ir kitus augalus . Patelė sudeda nuo 7 iki 10 kiaušinių , kuriuos šildo(peri) patinas.

DYDIS:2m.

PAPLITIMAS:Australija

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Dromaius novaehollandiae.

Šalmuotasis kazuaras:

Šalmuotasis kazuaras gyvena drėgnuose tropikų miškuose.Jis negali skraidyti. Mokslininkai mano , kad dideliu raginiu šalmu , esančiu viršugalvyje , kazuaras naudojasi prasiskindamas sau kelią per tankų pomiškį , kai ieško maisto-nukritusių vaisių. Patinai ir patelės yra panašios išvaizdos , tačiau patelės kiek didesnės ir turi ryškesnes plunksnas. Kazuarai turi ypač stiprias kojas su labai aštriais nagais , kuriais užpulti ginasi .

DYDIS:1,5m;

PAPLITIMAS:Naujoji Gvinėja, šiaurinė Australija;

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Casuarius casuarius .

AUSUOTASIS KRAGAS:

Šis gražus paukštis nedažnai skraido ir retai lipa į sausumą , kur juda labai nevikriai . Prieš susiporuodami ausuotieji kragai vandenyje atlieka elegantišką tuoktuvių šokį . Šokio metu jie kraipo galvas ir įteikia vienas kitam kuokštą žolių.

DYDIS:51cm;

PAPLITIMAS:Europa,Azija,Afrika,Australija,Naujoji Zelandija.

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Podiceps cristatus .

DIDYSIS KORMORANAS:

Kormoranas plaukia , irdamas plėvėtomis kojomis . Minta daugiausia žuvimis , o grobį gaudo nerdamas po vandeniu ir išbūdamas ten apie minutę ar ilgiau.Kormoranas paprastai išsineša žuvį į vandens paviršių ir pametėja į orą , kad galėtų praryti ją galva žemyn. Kormoranas įsirengia lizdą medyje arba ant žemės. Patelė sudeda 3 ar 4 kiaušinius , o jjaunikliais rūpinasi abu tėvai.

DYDIS:80-100cm;

PAPLITIMAS:Šiaurės Amerikos;Europos;Afrikos;Azijos;Australijos krantai.

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Phalacrocorax carbo.

ZEBRINĖ AMADINA:

Dideli zebrinių amadinų būriai medžiuose ir ant žemės maitinasi sėklomis ir vabzdžiais . Sausringose vietovėse šie paukščiai neperi , kol nesulaukia lietaus . Žemai medžiuose arba krūmuose jie suka lizdus , kur patelė sudeda nuo keturių iki šešių kiaušinių.

DYDIS:9cm;

PAPLITIMAS:AUSTRALIJA

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Poephila guttata .

ROJAUS PAUKŠTIS:

Rojaus paukščiai taip pavadinti dėl savo gražių plunksnų.Jie yra vieni iš įspūdingiausių paukščių . Kai kurių beveik visos plunksnos juodos , tik atskiri ploteliai žėri vaivorykštės spalvomis.Kiti yra puikios mėlynos , raudonos , ir geltonos spalvos.Daugelio iš jų uodegas ar galvas puošia ilgos ,keistų formų plunksnos . Rojaus paukščių yra daugiau nei 40 skirtingų rūšių , kūno ilgis-nuo 13 iki 107 cm.Dauguma jų gyvena Naujosios Gvinėjos drėgnuosiuose tropikų miškuose , tačiau kelios rojaus paukščių rūšys aptinkamos netolimose Mokolų salose bei Šiaurės Australijos miškuose.Pagrindinis jų maistas vaisiai , tačiau jie gaudo ir vabzdžius , vorus , kartais taip pat varles ir driežus . Spalvingas ir puošnias galvos ir uodegos plunksnas , kuriomis garsėja rojaus paukščiai , turi tik patinas. Patelės atrodo visai kitaip, jų plunksnos neryškios , paprastai rusvos .

ILGAUODEGIS ROJAUS PAUKŠTIS :

Ilgauodegis rojaus paukštis turi blizgančių žalių plunksnų lopus apie galvą ir beveik 1m ilgio kaspino pavidalo uuodegos plunksnas . Tuoktuvių ritualo metu priešais pateles jis trūkčioja tas plunksnas , siūbuodamas jas į šonus.

ALBERTO ROJAUS PAUKŠTIS:

Iš patino galvos išaugusios dvi panašios į vielas plunksnos nusitęsia iki 50cm. Tuoktuvių metu paukštis jas pakelia ir šokinėdamas aukštyn ir žemyn garsiai šnypščia. Priartėjus patelei ,patinas ilgąsias galvos plunksnas nuleidžia prieš ją . Patinas nuseka jai iš paskos ir paukščiai susiporuoja.

DIDYSIS LYRAUODEGIS:

Tik lyrauodegių patinas turi ilgą lyros formos uodegą . Veisimosi periodo metu jis vilioja patelę , išskleisdamas virš savęs uodegos plunksnas ir šokdamas .

Lyrauodegiai retai skraido , tačiau nakčiai užšoka į medžius . Ieškodami maistui vabzdžių , šie paukščiai kapstosi žemėje.

DYDIS: patinas 80-95cm , patelė 74-84cm

PAPLITIMAS : Australija;

MOKSLINIS PAVADINIMAS: Menura novaehollandiae.

LIORA:

Australijoje gyvena 7 skirtingos lorių rūšys . Loriai – labai spalvingi ir triukšmingi papūgų giminaičiai , mėgstantys skraidyti dideliais būriais. Jie turi šepetėlio pavidalo liežuvį , kuriuo iš orchidėjų ir kitų gėlių siurbia nektarą .

Beveik visos lioros patino plunksnos žalios , o patelė yra ryškiai raudona su mėlynu pilvu . Šie paukščiai minta daugiausia vaisiais , riešutais , žiedais ir nektaru . Lizdą paprastai suka uokse , esančiame aukštai medyje . Patelė sudeda du kiaušinius ir peri juos maždaug 26 dienas.

DYDIS:35cm;

PAPLITIMAS: Naujoji Gvinėja, šiaurrytinė Australija;

MOKSLINIS PAVADINIMAS : Eclectus boratus.