Automobiliai

Turinys

Įžanga

Trumpa apžvalga

Pirmasis automobilis, bei kompanijos „Laurin & Klement” istorija

Simboliai nuo 1895 iki 1991

Gamyba

Bendrovės

Prekyba

Parkai

Lietuva ir kaimynės

Įžanga

Automobilis – tai „kūrinys”, kuriam gimti reikalingas daugybės įvairių profesijų žmonių darbas ir patirtis. Automobiliui sukurti reikia milžiniškų bendrų inžinierių, konstruktorių, technikų, darbininkų ir menininkų pastangų ir įtempto darbo.

Jau nuo senų laikų žmonės pradėjo kurti automobilius, juos tobulino, bei naudojosi. Anksčiau automobilis žmonėm prabanga. Ne kiekvienas gyventojas galejo įsigyti automobilį. Palaipsniui automobilis buvo tobulinamas. Atsirasdavo vis įvairesniu ir vienas už kitą geresnių modelių.

Šiais laikas aautomobilis mus lydi visur. Automobiliu mes važiuojame į darbą, keliaujame. Turbūt neisivaizduojame dabartinio pasaulio gyvenimo be automobilio. Tai mūsų pagrindinė susisiekimo priemonė, palengvinanti mūsų gyvenimą.

Šį referatą parašiau noredama papasakoti apie kasdieninę musų transporto priemonę – automobilį. Turbūt ne kiekvienas iš mūsų žinome kada buvo sukurtas pirmasis automobilis ir kas jį sukūrė, kokios kompanijos gamina automobilius ir t.t. Šiame referate pateikta informacija, mano manymu, sudomins kiekvieną.

TRUMPA APZVALGA

Automobilis (gr. Autos – pats + lot. mobilis – judamas), variklio varoma ratinė mašina kkeleiviams ir kroviniams vežti. Automobilius pradėta kurti XVIII a., ratiniam akliniam vežimui pritaikius mechaninį variklį.

1769 -1770

Prancūzų išradėjas Nikola Žozefas Kiunjo (Nicolas Joseph Cugnot) sukonstravo pirmąjį garo automobilį. Greitis 4 km/h. Saugomas Paryžiaus meno ir amatų muziejuje.

1885-86

Vokiečių inžinieriai KKarlas Bencas (Karl Benz) ir Gotlibas Daimleris (Gottlieb Daimler) sukūrė pirmąjį šiuolaikinį automobilį su vidaus degimo varikliu. K. Benco automobilio greitis 16 km/h.

1903

Henris Fordas (Henry Ford) įkūrė JAV „Ford Motor Company“ ir pirmasis pradėjo serijinę automobilių gamybą. Pirmojo automobilio „Model T“ 1908-27 metais buvo pagaminta ir parduota 15 mln.

1983

„Rolls-Royce“ [roulz rois] su reaktyviniu varikliu JAV Nevados valstijoje per Juodosios uolos dykumą skriejo didesniu kaip 1000 km/h greičiu.

1996-97

Lengvųjų automobilių skaičius pasaulyje viršijo 500 milijonų. Vienas lengvasis automobilis tenka 9 planetos gyventojams.

PIRMASIS AUTOMOBILIS, BEI KOMPANIJOS “LAURIN & KLEMENT“ ISTORIJA

Šeimos kompanija „Laurin & Klement“

„Škoda” automobilius pradėjo gaminti labai seniai. Pasakoti „Škoda” kompanijos istoriją – tai lygiai tas pats, lyg pasakoti automobilizmo istoriją. Nedaugelis kompanijų pasaulyje (tik 4) gali pasigirti 100-mete patirties, žžinių, kūrybos ir gamybos istorija.

„L & K” dviratis “Slavia”

Kompanijos istorija prasidėjo 1895 m., kai mechanikas Vaclavas Laurinas ir buhalteris Vaclavas Klementas, abu dievinantys motociklus, pradėjo gaminti savos konstrukcijos dviračius, juos pavadinę išdidžiu ir patriotišku pavadinimu „Slavia”.

„L & K” dviratis “Slavia”

Verslas sekėsi puikiai. 1899 m. kompanija „Laurin & Klement” pradėjo gaminti motociklus. Prasidėjo pirmosios kompanijos pergalės tarptautinėse motociklų lenktynėse. Amžių sandūroje kompanija žengė dar vieną ypatingai svarbų žingsnį – pradėjo gaminti pirmuosius automobilius.

Pirmasis automobilis – 1905 m

Pats pirmasis aautomobilis „Voiturette A” susilaukė milžiniškos komercinės sėkmės ir tapo Čekijos automobilizmo simboliu. Dėl savo žinių ir patirties kompanija netrukus įsitvirtino sparčiai besivystančioje pasaulinėje automobilių rinkoje. „Laurin & Klement” kompanija tapo Bohemijos karalystės, kaip labiausiai išsivysčiusio Austro-Vengrų monarchijos pramoninio regiono, įsitvirtinimo pagrindu.

“L & K” limuzinas

1907 m. – akcinė bendrovė „Laurin & Klement”

Sparčiai besivystanti kompanija nebeišsiteko šeimyninio verslo rėmuose. Atėjo laikas pereiti į visiškai naują lygį, tad 1907 m. kompanijos įkūrėjai „L & K” kompaniją performavo į akcinę bendrovę. Spartaus progreso dėka sukurtas visiškai naujas modelis – „Faeton”. Nuo 1914 m. kompanija gamino karinę techniką.

1925 metai – susijungimas su „Škoda Pilsen”

Siekdama sustiprinti ir išplėsti savo pozicijas bei modernizuoti gamyklą, „L & K” pasitelkė stiprų partnerį. Nuo tol kompanija be automobilių gamina sunkvežimius, autobusus, aviacinius variklius ir žemės ūkio techniką.

1925 m. „L & K” susijungė su didžiausia regiono pramonine įmone „Škoda Pilsen”. Tai buvo „L & K” prekės vardo istorijos pabaiga ir „Škoda” prekės vardo istorijos pradžia. Rezultatas – konvejerinė elegantiškų automobilių gamyba, rinkai pateikiamų su daugybe puikios įrangos ir skynusių laurus tarptautinėse varžybose.

Didžioji depresija sulėtino „Škoda” progresą, bet visiškai jo nesustabdė. Išleistas dar vienas sėkmingas modelis – „Popular”.

“Škoda Popular” 1938

Okupacijos periodas

Sunkiais Antrojo pasaulinio karo metais „Škoda” tapo ekonominė Trečiojo Reicho sistemos ddalis. Gamybos programa buvo pakreipta į karinę produkciją.

Nežiūrint į daugybę sunkumų, „Škoda” kompanija sugebėjo išleisti dar vieną nuostabų automobilį – „Škoda Superb”.

„Škoda 256“, versija medikams

Socializmas ir „planinė” ekonomika

Antrojo pasaulinio karo pabaiga atnešė daugybę permainų. Visos pramonės darbas planuojamas centralizuotai. Komunikacija ir pasikeitimas informacija buvo nutraukti, o tuo tarpu Vakaruose vystymosi procesas tęsėsi. Pervadinta į „AZNP”, nacionalinę įmonę, kompanija tapo Čekijos nuosavų automobilių rinkos monopolistė.

Sėkmingi 1950-jų ir 1960-jų metų modeliai

Dėl tvirtos bazės, tradicinio gamybos proceso ir sėkmingos praeities, nepaisant egzistavusio visuomeninio aparato ir informacinės tuštumos, Čekoslovakija sugebėjo ekonomiškai vystytis socialistiniu pokario periodu.

Pasirodė visiškai nauji modeliai – „Tudor”, „Spartak” ir „Octavia”. Tačiau po spartaus technologijų progreso šuolio 1960 m. Vakaruose, pramoninės technologijos šalyje pradėjo atsilikti.

Po Prahos Pavasario, 1968-1969 m.

Nuo 1970 m. šalyje prasidėjo ekonominis sąstingis. Gamykla sugebėjo išlaikyti lyderio poziciją tik Rytų Europos šalių rinkose. Lūžis įvyko tik 1987 m., kai buvo išleistas visiškai naujas modelis – „Favorit”.

“Škoda” 1964-1969 m

Virsmas „Škoda”

1989 m. prasidėjus politinėms permainoms pasikeitė rinkos ir ekonominės sąlygos. Plėtrai ateityje, tobulinimui ir investicijoms „Škoda” pradėjo ieškoti naujo stipraus partnerio iš užsienio.

1990 m. gruodį vadovybė savo partneriu pasirinko „Volkswagen” koncerną. 1991 m. balandžio 16 d. Škoda prisijungė ir tapo ketvirtuoju koncerno prekiniu vardu, jungiančio „Volkswagen”, „Audi” ir „„Seat” prekinius vardus.

Prasidėjo naujas plėtros etapas. Kooperacijos ir naujo ekonominio mąstymo dėka „Škoda” pradėjo naują plėtros ir modernizacijos etapą. Tuomet pasirodė naujas modelis – „Felicia”, galintis lengvai konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Po jo sekė dar sėkmingesni modeliai: „Octavia”, „Fabia” ir – kompanijos pasididžiavimas – „Škoda Superb”.

„Škoda Octavia”, 1996m

GAMYBA

1995 metais pasaulyje pagaminta 36,3 mln. lengvųjų automobilių, palyginti su 35,6 mln. 1994 metais, tačiau mažiau negu rekordinis 36,7 mln. kiekis 1990 metais. 1994 ir 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba padidėjo atitinkamai 2,6 ir 1,8%, palyginti su 2,7% nuosmukiu 1993 metais.

Įdomiai klostosi dviejų didžiausių pasaulio lengvųjų automobilių gamintojų Japonijos ir JAV santykiai. 1995 metais šioms šalims teko 38,5% pasaulio lengvųjų automobilių gamybos, palyginti su 44% 1990 metais ir 46% 1980 metais. 1995 m. abi valstybės sumažino gamybą. Japonijos lengvųjų automobilių gamyba sumažėjo nuo beveik 10 mln. 1990 m. iki 7,6 mln. 1995 m. JAV gamyba didėjo 1991-94 metais nuo 5,4 iki 6,6 mln. Japonija yra didžiausia pasaulyje lengvųjų automobilių eksportuotoja, JAV importuotoja. Didžiųjų Japonijos automobilių gamintojų „Toyota/Lexus“, „Honda/Acura“, „Nissan/Infiniti“, „Mazda“, „Mitsubishi“ gamyklos JAV gamina apie 25% šios šalies automobilių. Netgi didžiausia JAV automobilių gamykla Smirnoje (Smyrna) Tennessee valstijoje priklauso Japonijos

„Nissan“. Antra vertus, antrasis JAV automobilių gamintojas „Ford Motor“ 1996 metais įsigijo penktojo Japonijos automobilių gamintojo „Mazda“ kontrolinį akcijų paketą.

1995 metais didėjo lengvųjų automobilių gamyba vakarų Europoje, kuriai tenka per 36% pasaulio gamybos. Iš penkių didžiųjų gamintojų Europoje Vokietijos, Ispanijos, Italijos, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos tiktai pastaroji nežymiai sumažino gamybą.

Sparčiausiai gamyba didėja Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuris be Japonijos jau dabar gamina 10% pasaulio lengvųjų automobilių. Pietų Korėja, Taivanas, Indija, Kinija, Malaizija, Indonezija, Tailandas anaiptol ne visas naujųjų aautomobilių gamintojų sąrašas. Pietų Korėja, 1995 metais nustūmusi Ispaniją, 1993 metais Italiją, 1992 metais Didžiąją Britaniją, 1991 metais Rusiją ir 1990 metais Kanadą, tapo penktąja pasaulyje lengvųjų automobilių gamintoja. Gali būti, kad panašios ekspansijos XXI a. pradžioje reikėtų laukti iš Kinijos bei Taivano.

Lengvųjų automobilių pramonė atsigauna Čekijoje ir Lenkijoje, kurių įmonės tapo galingiausių Europos koncernų padaliniais. 1995 metais lengvųjų automobilių gamyba padidėjo Rusijoje, tačiau visiškai merdi Ukrainoje. Pasaulyje.

Didžiausi centrai tai seniai susiformavę automobilių gamybos centrai stiprios ekonomikos šalyse: Detroit JJungtinėse Amerikos Valstijose, London ir Birmingham Didžiojoje Britanijoje, Paryžius Prancūzijoje, Tokijas Japonijoje, Turinas Italijoje, Stuttgart ir Wolfsburg Vokietijoje.

Pasaulio automobilių sostinė Detroit dažnai vadinamas „Motown“ (iš „motor town“ motorų miestas). Detroit’e bei jo priemiesčiuose Dearborn’e [dirborn] ir Highland Park’e [hailend ppark] yra trijų didžiausių JAV ir dviejų didžiausių pasaulio automobilių firmų „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ būstinės. Automobilių, detalių ir agregatų gamyklų yra beveik kiekviename Didžiųjų ežerų mieste ir miestelyje Michigan’o, Ohio [ohajou], Indianos, Ilinojaus, Visconsin’o valstijose bei Kanados Ontario provincijos pietuose. Detroit’o priemiestis Kanados pusėje Windsor garsėja automobilių varikliais, kitas Kanados miestas Saint-Thomas sniegomobiliais, Grand Rapids ir Battle Creek [bætl kri:k] Michigan’e kėbulais ir žibintais, Dayton Ohio valstijoje stabdžiais. Monroe miestelyje į pietus nuo Detroit’o įsikūrusi didžiausia pasaulyje amortizatorius gaminanti bendrovė „Monroe“, o Akron’e Ohio valstijoje yra vieno didžiausių pasaulyje padangų gamintojų „Goodyear Tire“ būstinė.

Didžiausios automobilių bendrovės tapo didžiuliais tarptautiniais konglomeratais. Japonijos bendrovės gamina 25% JAV, 20% Didžiosios Britanijos, 15% Ispanijos lengvųjų automobilių. Japonai plečia įtakos sferas. FFilipinuose ir Tailande dominuoja „Toyota“, Malaizijoje „Mitsubishi“, subsidijuojama garsioji „Proton“ bei „Daihatsu“. Japonijos bendrovės skverbiasi į Taivano, Kinijos, Vietnamo, Meksikos rinkas bei gamina apie 80% Indonezijos lengvųjų automobilių.

Nemažiau įspūdingai atrodo ir JAV automobilių įmonės užsienyje. Didžiausias pasaulyje automobilių gamintojas „General Motors“ kontroliuoja dvi plačiai žinomas Europoje bendroves Vokietijos „Opel“ ir Didžiosios Britanijos „GM Vauxhall“. 1995 metais „Opel“ pagamino vieną milijoną lengvųjų automobilių ir Vokietijoje nusileido tik „Volkswagen“ui. 12% Vokietijos lengvųjų automobilių pagamino kitos JAV bendrovės „Ford“ padalinys „Ford Werke“. BBritų „Jaguar“ irgi priklauso „Ford“o grupei, o švedų „SAAB-Scania“ 50% kapitalo kontroliuoja JAV „General Motors“. Trys didieji JAV automobilių gamintojai „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Chrysler“ kontroliuoja Kanados ir Meksikos automobilių gamybą.

Vokietijos „Volkswagen“ grupė garsėja didelėmis investicijomis užsienyje 1995 metais iš 3,4 mln. lengvųjų automobilių pusė pagaminta ne Vokietijoje. Bene sėkmingiausiu šių laikų sandėriu tapo čekų „Škoda Automobilova“ įsigijimas. 1996 metais naujų automobilių „Škoda“ vakarų Europos rinkoje parduota ketvirčiu daugiau negu prieš metus. Iš Europos šalių daugiausia vokiečių bendrovių yra Ispanijoje ir Belgijoje.

BENDROVĖS

1995 metais kasmetinėje žurnalo „Fortune“ didžiausių pasaulio bendrovių (korporacijų) apžvalgoje tarp 100 didžiausių korporacijų 13 buvo automobilių gamintojos. O didžiausių pramonės korporacijų dešimtuke tris pirmąsias vietas užima „General Motors“, „Ford Motor“ ir „Toyota Motor“.

1995 metais net trylika didžiausių gamintojų pagamino vieną ir daugiau milijoną lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių.

Žymiausios tarptautinės korporacijos siūlo potencialiems vartotojams platų automobilių modelių asortimentą nuo pigesnių „liaudiškų“ iki prabangių, dažnai vienetinės gamybos.

Vienu populiariausiu masinės gamybos automobiliu pelnytai laikomas „Volkswagen“o gaminamas „Käfer“ (lietuviškai „vabalas“). Nuo 1937 metų „vabalų“ pagaminta per 20 milijonų. Vokietijoje jie nebegaminami, o įmonės perkeltos į Brazilijos ir Meksikos miestus Sao Paulo ir Pueblą.

Automobilių bendrovės turi platų automobilių pardavimo, remonto ir aptarnavimo tinklą visame pasaulyje. Vien VVokietijoje 1995 metų pabaigoje veikė beveik 27 tūkstančiai automobiliais prekiaujančių įmonių „Volkswagen“ui atstovavo 3600, „Ford“ui ir „Opel“iui po 2550, „Renault“ 1650, „Mercedes-Benz“ ir FIAT po 1250.

1997 metų pradžioje 30 pasaulio automobilių gamintojų turėjo atstovus Lietuvoje. Žymiausios prekybos bendrovės: „Sostena“ atstovauja Švedijos „Volvo“, „Eva Auto“ Vokietijos „Volkswagen“ui ir „Audi“, „Tokvila“ Japonijos „Toyota“i.

PREKYBA.

Tarptautinės lengvųjų automobilių prekybos duomenys labai skiriasi priklausomai nuo informacijos šaltinio. Didžiausi neaiškumai kyla dėl lengvųjų automobilių išskyrimo kriterijų.

Plečiasi lengvųjų automobilių eksporto geografija. 1991 metais Japonijai ir Vokietijai teko daugiau negu pusė, o 1995 metais preliminariniais duomenimis tiktai trečdalis pasaulio lengvųjų automobilių eksporto. Japonija yra didžiausia lengvųjų automobilių tiekėja JAV, Vokietija – vakarų Europos rinkai.

Antrąją didžiausių lengvųjų automobilių eksportuotojų porą sudaro Prancūzija ir Pietų Korėja. Pirmoji jau ilgą laiką kasmet eksportuoja po 1.5 – 2 mln. lengvųjų automobilių ir užima trečią vietą pasaulyje. Vakarų Europos rinkoje Prancūzija nusileidžia tik Vokietijai.

1995 metais Pietų Korėja eksportavo vieną milijoną lengvųjų automobilių, palyginti su 0.5 0.3 mln. 1993 ir 1991 metais. Pietų Korėja beveik po vienodai automobilių eksportuoja į Šiaurės Ameriką, Aziją ir Europą.

Beveik visas Kanados ir Meksikos lengvųjų automobilių eksportas tenka JAV. Brazilija daugiausia automobilių parduoda Argentinai ir kitoms Amerikos valstybėms. Tradicinės lengvųjų automobilių pardavėjos Italija, Didžioji Britanija, IIspanija ir Švedija tenkina Europos rinką.

JAV lengvųjų automobilių importas nuo 3.25 mln. 1986 metais sumažėjo iki 1.6 mln. 1995 metais. Importas iš Japonijos per šį laikotarpį sumažėjo nuo 2.4 iki 0.98 mln. Du perkamiausi modeliai 1990 – 1995 metais buvo “Ford Taurus” ir “Honda Accord”.

1996 metais Vakarų Europoje naujų automobilių parduota 12,8 mln. arba 6,6% daugiau negu prieš metus. Daugiau negu 10% Vakarų Europos rinkos 1995 ir 1996 metais teko procentais : „Volkswagen“ grupei 16,8 ir 17,2, „General Motors“ grupei 13,1 ir 12,5, PSA grupei 12,0 ir 11,9, „Ford“ grupei 11,9 ir 11,6, FIAT grupei 11,1 ir11,2, „Renault“ 10,3 ir 10

PARKAS.

Manoma, kad 1996-97 metų sandūroje pasaulio važiuojančių lengvųjų automobilių parkas pasiekė 500 milijonų. Nors Frankfurto prie Maino VDA (Verband der Automobilindustrie – Automobilių pramonės draugija) paskelbė, kad šį skaičių pasaulis jau pasiekė 1995 metais.

Paskutiniais skelbtais duomenimis 1994 metų pabaigoje lengvųjų automobilių parkas sudarė 476 milijonus, iš jų milijonais: Europoje 196 (41%), Šiaurės Amerikoje 168 (35%), Azijoje 68 (14%), Vidurio ir Pietų Amerikoje 25 (5%).

Vienas visuomenės gerovę lemiančių rodiklių yra lengvųjų automobilių skaičius 1000 žmonių. Daugiau negu po vieną automobilį dviem žmonėms tenka JAV, Liuksemburge, Italijoje bei nykštukinėse Europos valstybėse Monake, Lichtenšteine ir San Marine. Šiose ir

kai kuriose kitose išvystytose valstybėse (Kanada, Islandija, Australija, Naujoji Zelandija, Šveicarija ir kitos) dauguma šeimų turi po du ir daugiau automobilių. Daugiausia automobilių gaminančioje Japonijoje vienas automobilis tenka kas trečiam šalies gyventojui. Panašūs rodikliai yra Persijos įlankos valstybėse, išskyrus Iraką ir Iraną. O atmetus svetimšalius darbininkus, arabų apsirūpinimas automobiliais ne ką nusileidžia išvystytų valstybių gyventojams.

Beveik kiekvienoje iš 50 silpniausiai išvystytų valstybių 1 000 žmonių tenka ne daugiau 5 automobilių. O mažiausiai automobilizuotose šalyse nesiekia ir 1 kiekvienam 1 000 žžmonių : Bangladeše 0,4, Liberijoje ir Kambodžoje po 0,5, Etiopijoje 0,8, Zaire ir Nepale po 0,9.

Indijoje ir Kinijoje gyvena 38 % pasaulio gyventojų, tačiau joms tenka tiktai 1 % automobilių parko ( atitinkamai 3 ir 2 milijonai ). Automobilizacijos lygis čia tebėra ne ką aukštesnis negu labiausiai ekonomiškai atsilikusiose valstybėse.

LIETUVA IR KAIMYNĖS.

Pirmasis lengvasis automobilis Lietuvoje įregistruotas 1896 metais. Tai buvo keturvietis „Panhard – Levasseur“. Per 100 automobilizacijos metų Lietuvos lengvųjų automobilių parkas viršijo 700 tūkstančių ribą. Ypač ssparčiai lengvųjų automobilių skaičius augo po Nepriklausomybės atgavimo, daugiausia senų Vakarų Europos automobilių sąskaita.

Bendra Lietuvos-Čekijos įmonė UAB „ARX” įkurta 1993 m. birželio mėn. 29 d. Pagrindinė įmonės veiklos sritis – naujų automobilių „ŠKODA” pardavimas ir techninė priežiūra. BĮ UAB „ARX” yyra įgaliotas automobilių gamyklos „ŠKODA AUTO a.s.” atstovas ir vienintelis šių automobilių tiekėjas Lietuvos Respublikoje.

Šiuo metu Lietuvoje „Škoda” autosalonai ir serviso centrai veikia Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Alytuje. Skiriamas didelis dėmesys klientų aptarnavimo ir automobilių techninės priežiūros gerinimui, ieškomi nauji atstovai, kurie dar labiau praplėstų „Škoda” atstovybių tinklą Lietuvoje.

Lengvųjų automobilių skaičiumi 1000 gyventojų Lietuva dvigubai lenkia Gudiją ir Rusiją, turi tiek pat kiek Latvija, nežymiai atsilieka nuo Lenkijos ir beveik trečdaliu nuo Estijos.

Dabar, 2005 m. , galime suskaičiuoti pasaulyje virš 500 populiaresnių ir ne tokių populiarių automobilių markių. Lietuvoje jų važinėja maža dalis, arba yra tik vienas ar du retos markės automobiliai, kurie priklauso pasiturintiems valdininkams ir verslininkams.

Šiuo metu populiariausios automobilių markės yra: Nissan, Honda, MMitsubishi, Isuzu, Toyota, Mazda, Suzuki, Daihatsu, Lexus – Japonija. Pontiac, Ford, Chrysler, Chevrolet, Buick, Cadillac, Lincohln, Merkury, Jaguar, Dodge, Plymouth, Acura – JAV. Volkswagen, Audi, Opel, Mercedes-Benz, BMW, Porsche – Vokietija. Peugeot, Citroen, Renault – Prancūzija. Hyundai, Kia, Daewoo, Ssangyong – Pietų Korėja. Seat – Ispanija. Rover, Rolls-Royce – D. Britanija. Fiat, Lancia, Alfa Romeo, Ferrari – Italija. Vaz, Gaz – Rusija. Volvo, SAAB, Scania – Švedija. Škoda – Čekija. Proton – Malaizija.

Šiais automobiliais važinėja ir džiaugiasi milijonai pasaulio gyventojų. NNepaisant to, dar ir dabar yra milžiniška automobilių paklausa, tad ir toliau plečiama gamyba, vyksta nuožmus tobulinimas, kuriami nauji, pritrenkiantys savo išorine ir salono išvaizda, automobiliai. Ir toliau smarkiai tobulėja ir plečiasi automobilių pramonė. Ir tikriausiai greit ji dar nesustos.