Azija

AZIJA – didžiausias žemynas. Azijos plotas sudaro beveik 1/3 visos sausumos. Ji keturis kartus didesnė už Europą. Gyvena virš 3 mlrd. gyventojų. Dėl didelio ploto, gamtos ir gyventojų įvairovės, skiriami 6 Azijos regionai. Vakaruose ir pietvakariuose Azija susisiekia su Europa ir Afrika. Šiaurės rytuose ji prieina prie Šiaurės Amerikos krantų. Azija artimai siejasi su kitais žemynais arba yra netoli jų. Iš įvairių pusių Azijos krantus skalauja keturių vandenynų vandenys. Šiaurėje žemyno krantus skalauja Arkties vandenynas, rytuose – Ramusis, o pietuose &– Indijos vandenynas. Iš vakarų į rytus driekiasi kalnynai: Kunlūno, Kaukazo, Elbruso, Hindukušo, Karakorumo, Himalajų, Pamyro, Tian Šanio, Altajaus. Azija turtinga naudingomis iškasenomis. 44 mln. km² jos plote lengvai tilptų 4 Europos. Kartu su Europa sudaro bendrą sausumos masyvą – Euraziją. Abu žemynai jungiasi plačiu, beveik 3000 km ruožu. Vakaruose plytinti Europa yra tartum milžiniško žemyno pusiasalis. Su Afrika AZIJĄ jungia Sueco sąsmauka. Nuo Šiaurės Amerikos skiria Beringo sąsiauris, o nuo Australijos – salų virtinė. AZIJOS krantai smarkiai raižyti: yra ggiliai į vandenyną įsiterpiančių pusiasalių, didelių salų, ištisų jų virtinių.

AZIJA – kontrastų žemynas. Jame yra didelius plotus užimančių ir tūkstančius kilometrų besitęsiančius kalnų grandinių, negyvenamų dykumų ir beribių miškų plotų, derlingų lygumų bei slėnių, ryškių temperatūros skirtumų, tankiai ir rretai gyvenamų vietų. Daugiausia gyventojų turinčiame žemyne gyvena įvairių tautų ir rligijų žmonės.

Dėl didelės gamtos ir gyventojų įvairovės skiriami šie regionai: Šiaurės AZIJA , Pietvakarių AZIJA, Pietų AZIJA, Rytų AZIJA ir Pietryčių AZIJA. Jų ribos sutartinės, vedamos kalnais, upėmis, jūrų ir vandenynų pakrantėmis, valstybių ribomis.

(Azijos valstybė – sostinė )

Šiaurės:

1.Rusija – Maskva

Vidurio:

2.Kazachija – Astana

3.Uzbekija – Taškentas

4.Turkmenija – Ašchabatas

5.Kirkizija – Biškekas

6.Tadžikija – Dudžambė

Pietų:

7.Pakistanas – Islamabadas

8.Nepalas – Katmandu

9.Butanas – Timpu

10.Bangladešas – Daka

11.Šri Lanka – Kolamba

12.Maldyvai – Malė

13.Mongolija – Ulan Batoras

14.Kinija – Pekinas

15.Šiaures Koreja – Chemjanas

16.Pietų Korėja – Seulas

17.Japonija – Tokijas

18.Taivanas – Taipėjus

Pietryčių:

19.Birma – Rangūnas

20.Tailandas – Bankokas

21.Laosas – VVientianas

22.Vietnamas – Hanojus

24.Malaizija – Kvala Lumpuras

25.Singapūras – Singapūras

26.Brunėjus – Bandar Seri Bagavanas

27.Indonezija – Džakarta

28.Filipinai – Manila

Pietvakarių:

29.Gruzija – Tbilisis

30.Armėnija – Jerevanas

31.Azerbaidžianas – Baku

32.Turkija – Ankara

33.Sirija – Damaskas

34.Irakas – Bagdadas

35.Iranas – Teheranas

36.Afganistanas – Kabulas

37.Libanas – Beirutas

38.Izraelis – Jeruzalė

Pietvakarių AZIJA:

a) skurdaus žemės ūkio – naftos turtingos šalys;

b) pirmųjų civilizacijų lopšys;

c) daug naftos – mažai vandens;

d) trijų pasaulinių religijų – judaizmo, kkrikščionybės, ir islamo – kilmės vieta.

Pietų AZIJA:

a) dviejų pasaulinių religijų – induizmo ir budizmo vieta;

b) Gangas – šventoji upė;

c) giliai įsišaknijusi kastų sistema Indijoje;

d) Musonai – džiaugsmas ir prakeiksmas.

Pietryčių AZIJA:

a) tiltas tarp Pietų ir Rytų AZIJOS;

b) Singapūras – nykštukas ir galiūnas;

c) Drebanti ir alsuojanti žemė;

d) Indonezija: viena valstybė – 250 kalbų.

Rytų AZIJA:

a) budizmas – svarbiausia religija;

b) ryžiai – kultūros pagrindas;

c) Kinija – ateities ekonomikos galiūnė;

d) daugiausia gyventojų turintis pasaulio regionas.

Šiaurės ir vidurio AZIJA:

a) Rusija: viena valstybė – 100 tautų;

b) Sibiras – Rusijos lobynas;

c) Aralo jūra: pasmerkta išdžiūti;

d) Miškų karalystė.

AZIJOJE yra:

a) didžiausi ir aukščiausi kalnai – Himalajai;

b) aukščiausia kalnų viršūnė – Džomolungma (8850 m);

c) didžiausia pasaulio valstybė – Rusija;

d) didžiausias ežeras – Kaspijos (371 tūkst. km²);

e) didžiausias pusaisalis Žemėje – Arabijos (2,7 mln. km²);

f) didžiausia miškų sritis Žemėje – Sibiro taiga;

g) didžiausias kalnynas – Tibeatas;

h) plačiausia upės delta – Gango ir Bramaputros (86 tūkst. km²);

i) drėgniausia Žemės vieta – Čerapundžis (10 798 mm);

j) giliausias ežeras – Baikalas (1620 m);

k) labiausiai nuo jūros nutolusi sausumos vieta – DDžungarija;

l) giliausia Žemės įduba – Negyvoji jūra (-400 m žemiau jūros lygio);

m) tankiausiai gyvenama valstybė (ne miestas) – Bangladešas (781 žm. /km²);

n) Šiaurės pusrutulio šalčio polius – Oimiakonas (-68°C).

Valstybė Žemynas Teritorija km2 Gyventojų sk. Sostinė

Afganistanas Azija 652,9tūks. 24,79mln Kabulas

Airija Europa 70,3tūks. 3,62mln Dublinas

Albanija Europa 28,7tūks. 3,33mln Tirana

Alžyras Afrika 2382tūks. 30,48mln Alžyras

Andora Europa 465. 65tūks Andora

Angola Afrika 1,247mln. 10,86mln Luanda

Antigva ir Barbuda Šiaurės Amerika 443. 64tūks Sent Džonsas

Argentina Pietų Amerika 2,8mln. 36,265mln Buenos Airės

Armėnija Azija 29,8tūks. 3,4mln Jerevanas

Australija Australija Ir Okeanija 7,7mln. 18,7mln Kanbera

Austrija Europa 83,9tūks. 8,134mln Viena

Azerbaidžianas Azija 86,6tūks. 7,85mln Baku

Bahamos Šiaurės Amerika 13,9tūks. 279,8tūks Nasau

Bahreinas Azija 695,15. 616,3tūks Manama

Bangladešas Azija 148,4tūks. 127,57mln Daka

Barbadosas Šiaurės Amerika 431. 250tūks Bridžtaunas

Belgija Europa 30,5tūks. 10,17mln Briuselis

Belizas Šiaurės Amerika 23tūks. 230,17tūks Belmopanas

Beninas Afrika 112,62tūks. 6,1mln Porto Novo

Bisau Gvinėja Afrika 36,125tūks. 1,2mln Bisau

Bolivija Pietų Amerika 1098,6tūks. 7,83mln La Pasas

Bosnija ir Hercegovina Europa 51tūks. 3,366mln Sarajevas

Botsvana Afrika 600,4tūks. 1,448mln. Gabaronė

Brazilija Pietų Amerika 8,5mln. 163mln. Brazilija

Brunėjus Azija 5,77tūks. 315,3tūks. Bandar Seri Begavanas

Bulgarija Europa 110,9tūks. 8,24mln. Sofija

Burkina Fasas Afrika 274,4tūks 11,266mln. Vagadugu

Burundis Afrika 27,834tūks. 5,537mln. Bužumbura

Butanas Azija 46.5tūks. 1,0mln. Timpu

Centrinės Afrikos Respublika(CAR) Afrika 623tūks. 3,376mln. Bangis

Čadas Afrika 1284tūks. 7,4mln. Ndžamena

Čekija Europa 78,864tūks. 10,29mln. Praha

Čilė Pietų Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Santjago

Danija Europa 756,9tūks. 14,79mln. Kopenhaga

Didžioji Britanija Europa 756,9tūks. 14,79mln. Londonas

Dominika Šiaurės Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Rozo

Dominikos Respublika Šiaurės Amerika 756,9tūks. 14,79mln. Santo Domingo

Dramblio Kaulo Krantas Afrika 756,9tūks. 14,79mln. Jamusukro

Džibutis Afrika 756,9tūks. 14,79mln. Džibutis