Azijos nagrinėjimas

Azija

Azija, didžiausias pasaulio žemynas ( ~30% viso sausumos ploto). Čia gyvena apie 60% viso pasaulio gyventojų. Su Europa sudaro Eurazijos žemyną.

Plotas ~43,4 mln.km². Tolimiausi Azijos sausumos taškai yra: šiaurėje- Čeliuskino kyšulys, pietuose- Piajo kyšulys, rytuose- Dežniovo kyšulys.

Šiaurėje Aziją skalauja Arkties, rytuose- Ramusis, pietuose- Indijos vandenynas, pietvakariuose- Viduržemio, Egėjo, Marmuro, Juodoji ir Azovo jūros. Beringo sąsiauris skiria Aziją nuo Amerikos. Sueco sąsmauka jungia Aziją su Afrika (riba tarp jų eina Sueco kanalu).

Didžiausi Azijos pusiasaliai: Jamalo, Taimyro, ČČiukčių, Kamčiatkos, Korėjos, Indokinijos ir Malakos, Indostano, Arabijos, M. Azijos.

Didžiausios salos: Š. Žemė, N. Sibiro, Vrangelio, Komandoro, Kurilų, Sachalino, Japonijos, Riukaus, Taivano, Chainano, Andamanų, Šri Lankos, Kipro.

Azijoje yra aukščiausia pasaulio viršūnė Džomolungma (8848m, Himalajuose), giliausios įdubos, užlietos vandeniu, Baikalo ežeras (gylis 1620m), Negyvoji jūra (-395 m) ir sausa Turfano įduba (-154m). Didysis Kamčiatkos geizeris

Reljefas

Azijos paviršiuje vyrauja kalnai ir plokščiakalniai. Azijos kalnai sudaro dvi didelias juostas. Pirmoji juosta prasideda nuo M. Azijos, Armėnijos, Irano kalnynų ir eina įį rytus per Pamyrą, Karakorumą, Tibetą ir aukščiausius Azijos kalnus- Himalajus, pasuka į pietus ir pietryčius ir Arakano kalnais pereina į Malajų salyną. Ties Pamyru nuo šios juostos į rytus atsišakoja Kanlūno, Nanšano ir Cinlingo kalnagūbriai. Antroji juosta šiaurės rytų kkryptimi eina per Tian Šanį, Pietų Sibiro kalnus (Altajų, Sajanus, Stano kalnyną), Stano kalnagūbrį, Džiugdžiūrą, Kolymos kalnyną iki Čiukčių pusiasalio. Šiaurės vakaruose prie jos šliejasi Vidurio Sibiro plokščiakalnis, atsišakoja Čerskio ir Verchojansko kalnagūbriai.

~1/4 Azijos ploto užima lygumos. Didžiausia lyguma- Vakarų Sibiro, pietuose pereinanti į Turano žemumą. Kitos lygumos užima jūrų pakrantes (Š.Sibiro, Janos- Indigirkos, Kolymos, Didžiosios Kinijos) arba priekalnių įdubas (Mesopotamijos, Indo-Gango). Aukščiau iškilusios centrinės ir vidurinės Azijos lygumos- Kašgarijos, Džungarijos, Gobio, Caidamo, Ferganos).

Pagrindiniai Azijos kalnų ir lygumų bruožai susiformavo mezozojinės ir alpinės kalnodaros metu. Dabartinis reljefas susidarė dėl senovinių denudacijos procesų, vertikaliųjų ir horizontaliųjų Žemės plutos judesių neogene ir kvartere, nuosėdų kaupimosi. Didelę įtaką reljefo formavimuisi turėjo vulkanizmas. Dabar vulkanų daugiausia Rytų Azijos salose, Kamčiatkoje, Filipinuose, Didžiosiose iir Mažosiose Sundos salose.

Naudingosios iškasenos

• Akmens anglies daugiausia yra Kazachijoje, Sibire, Kuznecko ir Minusinsko baseinuose, Kinijos rytuose, Indokinijos rytuose, vidurio Azijoje, Kansko-Ačinsko baseine, Tolimuosiuose rytuose, Vietname, Japonijoje, Sachaline.

• Naftos- Užkaukazėje, V.Sibire, Turkmėnijoje, Mangyšlake, Pakaspyjije, Sachaline, Saudo Arabijoje, Kuveite, Irake, Irane, Kinijoje, Sumatroje, Indijoje, Japonijoje.

• Gamtinių dujų- Uzbekijoje, V.Sibiro žemumoje.

• Geležies rūdos- Kazachijoje (Kustanajaus sr.), Sibire (prie Angaros ir Ilimo, Aldano skyde), Kinijoje, Šiaurės Korėjoje, Indijoje.

• Mangano, chromo rūdos- Kazachijoje, Turkijoje, Filipinuose, Irane.

• Nikelio- Sibire (ties Norilsku).

• Vario rūdos- Kazachijoje (Džezkazgane, Kounrade), Japonijoje.

• Polimetalų- vidurio Azijoje, Rūdineme Altajuje, Japonijoje, KKinijoje, Mianmare, Vietname.

• Žėručio- palei Baikalą (Sliudiankos kasyklos).

• Boksito- prie Krasnojarsko, Indijoje, Mianmare.

• Alavo- R.Sibire, Tolimuosiuose Rytuose.

• Stibio, gyvsidabrio- Kinijoje.

• Volframo- Mianmare, Tailande, Indonezijoje.

• Aukso- pagal Aldano ir Lenos upę, Primorėje, Uzbekijoje, Šiaurės Korėjoje, Japonijoje.

• Akmens druskos- Sibire, Pakistane, Irake, Pakaspyjije.

• Fosforitų- Karatau kalnyne, Kazachijos pietuose.

• Deimantų- Jakutijoje, Urale.

Klimatas

Azija įeina į visas šiaurės pusrutulio klimato zonas, o Malajų salynų pietų pakraštys įsiterpia į pietų pusrutulį. Didesnioji Azijos dalis yra vidurinėje juostoje, kurioje vyrauja vidutinių platumų kontinentinis oras. Jūrinis oras iš Atlanto pasiekia Aziją jau pavirtęs kontinentiniu, o Ramiojo vandenyno įtaka jaučiama tik Azijos rytų pakraštyje. Iš šiaurės kartais patenka arktinis oras; į žemyno gilumą jis neprasiskverbia, nes užstoja lygiagrečių krypties kalnagūbriai.

Vidutinėje juostoje žiemą, atšalus sausumai, virš šiaurinės ir centrinės Azijos susiformuoja aukšto atmosferos slėgio sritis (Azijos anticiklonas) su giedrais, šaltais ir be vėjo orais. Jo centras būna virš Mongolijos. Žemiausia oro temperatūra iki -70°C yra buvusi Azijos šiaurės rytuose (Verchojanske, Oimiakone).

Vidaus vandenys

Upių tinklas Azijos teritorijoje nevienodo tankumo. Drėgnose srityse teka didžiulės, vandeningos upės, o sausose Centrinės ir Pietvakarių Azijos srityse upių nedaug ir jos nevandeningos. Didesnė dalis didžiųjų upių išteka iš aukštų kalnų ir teka įvairiomis kryptimis į jūras, skalaujančias Azijos krantus. Azijos viduryje yra didelių nenuotakių sričių, kur upės nepasiekia jūrų, o įteka į ssūriuosius ežerus arba išnyksta smėlynuose.

Daug didelių upių teka Šiaurės Azijoje. Didžiausios iš jų- Obė, Jenisiejus ir Lena. Kiekviena šių upių yra ilgesnė už didžiausią Europos upę- Volgą. Didžiausias Obės intakas- Irtyšius, o Jenisiejaus- vandeningoji Angara.

Dykumos ir pusdykumės

Dykumės ir pusdykumės užima Centrinę Aziją, Turano žemumą, Irano kalnyno vidurinę dalį, o taip pat Arabijos pusiasalį ir žemumą palei Indo upę. Didesnė Azijos dykumų dalis yra vidutinio klimato juostoje, tik pietinė Arabijos dykumos dalis yra į pietus nuo šiaurės atogrąžos, karštojoje juostoje.

Dėl sauso klimato augalija ir gyvūnija čia menka. Augalai dykumoje auga ne visur: jū krūmeliai auga atskirai, tolokai vienas nuo kito. Tai daugiausia šiurkščios žolės ir nedideli krūmai. Jie labai savotiški. Jų lapai labai smulkūs ir mažai teišgarina drėgmės. Kai kurių augalų lapai yra pavirtę dygliais, o kiti visai neturi lapų. Augalų šaknys yra labai ilgos: jos arba plačiai keroja ir naudoja viršutinio žemės sluoksnio drėgmę, arba skverbiasi labai giliai į žemę iki drėgnojo sluoksnio, iš kurio siurbia reikalingą vandenį.

Ypač daug dykumose graužikų ir roplių- driežų, gyvačių. Kai kurie smulkieji gyvūnai visai negeria vandens, pasitenkindami ta drėgme, kurią jie gauna su maistu. Gyvūnai yra gelsvai pilko atspalvio, kaip ir dykuma.

Didžiųjų smėlio dykumų yra Turano žemumoje (Karakumai iir Kyzylkūmas), o taip pat į rytus nuo Pamiro- tarp Kunlunio ir Tian Šanio kalnagūbrių.

Azijos gyventojai

Azijoje- didžiausioje pasaulio dalyje- yra daugiausia gyventojų. Čia gyvena daugiau kaip pusė visų Žemės rutulio gyventojų.

Vidutinis Azijos gyventojų tankumas- 40 žm./1 km², t.y. beveik dvigubai mažesnis negu Europoje. Tankiai gyvenama Didžioji Kinijos lyguma ir Kinijos jūrų pakrantės, Japonų salos, Indostano pusiasalis su Indo-Gango žemuma, Javos sala (Didžiųjų Zondo salų grupėje).

Azijos tautos

Azijos gyventojų sudėtis labai įvairi. Įvairios tautos gyvenančios Azijoje skiriasi viena nuo kitos savo kalba, ūkine veikla, papročiais ir kultūriniu išsivystymu.

Centrinėje ir rytų Azijoje vyrauja žmonės su išoriniais geltonosios rasės bruožais. Ryškius šios rasės bruožus turi mongolai, kurie gyvena Gobio plokščiakalnyje. Dėl to ši rasė ir vadinama mongolidų rase. Mongolų tautų grupei priklauso artimi mongolams savo kalba buriatai, kurie gyvena prie Baikalo ežero.

Rytų Azijoje gyvena kinai- didžiausia Azijos tauta. Jiems giminingi Tibeto kalnyno tibetiečiai ir Indokinijos tautos (birmiečiai, tajai, vietnamiečiai).

Pietinėje Kinijos dalyje gyvena malajiečiai, o Indonezijos salose- jiems giminingi indoneziečiai.

Labai išplito Azijoje tiurkų grupės tautos; prie jų priklauso turkai (Mažojoje Azijoje), turkmėnai, uzbekai, kirgizai, kazachai (Turano žemumoje ir gretimose srityse) ir jakutai (Sibiro šiaurės rytuose). Sibire daugiausia gyvena rusai ir ukrainiečiai, atsikėlę iš Europos ir apsigyvenę

Sibiro pietuose.

Indostane ir Indo-Gango žemumoje gyvena įvairios tautos, vadinamos bendru indų vardu. Jos kalba įvairiomis, bet daugiausia artimomis kalbomis. Indostano pietinėje dalyje gyvena dravidai, kurie savo kalba gerokai skiriasi nuo pagrindinių Indijos gyventojų. Daugelis dravidų pasižymi taip pat tamsia odos spalva ir kitais išoriniais juodosios rasės bruožais.

Indams giminingi persai ir afganai, gyvenantys Irano kalnyne, tadžikai (prie Pamiro) ir kai kurios Kaukazo tautos. Senieji Arabijos gyventojai yra arabai, kurie iš čia paplito Šiaurės Afrikoje.

Azijos žemės drebėjimai ir vulkanai

Ypač ddažni ir stiprūs žemės drebėjimai Azijoje būna visu rytiniu Didžiojo vandenyno pakraščiu- Kurilų, Japonų, Filipinų ir Zondo salose. Silpni požeminiai smūgiai čia yra labai dažnas reiškinys, o kartais būna ir labai stiprūs žemės drebėjimai. 1923 metais Japonų salose žemės drebėjimas sugriovė keletą Japonijos miestų, žuvo daug žmonių.

Kitas dažnų, bet ne tokių stiprių žemės drebėjimų ruožas eina iš vakarų į rytus palei jaunus kalnagūbrius per Mažąją Aziją, Kaukazą, Irano kalnyną ir Centrinę Aziją.

Pro žemės plutos plyšius ir lūžius vyksta vvulkanų išsiveržimai. Azijoje yra daugiau kaip pusė visų Žemės rutulio veikiančių ir užgesusių vulkanų.

Vulkanai išsidėstę Didžiojo vandenyno pakrantėje ir salose, juosiančiose Aziją iš rytų ir pietryčių. Veikiančių vulkanų yra Kamčiatkoje, Kurilų, Japonų, Filipinų ir Zondo salose. Ypač daug vulkanų yyra Zondo salų grupėje. Čia buvo nepaprastai smarkių išsiveržimų.

Kamčiatkoje yra vienas didžiųjų Žemės rutulio vulkanų- Kliučio sopka (4750 m). Išsiveržimų metu išsiliejanti lava ištirpdo šlaituose sniegą, ir tuomet sraunūs vandens srautai smarkiai veržiasi žemyn, į kalno papėdę.