BALTIJOS ŠALYS

Tautinė sudėtisLietuviai ir latviai – giminingos tautos. Panaši jų kalba ir kai kurie papročiai. Lietuvių ir latvių protėviai yra prieš II tūkst. m. iki Kr. į šiuos kraštus atsikrausčiusios baltų gentys: šiauriau – kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, piečiau – žemaičiai ir aukštaičiai. Vakaruose buvo prūsų ir jotvingių gentys. Šiaurinių ir pietinių genčių keliai išsiskyrė XII amžiuje, kai pietinės gentys sukūrė stiprią valstybę, o šiaurines gentis nukariavo vokiečių riteriai.Estai gerokai skiriasi nuo lietuvių ir latvių. Estų protėviai – finougrų gentys. Jos ggerokai anksčiau už baltų gentis atsikraustė į rytinį Baltijos pakraštį iš Pauralės. Tačiau estų tautos susidarymui didelės įtakos turėjo ir vėliau atsikrausčiusios baltų gentys, kurios išstūmė finougrų gentis į šiaurę.Skiriasi Baltijos šalių religijos. Lietuva yra katalikiška šalis. Daugelį šimtmečių ją siejo glaudūs ryšiai su kaimynine Lenkija. Latvija ir Estija daug amžių priklausė Vokietijai ir Švedijai, todėl XVI amžiuje latviai ir estai, sekdami vokiečių ir švedų pavyzdžiu, priėmė liuteronybę.

Baltijos šalyse gyvena nemažai kitataučių. Daugiausia – rusų, yra nemažai ukrainiečių, gudų ir llenkų (2 pav.), atsikėlusių prieš kelis šimtus metų. Ypač jų padaugėjo XX amžiaus antroje pusėje. Baltijos šalių tautinė sudėtis keitėsi dėl kelių priežasčių: didelė gyventojų netektis po 1940 metų šių šalių okupacijos ir neteisėto prijungimo prie SSSR bei gyventojų emigracijos įį kitas pasaulio šalis; tūkstančių Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių žūtis nuo stalininių represijų; masinė rusų ir kitų slavų tautų imigracija į Baltijos kraštus po II pasaulinio karo. Sovietmečio valdžios skatinama imigracija turėjo rusifikuoti šias respublikas ir stipriau jas «pririšti» prie SSSR. Po kelių rusifikavimo politikos dešimtmečių rusakalbiai Estijoje sudarė beveik trečdalį šalies gyventojų, o Latvijoje pagrindiniai gyventojai sudarė vos pusę. Kai kuriuose Latvijos miestuose ir dabar latviai sudaro mažesniąją gyventojų dalį, pavyzdžiui, Rygoje – 40%, o Daugpilyje – tik 10%. Estijoje didžiąją gyventojų dalį rusakalbiai sudaro šiaurės rytų miestuose (Narvoje, Kohtla Jarvėje). Rusifikacijos įtaka Lietuvai buvo mažiausia (dabar lietuviai sudaro 81% šalies gyventojų). Po nepriklausomybės atgavimo nemažai rusakalbių išvyko iš Baltijos šalių, todėl estų, latvių ir lietuvių dalis jose ttruputį padidėjo.

Ekonominė padėtisEstijos, Latvijos ir Lietuvos ekonomikos raida panaši. Panašus pramonės vaidmuo, o svarbiausia žemės ūkio šaka yra gyvulininkystė. Tačiau šios šalys dar iki karo turėjo ne tik panašumo, bet ir esminių skirtumų. Pavyzdžiui, Latvija pirmoji pradėjo plėtoti pramonę, o vėliausiai – Lietuva. Tarpukario laikotarpiu pagal pramonės gamybos apimtį Latvija lenkė ne tik Lietuvą ir Estiją, bet ir kai kurias kitas Europos šalis (pavyzdžiui, Suomiją). Po II pasaulinio karo šalių ekonomikos lygis supanašėjo.Estija, Latvija ir Lietuva po nepriklausomybės atkūrimo patyrė ssudėtingą ekonominę krizę. Ekonomikos lygis nukrito kelis kartus. Lengviausiai ekonominę krizę pergyveno Estija, todėl jos ūkio rodikliai aukštesni nei Lietu vos ir Latvijos. Tam turėjo įtakos nemaža kaimyninės Suomijos ekonominė pagalba. Be to, Estijai padėjo ir jos turimi mineraliniai ištekliai. Pavyzdžiui, degieji skalūnai (4 pav.), naudojami elektrinių kurui ir chemijos pramonėje. Latvija ir Lietuva neturi svarbių pramonei bei energetikai naudingųjų iškasenų.Estija ir Lietuva pagamina daug elektros energijos, o Latvija – gerokai mažiau. Estija elektros energiją gamina šiluminėse elektrinėse, o kurui naudoja degiuosius skalūnus. Lietuvoje apie 80% visos elektros energijos pagamina Ignalinos atominė elektrinė. Didžiąją Latvijos elektros energijos dalį pagamina ant Dauguvos upės įrengta vandens jėgainių kaskada.

Didžiausią krizę patyrė Estijos, Latvijos ir Lietuvos mašinų pramonė. Mat iki nepriklausomybės beveik visa produkcija buvo realizuojama Rusijoje ir kitose Sąjungos respublikose. Po 1990 metų Baltijos šalių pramonės produkcijos paklausa sumažėjo. Tam turėjo įtakos sutrikę buvę ekonominiai ryšiai su Sovietų Sąjunga. Bet daugiausia įtakos turėjo gaminama atsilikusi, pasaulio standartų neatitinkanti produkcija. Skaudžiausiai tai atsiliepė Latvijai, kur buvo daugiau mašinų ir prietaisų gamybos įmonių (gamino vagonus, motorinius dviračius, mikroautobusus «Latvija», telefono aparatus, radijo imtuvus ir t.t.).Dabar trijų Baltijos šalių ekonomikos pagrindas yra lengvoji ir maisto pramonė. Geriausiai šios pramonės šakos išplėtotos Estijoje. Svarbus Baltijos šalims jūrų ttransportas. Lietuva turi vieną, bet ir žiemą veikiantį uostą, Latvija ir Estija – po kelis. Iš jų Ventspilio uosto (užšąlančio) apyvarta yra didžiausia Baltijoje. Uoste veikia naftos terminalas. Kiti svarbūs Latvijos uostai – Ryga ir Liepoja. Svarbiausi Estijos uostai – Talinas ir Piar-nu. Vienintelis, tačiau didelis Lietuvos uostas – Klaipėda. Lietuvos pakrantėje baigiamas statyti Būtingės naftos terminalas.

MiestaiBaltijos šalių gyventojai didžiuojasi savo sostinėmis. Jos ne tik didžiausi šalių miestai, bet ir reikšmingi kultūros, mokslo ir pramonės centrai. Ekonomikai svarbiausia yra Ryga: didžiausias Baltijos šalių miestas ir svarbiausias pramonės centras. Čia pagaminama daugiau kaip pusė krašto pramonės produkcijos. Rygoje gyvena 1/3 Latvijos gyventojų. Antras pagal gyventojų skaičių Latvijos miestas Daugpilis yra septynis kartus mažesnis už Rygą.Estijos, Latvijos ir Lietuvos sostinių grakščiais senamiesčiais pasigrožėti kasmet atvyksta daug turistų. Talino senamiesčio senosios tvirtovės sienos likučiai su gynybiniais bokštais, keletas nuostabių bažnyčių su aukštai į dangų šaunančiais špiliais ir kt. mena viduramžius. O Talino rotušė laikoma gražiausia Baltijos šalyse. Talino simbolis – ant aukštos kalvos stovinti Toom-pea pilis su Ilgojo Hermano bokštu (7 pav.). Dabar šioje pilyje yra prezidento rūmai.Rygos senamiestis gerokai mažesnis. Gražiausias jo statinys yra Šv. Petro bažnyčia su labai aukštu (120 m) bokštu ir Katedra, garsėjanti dideliais vargonais. Kitos miesto įžymybės – RRygos pilis, gotikinė Jono bažnyčia, Parako bokštas.Netoli nuo Rygos yra didžiausias Baltijos kurortas – Jūrmala. Ji įsikūrė Rygos įlankos pakrantėje, susiliejus nedidelėms vasarnamių gyvenvietėms, todėl jos ilgis apie 30 km. Ji net ilgesnė už Rygą.Antrame pagal gyventojų skaičių Estijos mieste Tartu yra tik pusę amžiaus vėliau už Vilniaus universitetą įkurtas – 1632 metais – universitetas.

Yra Europoje sričių, kurių šalys labai susijusios. Tipiškas pavyzdys – Belgija, Olandija ir Liuksemburgas. Ši trijulė vadinama Beniliuksu. Daug panašumo turi Šiaurės Europos šalys, Baltijos kraštai – Estija, Latvija ir Lietuva.Estiją, Latviją ir Lietuvą sieja panaši istorinė praeitis. XIX amžiuje jos priklausė Rusijos imperijai. Panašiai klostėsi jų likimas ir XX amžiuje. Beveik tuo pačiu metu (1918 m.) jos įgijo nepriklausomybę ir kartu jos neteko (1940 m.). Pokario metais visos pergyveno stalininį terorą, o po jo, per kelis dešimtmečius, tapo labiausiai pažengusios respublikos Sovietų Sąjungoje. Visose trijose respublikose, po didelių politinių ir ekonominių permainų Sovietų Sąjungoje, susikūrė nepriklausomybės sąjūdžiai. 1990 m. Lietuva, Latvija ir Estija atkūrė nepriklausomybę.Lietuvoje yra daugiau gyventojų ir didesnis jų tankumas negu Latvijoje. Estijos gyventojų skaičius yra mažiausias iš Baltijos šalių. Europoje mažiau už ją gyventojų turi tik Islandija, Liuksemburgas ir nykštukinės valstybės. Nedidelis ir Estijos gyventojų tankumas. Mažesnis jis tik Šiaurės Europos šalyse.