Bedarbiai, jų paplitimas, įdarbinimo galimybės

Turinys

Įvadas…………………………3

Bedarbystės paplitimas Lietuvoje…………………………4

Problemos darbo rinkoje bei įsidarbinimo galimybės………………..5

Skirtingų specialybių asmenų įsidarbinimo galimybės………………..6

Skirtingo lygio išsilavinimo asmenų įsidarbinimo galimybės…………….7

Išvados…………………………9

Literatūra…………………………10Įvadas

Bedarbystė Lietuvoje yra viena iš didžiausių problemų. Per pastaruosius penkis metus Lietuvos ekonomika sparčiai augo. Tai sąlygojo kvalifikuotų specialistų įvairiose pramonės šakose poreikį. Bedarbystės lygis didžiuosiuose Lietuvos miestuose turi tendenciją mažėti, tačiau atokesniuose Lietuvos vietovėse bedarbystė vis dar gana didelė.

Lietuvos darbo biržos misija yra padėti ieškantiems susirasti darbą, padidinti jų gebėjimus konkuruoti darbo rinkoje ir aprūpinti šalies ūkį reikiama darbo jėga.

Nors, Lietuvoje sparčiai didėja jjaunimo besimokančio aukštosiose bei aukštesniosiose mokyklose, tačiau jiems baigus mokslus yra pakankamai sudėtinga susirasti darbą pagal specialybę. Valstybės aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistema dėl savo prigimties yra gana inertiška ir, aiškiai neapsisprendžiant dėl ilgalaikio strateginio jos planavimo, ne visai atitinka besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Dėl to, nemaža dalis jaunų žmonių renkasi darbą užsienyje to susilpnindami Lietuvos darbo rinką.Bedarbystės paplitimas Lietuvoje

Bedarbystė Lietuvoje paplitusi nevienodai. Daugiausiai bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų 2004 metų spalio mėnesį buvo Akmenės (14,8 proc.), Mažeikių (14,3 pproc.) rajonų ir Druskininkų (13,8 proc.) savivaldybėse (žr. 1. lentelę).

Mažiausias, nesiekiantis 3 proc., šis rodiklis išliko Trakų rajono, Elektrėnų ir Kretingos rajono savivaldybėse.

Tarp didžiųjų šalies miestų mažiausias procentas bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų registruotas Vilniuje (3,2 proc.), Kaune (3,6 pproc.), o didžiausias – Klaipėdoje (5,7 proc.) ir Panevėžyje (5,6 proc.).

Per 2004 metų rugsėjo mėnesį įregistruota 15187 bedarbių, iš jų 12716 buvo įdarbinta. 9824 žmonių buvo įdarbinta pagal neterminuotas darbo sutartis.

2941 bedarbiui paskirtos bedarbio pašalpos. Rugsėjo mėnesį įregistruota 17044 laisvų darbo vietų.

iš jų neterminuotam darbui 14097.

11269 nukreipta į aktyvias darbo rinkos politikos programas.

Iki 2004 metų spalio 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 126079 bedarbiai. Iš jų 75080 (59,5 %) moterų bei 50999 (40,5 %) vyrai. Didelė problema Lietuvoje išlieka jaunų žmonių įdarbinimas. Iki spalio 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 11418 (9,1 %) nedirbančio jaunimo. Netoli pusė visų bedarbių (42,6 %) gyvena kaimo vietovėse.

1 paveikslas. Bedarbystės paplitimas Lietuvoje.

Lietuvoje auga neterminuoto darbo paklausa. Per 2004 m. devynis mėnesius įregistruota 1101,5 tūkst. naujų laisvų darbo vietų. Naujų darbo pasiūlymų neterminuotam darbui skaičius padidėjo 3,4 tūkst. arba 4,6 proc., o terminuotam darbui sumažėjo 3,1 tūkst. – lyginant su 2003 metų tuo pačiu laikotarpiu. Vidutiniškai per mėnesį šiemet registruojama po 11,3 tūkst. darbo vietų. Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kas antras pasiūlymas įsidarbinimui.

Kas antras pasiūlymas darbui įregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.

Nuo metų pradžios, darbo biržai tarpininkaujant, buvo įdarbinta 97,5 tūkst. asmenų. Trys iš keturių įdarbintų asmenų ddirba pagal neterminuoto darbo sutartis. Lyginant su praeitais metais, pastovaus įdarbinimo rodikliai nepakito, tuo tarpu terminuotas įdarbinimas sumažėjo 12 proc.

Per devynis šių metų mėnesius teritorinėse darbo biržose buvo įregistruota 158,8 tūkst. bedarbių. Lyginant su 2003 m. tuo pačiu laikotarpiu, darbo jėgos pasiūla sumažėjo 25,4 tūkst. arba 14 proc.Problemos darbo rinkoje bei įsidarbinimo galimybės

Didžiausios Lietuvos darbo rinkos problemos yra šios:

1. Ženklūs teritoriniai nedarbo skirtumai;

2. Nedarbo lygis kaime aukštesnis nei bendras šalyje;

3. Žema ieškančiųjų darbo kvalifikacija ir motyvacija;

4. Didėja vyresnio amžiaus bedarbių skaičius;

5. Išlieka pakankamai aukštas ilgalaikių bedarbių skaičius;

6. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas;

7. Žema darbo jėgos kaina.

Darbo biržos darbuotojams viena iš didžiausių problemų yra darbo jėgos pasiūlos bei paklausos derinimas. Šiai problemai spręsti buvo numatyti sekantys veiksmai:

1. Numatyti vykstančius pokyčius darbo jėgos struktūroje, atsižvelgiant į demografinių ir ekonominių veiksnių poveikį užimtumui ir nedarbui;

2. Sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, kelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti, tenkinant darbo rinkos poreikius, sprendžiant darbo jėgos paklausos ir pasiūlos suderinamumą.(t.y bus mokoma tik tų profesijų, kurių poreikis rinkoje yra didžiausias);

3. Operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų, kuriuos kelia auganti konkurencija bei spartus naujų technologijų kūrimas.

Spręsdami darbo jėgos ir pasiūlos ir paklausos suderinamumo uždavinius, darbo biržos darbuotojai artimai bendradarbiauja su darbdaviais, tobulina darbo organizavimą, llaisvų darbo vietų užpildymas numatomas ne daugiau kaip per dvi dienas.

Tai įgyvendinti labai padeda funkcionuojanti kompiuterizuota sistema D birža –I, savarankiška informacijos paieškos sistema SIP, “Talentų” duomenų bankas, interneto paslaugos padės pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, atviro ir tiesioginio klientų aptarnavimo paslaugos. Tai padeda sparčiau tiesioginiu būdu suderinti darbo jėgos pasiūlą ir paklausą.

Lietuvos darbo birža yra numačiusi sekančius profesinio mokymo tikslus:

1. Sudaryti galimybes ieškantiems darbo asmenims įsigyti profesiją, pakelti kvalifikaciją arba persikvalifikuoti pagal poreikį darbo rinkoje.

2. Suteikti atsakingam, sąžiningam, turinčiam patirties darbuotojui, kurį darbdavys siekia išlaikyti darbe, papildomą profesinę kompetenciją arba naują kvalifikaciją.

3. Operatyviai paruošti darbdaviams reikiamos kvalifikacijos darbuotojus, galinčius prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų pagal realizuojamus verslo planus

Profesinis mokymas organizuojamas:

Jei bedarbis turi paklausią vietos darbo rinkoje profesiją ir turi ne ilgesnę nei 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą , tai darbo birža nustatyta tvarka per 3 mėnesius negali pasiūlyti darbo, atitinkančio Jūsų profesinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

Neturi profesinio pasirengimo, turi nepaklausią vietos darbo rinkoje profesiją, ilgesnę kaip 1 metai darbo pertrauką pagal profesinį pasirengimą ir jei darbo birža nustatyta tvarka negali pasiūlyti nekvalifikuoto darbo.

Jei Jūs dirbate darbus finansuojamus iš Užimtumo fondo ir nuolatiniam įsidarbinimui būtinas papildomas profesinis pasirengimas.

Jei Jūs gavote įspėjimą aapie darbo sutarties nutraukimą. Patobulinus esamą arba įsigijus naują kvalifikaciją, atsiranda galimybė pasilikti toje pačioje darbo vietoje ar įsidarbinti kitoje įmonėje.Skirtingų specialybių asmenų įsidarbinimo galimybės

Įsidarbinimo pagal įgytą profesiją ar specialybę galimybės rodo specialybių paklausą ir išsilavinimo kokybę. Remiantis paklausių ir nepaklausių specialybių bei profesijų sąrašu, įvertinamas valstybės aukštojo mokslo ir profesinio rengimo efektyvumas.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, didžiausias teigiamas darbo vietų steigimo balansas numatomas šiose pramonės šakose: tekstilės gaminių, medienos dirbinių, maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybos, baldų; šiose paslaugų rūšyse: didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų; nekilnojamo turto nuomos ir kitos verslo veiklos; transporto, sandėliavimo ir ryšių.

Neigiamas darbo vietų steigimo balansas numatomas šiose pramonės šakose: cheminių medžiagų, odos ir odos dirbinių gamybos, elektros, dujų ir vandens tiekimo, šiose paslaugų rūšyse: socialinio darbo ir sveikatos, švietimo, miškininkystės ir žuvininkystės.

Valstybės aukštojo mokslo ir profesinio rengimo sistema dėl savo prigimties yra gana inertiška ir, aiškiai neapsisprendžiant dėl ilgalaikio strateginio jos planavimo, ne visai atitinka besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Pavyzdžiui, nors didesnis specialistų poreikis neplanuojamas, mokytojų rengimo ir pedagogikos studijų sritį 2001 m. baigė 293 bakalaurais ir 88 magistrais daugiau nei 2000 m. Kita vertus, nors mokyklose trūksta socialinio darbo specialistų, Lietuvos darbo biržos duomenimis, darbo vietų jiems pasiūla ir paklausa sutampa.

Asmenims,

įgijusiems aukštąjį ir aukštesnįjį išsilavinimą Asmenims, įgijusiems profesinį išsilavinimą

• Verslo administravimo ir organizavimo

• Buhalterinės apskaitos

• Prekybos ir komercijos

• Įstaigų, viešbučių, pramonės verslo administravimo

• Interjero, reklamos dizaino ir vadybos

• Informatikos ir informacinių technologijų

• Užsienio kalbos filologijos ir pedagogikos

• Mechanikos inžinerijos

• Ekologijos

• Elektroninio verslo administravimo • Pardavėjai, prekių žinovai

• Siuvėjai

• Tolimųjų pervežimų vairuotojai

• Mūrininkai, betonuotojai

• Staliai

• Virėjai

• Suvirintojai

• Šaltkalviai

• Automobilių kėbulų remontininkai

• Apdailininkai (statybininkai)

1 lentelė. Lietuvos darbo biržos prognozuojamos paklausiausios specialybės ir profesijos 2005 m.

Lietuvos darbo birža 2005 metams prognozavo: Profesijos, kurių darbo vietų daugiau, nei galinčių jas užimti buvo informacijos specialistai, informacinių technologijų specialistai, apskaitininkai, auditoriai, elektroninio verslo administratoriai, pardavėjai, padavėjai, siuvėjai, eelektronikos inžinieriai, ekologai ir kt.

Profesijos, kuriose darbo vietų pasiūla ir paklausa sutampa buvo pradinio ugdymo specialistai, mechanikos inžinieriai, medienos inžinieriai ir technologai, socialinio darbo specialistai, buitinių paslaugų verslo administratoriai, teksto rinkėjai ir maketuotojai, metalo apdirbimo staklininkai, telekomunikacijų specialistai, transporto ir transporto priemonių inžinieriai.

Profesijos, kurių darbo vietų mažiau, nei norinčių jas užimti buvo agronomai, tekstilės inžinieriai ir technologai, sekretoriai, ikimokyklinio ugdymo specialistai, technikos šaltkalviai remontininkai, be profesinės kvalifikacijosSkirtingo lygio išsilavinimo asmenų įsidarbinimo galimybės

Rodiklis parodo gyventojų, įgijusių skirtingo lygio formalųjį išsilavinimą, galimybes ddalyvauti valstybės darbo rinkoje. Iš šio rodiklio taip pat matyti, kokį išsilavinimo lygį pasiekę asmenys santykinai lengvai randa darbą ir kokio – ne. Tai padeda įvertinti, ar šalies formaliojo švietimo sistema atitinka valstybės darbo rinkos ir gyventojų formaliojo išsilavinimo poreikius.

Darbo rrinkos tyrimų, atliekamų Statistikos departamento, duomenimis, Lietuvoje aukštosios ir aukštesniosios mokyklos baigimas sudaro asmeniui didesnes galimybes gauti darbą nei žemesnis išsilavinimas. Tai matyti lyginant bedarbių ir turinčiųjų darbą išsilavinimą – dirbančiųjų išsilavinimas aukštesnis.

Darbo rinkoje labiausiai socialiai apsaugoti samdomi darbuotojai, dirbantys pagal rašytinę darbo sutartį. Statistikos departamento duomenimis, taip dirba visi turintys darbą mokslo daktarai. Mažėjant išsilavinimo lygiui, pagal rašytinę darbo sutartį dirbančių asmenų dalis mažėja. Mažiausio lygio išsilavinimą įgiję asmenys dažniau yra smulkūs žemdirbiai, patentininkai arba dirba šeimos įmonėje bei ūkyje.

Dirbamų valandų per savaitę vidurkis mažiausias aukščiausio ir žemiausio lygio išsilavinimą įgijusių asmenų. Daugiausia valandų per savaitę dirba asmenys, kurie į profesinę mokyklą įstojo nebaigę pagrindinės mokyklos ir kurie profesinėje mokykloje įgijo tik profesiją, bet ne bendrąjį vidurinį išsilavinimą.

2 ppaveikslas. Dirbančiųjų ir bedarbių pasiskirstymas pagal išsilavinimą (%)

Vidutiniškai šalyje 37,5

Doktorantūra 33,1

Aukštoji mokykla (įskaitant kolegiją) 36,6

Aukštesnioji mokykla 37,6

Specialioji vidurinė mokykla (technikumas) iki 1991 m. 38,0

Vidurinė mokykla, gimnazija, bet neįgyta profesija 37,3

Po vidurinės mokyklos įgyta profesija profesinėje mokykloje 39,1

Profesinė mokykla, kurioje be profesijos gavo ir vidurinės mokyklos atestatą 37,9

Profesinė mokykla, kurioje įgijo profesiją, bet negavo vidurinės mokyklos atestato 38,2

Profesinė mokykla, į kurią įstojo nebaigę pagrindinės mokyklos ir įgijo tik profesiją 42,1

Pagrindinė mokykla 36,7

Pradinė mokykla 33,8

2 lentelė. Per savaitę dirbamų valandų skaičiaus vidurkiai priklausomai nuo išsilavinimoIšvados

Bedarbystė Lietuvoje paplitusi nevienodai. Daugiausiai bedarbių tarp darbingo amžiaus gyventojų 22004 metų spalio mėnesį buvo Akmenės, Mažeikių rajonų ir Druskininkų savivaldybėse.

Mažiausias, šis rodiklis išliko Trakų rajono, Elektrėnų ir Kretingos rajono savivaldybėse.

Didelė problema Lietuvoje išlieka jaunų žmonių įdarbinimas. Iki 2004 m. spalio 1 dienos Lietuvoje buvo įregistruota 9,1 % nedirbančio jaunimo. Netoli pusė visų bedarbių gyvena kaimo vietovėse.

Didžiausia darbo vietų pasiūla – kvalifikuotiems darbininkams. Tai kas antras pasiūlymas įsidarbinimui. Kas antras pasiūlymas darbui įregistruotas paslaugų sektoriuje ir kas trečias – pramonėje.

Didžiausios Lietuvos darbo rinkos problemos yra šios:

1. Ženklūs teritoriniai nedarbo skirtumai;

2. Nedarbo lygis kaime aukštesnis nei bendras šalyje;

3. Žema ieškančiųjų darbo kvalifikacija ir motyvacija;

4. Didėja vyresnio amžiaus bedarbių skaičius;

5. Išlieka pakankamai aukštas ilgalaikių bedarbių skaičius;

6. Aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas;

7. Žema darbo jėgos kaina.

Spręsdami darbo jėgos ir pasiūlos ir paklausos suderinamumo uždavinius, darbo biržos darbuotojai artimai bendradarbiauja su darbdaviais, tobulina darbo organizavimą, laisvų darbo vietų užpildymas numatomas ne daugiau kaip per dvi dienas.

Neigiamas darbo vietų steigimo balansas numatomas šiose pramonės šakose: cheminių medžiagų, odos ir odos dirbinių gamybos, elektros, dujų iir vandens tiekimo, šiose paslaugų rūšyse: socialinio darbo ir sveikatos, švietimo, miškininkystės ir žuvininkystės.

Darbo rinkos tyrimų, atliekamų Statistikos departamento, duomenimis, Lietuvoje aukštosios ir aukštesniosios mokyklos baigimas sudaro asmeniui didesnes galimybes gauti darbą nei žemesnis išsilavinimas. Tai matyti lyginant bedarbių ir turinčiųjų darbą išsilavinimą – dirbančiųjų išsilavinimas aukštesnis.Literatūra

1. www.ldb.lt

2. www.std.lt

3. www.rait.lt

4. www.darborinka.lt

5. www.eurodesk.lt