Brazilija

Didžiausia Pietų Amerikos valstybė Brazilija užima beveik pusę žemyno. XVI-XIX a. ja valdę portugalai šalį pavadino pagal brazilinę cezalpiniją. Brazilijos šiaurės rytuose dykumos, šiaurėje ir vakaruose – drėgnieji atogrąžų miškai, pietuose – savanos. Dėl tokios klimato įvairovės galima auginti beveik viską. Brazilijoje esama ir modernių didmiesčių, ir žmogaus dar netyrinėtų vietovių. Pietuose Paranos ir Paragvajaus upių jėgą pažabojo didžiausia pasaulyje Itaipu hidroelktrinės užtvanka.

Brazilijos gyventojai labai mišrūs. Vieni kilę iš indėnų, daug amžių gyvenusių Brazilijoje, kiti – iš portugalų, valdžiusių šalį pprieš 300 metų. Daugelio brazilų protėviai yra afrikiečiai, XVII a atgabenti į cukranendrių plantacijas. Šio amžiaus pradžioje į Brazilija atplaukė daug japonų, pabėgusių nuo nederliaus tėvynėje. Taip pat XX a. šalies pietuose įsikūrė daug europiečių.

Brazilija pati pasigamina beveik visų reikiamų maisto produktų ir pramoninių prekių, bet ją slegia milžiniškos skolos. Pagrindinės eksporto prekės yra kava, mineralai ir lėktuvai, be to Argentinai parduodama daugybė Braziliškų automobilių. Didžioji dalis pramonės sutelkta trikampyje, kurį sudaro Rio de Žaneiro, San Paulo ir Belo Orizontės ddidmiesčiai.

Brazilija – didžiausia pasaulyje kavos augintoja ir eksportuotoja; kava auginama didžiulėse plantacijose, daugiausia Paranos ir San Paulo valstijoje. Bet kavamedžiai tėra viena iš svarbiausių žemės 9kio kultūru – be jų, dar plačiai auginama sojos, cukranendrės ir medvilnė. Brazilija yra ir vviena iš svarbiausių pasaulyje apelsinų, bananų ir kakavos eksportuotojų. Žemės ūkyje dirba apie trečdalį brazilų, nors ūkiai įvairūs: nuo mažų sklypelių iki didžiulių dvarų. Daugybė žmonių pluša laukuose už labai menka atlygį, o saujelė turtingų žemvaldžių gauna didžiulius atlyginimus.

Brazilijos ekonomiką geriausiai apibūdina žodžiai „bumas“ ir „bankrotas“. Septintu ir aštuntu dešimtmečiais gamyba šalyje sparčiai augo. Paskui bumas baigėsi, Brazilija bankrutavo ir tapo didžiausia pasaulyje skolininkė. Dabar svarbiausias vyriausybės uždavinys – grąžinti paskolas. Tačiau Brazilija turi didžiulių gamtos išteklių (tarp jų aukso ir geležies rūdos), tad kasyba yra iš svarbiausių ūkio šakų. Brazilija yra turtinga, ir skurdi. Dalis žemvaldžių ir verslininkų valdo didžiausius turtus, o kaimo gyventojai skęsta skurde. Nors nuo 1985 m. šalyje demokratinė vyriausybė, Brazilijos politikams dar reikia įveikti korupciją.

Augalų ggalia

Miškuose auga medžių, iš kurių gaunama daug vertingų produktų, kaip antai guma, lakas, dažai, kosmetikos priemonęs ir, svarbiausia vaistai, pvz., iš chininmedžių chininas maliarijai gydyti. Yra augalų, padedančių kovoti su vėžiu.

Brazilijos vyriausybė neseniai iškirsdino didžiulius miškų lotus, kad galėtų įsikurti bežemiai, nusipirkę po sklypelį žemės. Deje, dirvožemio sluoksnis plonas ir greit nualinamas.

Apie 30% Brazilijos atogrąžų miškų iškirsta , kad atsirastų vietos gyvuliams auginti. Tačiau ganyklos nuganomos per kelerius metus. Tada gyvulininkai keliasi toliau ir vėl kerta mišką.

Kamet eksportui iškertama tūkstančiai jjuodmedžių, tikmedžių ir raudonmedžių. Dbar žmonės skatinami pirkti baldus iš minkštosios medienos, pvz., pušų, nes jos greičiau atauga.

Per pastaruosius 20 metų Amazonės atogrąžų miškuose rasta aukso ir kitų mineralų. Karažaso vietovėje, sudužus geologo lėktuvui, netyčia atrastas didžiulis geležinis kalnas. Jo uolienoje esama didžiulio kiekio geležies rūdos, mangano ir vario. Kad ir kokia žala atogrąžų miškams, kasyba tebėra pagrindinė Brazilijos ūkio šaka.

Miestai

Apie 75% brazilų gyvena Atlanto vandenyno pakrantės didmiesčiuose. Per daugeli metu i juos priplūdo darbo ir geresnių gyvenimo sąlygų ieškančių žmonių. Daug metu miestai sparčiai augo, nors dabar augimas sulėtėjo. Didžiausias miestas San Paulas jau turi 16 mln. Gyventojų – daugiau negu kartu Paryžius ir Londonas.

Būsto stygius Brazilijoje toks, kad 25 mln. Žmonių gyvena miesto pakraščius aprietuosiuose lušnynuose, vadinamuose favelomis. Dauguma lūšnų suręstos pačių šeimų rankomis, kartais iš įvairių atliekų, o dažniausiai iš medžio, plytų ir cemento, įsigytų statybos medžiagų parduotuvėse. Komunalisnės paslaugos (vandentiekis, kanalizacija) labai menkos.

Amazonė

Amazonė išteka iš Andų Peru teritorijoje ir teka per Pietų Ameriką 6439 km. Įteka į Atlanto vandenyną. Pusė upės ilgio tenka Brazilijai. Ji yra svarbiausias šalies vandens kelias, dideli laivai ja pasiekia net Manauso miestą, nutolusį nuo vamdenyno apie 1600 km. Kasmet upė patvinsta, dumblu patręšdama laukus.

Religija

Beveik visi brazilai yra katalikai: katalikybę atnešė portugalai; kkiekvienas miestas ir kaimas turi savo globėją šventajį. Milijonai brazilų pasinaudodami sąžinės laisve, garbina senųjų Afrikos religijų dievybes ir dvasias. Pvz., gruodžio ir sausio mėnesiais žmonės papludymiuose palieka gėlių, muilo ir vaisių – dovanų afrikiečių jūros deivei Jamanža, tikėdamiesi, kad naujaisiais metais ji įvykdys jų norus. Deivė siejama su kataliku Mergele Marija.

Indėnų gentys

Kitados atogražų miškuose gyveno apie 5 mln. Indėnų; šiuo metu likę mažiau nei 200 000. Dauguma jų yra klajojantys žemdirbiai: kuriam lakui apsistoja vienoje vietoje, medžioja, užsiaugina ko nors maistui ir keliauja tolyn. Palikta žemė atgauna derlingumą. Maišantis atvykėliams iš už miškų, indėnams gresia užkrečiamosios ligos, pvz., gripas ir timai, kurioms jie neturi atsparumo.

Amazonės aogrąžų miškai

Užimantys Australijos dydžio teritoriją, Amazonės drėgnieji atogrąžų miškai yra didžiausi žemėje. Jie sudaro apie trečdalį Pietų Amerikos ir auga daugiausia Brazilijoje, Amazonės baseine. Jų medžiai maitina ir globia visokiausius žvėris, paukščius, vabzdžius ir roplius, taip pat Amazonijos indėnus, gyvenančius čia tūkstančius metų. Bet atogrąžų miškai labai jautrūs, todėl juos iškirtus kenčia ir žmonės, ir gyvūnai.

Brazilija

Brazilijos miestas pastatytas šešto dešimtmečio pabaigoje, įgyvendinant vyriausybės programą, skatinančią žmones keltis į šalies gilumą. Sostine ji tapo 1960 m., perėmusi šias funkcijas iš Rio de Žaneiro. Miesto planas yra lėktuvo formos: per vidurį dutelktas verslas, sparnuose gyvenamieji rajonai, oo priešaky vyriausybė. Šio modernaus miesto bruožas – drąsi architektūra, kaip antai iš stiklo katedra.