Danija

Plungės Akademiko Adolfo Jucio

Pagrindinė mokykla

Referatas

DANIJA

Plungė

2005

Turinys

Oficialus pavadinimas 3

Bendros žinios 3

Geografinė padėtis 4

Istorinės žinios 4

Gamtiniai ištekliai 5

Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos) 5

Demografinės žinios 6

Politinės žinios 7

Piniginis vienetas 8

Ekonomikos rodikliai 8

Socialinės žinios 10

Žemės ūkis ir maisto pramonė 11

Perdirbamoji pramonė 11

Eksportas ir importas 12

Švietimas 12

Komunikacijos 14

Transportas 16

Pragyvenimas 19

Pramogos 20

Apgyvendinmas 21

Tradicijos 22

Draudimas 22

Danijos ryšys su Lietuva 223

[pic]

Oficialus pavadinimas

Danijos Karalystė (Kongeriget Denmark). Sostinė – Kopenhaga (KØbenhavn).

Bendros žinios

Danijos dalis pasaulyje procentais pagal:

teritorijos dydį 0,03;

gyventojų skaičių 0,09;

bendrajį vidaus produktą 0,63;

eksportą 1,08.

Geografinė padėtis

Danija yra Europos šiaurės vakaruose, Jutlandijos pusiasalyje. Valstybei

priklauso apie 500 salų. Ji valdo autonomines teises turinčias Grenlandiją

bei Farerų salas. Pakrantės ilgis 7314 km. Baltijos ir Šiaurės jūras jungia

Danų sąsiauriai: Eresundas arba Zundas tarp Danijos ir Švedijos – plotis

3,5-49 km, Kategatas tarp Danijos ir Švedijos – plotis 60-135 km,

Skagerakas tarp Danijos ir Norvegijos – pplotis 60-150 km, Didysis Beltas

tarp Zelandijos salos ir Fiuno salų – mažiausias plotis 11 km, Mažasis

Beltas tarp Fiuno salos ir Jutlandijos – mažiausias plotis 0,5 km. Danijai

priklauso Bornholmo sala Baltijos jūroje (150 km iki Danijos, 80 km iki

Lenkijos, 40 km iiki Švedijos). Vienintelė yra 68 km ilgio sausumos siena su

Vokietija. Danija – jūrinė valstybė. Per Eresuno sąsiaurį plaukia visi

laivai į Baltijos baseino valstybių uostus.

Plotas

Danijos plotas 43093 km2, o valstybės vandenų plotas yra 700 km2. Vyrauja

žemumos – 75 proc. teritorijos pakilę iki 100 m virš jūros lygio; ledyninės

kilmės dariniai; “bėgantis” krantas vakarinėje dalyje; paplūdimiai, kopos,

pelkės, lagūnos ir fiordai (Limfiordas atskiria Vendsyselio salą nuo

Jutlandijos; Ringkiobingo ir Mariagero fiordai) pakrantėje; Vedų jūra

pietvakarių Jutlandijos pakrantėje (pylimais atskirta pelkėta “jūra”, avių

ganyklos); Samsės salos uolos (klifai), granitinės ir gneisinės Bornholmo

uolos; Jutlandijos pusiasalis užima 29500 km2 – įskaitant Vendsyselio ir

Morso salas.

Klimatas

Vidutinių platumų jūrinis švelnus klimatas, su nepastovia sniego danga;

aukštas santykinis oro drėgnumas (vid. metinis 83 proc., vasarą 75 proc.);

gaivūs stiprūs vakarų ir šiaurės vakarų vėjai, perpučiantys “kiaurai” visą

šalį (vid. metinis vėjo greitis 7,5 m/s); vidut. oro temperatūra sausį ir

liepą oC (kritulių kiekis mm): Kopenhaga +0,5 ir +16,5 (570), Esbjergas

+0,5 ir +15 (800). Žiemą Danijoje būna labai mažai sniego ir jis greit

ištirpsta.

Geografiniai ekstremumai

Ilgiausia upė Gudenas 158 km;

Didžiausias ežeras Aresė 37 km2

Aukščiausias Danijos taškas: Yding Skovhėjus – 143 m;

Žemiausias taškas: Lamfiordas – 7 m.

Didžiausios salos

Iš viso yra 500 salų, iš jų 90 gyvenamų;

Plotas km2 ir gyventojų mln:

Zelandija 7026 ir 2.1 Lolandas 1241 ir 0.08 Morsas 340 ir 0.01

Vendsyselis 4685 ir 0.32 Bornholmas 588 IR 0.045 Alsas 315 ir 0.05

Fiunas 2976 ir 0.46 Falsteris 514 ir 0.05 Langelandas 284 ir 0.02

Istorinės žinios

II–VI a.- germanų gentys danai nukariavo zelandiją ir Jutlandiją, iš čia

Danmark (verčiant pažodžiui – danų žemė arba miškų žemė).

800–950m – Vikingų era:

800m karalius Godfredas pastatė sieną (Dannevirke), kad apsigintų nuo

Karlo Didžiojo antpuolių;

826m – krikščionybės pradininkas Šv. Ansgaras;

940m – seniausios Europos karalystės karalius Gormas Senasis;

960–985m – Haroldas Baltadantis pirmas karalius – krikščionis;

1013m – karalius Svenas Šakotbarzdis nukariauja Angliją;

1018–1035m – Danijos, Anglijos ir Norvegijos karalius Knutas Didysis.

1157–1241m – Valdemarų era, Danija įsigali Baltijos jūroje;1387–1412m –

valdo karalienė Margarita I, Danijai priklausė Norvegija (1380-1814),

Islandija (1380-1918), Švedija ir Suomija (1397 Kalmaro unija

-1523),Šlėzvigas ir Holšteinas (1460–1864);

1536m – reformacija;

1588–1648m – ilgiausiai valdęs danų karalius Kristianas IV;

1658, 1675–1679, 1699–1700 ir 1709-1720m – karai su Švedija, netenka visų

žemių Švedijos pietuose;

1801-1814 – britų atakos, Kopenhagos bombardavimas, Norvegija atitenka

Švedijai, Helgolando sala Didžiajai Britanijai;

XIXa. – “aukso” amžius (H.Kr. Estredo elektromagnetizmas, H.Kr. Anderseno

pasakos, A. Burnvilio baletai, B.Tornvaldseno skulptūros, gimė N. Boras –

Boro postulatai);

1849 06 05 – Danijos Konstitucija;

1914-1920 – neutralitetas Pirmo pasaulino karo metu, grąžintas Šiaurės

Šlėzvigas;

1940-1945 – Danija okupuojama fašistinės Vokietijos;

1953 06 05 – Danijos Konstitucija (nacionalinė šventė);

1982-1992 – ministras pirmininkas Poulis Šliuteris, aatsistatydino po tamilų

pabėgėlių skandalo, keturios Konservatorių liaudies partijos, suformuotos

mažumos vyriausybės;

1992 06 02 – 51 proc referendumo dalyvių pasakė “ne” Matrichto sutarčiai.

Gamtiniai ištekliai

Skirtingai nuo kitų Skandinavijos šalių Danija nėra turtinga gamtinių bei

mineralinių išteklių. Danija – lygumops kraštas su ledyninės kilmės

reljefu. Vyrauja smėlinės, zandrinės ir moreninės lygumos. Tik Bornholmo

saloje, kuri yra Baltijos skydo dalis, yra kristalinių uolienų, daugiausia

granitų. Hidro ir hidroenergetiniai ištekliai negausūs. Dirvožemiai –

jauriniai ir miškų rusvieji. Derlingiausi priemolio dirvožemiai paplitę

Zelandijos saloje. Dirbama žemė užima 65, miškai (Jutlandijoje eglės,

pušys, bukai; Zelandijoje pušys, bukai) 12, pievos ir ganyklos 6, ežerai,

upės, fiordai ir vedai 5 proc šalies teritorijos. Saugomos teritorijos

užima apie 4 proc šalies teritorijos – Vildmosės aukštapelkė. Šiaurės jūros

kontinente eksploatuojama nafta, taip pat išgaunamos gamtinės dujos.

Administracinis suskirstymas (14 amtų, 2 komunos)

|Komuna |, | |1 | |

| |kv. | |kv.km. | |

| |km. | | | |

| | |1970 m |1981 m |1993 m | | |

|Bornholmas |588 |47 |47 |45 |77 |Rionė |

|Faunas |3486 |433 |454 |465 |133 |Odensė |

|Frederiksborga|1347 |259 |330 |346 |257 |Hileriodas |

|s | | | | | | |

|Kopenhaga |526 |615 |625 |604 |1148 |Kopenhaga |

|Orhusas |4561 |533 |576 |610 |134 |Orhusas |

|Pietų |3938 |238 |251 |251 |64 |Obenro |

|Ribė |3131 |198 |213 |221 |70 |Ribė |

|Ringkiobingas |4853 |241 |263 |269 |55 |Ringiobinga|

| | | | | | |s |

|Roskildė |891 |153 |203 |221 |248 |Roskildė |

|Stortriomas |3398 |252 |260 |257 |76 |Niukobingas|

|Šiaurės |6173 |456 |482 |487 |79 |Olborgas |

|Vakarų |2984 |259 |279 |286 |96 |Sore |

|Veilė |2997 |306 |327 |334 |112 |Veilė |

|Viborgas |4122 |221 |232 |230 |56 |Viborgas |

|Kopenhaga |88 |623 |494 |466 |5282 | |

|Fredriksbergas|9 |102 |88 |87 |99940 | |

|DANIJA |43093 |4938 |5124 |5180 |120 |Kopenhaga |

Demografinės žinios

2002 metų duomenimis, Danijoje gyvena 5.368.854 žmonių. Kasmet populiacija

auga po 0,29 proc.

Vidutinis gyventojų tankumas 123 gyv./ 1 kv. km.

Populiacijos sudėtis pagal amžių:

• 0 – 14 metų: 18,7 proc. (mot. 488.121; vyr. 514.589);

• 15 – 64 metų: 66,4 proc. (mot. 1.760.149 ; vyr. 1.806.722) ;

• 65 metų ir senesni : 14,9 proc. (mot. 464.674 ; vyr. 334.599).

Lyčių proporcingumas:

• kūdikių: 1,06 vyro moteriai;

• iki 15 metų: 1,05 vyro moteriai;

• 15 – 64 metų: 1,03 vyro moteriai;

• virš 65 metų: 0,72 vyro moteriai;

• apskritai populiacijos: 0,98 vyro moteriai.

Vidutinis gyventojų amžius :

• populiacijos : 76,91 metų;

• moterų : 79,67 metų;

• vyrų :

74,3 metų.

Gimstamumas/ mirtingumas :

Gimusiųjų skaičius: 11,74 naujagimių tūkstančiui gyventojų;

1,73 naujagimio moteriai ;

Mirusiųjų skaičius: 10,81 mirusieji tūkstančiui gyventojų;

4,97 mirusieji tūkstančiui naujai gimusiųjų;

7 mirę kūdikiai tūkstančiui gyvų kūdikių.

Priemonės gimstamumui didinti – po vaiko gimimo valstybė apmoka motinystės

ir tėvystės atostogas .

Vidutinis vedybų amžius 28 metai ; pirmą kartą moteris dažniausiai gimdo 27

metų ; nesantuokoje gimusių kūdikių proc. : 1981m = 36, 1991m = 46; legalių

abortų skaičius 100 gimusiųjų: 1980m = 40, 1991m = 30,5; absoliutus gimimų

didėjimas 1983 – 1992m tūkst: 1965m =86, 1970m = 71, 1983m = 51, 1987m =

56, 1992m = 68, 1993m = 67.

1989 metais Danija pirmoji legalizavo homoseksualistų santuokas.

1999 metais šalyje užregistruota 0,17 proc. sergančių ŽIV /AIDS suaugusių

žmonių ;

4,300 gyvena sirgdami šia liga ;

mažiau nei 100 iš jų miršta kasmet.

Etninė sudėtis :

Danijos piliečiai 96,5 ( (danai 94,5, vokiečiai 1,5 – Šiaurės Šlėzvige,

švedai,frizai – Frizų salose, fareriečiai – Farerų salose bei eskimai –

Grenlandijoje),užsieniečiai 3,5( (proc užsieniečių :turkai 19,pietų slavai,

britai, norvegai po 6,vokiečiai, švedai, iranėnai po 5; kasmet pilietybę

gauna apie 3000 užsieniečių). Imigrantų daugiau nei emigrantų (1988-1992m –

atvyko 200 ttūkst., išvyko 167 tūkst. žmonių).

Religinė sudėtis

• Evangelikai liuteronai 95 proc.(apie 5 proc tikinčiųjų maldos namus lanko

kiekvieną sekmadienį);

• Protestantai ir katalikai 3 proc.;

• Judėjai 2 proc.

Kalba

Danų kalba yra oficiali valstybinė kalba, tačiau kalbama ir vokiškai, be

to, dauguma ddanų kalba antrąją – anglų kalba. Trys tarmiu grupės : jutlandų

pusiasallyje, salų – zeelandų, fiunų ir kitos bei bornholmų. Šiuolaikinė

literatūrinė danų kalba susiformavo XVIII a. zelandų tarmių pagrindu.

Gyventojai Danijos teritorijoje pasiskirstę netolygiai : tankiausiai

apgyvendinta Zelandijos sala (272 žm./kv. km.). Miestuose gyvena apie ¾

šalies gyventojų. Miestų sistemai susiformuoti didžiausios įtakos turėjo

jūra. Stambiausia miestų konglomeracija susiformavo apie sostinę ir

didžiausią uostą – Kopenhagą (1/4 visu Danijos gyventojų). Kiti didžiausi

miestai taip pat uostai – Orhus, Odensė, Olborgas.

Danų pavardės. 22 dažniausiai paplitusios pavardės baigiasi galūne –sen.

Visų pavardžių proc. : Jensen 7,7, Nielsen 7,3, Hansen 6,2, Pedersen,

Andersen, Christ܀nsen, Larsen, Sorensen.

Politinės žinios

Danija yra JTO (įstojo 1945m), Europos Tarybos (1949m), NATO (1949m),

Šiaurės Tarybos (1952m), OECD (1960M), EFTA (1960-1972M), Europos Sąjungos

(1973m,) ir kitų tarptautinių organizacijų narė.

Danija yra parlamentinė demokratinė konstitucinė monarchija. Veikia 1953m.

birželio 5d. Konstitucija (1849m Konstitucijos pagrindu). Valstybės vadovas

yra monarchas (Šlėzvigo Holšteino Gliuksburgo dinastija: 1863-1906m

karalius Kristianas IX , 1906-1912m karalius Frederikas VIII , 1912-1947m

karalius Kristianas X, 1947-1972m karalius Frederikas IX, nuo 1972m

karalienė Margarita II). Folketinge – vienerių rūmų parlamente – dirba 179

deputatai, iš jų 175 renkami 4 metams, po 2 nuo Farerų salų ir

Grenlandijos. Vyriausybė koalicinė, įprastas reiškinys mažumos vyriausybė

(nuo 1914m viena partija neturėjo daugumos parlamente). Per pastaruosius

rinkimus, kurie įvyko 2001m. lapkričio 20d., daugumą vietų parlamente turi

liberalų partija, turinti 56 vietas, 552 vietas turi socialdemokratai, 22 –

Danijos liaudies partija, 16 – konservatoriai, 12 – socialistų liaudies

partija, 9 – socialliberalų partija, 4 – krikščionių partija, 4 – vienybės

partija, po 2 vietas iš Farerų salų bei Grenlandijos.

Politinių partijų lyderiai:

• Mimi Jakobsen – centro demokratų partija;

• Jann Sjursen – krikščionių partija;

• Bendt Bendtsent – konservatorių partija;

• Pia Kjaersgaard – Danijos liaudies partija;

• Anders Fogh Rasmussen – liberalų partija;

• Mogens Lykketoft – socialdemokratų partija;

• Marianne Jelved – socialliberalų partija;

• Hogel K. Nielsen – socialistų partija.

Piniginis vienetas

Danijos krona lygi 100 erių. Danijos krona žymima DKK. 1985 metais 1 JAV

doleris buvo vertas 9,00 DKK, 1994 metais – 6,8 DKK, 1997m. – 6,604 DKK,

2000m. – 8,083 DKK, 2002m. vasarį – 8,418 DKK. Šalis įstojusi į Europos

Sąjungą, referendumo metu, kuris vyko 2000m. rugsėjo 28d., nepakeitė

nacionalinės valiutos į eurą.

Užsienio valiutos atsargos (mlrd. JAV dol.): 1985m. (5,4), 1990m. (10,6),

1993m. (10,0), 1994 (9,1).

Aukso atsargos (mln. trojos uncijų): 1985m. (1,6), 1990m. (1,65), 1993m.

(2,0).

Visuminis įsiskolinimas (proc. nuo BVP): 1985m. – 66, 1990m. – 54, 1993m. –

74.

Infliacijos augimo tempai (proc.): 1980-1990m. (5,6), 1991m. (2,4), 1992m.

(2,1), 1993m. (1,2), 1994m. (2,0), 2002m. (2,3).

Šalies biudžetas (mlrd. JAV dol.) 2001m.: pajamos – 52,9, išlaidos – 51, 3

(įskaitant ir kapitalo išlaidas – 00,5mlrd.).

Ekonomikos rodikliai

BVP mlrd. JAV dol.: 1985m. – 58, 1990m. – 113, 1991m. – 122, 1992m. – 132,

1993m. – 138, 2002m. – 155,5.

Nacionalinis produktas vienam gyventojui JAV dol.: 1965m. – 2100, 1985m. –

11300, 1990m. – 22100 (8 vieta pasaulyje), 1992m. – 25900 (5 vieta

pasaulyje), 1993m. – 26500 (4 vieta pasaulyje).

Realus kasmetinis BVP prieaugis (proc.): 1970-1980m. (+2,2), 1980-1989m.

(+2,1), 1990m. (+1,7), 1991m. (+1,2), 1992m. (+1,2), 1993m. (+1,4), 1994m.

(+4,5), 2002m. (1,8).

Danija – ekonomiškai labai išvystyta šalis. Valstybėje yra pasiektas

aukštas agrokultūros, pramonės lygis, lanksti pašalpų sistema, patogūs

gyvenimo standartai bei mokesčių balansas, stabili valiuta, priklausomybė

nuo užsienio prekybos (Danija eksportuoja maistą bei energiją).

Danijoje labai išvystytas žemės ūkis. Šalies neaplenkė bendras Europos

pakilimas, trukęs nuo 1958m. iki 1963m. Valstybės pastangos atsispirti

infliacijos spaudimui – įdomi “stok-eik” politikos pasekmių iliustrcija;

jos BNP 1963m. išaugo 0,8 proc., 1964m. – 7,4 proc., 1965m. – 4,7 proc.

Nepriimya į Bendrą rinką, šalis turėjo sunkumų ieškodama eksporto rinkų

savo žemės ūkio produkcija, ir jai teko sąmoningai daugiau investuoti į

pramonę.

Danijai atsigavus po karo, 6-tąjį dešimtmetį ateine palyginti lėto augimo

laikotarpis, bet į dešimtmečio pabaigą judėjimas įgyja pagreitį, ir tada

prasideda pakilimas, trukęs 5-7 metus. Nuo 7-tojo dešimtmečio vidurio ši

plėtra vėl sulėtėja.

1973m. Danija, matydama teigiamą įtaką jau esančių narių ekonomikai,

pirmoji iš Skandinavijos šalių įstojo į Europos Sąjungą. Buvo pabrėžiama,

kad ES pirmiausia yra rinka, o tik paskui – politinis projektas. Kai

Danijai buvo suteiktos keturios išimtys – dėl valiutos, gynybos, policijos

bei teismų bendradarbiavimo ir dėl europinės pilietybės – danai per antrą

referendumą 1993m. pritarė Matrichto sutarčiai.

Nemažai danų yra gana abejingi glaudesnei Europos šalių sąjungai dar ir

todėl, kad savo šalyje pasiekė aukštą gerovės lygį. Jie mano, kad tolesnis

vienijimasis su kitomis šalimis, kuriose gyvenimo lygio standartas dažnai

žemesnis, neatneš Danijai papildomos naudos. Be to, dalis danų nuogąstauja,

kad “centralizuotoje” Europoje nedidelė Danija liks užgožta didesnių

valstybių.

Iš ES šalių Danija išsiskiria:

• Didžiausiu gimstamumu (13 naujagimių 1000 gyventojų);

• Didžiausia suteikta pagalba besivystančioms šalims (proporcingai

gyventojų skaičiui);

• Aukščiausiu kvalifikuoto pramonės darbininkai atlyginimu (23500 JAV dol.

per metus atskaičiavus mokesčius);

• Didžiausiu procentu darbuotojų transporto ir susisiekimo sektoriuje (9,2

proc darbo jėgos);

• Didžiausiu BVP procentu, skiriamu švietimui.

Valstybės vieta tarp OECD šalių pagal ekonomikos konkurencingumą: 1989m. –

12, 1990m. – 8, 1992m. – 4, 1994m. – 5.

Danijos vieta pagal verslo patikimumą: 1989m. – 12, 1990m. – 6, 1991m. – 5.

Danija 2000m. buvo skolinga 21,7 bilijono JAV dol. užsienio valstybėms.

1999m. gavo 1,63 bilijonus JAV dol. iš ODA.

Jūrininkystė – tradicinė šaka.

• Laivai. Laivų ir tanklaivių statyba (1993 – 2 vieta Europoje; 4 proc.

pasaulio) – “A.P.M(LLER” (tanklaiviai, konteinerių “vežikai”; didžiausia

laivų statykla “Staalskibsverf”

Odensėje), “Lauritzen” (refrižeratoriai;

didžiausia laivų statykla “Danyard” Odensėje), “Burmeister ( Wain”

(tanklaiviai; didžiausia laivų statykla Kopenhagoje); prekybos laivyno

tonažas mln. dedveitų: 1992m. – 7,5, 1993m. – 6,3.

Keltai, tiltai, tuneliai. Keltų sistema tarp pusiasalio ir salų, keltai į

Švediją (viena judriausių keltų linija pasaulyje Kopenhaga – Malmė),

Norvegiją, Vokietiją, Angliją; planuojama tiltų ir tunelių sistema,

sujungsianti Skandinavijos pusiasalį su Vakarų Europa per Danų

sąsiaurius: veikiantis Mažojo Belto tiltas (Jutlandija – Fiunas, 600m,

kabantis), 1988m. pradėtas statyti Didžiojo Belto tiltas-tunelis (visas

ilgis 18km), 1994m. pradėtas statyti Eresundo tiltas-tunelis (visas ilgis

16,8km, Kopenhaga – Malmė), galvojama apie tilto tarp Lolando (Danija) ir

Fermarno (Vokietija) salų statybą.

• Žuvys. Sugauta žuvų ir jūros produktų mln.t: 1989m. – 2,22, 1990m. –

1,52, 1991m. – 1,77 (2 vieta Europoje), 1993m. – 1,6 (3 vieta Europoje);

eksportas mlrd. JAV dol.: 1990m. – 2,16, 1991m. – 2,3 (1 vieta Europoje,

3 vieta pasaulyje; 0,6 proc. pasaulio); sugautų žuvų ir jūros produktų

struktūra pagal vertė proc.: menkės 35, ““pramoninės” žuvys – žuvų taukai

ir miltai, pašaras 30, plekšnės 15, silkės ir skumbrės 10, unguriai; 80

proc. sugaunamų Grenlandijos jūros produktų sudaro krevetės; didžiausias

žvejybos uostas Esbjergas. Danija yra pirmoji pasaulyje pagal žuvų filė

eksportą (16 proc pasaulio), antroji pasaulyje pagal šviežių žuvų

eksportą (12 proc pasaulio). 90 proc žuvų eksportuojama – “Rahbekfisk’,

“Thorfisk” (filė, šviežios žuvys), “Esperses” (filė, Bornholmas), “Royal

Greenland Trading Company” (krevetės, Grenlandija), “Seby Fiskeindustri”

(didžiausias pasaulyje skumbrių konservų gamintojas).

Nafta ir dujos. Naftos gavyba Šiaurės jūros Danijos sektoriuje mln.t:

1985m. – 2,9, 1990m. – 6,0, 1993m. – 7,7. Šalis patenkina naftos ir dujų

poreikius nuo 1992m. ir eksportas – “Dansk Olie and Naturgas” .

Socialinės žinios

Danijoje yra 2,856 mln darbingų žmonių (2000m.), iš jų 79 proc dirba

aptarnavimo, 17 proc pramonės, 4 proc žemės ūkio srityse (2002m.). Danijoje

iš kitų pasaulio šalių atvykusių darbininkų dirba nedaug.

• Šeima ir šeimos gerovė. Vidutinis šeimos dydis: 1976m. – 2,5, 1981m. –

2,2, 1991m. – 2,4. Vidutinė šeimos išlaidų struktūra proc.1980 ir 1991m.:

butas 225 ir 23, maistas, gėrimai ir tabakas 22 ir 20, transportas ir

ryšiai 14 ir 16, poilsis ir laisvalaikis 8 ir 9, kuras 8 ir 7, baldai 7

ir 7, drabužiai 5 ir 6. 100 šeimų tenka 1980 ir 1991m.: šaldytuvų 75 ir

98, televizorių 92 ir 95 (iš jų spalvoto vaizdo 58 ir 91), telefonų 87 ir

94, skalbimo mašinų 57 ir 65, automobilių 59 ir 59, videomagnetofonų 0 ir

52 (1993m. – 71), indų plovimo mašinų 19 ir 227, personalinių kompiuterių

0 ir 16.

• Vaikų darželis ir moterų darbas. 3-6 metų vaikai lanko darželius proc.:

1980m. – 45, 1990m. – 70. 15-64 metų dirbančios moterys sudaro visų

moterų proc.: 1980m. – 71, 1990m. – 79. 100 dirbančių vyrų tenka

dirbančių moterų proc.: 1980m. – 77, 1990m. – 85.

• Butas. Vidutinis pastatyto buto dydis kv.m.: 1985m. – 108, 1991m. – 63.

Nuosavą namą ar butą turi proc. šeimų: 1985m. – 57, 1991m. – 54;

vasarnamį turi proc. šeimų: 1985m. – 9, 1991m. – 10. 52 proc. visų butų

sudaro vienbučiai, 42 proc. daugiabučiai, 6 proc. fermerių namai.

• Pensijos. Vyrų ir moterų pensijinis amžius 65 metai, specialus pensijinis

amžius nuo 60 iki 65 metų.

• Bedarbių (proc. nuo darbo jėgos): 1970m. (1,3), 1980m. (5,3), 1990m.

(9,6), 1991m. (10,5), 1992m. (11,3), 1993m. (12,3), 1994m. (10,9), 2002m.

(5,1).

• Valstybės biudžeto išlaidos proc. 1981 ir 1991m.: socialinei apsaugai 41

ir 46, gynybai 5 ir 4. BVP dalis proc.1960 ir 1991m.: gynybai – 2,7 ir

2,1, švietimui – 4,0 ir 6,1, sveikatos apsaugai – 3,6 ir 7,0.

Biurokratinis aparatas sudaro 27 proc. šalies dirbančiųjų.

Žemės ūkis ir maisto pramonė

Žemės ūkyje dirba šalies dirbančiųjų proc.: 1975m. – 9,2, 1990m. – 4,7,

1992m. – 4,3, 2002m. – 4,0. Agrokultūra šalyje yra intensyvi bei

produktyvi.

Vienam žmogui tenka 0,5 ha dirbamos žemės, o vidutinis fermos dydis 35 ha.

Vienas fermeris pagamina produkcijos už 22000 JAV dol. kasmet; vienas

fermeris maitina 40 žmonių.

60 proc. produkcijos eksportuojama. ŽŪ produkcijos eksportas mlrd. JAV

dol.: 1990m. – 8,3, 1992m. – 9,2 (12 vieta pasaulyje; 2,5 proc. pasaulio).

ŽŪ eksporto vertė vienam gyventojui JAV dol.: 1990m. – 1600, 1992m. – 1800

(3 vieta pasaulyje).

• Kiaulių ūkis. Kialių skaičius mln.: 1989m. – 9,3, 1992m. – 10,3 (2

kiaulės vienam gyventojui – geriausias rodiklis pasaulyje). Kiaulių

veislės proc.: jorkšyrai 35, danų landrasai 20, diurokai 20. Kiaulienos

gamyba mln.t: 1990m. – 1,21, 1992m. – 1,37 (10 kiauliena sudaro 78 proc.

pagaminamos mėsos) ir eksportas mln.t: 1990m. – 0,47, 1992m. – 0,61 (2

vieta pasaulyje; 20 proc. pasaulio). Kiaulienos gamyba vienam gyventojui

kg: 1990m. – 235, 1992m. – 265 (1 vieta pasaulyje). Pasaulio rinkai

Danija pateikia 14 proc. mėsos konservų (daugiausia pasaulyje), 16 proc.

dešrų (daugiausia pasaulyje), 33 proc. rūkytos, sūdytos ir džiovintos

mėsos (daugiausia pasaulyje). Eksportuojama iki 85 proc. pagamintos

produkcijos – “ESS Food” (mėsos eksportas), “Tulip International” (mėsos

gaminiai), DAK (mėsos konservai).

• Pieno ūkis. Karvių skaičius mln.: 1980m. – 1,1, 1990m. – 0,76, 1992m. –

0,75. Primilžis iiš vienos karvės per metus kg: 1980m. – 5000, 1990m. –

6250, 1992m. – 6150 (3 vieta pasaulyje; 4,35 proc. riebumo). Karvių

veislės proc.: danų juodmargės 60, džersiai 17 (pieno riebumas 6,3

proc.), danų žalosios 13. Sūrių gamyba tūkst.t: 1990m. – 295, 1992m. –

288 (11 vieta pasaulyje; 2 proc. pasaulio) ir eksportas (4 vieta

pasaulyje; 11 proc pasaulio). Sūrių gamyba vienam gyventojui 56 kg per

metus (1 vieta pasaulyje) – “MD Foods” (70 proc. šalies pieno

produkcijos), “Klover Melk” (20 proc. šalies pieno produkcijos). Gardūs

danų sūriai: samsės, daniškoji fontina, melsvasis daniškas.

• Augalininkystė. Grūdų neto eksportas (išskyrus 1992m. dėl sausros), rugių

eksportas (1992m. – 2 vieta pasaulyje; 25 proc pasaulio), daržovių

eksportas.

• Alus. Alaus eksportas (6 vieta pasaulyje). Vienas gyventojas suvartoja

127 l alaus per metus (3 vieta pasaulyje) – “Carlsberg”, “Tuborg”,

“Faxe”.

• Audinės. Danijoje yra 5000 audinių fermų – 3,1 mln. audinių. Pasaulio

rinkai šalis pateikia 40 proc. audinių kailių (daugiausia pasaulyje) –

“Danske Pelsduktioner”.

Perdirbamoji pramonė

Vyrauja nedidelės bendrovės, labai specializuotos ir diversifikuotos, moka

prisitaikyti prie pasaulio rinkos svyravymų, užpildo labai “siauras nišas”.

Svarbiausios pramonės bendrovės: “Novo Nordisk”(didžiausia pasaulyje

insulino ir enzimų gamintoja), “Danfoss” (svarbiausias radiatorinių

termostatų tiekėjas pasaulio rinkai; būstinė – Nordborgo miestelis Also

saloje), “FLS Industries” (statybinės mašinos), NKT

(kabeliai), “Grundfoss”

(6 mln. siurblių kasmet), “Superfos” (didžiausia Europoje plastmasinių

kibirų gamintoja), “Danisco” (cukrus, vodka, daržovių konservai), “Aarhus

Olie” (aliejus, šokoladas, sviestas), “APV Pasilac” (D.Britanijos ir

Danijos bendra kompanija, didžiausia pasaulyje sviesto ir sūrių gamybos

įrenginių tiekėja), “Gram” (šaldymo įranga), “Chr. Hansen Group”

(biotechnologijos), “Bang and Olufsen” (medicinos ir navigacijos įranga,

televizoriai), “Riso” (vėjo malūnai; eksportuoja ir į Kaliforniją), LEGO

(žaislai – plastmasinės kaladėlės; 98 proc pagaminamos produkcijos

parduodama užsienyje), “Vilidsens Fabrikker” (didžiausia Europoje namų

stogų gamintoja), “Cimbria” (grūdų perdirbimo įranga),”Velux”

(stoglangiai).

Pramonės produkcijos augimo tempas – 1,4 proc.

Eksportas ir importas

Baldų eksportas (5 proc. pasaulio, 20 proc. ES, apie 550 nedidelių

bendrovių)

Daugiausia eksportuoja: automobilių detales, mėsą ir jos produktus, pieno

produktus, žuvį, cheminius preparatus, elektrą (7,679 bilijonų kWh –

2000m.), baldus, laivus, vėjo malūnus.

Daugiausia eksportuojama į (proc.): ES (64,7) (Vokietiją (19,6), Švediją

(11,8), D.Britaniją (9,5), Prancūziją (5,1), Nyderlandus (4,5) ), JAV

(6,9), Norvegiją (5,5) (2001m.)

Iš viso eksportuoja už m56,3 bilijonus JAV dol.

Daugiausia importuoja: elektros (8,318 bilijonų kWh – 2000m.), automobilių

detales bei įrangą, pramonės pusgaminius bei žaliavas, cheminius

preparatus, grūdus bei maisto produktus, plataus vartojimo prekes.

Daugiausia importuoja iš (proc.): EES (69,9) (Vokietijos (21,9), Švedijos

(12,1), D.Britanijos (7,5), Nyderlandų (7,1), Prancūzijos (5,7), Italijos

(4,5) ), JAV (4,2) (2001m.)

Iš viso importuoja už 47,9 bilijonus JAV dol.

Švietimas

Danijoje yra 1 proc neraštingų; aukštąjį išsilavinimą turi 16 proc šalies

gyventojų; privalomas 9 metų mokslas, mokyklą turi lankyti vvisi vaikai;

laisvu laiku 25 proc 7-14 metų vaikai dirba.

Valstybės biudžeto išlaidos švietimui proc.: 1981m. – 15, 1991m. – 13,5.

Keli Danijos universitetai:

• Aaborg Universitetas – http://www.auc.dk/

• Aarhus Universitetas – http://www.aau.dk/

• Danijos Technikos Universitetas – http://www.dtu.dk/index_e.htm

• Kopenhagos Universitetas – http://www.ku.dk/

• Karaliskasis Veterinarijos ir Zemes Ukio Universitetas –

http://www.kvl.dk/

• Odense Universitetas – http://www.ou.dk/

• Roskilde Universitetas – http://www.ruc.dk/

Kitos aukštosios mokyklos:

• Aalborg Technikos Mokykla – http://www.aats.dk/

• Aarhus Technikos Mokykla – http://www.ats.dk/

• Beder Zemes Ukio Mokykla – http://www.bedergs.dk/

• Herning Technikos Mokykla – http://www.herningts.dk/

• Hillerod Biznio Koledzas – http://www.hilhan.dk/

• Kolding Technikos Mokykla – http://www.koldingts.dk/

• Kopenhagos Biznio Mokykla – http://www.cbs.dk/

• Lyngby Biznio Koledzas – http://www.lyngbyes.dk/

• Nyborg-Kerteminde Biznio Mokykla – http://www.n-kh.dk/

• Skive TTechnikos Mokykla – http://www.skivets.dk/

• Vejlby Zemes Ukio Mokykla – http://www.vl.dk/

AUKšTESNIOJO IR AUKšTOJO MOKSLO ĮSTAIGOS DANIJOJE

Kopenhagoje:

www.ku.dk – Kopenhagos universitetas

www.dtu.dk – Danijos technikos universitetas

www.cbs.dk – Kopenhagos verslo aukštesnioji mokykla

www.kvl.dk – Karališkasis veterinarijos ir žemes ūkio universitetas

www.itu.dk – Informacinės technikos aukštesnioji mokykla (puslapis tik

danų kalba)

www.dhf.dk – Karališkoji Danijos farmacijos aukštesnioji mokykla

www.brock.dk – Niels Brock Institutas

Zelandijos saloje:

www.ruc.dk – Roskildės universitetas (30 km į vakarus nuo Kopenhagos).

Roskildė – istorinis Danijos miestas, neseniai šventęs savo 1000 metų

jubiliejų. Roskildė – buvusi Danijos sostinė, čia gausu istorinių

paminklų, senovių gatvių ir pastatų, čia ant jūros kranto įsikūręs

Vikingų muziejus, kur vyksta kasinėjimai, restauruojami ir eksponuojami

vikingų laivai. Universitetas įsikūręs Roskildės priemiestyje, turi savo

nedidelį bendrabucių korpusą, bet dauguma studentų gyvena Kopenhagoje

arba Roskildėje, nes nuo Kopenhagos iki Roskildės universiteto – tik

pusvalandis kelio, o nuo Roskildės – 3 minutės traukiniu.

Jutlandijos pusiasalyje:

www.aau.dk – Aarhuso universitetas

www.hha.dk – Aarhuso verslo aukštesnioji mokykla

www.iha.dk – Aarhuso inžinerijos aukštesnioji mokykla

www.djh.dk – Danijos Žurnalistikos Aukštesnioji mokykla

Aarhusas – antrasis pagal dydį Danijos miestas, Jutlandijos pusiasalio

„sostine“. Labai jaukus ir žavintis miestas, su siauromis gatvelėmis,

„šokoladiniais“ namukais ir daugybe žalumos.

www.auc.dk – Aalborgo universitetas – jame mokosi daugybė studentų iš

Lietuvos.

Fyno saloje ir Jutlandijos pusiasalyje:

www.ou.dk – Pietų Danijos universitetas (kelių universitetų sąjunga)

Apie „danišką stipendiją „

Kai kuriems lietuviams pasiseka gauti „daniška“ stipendiją. Dažniausiai,

1/3 skiria kuri nors su studento specialybe susijusi organizacija ar

privati firma, o likusią dalį – Danish Ministry of Education (Danijos

Švietimo Ministerija). Paprastai stipendijos dydis magistrantams būna apie

6000 DKK. Tačiau tokia suma tik ‘ant popieriaus’ – nuo stipendijos yra

atskaičiuojami mokesčiai. Viska susumavus, studentai į rankas gauna 4600-

4700 DKK. Bet kinai, afrikieciai ir kiti iš Azijos bei Afrikos gauna visa

sumą – jjiems nenuskaičiuojami mokesčiai.

Beje, studentas, jį finansuojančiai kompanijai neturi jokių įsipareigojimų.

Vienintelė sąsaja tarp studento ir kompanijos gali buti ta, kad kuris nors

studijų projektas bus surištas su kompanijos veikla ir net realiais

kompanijos turimais duomenimis.

Besibaigiant studijoms, jei laiku studentas suspėja užsiregistruoti

atitinkamoje institucijoje ir po studiju pasilieka Danijoje ieškoti darbo,

greičiausiai gaus bedarbio pašalpą, kuri yra apie 2500 DKK per savaitę

neatskaičius mokesčių.

| |

| | |

| PAVADINIMAS: |Mokslo ir studijų departamento Tarptautinių studijų |

| |centras |

| |Danijos Karalystės švietimo ministerijos ir Lietuvos|

| |Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Sutartis|

| |dėl abipusio pasikeitimo studentais, dėstytojais ir |

| |mokslininkais |

|TRUKMĖ: |Studijos nuo 5 iki 10 mėnesių |

| |Stažuotės nuo 2 iki 9 mėnesių. |

|KAM SKIRIAMA: |Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, mokslo ir |

| |studijų institucijų dėstytojams, mokslininkams. |

|STUDIJŲ / MOKSLINIO DARBO |Neribojama |

|SRITIS: | |

|KREIPIMOSI TERMINAI: |Kasmet vasario mėnesį |

| |(tikslesnės konkursų datos skelbiamos www.mokslas.lt|

| |) |

|REIKALAVIMAI: |Priimančios institucijos kvietimas. |

| |Studentai turi būti baigę bent du studijų kursus. |

| |Amžius (mokslininkams ir dėstytojams) iki 50 metų. |

|PAPILDOMA INFORMACIJA: |www.mokslas.lt (Tarptautiniai santykiai) |

| | |

|KREIPTIS: |Aurelija Širkaitė, vyr. Specialistė |

| |Mokslo ir studijų departamentas |

| |Tarptautinių studijų centras |

| |Sierakausko g. 15, 2600 Vilnius |

| |tel. (5) 2663451 |

| |sirkaite@mokslas.lt |

Komunikacijos

1000 žmonių tenka: mobiliojo ryšio telefonų 1990m. – 29, 1993m. – 47,

fiksuoto ryšio telefonų 1980m. – 650, 1991m. – 810, radijo imtuvų 1030,

televizorių 535, laikraščių 360 (trys didžiausi dienraščiai: “Berlingske

Titende”, “Politiken”, “Morgenavisen Jyllands – Posten”), automobilių

1980m. – 271, 1992m. – 309.

Iš viso Danijoje 4,785 mln. naudojasi telefono linijomis, 1,444 mln. –

mobiliojo telefono linijomis, 6,02 mln. – radijo aparatais, 3,121 mln. –

televizija (1997m.). Šalyje yra 26 bei 51 perkartojanti televizijos

transliavimo stotis (1998m.). Interneto paslaugas tiekia 13 kompanijų

(2000m.), o internetu naudojasi 3,37 mln. gyventojų (2002m.).

Mobilūs telefonai

Optimaliausias ir pigiausias variantas, turbūt, yra pirkti SIM kortelę iš

firmos Telmore. Tai kompanija, prekiaujanti SIM kortelemis tik Internetu.

Beje, jie neparduoda mob. telefonų aparatų. Pradinio paketo kaina 199 DKK,

į kurį įeina SIM kortelė ir 199 DKK pokalbiams. Tarifai viliojantys:

abonentinis mokestis – 0,00 DKK, minutes kaina Danijoje – 1,20 DKK, SMS

siuntimas – 0,25 DKK, be to, internete galėsite nemokamai pasitikrinti

detalią pokalbių ataskaitą. Norint aktyvuoti skambinimo į užsienį ir

Roaming’o (kai telefonas veikia už Danijos ribų) paslaugas, papildomai

reikia sumokėti vienkartinį 99 DKK mokestį.

|Nokia 7250 |Siemens S55 |Ericsson P800 |

|3599.00 kr. |2570.00 kr. |5764.00 kr. |

|[pic] |[pic] |[pic] |

Telefono kortelės

• Visų kortelių naudojimas yra labai paprastas: iš bet kurio telefono (ar

telefono automato) skambinama nemokamu numeriu, nurodytu ant korteles,

suvedama ant kortelės nurodyta unikali skaičių kombinacija

(identifikuojanti jūsų sąskaitą) ir

renkamas numeris, kuriuo norima

skambinti.

• GlobalOne

Kiekviename Danijos pašto skyriuje galima nusipirkti kortelę „GlobalOne“,

su kuria nepiko metu (18:00-8:00) pokalbiai su Lietuva kainuoja 4.00

DKK/min, piko – 5.32 DKK/min.

• BudgetCall

Gan nebrangiai galima kalbėti kompanijos TELIA kortele „BudgetCall“.

Informacijos apie tarifus kol kas nėra. Šios kortelės reikėtų ieškoti

TELIA ofisuose. Kopenhagoje jį galima rasti pačiame centre – Amagertorv

18 – 20, 1160 Kobenhavn K.

• Telekompagniet

Firma TELEKOMPAGNIET parduoda telefono kortelę, kuria į Lietuvą nepiko

metu (19:00-7:00) ggalima skambinti už 3.00 DKK/min, piko – 3.50 DKK/min

(į lietuvišką mobilų telefoną – atitinkamai 3.80 ir 4.30). Tačiau ši

firma yra netoli Kopenhagos – Skelmosevej 10, 2500 Valby.

Aalborge gyvenantys lietuviai gali užeiti į turkų ir arabų parduotuvę

„Eliksir“, esančią Lille Kongens Gade 6 (pačiame miesto centre). Joje

pardavinėjamos įvairiausios telefono kortelės. Ten, pavyzdziui, galima

nusipirkti „Spicy Card“, su kuria viena minutė kainuoja apie 2.27 DKK.

Operatoriai

Danijoje yra keli mobilių telefonų operatoriai, kurie turi savo tinklus

(Orange, Sonofon, Tele Danmark Mobil,Telia,Tele2Mobil).

Be jjų yra daug sub-operatoriu – Telmore, CBB, Tiscali, Debitel, TeleFona ir

t.t.- kurie paprasčiausiai nuomojasi vieno iš pagrindinių operatorių

tinklus.

Pigiausi operatoriai:

|Operatori|Kainos (DKK) |

|us | |

| | |re | | |io |s |tinkla |

| | | | | |mas |tas | |

|Telmore |1.20 |0.2|0.25 |0,- |0,- |

| | |0**| | | |

|CBB |1.10 |0.2|0.25 |0,- |74,- |

| | |4 | | | |

|Tiscali |1.50 |1.0|0.2|0.25 |0,- |99,- |

| | |0 |5 | | | |

|GratisTal|1.09 (i TDC), |0.2|0.35 |0,- |0,- |

|Telekom.d|0.99 (i TDC), |0.2|0.25 |39,- |99,- |

|k |1.99 (i kitus) |2 | | | |

** – SMS’o kaina siunčiant į užsienį 2.70 DKK

Transportas

Dviračiai

Dviračiai Danijoje yra labiausiai gyventojų pamėgta transporto priemonė.

Retkarčiais (dažniausiai semestro pradžioje) nuo gatvių surinktus

nereikalingus dviračius aukciono būdu pardavinėja Aalborgo Policija. Norint

tokiame aukcione pirkti dviratį, reikia žinoti vieną dalyką, apie kurį

pirkėjas sužino tik laimėjęs aukcioną – be kainos už kurią laimimas

aukcionas, reikės papildomai sumokėti aukciono ddalyvio mokestį, kuris yra

1/3 dviračio kainos. Pavyzdžiui, aukcione jūsų suma buvo 600 DKK, tuomet

atsiimant prekę teks sumokėti papildomas 200 DKK.

Danijoje dviratį galima nusipirkti ir iš draudimo agento, kuris pardavinėja

padėvtėus dviračius. Jo parduodamų dviračių kainos galbūt net mažesnės nei

policijoje, o, be to, galima derėtis. Svarbiausia apsidrausti savo dviratį,

tuomet vagystės atveju yra išmokama kompensacija. Jei pavogtas dviratis

surandamas, jis tampa draudimo kompanijos nuosavybe. Todėl yra draudimo

agentas, kuris tuos dviračius parduoda. Beje, išvykstant iš Danijos, tas

pats agentas nupirks tavo dviratį už pusę pirkimo kainos.

Autobusai

Danijoje aautobusai pradeda važinėti 5 val. ryto savaitės dienomis ir 6 val.

Ryto sekmadieniais. 12.30-16.30 val. miesto autobusai pradeda rečiau

važinėti. Vaikai iki 12 metų viešuoju transportu vežami už pusę kainos, o

vaikai iki 7 metų – nemokamai. Važiavimo bilietus galima nusipirkti pačiame

autobuse, tačiau vairuotoją reikia perspėti, kur jūs ketinate lipti. Bauda

už važiavimą be bilieto 500 DKK.

Bendras plento ilgis 71474 km ir visas grįstas danga. Iš jų 880 km

greitkelis.

Regioniniai traukiniai

Dažniausiai traukiniai važinėja iš Kopenhagos į didesnius, netoli sostinės

esančius miestus.

Traukiniai važinėja kasdien – nuo pirmadienio iki šeštadienio – tuo pačiu

metu – kas valandą nuo 5.52 iki 19.52 val., o sekmadienį nuo 6.52 iki 20.52

val.

Bendras geležinkelių ilgis 2859 km, iš jų 508 km privačiai veikiantys.

Kopenhagos kortelė

Tai tarsi važiavimo viešuoju transportu (autobusais bei traukiniais)

bilietas turistui su 25 ar 50 proc. nuolaida. Be to, šios nuolaidos galioja

ir lankantis Danijos muziejuose, ieškant nakvynės viešbučiuose ir t.t. šią

kortelę galima įsigyti turizmo agentūrose, turistų informacijų centruose,

traukinių bei autobusų stotyse, spaudos kioskuose.

Kopenhagos kortelės kainos (1999m. gruodžio mėn.):

24 valandoms 48 valandoms 72 valandoms

Suaugusiems (nuo 12 metų) 155 DKK 255 DKK 320 DKK

Vaikams (5-11 metų) 75 DKK 125 DKK 160 DKK

Laivai

Iš viso Danijoje yra 301 laivas, kelis laivus nuomojasi (su Danijos vėliava

plaukioja) iš užsienio valstybių: Vokietijos (1), Grenlandijos (1),

Indonezijos (1), Nyderlandų (1), Norvegijos ((9), Didžiosios Britanijos (1)

(2002m.). šalis turi 8 krovininius, 105 prekinius / krovininius, 72

konteinerinius, 20 skystų dujų, 5 gyvulių transportavimo, 1 automotrisų

transportavimo, 13 šaldymo, 7 netolimo susisiekimo keleivinius, 13 greitųjų

laivų bei 26 cheminius tanklaivius ir 3 specializuotus tanklaivius.

Uostai: Abenda, Alborgas, Arhusas, Kopenhaga, Esbjergas, Fredericia,

Frederikshavn, Hirtshalsas, Koldingas, Odensas, Bonholmas (Roenne), Velje.

Vandens kelių ilgis yra 417 km.

Oro uostai

Iš viso jų yra 116 (2001m.).

• 28 oro uostai turi danga grįstus pakilimo / nusileidimo takus. Iš jų

dviejų oro uostų takai yra 3,047 km ilgio, 7 – 2,438-3,047 km, 4 – 1,524-

2,437 km, 12 – 0,914-1,523 km, 3 – mažiau nei 0,914 km.

• 76 oro uostų takų danga yra negrįsta. 1 oro uosto tako ilgis yra 1,524-

2,437 km, 4 – 0,914-1,523 km, 71 – mažiau nei 0,914km. (2002m.).

Naftotiekiai

Neperdirbtos naftos trasa yra 110 km ilgio, gatavų naftos produktų – 578

km, gamtinių dujų – 700 km.

Benzino kainos Danijoje:

98A – 8,45 DKK;

95A – 8,23 DKK;

Diesel – 7,18 DKK. (2003m.)

Kelionės iš Lietuvos į Daniją būdai:

Autobusu

Iš Lietuvos į Daniją autobusais veža šios kompanijos: EuroLines, EcoLines

bei TOKS.

Kelionė autobusu iki Aalborgo trunka apie 30-35 val. Apytikslės kainos: su

EuroLines pirmyn-atgal iki Aalborgo – ~600 Lt; EuroLines bilietas į vieną

pusę – ~380 Lt; su EcoLines į vieną pusę – ~400 Lt. Be to, autobusų

kompanijos paprastai taiko nuolaidas studentams bei jaunimui

Lėktuvu

Galimi trys variantai:

• „Lietuvos avialinijos“

• „Air Lietuva“

• „SAS“

SAS’e atgalinės skrydimo datos iš anksto pranešti nereikia, o LAL’e grįžimo

datą būtina žinoti perkant bilietą (grįžimo datą vėliau galima pakeisti už

nedidelį mokestį – apie 20 Lt).

SAS teikiamos nuolaidos skrydžiams, jei:

1. Perkamas bilietas 21 diena prieš skrydį;

2. Neskrendama sekmadienį;

3. Į kelionę įeina naktis iš penktadienio į šeštadienį;

4. Sugrįžtama per tris savaites.

Amžius nesvarbus, o bilietas negrąžinamas, bet galima pirkti draudima ligos

atveju.

2002 m. pavasarį tokiomis sąlygomis bilietą Alborgas-Vilnius-Alborgas buvo

galima nusipirkti už 2500 DKK (kai paprastai jis kainuoja apie 3200 DKK).

2002 m. gruodžio mėnesio apytikslės skrydžių kainos (DKK) prieš Kalėdas:

|a | |(į abi puses) |iki |

|SAS |Aalborg-Vilnius-A|~2500 (perkant |30 dkk (202) |

|LAL |Kopenhaga-Vilnius|2300-2500 |400 dkk (student 220 |

|Air |Billund-Kaunas-Bi|2400 |~200-300 dkk

(bus, |

Keltu

Klaipėda – Arhus

Iš Lietuvos į Daniją yra keltai tik į Arhus miestą. Nors tai yra krovininis

„Krantas Shipping“ keltas, tačiau jame yra ir 12 vietų keleiviams. Bilieto

kaina – apie 400 Lt.

Klaipėda – Kiel (Vokietija)

Ta pati kompanija „Krantas Shipping“ iš Klaipėdos plaukia į Kiel’į

(Vokietija) už 210 Lt .

Asmeninių daiktų saugojimo kameros nuoma kelte apie 20 Lt.

Pragyvenimas

Danijoje labai gerai išvystyta nuolaidų sistema supermarketuose ir kitose

parduotuvėse. Gyventojai kiekvieną savaitgalį yra informuojami įvairiais

skelbimais apie kitos savaitės nuolaidas parduotuvėse.

Paprastai sumokėjus visus nnustatytus mokesčius, 2000 DKK per mėnesi turėtų

pakakti. Eilinis lietuvis-studentas maistui per mėnesi išleidžia 700-1200

DKK.

Maisto produktų kainos apytiksliai du kartus brangesnės nei Lietuvoje.

Pigiausi supermarketai: Aldi, Fakta, Netto. Pagal ALDI supermarketo

apskaičiavimus, lyginant kainas, NETTO parduotuvė už pastarąją yra

brangesnė 12%, o FAKTA – 17%.

Labai didelės problemos iškyla bandant rasti, pavyzdziui, grietinę, kefyrą

ar kokį kitą produktą, kurio pavadinimo daniškai lietuviai net

neisivaizduoja. Štai kai kurių produktų pavadinimai danų kalba:

• Kefyras – Kærnemælk

• Grietine – Creme Fresh

• Avižos – Havre

• Manų kruopos &– Manna Gryn

• Krakmolas – Kartofell Mel

• Cukrus – Sukker (taciau paprastai ant cukraus įpakavimų yra užrašyta

Melis – „baltas cukrus“).

Ką atsivežti iš Lietuvos?

• Grikių kruopų. Paprasčiausiai Danijoje jos būna žalsvai rusvos,

neskanios, o kaina – 14 DDKK už 320g. be to, galima atsivežti sriubų

pakeliuose (pvz., sultinio su vermišeliais), nes Danijoje jos palyginus

brangios.

• Kadangi danai gamina „STIMOROL“, todėl nebūna „ORBIT“ gumos. Beje, danai

buvo pirmieji pagaminę kramtomąją gumą.

• Lietuviškų džiūvėsėlių su razinomis.

• Nors Danija garsėja savo sūriais, tačiau dauguma jų turi specifinį kvapą,

todėl siūloma atsivežti lietuviško sūrio.

Į šalį leidžiama įsivežti :

• 200 vnt cigarečių. Jos Danijoje kainuoja vidutiniškai 30 DKK/20 vnt. ;

• 1 litrą spirito (arba alkoholio, stipresnio nei 22 laipsniai), 2 litrus

vyno ;

• 50g. kvepalų.

Kainos

• Maisto prekių kainos Danijoje yra 1.5-2 kartus didesnės nei Lietuvoje.

• Rūbus, buitines prekes galima nusipirkti gan nebrangiai.

Sezoninius rūbus patartina pirkti pasibaigus sezonui, tuomet būna dideli

išpardavimai už labai mažas kainas.

• SStomatologo paslaugos Danijoje labai brabgios. Pavyzdziui, priekinio

danties kanalo išvalymas ir užplombavimas kainuoja apie 1000 DKK.

• Kai kuriose Danijos kavinukėse galima nusipirkti karstą antrą patiekalą

(mėsa, žuvis ir pan.) tik už 35 DKK. Turkų picerijose picą galimą

užsisakyti už 30 DKK (su studentiška nuolaida). Čia kava kainuos tik 3

DKK.

• Naujas dviratis supermarkete (ne specializuotoje parduotuvėje – ten

brangiau) kainuoja apie 1000 DKK (taip pat su nuolaida).

• Kino taetruose bilietams nuolaidos būna pirmadieniais. Brangiausi

bilietai tada kainuoja 550 DKK.

Pigiausiai ir kokybiškai apsikirpti galima pas imigrantus – tik 50 DKK.

Kitose kirpyklose, taip pat nebrangiai, bet ne taip kokybiškai, apkirps

už 75 DKK. O šiaip, paprastai kirpyklose merginas apkerpa už 160 DKK.

• 40g tabako maišelis kainuoja nuo 25 DKK.

Pramogos

Jomfru Ane Gade – tai kokių 100 metrų gatvelė su dešimtimis barų,

restoranų, diskotekų kiekviename name. Penktadieniais ir šeštadieniais būna

daugiausia žmonių, kai danai paskutiniais autobusais suvažiuoja į unikalią

Jomfru Ane Gade. Visų barų sąraša galima rasti Internete: www.jomfru-ane-

gade. Paprastai į visus barus ir diskotekas įejimas nemokamas, bet

patartina turėti asmens dokumentą su nuotrauka, liudijantį, kad asmeniui

daugiau nei 18 metų.

Kiekvieną ketvirtadienį ir penktadienį nuo 21:00 iki 23:00 Jumfru Ane

Gade’je esanti diskoteka-baras „Manhatan“ siūlo „Tuborg valandas“. Minėtu

metu tik už 40 DKK galima gerti kiek pajegiama.

Aalborge yra trys pagrindiniai kino teatrai – „Scala“, „Bio5″ ir „Astoria“

– kurie turi vieningą Interneto puslapį.

Alborge yra keli baseinai. Pats geriausias ir populiariausias – tai

„SVOMMELAND“. Čia pilnas kompleksas: baseinas, suomiška ir romėniška

pirtys, aqua-relax, aqua-fun. Už papildomą mokestį galima lankyti ir

treniruoklių salę. Vienkartinis bilietas kainuoja 35 DKK, bet paprastai

perkami 10-kartinius (290 DKK) arba 20-kartinius (490 DKK) abonementus. Čia

taip galima nusipirkti maudymuisi skirtus atributus: nardymo akinius (30

DKK), maudymosi kostiumus vyrams (65 DKK) ir moterims (140 DKK).

Aalborge yra nemokamas „baseinas“ – iš ttiesų tai aptverta fiordo pakrantės

atkarpa. Yra dušai, tramplynai, tualetai. Atidaryta kasmet nuo gegužės 11d.

iki rugpjūčio 31d. Dirba nuo 9:00 iki 18:00 val. Ta vieta yra Aalborgo

vakaruose tarp Jūrų muziejaus ir mini-uosto, iš kurio kelia keltai į Egholm

salą.

Apgyvendinmas

Bendrabučiai

Pigiausias universiteto bendrabutis kainuoja 1350 DKK, tačiau kambarį sunku

gauti. Paprastai gaunamas už 1500-1650 DKK (Aalborge). Jei bendrabutyje

nėra nė vieno dano, tuomet galima drasiai teigti, jog jis yra „prastas“.

Vienas prestiziškiausių AUC bendrabučių yra „Aalborghus Kollegiet“. Čia

kaina – apie 1650 DKK. Apie 80 proc. gyventojų – danai. Geriausias ir

brangiausias yra International Kollegium (2200 DKK).

Pats prasčiausias, į kurį nerekomenduojama keltis – AUC Garden (1600 DKK).

Čia apgyvendinami daugiausia kitų rasių zmonės. Beveik visuose

bendrabučiuose yra galimybe už simbolinę kainą pasijungti Internetą.

Nebendrabučiai

• mažas vieno kambario butas, kuriame dažnai su kaimynu reikia dalintis

viena vonia, tualetu;

• atskiramas butas ar (jei nurodoma accommodation anketoje) reikia

gyventi su kitu žmogumi viename kambaryje;

Tokie būstai kainuoja 1300-1900 DKK.

Prieš atvykstant:

Anketoje „Applicationn form for Accommodation“, punkte „Other things“

galite trumpai išdėstyti savo pageidavimus, pavyzdžiui, gyventi arba

negyventi viename ar kitame bendrabutyje, mokėti ne daugiau kažkokios sumos

ir pan. Jei žinote konkretų žmogų, su kuriuo norėtumėte dalintis vieną

kambarį, galite bandyti siųsti šias formas viename voke.

Raktą nuo savo gyvenamosios vietos gausite tik sumokėję depozitą, kuris

lygus dviejų mėnesių nuomai, ir nuomos mmokestį už pirmą mėnesį. Depozitas

bus gražintas išsikrausčius iš buto. Jei nėra galimybės iš karto sumokėti

depozitą bei nuomą, galite susitarti ir palikti pasą, kaip užstatą, kurį

atgausite parodę apmokėjimo čekį.

Viešbučiai

1. Radisson Sas Royal ((((( paros kaina – 149,95 JAV dol.

Kopenhagos centras

2. Radisson Sas Scandinavia ((((( paros kaina – 119,95 JAV dol.

Kopenhagos centras

3. Medison Hotel (((( paros kaina – 95,95 JAV dol.

Kopenhagos senamiestis

4. Europe Hotel (((( paros kaina – 119,95 JAV dol.

Kopenhagos centras

5. Radisson Sas (((( paros kaina – 99,95 JAV dol.

Kopenhagos centras

6. Playa Hotel ((( paros kaina – 89,95 JAV dol.

Netoli Kopenhagos oro uosto

7. Quality – beyo Hotel ((( paros kaina – 95,95 JAV dol.

Kopenhagos centras

Tradicijos

Cinamono ir Čili dienos

Linksmas tradicijas turi danai švęsdami gimtadienius. Jei šiandien tau

sukanka 25-eri ir esi nevedes/netekėjusi – šiandien Cinamono diena. Tavo

draugai ir kaimynai šią dieną būtinai apibers nežmonišku kiekiu cinamono. O

jei taip ir nevedę/netekėjusi sulauksi 30-ies, tuomet būsi ‘išmaudytas’

pipiruose (arba čili), nes tai tavo Čili diena.

Tour De Chambre

Daugelyje Danijos bendrabučių (kolegiumų) yra tradiciškas renginys – Tour

De Chambre (pranc. – turas per kambarius). Jo metu visi vieno koridoriaus

gyventojai iš eilės eina į kiekvieno kambarį, kur šeimininkas svečius

vaišina stipriu alkoholiniu gėrimu. Pabuvę tam tikrą laiką pas vieną, visi

gyventojai eina pas kitą.

Ir taip iki pat nakties, kol „nulūžta“. Jei

kolegiume, ar viename jo koridoriuje gyvena daugiau nei 10-15 žmonių,

tuomet visi susiskirsto ir kelias mažas grupeles.

Viešos šventės (nedarbo dienos):

1. Naujieji Metai;

2. Didysis Ketvirtadienis;

3. Didysis Penktdienis;

4. Velykų Pirmadienis;

5. Baltasis Pirmadienis (gegužės 27d.);

6. Konstitucijos diena (liepos 5d.);

7. Kalėdos.

Draudimas

Jei turite vizą, suteikiančią teisę gyventi Danijoje, tuomet iškart atvykus

jums bus suteiktas socialinis draudimas ir visas gydymas, išskyrus

stomatologą, bus nemokamas. Todėl apsidrauskite laikotarpiui, kuris

baigtųsi, pavyzdžiui, antrą (dviejų dienų turetų pakakti susitvarkyti

socialinį ddraudimą) jūsų gyvenimo Danijoje dieną.

Beje, Danijos ligoninėse skubi pagalba suteikiama visiems nemokamai,

nepriklausomai, ar žmogus apsidraudęs, ar ne. Tad turbūt verta draustis tik

„nuo pačio blogiausio“, t.y. kad mirties atveju palaikus parvežtų į

Lietuvą. Sveikatos draudimas tikrai nereikalingas, nebent žmogus jau serga

kokia nors ilgalaike liga,pvz, cukralige.

Danijos ryšys su Lietuva

Pateikiu keletą pranešimų, kurie yra patalpinti portaluose www.urm.lt,

www.transport.lt.

DANIJOS UŽSIENIO REIKALŲ MINISTRO VIZITAS VILNIUJE

• Birželio 26 d. Lietuvoje lankysis Danijos Karalystės Užsienio reikalų

ministras Per Stig Møller. Danijos diplomatijos vadovas susitiks su

Lietuvos Užsienio reikalų mministru Antanu Valioniu.

Užsienio reikalų ministrų susitikime bus aptarti Lietuvos ir Danijos

dvišaliai politiniai, ekonominiai ir kultūriniai santykiai, Lietuvos

derybos dėl narystės ES ir NATO. Danijos užsienio reikalų ministras

pristatys liepos 1 d. prasidėsiančio Danijos pirmininkavimo Europos

Sąjungos Taryboje prioritetus.

Danijos naujoji vyriausybė (liberalai ir konservatoriai) bei

parlamentinė opozicija aktyviai remia ES plėtrą. Visuomenės nuomonė šiuo

klausimu yra palankiausia iš visų ES šalių. Danija pasisako už plėtros

variantą, pagal kurį derybos su 10 šalių kandidačių būtų užbaigtos jos

pirmininkavimo ES Taryboje metu iki 2002 m. pabaigos.

Pirmininkavimo ES laikotarpiu Danija ketina didelį dėmesį skirti

saugumui ir kovai su terorizmu, subalansuotai ekonominei plėtrai, maisto

produktų saugumui, bendros ES žemės ūkio politikos reformai, pagalbai

besivystančiam pasauliui bei migracijos problemoms.

Danija yra viena iš aktyviausių NATO plėtros šalininkių. Danijos

pareigūnai plėtrą vertina kaip saugumo erdvės išplėtimą.

Po Danijos ir Lietuvos užsienio reikalų ministrų susitikimo 17:00 val.

Užsienio reikalų ministerijoje įvyks spaudos konferencija. Žiniasklaidos

atstovus maloniai kviesčiame dalyvauti.

• Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Danijos KKaralystės Vyriausybės

susitarimas dėl keleivių ir krovinių tarptautinių vežiojimų

automobiliais

Pasirašytas Nordvike 1993-05-27

Įsigaliojo 1997-06-14

Žin., 1997, Nr. 55

Oro susisiekimo sutartis tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir

Danijos Karalystės Vyriausybės

Pasirašyta Vilniuje 1993-09-09

Įsigaliojo 1993-09-09

Žin., 1994, Nr. 40

• Balandžio 24-25 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos

Strateginio planavimo skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto

kapitonas Arvydas Narmontas dalyvavo seminare

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Strateginio planavimo

skyriaus viršininkas Robertas Valantiejus ir uosto kapitonas Arvydas

Narmontas dalyvavo seminare „Pasiruošimas nnaftos išsiliejimui jūroje ir

laivų generuojamų teršalų tvarkymas uostuose Rytų Baltijos jūros

regione“. Seminaro tikslas – išanalizuoti ir pateikti rekomendacijas

Rytų Baltijos šalims, susiduriančioms su minėta problema, kaip tvarkyti

naftos teršalus, vadovaujantis HELCOM rekomendacijomis ir ES

reikalavimais bei teisės aktais. Seminaras vyks Bornholme (Danija).

Šaltiniai:

1. www.google.lt

2. www.langas.net

3. www.mapzones.com

4. www.denmark.com

5. www.hotels.com

6. www.nationalgeografic.com

7. www.urm.lt

8. www.trasport.lt