Didžioji Britanija
MOKYKLOS PAVADINIMAS
Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos karalystė
Atliko
xx klasės moksleivė
xxx
Darbo vadovė
geografijos mokytoja
xxx
Miestas, 2004
Geografinė padėtis
Didžioji Britanija yra šiaurės pusrutulyje ties nuliniu dienovidiniu.
Didžiosios Britanijos geografinės koordinatės yra 54 00 Š, 2 00 V. Didžioji
Britanija yra Europs vakarinėje dalyje į šiaurės vakarus nuo Prancūzijos.
Didžioji Britanija užima didžiąją dalį Britų salų, esančių į šiaurės
vakarus nuo žemyninės Europos. Plotas-244 820 km2. Didžioji Britanija ir
Airija yra salos, kurias iš vakarų skalauja Atlanto vandenynas, iš rytų
šiaurės jūra, iš ppietų Keltų jūra, o nuo žemyno skiria La Manšo ir Kalės
sąsiauriai. Didžiąją Britaniją nuo Airijos skiria Airių jūra.
Gamtinė juosta yra spygliučiai miškai, ten iškrenta daugiausiai kritulių
visoje Britanijoje. Likusioje Britanijos dalyje yra plačialapių miškų
gamtinė juosta. Klimatas: Jūrinis, šiltas, vidutinių platumų.
Valdymo forma
Oficialus pavadinimas-Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos
karalystė Didžiosios Britanijos valdymo forma yra konstitucinė monarchija.
Valstybės vadovas yra Karalienė ELIZABETH II (nuo 1952 vasario 6 d.); Sosto
paveldėtojas Princas CHARLES (gimė 1948 lapkričio 14 d.). Vyriausybės
vadovas yra Ministras pirmininkas Tony BLAIR (1997 gegužės 2 dd.).
Didžioji Britanija yra federacinė valstybė. Didžioji Britanija yra
skirstoma į Škotiją, Angliją, Velsą ir Šiaurės Airiją. Politinis ir
administracinis pasiskirstymas atsispindi nacionalinėje Britanijos
vėliavoje: joje vaizduojami raudonas Anglijos šv. Jurgio, raudonas Airijos
ir baltas, Škotijos šv. Andriaus kryžius mėlyname fone. Velsas yra
kunigaikštystė, išlaikiusi šiek ttiek nacionalinės nepriklausomybės bruožų.
Didžiosios Britanijos administracinis suskirstymas: 47 apygardos, 7
metropolijos apygardos, 26 rajonai, 9 regionai. Didžiajai Britanijai
priklausančios teritorijos: Anguilla, Bermuda, British Indian Ocean
Territory, British Virgin Islands, Cayman Islands, Falkland Islands,
Gibraltar, Guernsey, Jersey, Isle of Man, Montserrat, Pitcairn Islands,
Saint Helena, South Georgia and the South Sandwich Islands, Turks and
Caicos Islands.
Sostinė
Didžiosios Britanijos sostinė yra Londonas (7,4 mln gyventojų). Miestas
įsikūręs Anglijos pietryčiuose, lygumoje, abipusTemzės estuarijos, 75km nuo
žiočių ( š. J.). Londonas su priemiesčiais sudaro D.Londono metropolinę
grafystę (1800km2). Tai miesto centras (Sitis) ir 32 sostinės apygardos.
D.Londone susitelkę apie 1/8 visų, apie 1/6 ekonomiškai aktyvių D.
Britanijos gyventojų, gyvena apie 0,5 mln imigrantų. Londonas – didelis
transporto mazgas. 2 tarptautiniai ir 1 vietinių oro linijų aerouostas.
Londonas jūrų prekybos uostas – didžiausias D. Britanijos ir vienas
didžiausių pasaulyje pagal kkrovinių apyvartą (daugiau kaip 44 mln. t.,
1976).
Didžiausi Didžiosios Britanijos miestai:
Londonas
Liverpulis
Glazgow
Kardifas
Gyventojai
Populiacija: 59,647,790 (2001 liepos mėn.)
Amžius: 0-14 metų: 18.89%, 15-64 metų: 65.41%,
65 metų ir senesni : 15.7%.
Tankumas: vidutinis tankumas 229 žm/kvadr. km, Londone – 4000 žm/kvadr. km.
Didžiausias gyventojų tankumas yra Didžiosios Britanijos pietuose, o
mažiausias jos šiaurinėje dalyje.
Gimstamumas: 11.54 gimimų/1000 žmonių.
Mirtingumas: 10.35 mirtys/1000 žmonių.
Gyvenimo trukmė: vidutinė: 77.82 metai, vyrų: 75.13 metai, moterų: 80.66
metai (2001 m.)
Etninės grupės: Anglai 81.5%, škotai 9.6%, airiai 2.4%, velsiečiai 1.9%,
ulsteriečiai 1.8%, indai, pakistaniečiai ir kiti 2.8%
Religijos: Tikinčiųjų dauguma – protestantai.
Anglikonai –27 milijonai, katalikai -9 milijonai, musulmonai- 1 milijonas,
žydai- 400 000.
Kalbos: anglų, velsiečių (26% Velso gyventojų), škotų (60 000 Škotijos
gyventojų).
Anglų kalba priklauso germanų kalbų grupei. Ji viena populiariausių
pasaulyje. Škotai turi savo kalbą, išlaikiusią senosios gėlų kalbos
elementų ir patyrusią skandinavų kalbų įtaką. Todėl ji gerokai skiriasi nuo
literatūrinės analų kalbos.
Šalyje aktualios nacionalinės problemos. Nerimsta senas šaknis turintys
susirėmimai Šiaurės Airijoje tarp katalikų ir protestantų. Nuo XIX a.
vidurio prasidėjo masinė emigracija iš Didžiosios Britanijos į Australiją,
JAV, Kanadą, o po Antrojo pasaulinio karo į Didžiąją Britaniją kasmet
atvyksta persikėlėlių iš Tautų Sandraugos šalių. Emigrantų iš Lietuvos
pagausėjo po 1831 ir 1863 m. sukilimu, vėliau daug jų atsikėlė XIX a.
pabaigoje ir po Antrojo pasaulinio karo. 1975 m. Didžiojoje Britanijoje
gyveno apie 10 000 lietuvių. Tai didžiausios lietuvių kolonijos Vakarų
Europoje.
Didžioji Britanija nuo kitų pasaulio valstybių skiriasi ir tuo, kad per 80%
jos gyventojų gyvena miestuose ir vos 2% dirba žemės ūkyje. Tokia maža
žemdirbių lyginamoji dalis nebūdinga kitoms pasaulio šalims. Be to, apie
40% miestų gyventojų gyvena aštuoniose miestų santalkose — aglomeracijose.
Didžioji Britanija priklauso šiuolaikinės kartų kaitos pakopai, nes joje
yra labia mažas gimstamumas, mirtingumas, NGP ir ilga vidutinė gyvenimo
trukmė.
Paviršius
Britų salos yra žemyninės kilmės. Tuomet, kai Šiaurės Europą dengė didelis
ledynas, o visų jūrų vandens lygis buvo gerokai žemesnis nei dabar, Britų
salų nebuvo. Salos jungėsi su žžemynu. Pradėjus tirpti ledynui, vandens
lygis jūrose sparčiai kilo. Prieš 6000 metų salas nuo žemyninės Europos
dalies atskyrė sekli Šiaurės jūra ir La Manšos sąsiauris.
Geologiniu požiūriu Britų salos – viena seniausių sausumos sričių Europoje.
Pirmieji kalnai iškilo paleozojaus eros pradžioje: Kartu su Skandinavijos
kalnais jie sudaro bendrą kalnų sistemą ir yra seniausi Europoje. Per
milijonus metų salų paviršius kilo, leidosi, dūlėjo, jį veikė ledynai.
Dabartinėje Britanijos saloje galima išskirti dvi dalis: 1) kalnuotus
vakarus bei šiaurę, 2) kalvotus lygumų pietus ir rytus. Tiesa, „kalnų“
sąvoka šiam kraštui nelabai tinka. Dauguma kalnagūbrių, iškilusių dar
kaledoninės kalnodaros metu, per ilgą laiką apiro, buvo smarkiai ledynų
nugludinti. Aukščiausios jų viršūnės tėra 600—800 m. Kalnai Didžiojoje
Britanijoje neaukšti. Aukščiausi iš jų – Grampiano -Šiaurės Škotijos
kalnyno dalis. Čia stūkso aukščiausia (1343 m) Britų salų viršūnė – Ben
Nevis. Nuo šiauriau esančių kalnų Grampianą skiria gili tektoninė įduba,
kuria nusidriekia vandens kelias, jungiantis Škotijos vakarų ir rytų
pakrantes. Dalis kelio eina Kaledonijos kanalu ir Neso ežeru. Škotijoje
labiausiai į šiaurę nutolę yra Kaledonijos kalnai. Britanijos salos
vakaruose iškilę Kambrijos kalnai, salos viduryje driekiasi neaukšti,
stipriai sudūleję Peninų kalnai. Jie gerokai jaunesni negu Kambrijos.
Pietinėje ir rytinėje salos dalyje plytinčios kalvotos lygumos bei žemumos
dažnai vadinamos “žaliaja Anglija”. Ištisus metus čia žaliuoja žolė,
dirbami laukai.
Airijos salos paviršius primena lėkštę. Įgaubtą vidurinę jos dalį sudaro
kalvotos lygumos, o pakraščiais, iišilgai krantų, driekiasi neaukšti kalnai.
Lyguminei Anglijos daliai būdingos plokščios lygumos, pagrečiui su kalvų
virtinėmis. Kalvos susidariusios iš klinčių ir kreidos, o lygumos — iš
smėlių, moliu, mergelių. Kalvoms budingi karstiniai reiškiniai. Tarp Kambro
ir Peninų kalnų yra ledynų nešmenimis padengta Midlendo (Vidurio) lyguma.
Nuo jos į pietryčius už nedidelių kalvų prasideda Londono lyguma, kurios
viduryje yra Temzės slėnis. Anglijos lygumos buvo pirmiausia apgyventos ir
įdirbtos, o kalvos ir kalnai daugiau tiko ganykloms, kiek vėliau juose
eksploatuotos naudingosios iškasenos.
Klimatas
Britų salų klimatą lemia šiltoji Šiaurės Atlanto srovė ir vyraujantys
vakarų vėjai. Nei viena salų vietovė nėra nutolusi nuo jūros daugiau nei
120 km, todėl visur vyrauja jūrinis klimatas. Dėl to žiemos čia šiltos, o
vasaros vėsios. Vidutinė metinė temperatūra — 8—11°. Salčiausio mėnesio
vidutinė temperatūra visada teigiama; čia 4—8° šilčiau negu tose pačiose
platumose Rytų Europoje ir net keliolika laipsnių — negu Kanados žemyninėse
vietose (pavyzdžiui, Vinipege – -19°). Įsivyravus šiaurinėms oro masėms
Škotijoje žiemą oras atšąla iki -18°. Sninga visoje saloje, bet Škotijoje
sniegas išsilaiko apie l—1,5 mėn., o Anglijos pietuose — ne ilgiau kaip
savaite, todėl ten žolė žaliuoja visus metus. Pavasaris bei ruduo ilgas,
vėjuotas, drėgnas ir žvarbus. Vidutinė vasaros temperatūra 2—3° žemesnė
negu toliau žemyne esančiose srityse Visais metų laikais iškrinta nemažai
kritulių. Temperatūra salose svyruoja nedaug, tačiau salų vakarų ir rytų
pakrančių kritulių kiekio skirtumas labai ryškus.
Vakarinėje salos dalyje
žiemą jų būna dvigubai daugiau negu vasarą. Kritulių pasiskirstymą labai
veikia kalnai. Jie sulaiko drėgnas oro mases, todėl vakariniuose šlaituose
iškrinta gerokai daugiau kritulių nei rytiniuose.
Ypatingą Britanijos salos pietų pakrantės klimatą lemia šiltos oro masės.
Todėl čia žiemos temperatūra kaip Pietų Europos – pakrantėje auga atvežti
šiltųjų kraštų augalai: palmės ir kt. Tai pamėgta britų poilsio vieta.
Dėl labai drėgnų orų salose dažni rūkai. Rūkas, kaminų išmetami dūmai,
dulkės, automobilių deginiai kartais virš didelių miestų ir pramonės rajonų
sudaro smogą. Jis blogina matomumą, didina metalų kkoroziją, kenkia
sveikatai. Ilgam įsimins žmonės 1952 metais Londone tvyrojusį smogą. Dėl jo
mirė 5 tūkstančiai žmonių, įvedus namuose centrinį šildymą, smogo pavojus
sumažėjo.
Vidaus vandenys
D. Britanijos salos krantai labai vingiuoti, išraižyti gilų įlankų ir
fiordų. Drėgnas klimatas sudarė sąlygas susiformuoti tankiam vandeningų
upių tinklui. Upės patvinsta šaltuoju laikotarpiu: tuomet, prisitaikydami
prie jūros potvynių, net dideli jūrų laivai toli įplaukia į piltuvo
pavidalo upių žiotis. Daugelis upių sujungtos kanalais, kuriuos nesunku
buvo iškasti žemose vandenskyrose. Svarbiausia ir garsiausia Britanijos
salos upė – Temzė. Ji nėra ilga, tačiau žemupyje plati ir ggili, todėl iki
pat Londono gali įplaukti net dideli jūrų laivai. Britų salose daug ežerų,
kurių ypač gausu Škotijoje. Jų daugiausia kalnų slėniuose, todėl yra pailgi
ir gilūs. Daugelis ežerų sujungti kanalais, todėl naudojami laivybai.
Garsiausias Neso ežeras Škotijoje yra 39 km ilgio ir 11-2 km pločio. Jį
dažnai lanko turistai, tikėdamiesi pamatyti tariamai ten gyvenantį
milžinišką roplį Nesę. Legendos sklinda apie šiame ežere neva gyvenančią
priešistorinę būtybę. Didžiausias pagal plotą(340 km2) Britų salų ežeras –
Nėjus yra Šiaurės Airijoje.
Šiaurės vakarų Anglijoje gausu nedidelių ežerų. Ši įstabaus gamtos grožio
sritis – Ežerų kraštas – paskelbta nacionaliniu parku.
Svarbiausi paminklai
BigBen’as
Big ben’as tai ne garsiojo Londono laikrodžio vardas kaip daugelis mano, iš
tikrųjų tai 13 tonų svorio didžiulio varpo, kuris yra laikrodžio viduje,
vardas. Varpas yra „St. Stephen“ bokšte, kuris yra Parlamento Rūmų
Šiauriniame gale. Pats varpas palyginus su Parlamento Rūmais nėra labai
senas. Varpas pirmą kartą suskambėjo 1859 metų gegužės 31 dieną.
Bokštas yra 97 metrų (320 pėdų) aukščio, o laikrodžio skersmuo – 7 metrai
(23 pėdos). Laikrodžio rodyklės yra 4,3 metrų (14 pėdų) ilgio. Bokštas
baigtas statyti 1859 metais iir tuo metu jo varpas buvo pats
didžiausias Didžiojoje Britanijoje. Big Ben’as dar kartais vadinamas
Laikrodžio Bokštu (Clock Tower).
Kai šis varpas buvo atgabentas į bokštą, Parlamentas surengė specialų
posėdį, kad tinkamai pavadintų šį tuo metu didžiausią varpą. Buvo daugybė
diskusijų ir prieštaravimų. Posėdžiui einant į pabaigą, itin apkūnus ir
apvalus biurokratas Seras Benjaminas Hall, tarp kolegų vadintas Didžiuoju
Benu, pasakė labai ilgą kalbą šia tema, o po šios kalbos vienas politikas
Parlamente sušuko „Kodėl nepavadinus šio varpo Didžiuoju Benu ?“, posėdžio
dalyviai pradėjo juoktis ir taip atsirado Big Ben’o pavadinimas.
Vieta: PParlamento aikštė („Parliament Square“), Londonas.
Bokštų tiltas
Bokštų tiltas atidarytas 1894 metais, jo statyba truko aštuonerius metus.
1876 metais buvo nuspręsta, kad rytinei Londono daliai su sparčiai
didėjančiu gyventojų skaičiumi reikalingas tiltas. Daugelį metų tai buvo
vienintelis Londono tiltas per Temzės upę. Londonas augo ir tobulėjo,
vėliau buvo pastatyta daugiau naujų tiltų.
Architektai, suprojektavę šį tiltą buvo Horace Jones ir John Wolfe Barry.
Sunku patikėti, bet vien tilto „griaučiams“ pastatyti buvo sunaudota
daugiau nei 11 000 tonų plieno.
Tilto galingi varikliai pakelia sunkias tilto sekcijas vos per 1 minutę (86
laipsnių kampu). Tai leidžia praplaukti dideliems kroviniams bei
kruiziniams laivams. Tiltas pakeliamas daugiau nei 700 kartus per mėnesį.
Galima nemokamai pereiti šį tiltą ir pėsčiomis.
Hyde Park’as
Hyde Park’as egzistuoja nuo 1536 metų, kai ši žemė buvo skirta medžiojimui.
Parkas augo ir keitėsi atsižvelgiant į valdžios ir visuomenės interesus.
Vėliau šis parkas tapo labiausiai turistų lankomu parku D. Britanijoje.
Populiariausia Hyde Park’o vieta yra 11.34 hektarų ploto Serpentine ežeras,
kuriame galima maudytis, žvejoti, plaukioti įvairiausiu vandens transportu.
Kita populiari parko dalis yra „Rotten row“ – garsiausia pasaulyje jojimo
trasa, kuri 1990 metais šventė savo 300 metų jubiliejų. Ši trasa buvo
pirmoji Didžiosios Britanijos gatvė, kuri buvo apšviesta naktį.
Nepaisant didžiulio žmonių srauto Hyde Park’as sugeba išlaikyti ramią
kaimišką atmosferą, kuri labai vertinama visų turistų bei vietinių
gyventojų.
Parkas dar garsėja tradicija-jame yra vieta („Speakers corner“), kur
kiekvienas žžmogus gali garsiai reikšti savo idėjas bet kokia tema.
Londono apžvalgos ratas
Londono apžvalgos ratas baigtas statyti 1999 metais, bet dėl kai kurių
techninių kliūčių atidarytas tik 2000 metais. Jo aukštis – 135 metrai. Tai
yra ketvirtas pagal aukštį pastatas Londone ir didžiausias pasaulyje
apžvalgos ratas. Vienu metu jame gali būti 800 žmonių (iš viso yra 32
kabinos). Vaizdas iš šio apžvalgos rato nepakartojamas – galima matyti
Londoną apie 30 km. spinduliu. Ratas apsisuka maždaug per pusę valandos. Jį
suprojektavo David Marks ir Julija Barfield. Nors šis apžvalgos ratas yra
aukščiausias pasaulyje, tačiau jo svoris yra palyginus mažas – 1600 tonos.
(Čikagos apžvalgos ratas pastatytas 1893 metais ir sveria 4500 tonas nors
jis yra ~50 metrų žemesnis). „Londono akis“ dirba visą savaitę.
Vieta: Country Hall, London,
Trafalgos aikštė
Trafalgos aikštė visada garsėjo kaip mėgstamiausia balandžių „susirinkimo“
vieta. Balandžių maistas šioje aikštėje populiariausia prekė, tačiau
maitinančius balandžius reikia įspėti, kad balandžiai čia labai prijaukinti
ir apsups jus iš visų pusių (gali net nusileisti ant jūsų) :). Kalėdų metu
Norvegija D.Britanijai dovanoja didžiulę Kalėdų eglę kaip padėkos ženklą už
D.Britanijos pagalbą išlaisvinant šią valstybę nuo nacių režimo ir ši eglė
kasmet įrengiama Trafalgos aikštėje. Taip pat čia vyksta tradicinės šventės
per Naujuosius Metus, žmonės net šoka į fontaną kai suskamba Big Ben’o
varpas. Jei norite švęsti Naujuosius Metus Trafalgos aikštėje, jums reikėtų
čia ateiti keliomis vvalandomis prieš vidurnaktį, nes čia suplūsta didelė
žmonių minia.
Bekingemo rūmai
Bekingemo rūmai pastatyti 1703 metais Bekingemo Hercogui, o dabar šis
pastatas yra nuolatinė Karalienės rezidencija. Rūmų renovacijos ir
atnaujinimo darbai atlikti 1825 metais. Rūmams priklauso ir 16,2 ha sodas.
Karališkuosius rūmus saugo besikeičiantys sargai ir vasaros metu galima
stebėti jų keitimosi ceremoniją (groja orkestras, sveikinimai, t.t). Tai
galite pamatyti kiekvieną dieną 11:30 vasaros metu. Prabangūs kambariai yra
pagrindinėje vakarinėje pastato dalyje su vaizdu į sodą, jie papuošti
ypatingomis dekoracijomis, piešiniais ir kitais meno kūriniais iš
Karališkosios kolekcijos. Šie kambariai buvo atverti publikai tik 1992
metais. Juos galima aplankyti tik vasaros metu (2 mėnesių periodas). Šiems
kambariams apžiūrėti kiekvienam lankytojui skiriama 1,5 valandos.
Vieta: The Mall, London, SW1
Šv. Pauliaus katedra
Švento Pauliaus katedra – tai Sero C. Wren’o šedevras (šioje Katedroje jis
buvo palaidotas). Katedra yra Ludgate kalno viršūnėje. Katedros aukštis net
108 metrai. Šios katedros kupolas yra vienas didžiausių pasaulyje.
Dabartinė katedra buvo statoma nuo 1665 iki 1710 metų (Londono gaisras
įvyko 1666 metais).
Londono bokštas
Londono bokštas tai ne vien tik bokštas. Jis turi labai daug svarbių
pastatų, meno kolekcijų ir muziejų. Londono bokšte galima pamatyti ir
sužinoti viską apie : Karūnų brangenybes, karūnas ir deimantus, Baltąjį
bokštą, Karališkuosius ginklus, Viduramžių Rūmus, Žaliąjį bokštą
(egzekucijų vietą), Išdavikų Vartus, muziejų. Taip pat galima užlipti ant
bokšto stogo.
Daugiau nei 900 metų Londono bokštas buvo pagrindinė Londono gyvenimo
dalis.
Jis buvo liudininkas daugybės didingų įvykių britų istorijoje, nes
tuomet tai buvo karališki rūmai, tvirtovė, kalėjimas, egzekucijų vieta,
pinigų kalimo vieta bei brangenybių saugykla.
Čia įvyko Karaliaus Henry VIII dviejų žmonų egzekucija, Seras Walter
Raleigh buvo uždarytas į šį kalėjimą 13 metų ir daugybė šnipų per abu
pasaulinius karus buvo įkalinta Londono bokšte.
Vieta: Tower Hill, London EC3.
Nacionalinė galerija
Nacionalinė galerija, kuri yra garsiojoje Trafalgos aikštėje, yra laikoma
viena geriausių meno galerijų pasaulyje. Ji pastatyta 1832 metais, tuomet
galerijoje buvo laikoma tik „Angerstein“ kolekcija. XIX amžiaus pab.
pastatas buvo išplėstas. 11991 metais taip pat buvo atlikti svarbūs
renovacijos darbai. Galerijoje yra XIIIa. vid. – XXa. prad. europiečių meno
kūrinių (apie 2000), taip pat joje yra puiki ankstyvųjų Renesanso laikų
darbų kolekcija. Čia saugomi pačių garsiausių tapytojų darbai (Da Vinči,
Mikelandželo, Monet, Botticelli, Rubens, Rembrandt, t.t.).
Vieta: Trafalgar Square, London, WC2
Madame Tussaud
Madame Tussaud gimė 1761 metais (tikras vardas Marija Grosholtz) Strasbūre
(Prancūzija). Ji mokėsi vaško modeliavimo iš F. Curtius – daktaro, kuris
įdarbino Marijos motiną. Marija tarnavo teisme, kuriame 1793 metais per
Prancūzijos Revoliuciją Louis XVI kartu su Marija AAntoinette buvo
pasmerkti. Marijai reikėjo padaryti mirčiai pasmerktų žmonių vaškines
figūras. Ji taip pat paveldėjo Filypo Curtius vaškinių darbų kolekciją ir
tada nukeliavo į D.Britaniją su šia kolekcija. 1835 metais Londone buvo
atidaryta Madame Tussaud vaškinių darbų kolekcija. Nuo tada šis muziejus
yra nuolatos atnaujinamas ir ppapildomas, kad visuomet išliktų naujas ir
įdomus. Paroda susideda iš kelių dalių. Siaubo kambarys – žudikų ir niekšų
vaškinės figūros. Pramogų sodas („Garden Party“) – politikų, filmų ir
sporto žvaigždžių vaškinės figūros. Londono dvasia – 400 metų trukmės
Londono istorija. Didžioji halė – Karališkoji vaškinių figūrų kolekcija.
Taip pat Maddame Tussaud muziejuje yra Planetariumas.
Vieta: Marylebone Road, London, NW1 5LR
Britų muziejus
Britų muziejus įkurtas 1753 metais, jo puošmena – Sero Hanso meno
kolekcija. Šiuo metu muziejuje yra daugiau nei 4 milijonai eksponatų
(archeologinių radinių, spausdinių, piešinių, pirmykščių žmonių dirbinių,
monetų, skulptūrų, kt.). Muziejus nuolatos auga ir plečiasi. 1888 metais
Istorijos kolekcija buvo perkelta į atskirą pastatą, kur įsikūrė Istorijos
muziejus.
Dabartinis Britų muziejaus pastatas baigtas statyti 1847 metais (jį
suprojektavo Robertas Smirke). Šis pastatas yra įspūdingo grožio bei
struktūros.
Vieta: Great Russell Street, London, WC1
