Egiptas

TURINYS

ĮŽANGA 3

1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ 4

1.1 KLIMATAS 6

1.2 GAMTA 7

1.3 TURIZMAS IR PRAMOGOS 9

2 LANKYTINOS VIETOS 11

2.1 KAIRAS 11

2.2 RAUDONOJI JŪRA 12

2.3 HURGADA 13

2.4 GIZA 14

2.5 LUKSORAS 15

2.6 NILAS 16

3 LITERATŪROS SĄRAŠAS 17ĮŽANGA

Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir reguliarumo. Senovės Egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religija, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

Ši šalis – vienos iš galingiausių pasaulio civilizacijų, kkada nors egzistavusių žemėje, paveldėtoja. Senovės Egipto civilizacija žmonijai paliko neįkainojamą palikimą. Milijonai žmonių – antikinės Graikijos gyventojai, Romos imperatoriai ir Bagdado kalifai, lobių ieškotojai ir misionieriai, aštrių pojūčių mėgėjai, mokslininkai ir tiesiog smalsuoliai, negailėdami nei pinigų, nei laiko, nuo senų senovės atvykdavo čia iš viso pasaulio, norėdami pamatyti šalies stebuklus. Šalis stebindavo keliautojus savo istorija ir dabartimi.

Ir šiandien tūkstančiai žmonių iš skirtingų pasaulio kraštų žavisi piramidėmis, kurios tarsi nepriklauso laikui; milžiniškomis kapavietėmis, stebinančiomis savo grožiu ir senovės egiptiečių aarchitektūros meistriškumu. Tarsi magnetas turistus traukia mistiškasis Sfinksas, Luksoro „Mirusiųjų miestas“ ir Egipto sostinė paslaptingasis Kairas.1. BENDRA INFORMACIJA APIE ŠALĮ

Egipto Arabų Respublika yra šiaurės rytų Afrikoje. Šalis pietuose ribojasi su Sudanu, vakaruose – su Libija, o rytuose – su Izraeliu. Rytinę ššalies pakrantę skalauja Raudonoji, o šiaurinę – Viduržemio jūra.

Teritorija – 1 001 449 kvadratinių kilometrų. Daugiau nei 90 procentų teritorijos užima dykumos. Beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi palei Nilą.

Sostinė – KAIRAS. Tai didžiausias Egipto ir visos Afrikos miestas. Jame gyvena daugiau nei 16 mln. gyventojų. Kitaip Kairas dar vadinamas tūkstančių minaretų miestu arba vartais į Rytus. Kaire galima rasti šešių tūkstančių metų Egipto civilizacijos palikimą. Kiekviena pagonių ar krikščionių civilizacija čia paliko savų tradicijų, švenčių paminklų ir istorijos pėdsakų.

Geografinė padėtis – Egiptas yra Afrikos Šiaurės Rytuose.Iš Šiaurės Egiptą skalauja Viduržemio jūra, iš Rytų – Raudonoji jūra. Šalies kaimynai: iš Vakarų – Libija, iš Pietų – Sudanas, iš Rytų – Izraelis.59 000km2 Egipto (iš Rytų) arba Sinajaus pusiasalis, priklauso Azijai.

Religija – IIslamas

Kalba – Valstybinė Egipto kalba – arabų. Šnekamoji kalba egiptiečių tarmė, tačiau daugelyje turizmo centrų, įstaigų bei didesnėse parduotuvėse galima susikalbėti angliškai, vokiškai bei prancūziškai.

Pinigai Vietinė valiuta – Egipto svaras. 1 svaras = 100 piastrų. Galima atsiskaityti 1, 10, 20, 50, 100 svarų vertės kupiūromis; 25, 50 piastrų vertės kupiūromis, bei 10 ir 25 piastrų vertės monetomis. Valiutos keitimo kursas beveik visur vienodas, valiutą galima išsikeisti keityklose arba viešbučių recepcijose.

Laikas – nuo Lietuvos laiko skiriasi –1 val.

Muitinės formalumai – Egipto vviza išduodama oro uoste. Įsivežant vaizdo kamerą, reikia ją deklaruoti įvažiuojant ir užregistruoti išvažiuojant. Vagystės atveju ar ją pametus, būtina informuoti policiją.

Arbatpinigiai – Už visas smulkias paslaugas yra įprasta palikti „bakšišą“ (maždaug apie 1 svarą). Tradiciškai arbatpinigiai yra paliekami oro uosto darbuotojams, viešbučio patarnautojams. Restoranuose yra paliekama nuo 1 iki 5 svarų.

Muziejai – Egipto muziejų darbo laikas yra labai trumpas. Žiemą jie dirba iki 16 val., vasarą – iki 17 val. Fotografuoti muziejuose leidžiama už papildomą mokestį. Žmones galima fotografuoti tik prieš tai susitarus ir jiems sutikus. Daugelis mielai pozuoja už „bakšišą“.

Darbo laikas: parduotuvės paprastai dirba žiemą – 9.00-21.00 val., vasarą – 9.00-12.30 ir 16.00-22.00 val. Dažniausiai parduotuvės nedirba penktadieniais.

Nardymas: kasdien siūlomos nardymo išvykos tiek pradedantiesiems, tiek patyrusiems narams. Pradedantieji mokosi nardyti su akvalangu, sistemoje PADI, ir CMAS, po kurių išduodamas tarptautinis nardymo sertifikatas. Patyrusiems narams organizuojami kruizai i salas. Beveik kiekvienas didesnis viešbutis turi savo nardymo centrus bei mokyklas.

Pirkiniai – Nebrangūs odos ir medvilnės dirbiniai, taip pat unikalūs ir įdomūs aukso bei sidabro dirbiniai. Kurortiniuose miesteliuose parduotuvės paprastai dirba iki 22 valandos. Esant nurodytai prekės kainai, derėtis yra beviltiška. Jei kaina neparašyta, tada nuderėti galima iki 10-20%, o kartais ir daugiau.

Suvenyrai – Populiariausias suvenyras yra papirusas su įįvairiaspalviais mitiniais piešiniais. Jis yra nebrangus, patogus gabenti bei ilgai išlieka.

Transportas – Vairavimo sąlygos Egipte yra neįprastos ir sudėtingos. Pats patogiausias transportas – taksi. Kainą su vairuotoju geriau suderinti iš anksto.

Ambasada: Lietuvos Respublikos ambasada Egipte:

47 Ahmed Heshmat Street

Zamalek

Cairo

Arab Republic of Egypt

Tel.: (20) 2 736 4329

Tel/Fax: (20) 2 736 4326

E-mail: amb.eg@urm.lt1.1 KLIMATAS

Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus, išskyrus žiemos mėnesius – gruodį, sausį ir vasarį. Vidutinė metų oro temperatūra svyruoja nuo 20°C (68°F) Viduržemio jūros pakrantėse iki 26°C (80°F) Asuane. Didžiausia temperatūra tose vietovėse gali pakilti atitinkamai iki 31°C (88°F) ir 50°C (122°F). Nakties metu Kaire ir Viduržemio jūros pakrantėje temperatūra kartais nukrenta iki 8°C. Dykumose oro temperatūros svyravimai dar didesni – nuo nepakeliamo karščio dieną iki geliančio šalčio naktį. Daugiausia lietaus iškrenta Aleksandrijoje, apie 19 cm per metus, kai tuo tarpu į pietus link Asuano 5 metų kritulių vidurkis yra apie 10 mm. Khargoje (Vakarų dykuma) yra buvę, kad per 17 metų neiškristų jokių kritulių.

Kovą – balandį nuo Vakarų dykumos pučia kfamsi (sausas, karštas vėjas, nešantis dulkių debesis).1.2 GAMTA

Egiptas – tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio bandymo čia įsiveržti. KKontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis.

Nilui, ištekančiam iš lietingų centrinės ir rytinės Afrikos masyvų, reikia nepaprastos jėgos, kad atplukdytų savo vandenis, o su jais ir gyvybę ligi Egipto daugiau negu 6500 kilometrų. Tai ilgiausia upė pasaulyje. Nilas – puikus vandens kelias.

Birželio mėnesį Nilo slėnis virsta didžiuliu ežeru. Memfyje vandens lygis pakyla 8 metrus ir nuslūgsta tik spalio mėnesį. Potvynis trunka keturis mėnesius, paskui, nuklojęs krantus derlingu dumblu, tinkamu pasėliams, Nilas grįžta į savo vagą. Vienoje piramidėje išlikęs įrašas rodo nepaprastą šio gamtos reiškinio svarbą kraštui: „Tie, kurie mato potvynį, dreba, kai plaka (bangos), bet pievos šypsosi, krantai žydi, dievų dovanos krinta (iš dangaus); žmonės reiškia padėką; dievų širdys džiūgauja“. Jei ne Nilas ir ne atkaklus žmonių darbas per ilgus tūkstantmečius, Egiptas būtų tik saulės išdeginta dykuma.

Nuo Viktorijos ežero iki Viduržemio jūros Nilo tėkmę kerta penki slenksčiai. Egiptiečių civilizacija išaugo į šiaurę nuo pirmojo slenksčio ir nutįso maždaug per 1200 kilometrų. Daugiau kaip 1000 km Nilas teka per Aukštutinį Egiptą, o toliau paskutinius 150 km pasidalija į daugybę šakų ir sudaro pelkėtą deltą: tai Žemutinis Egiptas – papirusų, lotosų, hipopotamų ir krokodilų kraštas.

Egiptiečių gyvenimo ritmą visada nulemdavo ne tik vanduo, bet ir dar vienas gamtos elementas – saulė. Staiga užtekėjusi

ji sutviska danguje, rytų pusėje, akinamai plieskia dieną ir ūmai nusileidžia vakare. Saulei ir Nilui sutartinai veikiant šis slėnis žaliavo jau žiloje senovėje. Saulė suformavo itin sausą Egipto klimatą. Saulės ir sauso klimato dėka ypač gerai išsilaikė archeologiniai įstabios Egipto civilizacijos liudytojai. Pagaliau tikriausiai tam, kad pakiltų iki Saulės – dievo Ra – ir ja apsvaigtų, egiptiečiai statė didingas piramides.

Siaurame žaliame ruože, užimančiame apie 34000 km², kurį padovanojo upė ir saulė, senovės žmogus rado gausių gyvybei išlaikyti reikalingų išteklių. Datulių ppalmė, pavyzdžiui, tiekia ne tik maistingus vaisius: iš jos kamieno žmogus pasidirba rąstų, iš lapų – pintinių, iš plaušų – nusiveja virvių. Papirusas vartojamas kaip rašomoji medžiaga. Dumblas tinka puodams žiesti ir nedegtoms plytoms gaminti.1.3 TURIZMAS IR PRAMOGOS

Nuo 1880m. Egiptas tapo viena labiausiai turistų lankomų vietų pasaulyje. Šalis turtinga savo senovės palikimu, šventyklomis, piramidėmis. Maždaug nuo 1990m. turistų antplūdis šiek tiek sumažėjo dėl vietinių islamo fundamentalistų išpuolių, kurie reikalavo šalyje įvesti islamišką tikėjimą, vėliau tokių atvejų nepasikartojo, ir šiai dienai turizmas vvėl teka sena vaga. Minios žmonių plūsta į Egiptą savo akimis išvysti Gizos, Sacharos, kitas piramides, Sfinksą, šventyklas (Abu Simbelą ir kitas), Karalių Slėnį, Nilą ir daug kitų įžymių objektų ir vietų. Netoli Egipto sienos su Sudanu, Nasaro ežero papėdėje, sstovi dvi pasakiškos šventyklos – Didžioji (skirta Ramziui II) ir Mažoji (skirta jo žmonai Nefertarei), sutartinai vadinamos Abu Simbelos šventykla. Didžiausias Egipto muziejus yra karo muziejus, žinomas kaip antikos laikų muziejus, kur išlaikyti skirtingų amžių įvairūs senovės daiktai, reliktai.

Lankomas el Mukatam kalnas, nuo kurio matosi viso Kairo panorama, Nežinomo kareivio kapas, Khan al khalili turgus.

Norint pabuvoti Senajame Egipte, būtina aplankyti “Faraonų kaimą”. Įkurtas nedidelėje Nilo saloje Gizos rajone. Senojo Egipto buities scenas autentiškoje aplinkoje Jūs galite stebėti iš plaukiančio amfiteatro. Faraonų laikų rūbais aprengti aktoriai aria žemę, mala grūdus, lipdo molinius puodus, gamina papirusus. ”Faraonų kaime” pamatysite tipišką egiptietišką šventyklą, turtingų ir vargšų Senojo Egipto gyventojų namus, taip pat tikslią Tutanchamono laidojimo rūsio kopiją su visomis brangenybėmis.

Šį, artimą tikram, ““faraonų kaimą” sukūrė garsus Egipto mokslininkas Hasanas Ragabas, kuris atkūrė senąją papiruso gamybos technologiją. Pinigai gauti už šį išradimą, leido mokslininkui įgyvendinti savo svajonę – toje saloje, kur jis augino papirusus, pastatyti “faraonų kaimą”.

“Kaimas” kainavo 5 milijonus egiptietiškų svarų, jame dirba daugiau nei 500 aktorių. Šis sumanymas seniai atsipirko ir atnešė nemažai pelno. Tai neįprastas istorinis šou, tai puiki mokykla tiems, kurie nori apie senąjį Egiptą sužinoti ne tik iš knygų. Ekskursijos kaina – 25 USD.

Per Nilo upę persikeliama ffelukka (burine valtimi). Aplankomas Nubijos kaimo gyvenamasis namas, ragaujami nacionaliniai gėrimai, galima nusifotografuoti su gyvu krokodilu, stebimas kasdieninis Nubijos gyventojų gyvenimas. Felukka Nilo upe nuplaukiama iki botanikos sodo, kuriame auginami Afrikos ir Indijos klimatui būdingi augalai.

Abydos, praeityje vadintas “Ta Ur” (didžioji žemė) amžių bėgyje buvo stambiausias religinis ir kultūrinis Egipto centras. Tai dievo Ozyrio garbinimo vieta, į kurią suplūsdavo tūkstančiai maldininkų. Kiekvienas egiptietis stengėsi nors kartą gyvenime apsilankyti šiame mieste.

XIX dinastijos faraonas Seti I Abydos pastatė nepaprastai gražią šventyklą. Centrinė dalis skirta Amonui – Ra, dešinėje kripta, skirta dievų triadai – Ozyriui, jo žmonai Izidei ir jų sūnui Horui. Kairėje, buvo garbinami saulės dievas Ra ir amatų valdovas Ptachas.

Šiandien Egipte galima pasimėgauti kruizu Nilo upe, panardyti prie Raudonosios jūros koralinių rifų.2 LANKYTINOS VIETOS

2.1 KAIRAS

Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu – jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Jie abu vadinami tuo pačiu vardu – Masr. Viena istorija iš Tūkstančio ir vienos nakties pradedama taip: keletas vyrų mečetėje kalbasi apie užsienio šalis ir didingus miestus. Vienas iš jų sako: “Bagdadas yra rojus”. Kitas, vyresnis, į tai atsako:

“Tas, kuris nematė Kairo, nematė ir pasaulio. Kaire dulkės yra auksinės; Nilas yra kaip stebuklas; moterys – kaip juodaakės rojaus mergelės; ir kaip galėtų bbūti kitaip , jeigu šitas miestas yra Pasaulio Motina”.

Šiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl čia atrodo tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų, užpildančių erdvę. Kairui trūksta erdvės plėstis, todėl čia, ypač miesto centre aplink Nilą, neretai kaimynystėje pamatysite modernią kompiuterinės įrangos parduotuvę ir molinių namelių rajoną, kur ožkos bėgioja po kambarius, o vanduo gaunamas tik iš čiaupo gatvėje. Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingas vakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip greičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio; piramidės matomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire. Todėl nenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų. Čia viename mieste yra ir islamiškoje Kairo dalyje esantys viduramžių skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikų išvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir kas nuostabiausia, nei vienoje iš šių vietų nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra šių dienų Kairas. Jis yra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo. Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turės pakankamai kantrybės jį įvertinti. ((1)2.2 RAUDONOJI JŪRA

Raudonoji jūra yra tarp Azijos ir Afrikos. Jos šiauriausiame taške prasideda Sinajaus pusiasalis, kuris tęsiasi daugiau nei 1600 km. į pietus, kur “susitinka” su Indijos vandenynu. Raudonojoje jūroje pasitaiko gyvų būtybių, rifų ir koralų oazių. Nuo senų laikų ši jūra žavėjo žmones kaip kelias tarp Rytų ir Vakarų. Kiekvienam, stovinčiam ant Raudonosios jūros kranto ir žiūrint į dangaus mėlynumo vandenį, gali pasirodyti, kad jūrai duotas neteisingas pavadinimas. Vandens mėlynumas yra amžinas ir nieko mažiau raudono neįmanoma įsivaizduoti. Raudonoji jūra – vieta, kur vandenynas susitinka su dykuma, tikrai yra vienas egzotiškiausių ir nuostabiausių natūralių jūros peizažų žemėje. Vidutinė vandens temperatūra Raudonojoje jūroje ištisus metus yra apie 22 C. Šalčiausias metų mėnuo – sausis, o šilčiausia būna liepą ir rugpjūtį. Šioje jūroje aptinkama daugiau nei 1000 gyvūnų, apie 200 koralų rūšių ir daugiau, nei bet kuriame kitame vandens telkinyje (virš 1000) žuvų rūšių. Nenuostabu, kad nardyti Raudonojoje jūroje be galo įdomu, ji taip pat pritraukia daugybę fotografų, mokslininkų, smalsuolių ir poilsiautojų iš viso pasaulio. Tačiau čia taipogi gali slypėti keletas pavojų, kurių nesunku išvengti, žinant, jog kai kurių jūros gyvūnų negalima liesti, kai kuriuos pavojinga valgyti, o su kai kuriais tiesiog nepatartina susidurti “akis į akį”. Raudonoji jūra – tai rojus

vandenyje, nes vanduo itin skaidrus, bangos nedidelės ir šilta visus metus. Žvejyba čia yra menas, išlaikantis laiko pagerbtus metodus, kurie apsaugo nuo rifuose glūdinčių pavojų. Raudonosios jūros vanduo taip pat yra didelė vertybė – aplinkiniai miestai visiškai priklausomi nuo filtruoto jūros vandens, kuris naudojamas buityje ir gamyklose. Dėl to nuolat egzistuoja taršos grėsmė. Raudonoji jūra yra niekam neprilygsta savitumu – tai gyvas nuostabiausių koralų ir egzotiškų žuvų pasaulis, kuris laukia kol Jūs atskleisite jo paslaptis. (1)2.3 HURGADA

Ant Raudonosios jūros kranto, 460 kkm nuo Kairo į pietryčius įsikūrė naujas miestas Hurgada. Miestas pradėtas statyti tik prieš keliolika metų, jau pelnė pasaulinį pripažinimą. Ankščiau šioje vietoje buvo žvejų kaimelis. Šiuo metu Hurgadoje gyvena 35 000 gyventojų. Tai populiarus kurortas, garsėjantis itin švariu ir skaidriu vandeniu, turtingu povandeniniu pasauliu. Vandens švarumą lemia tai , kad į Raudonąją jūrą neįteka nei viena upė. Daugybė nepakartojamų įspūdžių laukia povandeninio nardymo mėgėjų. Hurgadoje visus metus šviečia saulė. Vandens temperatūra net patį šalčiausią mėnesį – sausį nenusileidžia žemiau 220-22 Co šilumos, oras įšyla iki 23-25 Co. Patį karščiausią mėnesį – rugpjūtį, vanduo, kaip taisyklė, sušyla ne mažiau, nei iki 28 Co, oras – ne daugiau, nei iki 35 Co šilumos. Klimatas Egipte ypatingai sausas, taip, kad net didžiausi kkarščiai nesunkiai pakeliami, skirtingai nuo Viduržiemio jūros kurortų, kur klimatas yra drėgnas.

Pagal viešbučių kiekį vienam asmeniui, Hurgada pirmauja pasaulyje. Daugiau nei 200 šiuolaikinių viešbučių išsidėstė 10 km pakrantės ruože. Praktiškai visi viešbučiai pritaikyti šeimyniniam poilsiui. Paįvairinti poilsį galima išvyka visureigiais į dykumą, kur susipažinsite su tikraisiais jos gyventojais – beduinais. Koralų rifuose Jūsų laukia nepakartojamas povandeninis pasaulis. Po saulėlydžio, galėsite pasinerti į naktinį Hurgados diskotekų, barų, kazino pasaulį.2.4 GIZA

Šalia Kairo, vakariniame Nilo krante – Giza. Joje yra vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų, išlikęs iki mūsų dienų. Tai Didžiosios Gizos piramidės – iškalbingi tikėjimo pomirtiniu gyvenimu simboliai.

Didžiausia piramidė – faraono Cheopso, valdžiusio šalį 2551–2528 m. pr. Kr. Jos aukštis siekia net 147 m. Cheopso piramidės statybai panaudota 2,5 mln. kklinties blokų, sveriančių iki 15 tonų. Chefreno ir Mikerino piramidės šiek tiek mažesnės, bet taip pat didingos ir įspūdingos. Šalia jų stūkso didysis, amžinai besišypsantis, tūkstantmečiais saugantis piramidžių paslaptis sfinksas. Jam neliko abejingi Aleksandras Didysis, Cezaris, Kleopatra ir Napoleonas.

Egipto muziejus suteikia galimybę susipažinti su viena iš turtingiausių pasaulio kolekcijų. Muziejaus puošmena – unikalūs papuošalai ir brangenybės, sarkofagai, įvairūs buitiniai daiktai (iš viso apie 5000) iš faraono Tutanchamono kapo, kuriuos 1923 metais Karalių slėnyje atrado archeologas Hovardas Karteris ir lordas KKarnarvonas. (5)2.5 LUKSORAS

Į Luksorą panašios vietos nėra visame pasaulyje – senovės miesto Tėbų didybė čia puikiai dera su moderniu miestu ir šiuolaikiškais jo gyventojais. Po piramidžių, Luksoras yra labiausiai turistų lankoma vieta Egipte, kadangi senovės paminklai čia yra gerai išsilaikę – iš 12 žymiausių faraoniškojo Egipto istorijos paminklų 8 yra Luksore – tai ir Luksoro bei Karnako šventyklos rytiniame krante, Deir al-Bahri ir Medinat Habu šventyklos, Memnono kolonai ir Karalių slėnis vakariniame krante. Dažnai sakoma, kad Luksoras yra didžiausias pasaulyje muziejus po atviru dangumi.

Seniausieji radiniai rodo, kad šioje vietovėje gyvenama jau daugiau kaip 6000 metų, o ir turistai čia yra ne praėjusio šimtmečio naujovė. Turistai dar senovėje atvykdavo į garsų Tėbų miestą pasigrožėti monumentais, o graikų ir romėnų turistai net paliko užrašų ant sienų, išreiškiančių apsilankiusiųjų susižavėjimą miestu. Kadangi daugiau kaip 2000 metų lankytojai nesivaržydami vežė iš Tėbų viską, kas patraukdavo jų dėmesį, senovės Tėbų muziejinių vertybių šiandien galite rasti daugelyje pasaulio muziejų kolekcijų. (1)

Senovės Egipto sostinė Tėbai prie derlingojo Nilo upės, kurioje yra vienos didžiausių Egipto šventyklų, monumentai ir statulos, simbolizuojančios XIII – XXX faraonų dinastijų laikus. Rytiniame Nilo krante – Karnako ir Luksoro šventyklos, skirtos Tėbų dievų trejybei (saulės dievui Amonui, jo žmonai deivei Mutai ir jų ssūnui Chonsui), didinga sfinksų alėja, jungusi Karnako ir Luksoro šventyklas, Ramzio II laikų obeliskai ir statulos.2.6 NILAS

Nilas – ilgiausia pasaulio upė. Ji teka 6.700 km nuo savo ištakų Viktorijos ežere iki Viduržemio jūros, iš jų – 1500 km per Egiptą. Kelionė laivu Nilo upe – geriausias būdas suprasti daug tūkstantmečių egzistavusio ir išnykusio pasaulio dvasią. Plaukiant laivu galima grožėtis Šiaurės Afrikos gamta, stebėti Nilo pakrančių kasdieninį gyvenimą, aplankyti senovės Egipto miestus bei istorinius paminklus, menančius faraonų laikų galybę ir didybę. Nuobodžiauti nėra kada ir vakarais. Laivuose organizuojami įdomūs folkloro vakarai ir karnavalai. Argi ne smalsu vieną vakarą pasijusti Kleopatra ar galingu Egipto faraonu, beduinu – šeichu ar šokėja?..3 LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. http://www.egiptas.info/turizmas

2. www.izide.lt

3. http://fc.vdu.lt/~Gita_Andriulionyte/egiptas.htm

4. www.teztour.lt

5. www. novaturas.lt