Egiptas

Egiptas – viena iš egzotiškiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių. Faraonai, mumijos, piramidės, sfinksai, Nilas ir dykumos. Ši šalis vilioja ne tik savo istorija ir jos paminklais, bet ir galimybe gerai pailsėti, ypač kai Lietuvoje šalta žiema. Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir regualiarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto ggyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Egiptas. Tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis. Per Egiptą teka ir ilgiausia pasaulio upė – Nilas (net 6695km). Ši upė – puikus vandens kelias. Egiptas yra Šiaurės Afrikoje. Rytinę šalies pakrantę skalauja Raudonoji jūra, o šiaurinę – Viduržemio. ŠŠalis ribojasi su Sudanu, Libija ir Izraeliu.

Nors Egipto teritorija yra išties didelė (siekia 1 mln. kv. km), net 90% šalies sudaro dykumos. Tad beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi ties Nilu.

Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai iišsilaiko beveik ištisus metus.

Įdomu pastebėti, kad oras čia keičiasi beveik kiekvieną dieną. Tai karšta, tai, pakilus gana stipriam vėjui, šiek tiek atvėsta ir labai retai pasitaiko apsiniaukusių dienų, o lietaus beveik iš viso nebūna. Net žiemą temperatūra nenukrenta žemiau 23-25 laipsnių. Žemiausia vandens temperatūra 20-22 laipsniai.

ISTORIJA

Priešistorinių laikų egiptiečiai, medžiotojai – rankiotojai, iš pradžių gyveno ten, kur šiandien plyti Sacharos dykuma, tuomet dėl nuosaikaus klimato tinkama žmogui gyventi. Bet, pamažu įsivyraujant sausam klimatui, žmonės persikelia į tebežaliuojantį Nilo slėnį. Egiptiečių tautą sudarė afrikiečiai ir azijiečiai, žemdirbiai, atsikėlę čia apie 5200m. pr .Kr. ir atsigabenę savo „naujoves“. Plinta žemdirbystė, gyvulininkystė, atsirabda raštas, susisiekimas, drėkinimo sistema. Kuriasi kaimai ir maži miesteliai, kurie paskui jungdamiesi sudaro Šiaurės ir Pietų karalystes.

Pirmieji Egipto istorijos aamžiai sklendi miglose. Tuometinė sostinė Tisas iki šiol nesurasta. Apie 2680m. pr. Kr. faraonu tampa Džoseris. Prasideda penkis šimtemečius trukęs laikotarpis, kurį istorikai vadina Senąja karalyste. Sostinė perkeliama į Memfį, stovinį Nilo deltoje. Formuojasi velstybė. Galiausiai Egiptas tampa toks galingas, kad praplečia savo sienas iki Azijos. Tačiau vargingieji gyventojai vis dažniau stoja prieš turtuolius, todėl šalis nugrimzta suirutėn. Tvarka atkuriama Vidurinės karalystės laikotarpiu. Faraonai perkelia sostinę į Tėbus. Dailė, ypač tapyba ir skulptūra, gyvena nuostabaus pakilimo laikus. Naujoji karalystė yra nnepaprasto Egipto suklestėjimo laikotarpis, šalį valdo faraonai, kurių vardai paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Pavyzdžiui, faraonė Hačepsuta pastatydina įspūdingą terasinę šventyklą. Tutmozis III išplečia imperijos sienas iki Eufrato ir ketvirtojo Nilo slenksčio.

Pirmajame tūkstantmetyje pr. Kr. į šalį vis dažniau veržiasi priešai, ir Egiptas ima silpti. Jis vėl susiskaldo į tarpusavyje besivaržančias kunigaikštystes, kurios VII a. laikinai susivienija. 332 m. graikas Aleksandras Makedonietis prijungia jį prie savo didžiulės imperijos.

RAŠTAS

Senovės Egipto raštas vadinamas hieroglifais. Jų aptinkama daugelyje piramidžių ir šventyklų, kurios tebestovi ir šiandien. Ši rašto sistema labai sudįtinga – joje vartojama daugiau kaip 700 skirtingų ženklų. Hieroglifai rašomi iš kairės į dešinę arba iš viršaus į apačią.

DIEVAI

Egiptiečiai turėjo daugybė įvairiausių dievų. Svarbiausias jų – Ra, Saulės dievas. Naujoje karalystėje dievų valdovas buvo Amonas Ra.

ŽEMDIRBYSTĖ

Daugelis Egipto valstiečių (felachų) medvilnę, kviečius, ryžius, cukranendres, vaisius ir daržoves vis dar augina senoviškai. Egipte užauginama daugiausia datulių. Kita svarbi kultūra yra berseem, tokie dobilai, auginami pašarui. Egiptas – vienas didžiausių pasaulyje medvilnės tiekėjų. Daug žmonių dirba tekstilės pramonėje: verpia, uadžia ir dažo puikios kokybės medvilnę, iš kurios siuvami drabužiai.

EGIPTO SOSTINĖ

Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu – jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Šiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių. GGyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl čia atrodo tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų, užpildančių erdvę.

Kairui trūksta erdvės plėstis, todėl čia, ypač miesto centre aplink Nilą, neretai kaimynystėje pamatysite modernią kompiuterinės įrangos parduotuvę ir molinių namelių rajoną, kur ožkos bėgioja po kambarius, o vanduo gaunamas tik iš čiaupo gatvėje.

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingas vakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip greičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio; piramidės matomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire. Todėl nenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų. Čia viename mieste yra ir islamiškoje Kairo dalyje esantys viduramžių skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikų išvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir kas nuostabiausia, nei vienoje iš šių vietų nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra šių dienų Kairas. Jis yra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo. Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turės pakankamai kantrybės jį įvertinti.

PIRAMIDĖS

Milžiniškos piramidės statytos faraonams – vienas didžiausių pasaulio stebuklų. Gizoje esama trijų didelių piramidžių ir didžiausia ju, skirta Cheopsui, iš pradžių bbuvo 147 m. aukščio. Ji pastatyta iš 2,3 milijono akmens luitų, kurių kiekvienas sveria vidutiniškai 2,5 tonos. Klėstėjimo laikotarpiu piramidės dengė glotnus, spindintis kalkakmenio aptaisas.

Didžiausioms piramidėms pasatyti reikėjo milžiniško triūso – galimas daiktas, kokių 100 000 darbininkų. Statant didžiąją Cheopso piramidę, milžiniški akmens luitai buvo skaldomi, gabenami ir dedami vienas ant kito rankomis – taip diena iš dienos 20 metų. Pirmaidė buvo statoma sluoksnis po sluoksnio, luitai ant medinių važių buvo be perstojo velkami aukštyn ilgomis nuožulnumomis, kurios spirale suko aplink piramidę. Galiausiai nuožulnumos būdavo nuimamos.

Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės gausiai lankomos turistų, statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų tėvo, sūnaus ir anūko. Bet stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Manoma,buvo didžiuliai kapai, statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininės paslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną, kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės buvo statomos pagal iš

anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų atgabenimui.

Nepaisant visų surinktų įrodymų, vis dar yra netikinčių, kad senovės egiptiečiai savo rankomis galėjo pastatyti tokius statinius. Piramides tiriantys mokslininkai analizuoja akmenų atgabenimo ir montavimo metodus; matmenis, tikslius iki milimetro. Vis dar kyla ginčiai, kad piramides pastatė ateiviai iš kitos planetos. Neapsilankius Giza aukštumoje, tikrai galima galvoti, kad tokios mintys yra mažų mažiausiai keistos, tačiau ten pabuvojus iš karto suprasite, kodėl tiek daug žmonių tiki, kkad šie statiniai yra nežemiškos kilmės.

Piramidės kaip laidojimo kompleksas

Egiptiečiai nei garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žemės ir dangaus, jungiantis mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. LLaidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido garbinti faraoną ilgai po jo mirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į ‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio Nilo vandenys. Viso komplekso ttikslas buvo priminti apie amžiną dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.

Šiais laikais piramidės – tai ne vien šalti stovintys paminklai. Prie jų rengiami koncertai, operos net albumų pristatymai, šviesos šou.

Plotas – beveik l mln. km. Gyventojai – didžiausią grupę sudaro hamitų-semitų rasė, jai priklauso ir berberai; beduinai -arabų klajokliai bei nubai;

Valstybinė kalba – bendrinė arabų kalba, vartojama oficialiuose valstybės dienraščiuose ir leidiniuose, tačiau ir Kaire, ir visame Egipte gyventojai kalba Egipto arabų tarme.

Religija – vyrauja islamas, kažkuri dalis gyventojų išlaikę senųjų koptų (Egipto krikščionių) tikėjimą; judaizmas.

Klimatas – didžiąja metų dalį sausa ir karšta. Šiek tiek vėsiau yra žiemos mėnesiais nuo gruodžio iki vasario. Šiais mėnesiais temperatūra svyruoja nuo 8° iki 25° C laipsnių ššilumos. Likusiu metų laiku temperatūra gali pakilti iki 45° C. Daugiausia lyja Aleksandrijos apylinkėse prie Viduržemio jūros. Tačiau ir čia nuo gegužės iki rugsėjo gali tęstis sausasis laikotarpis. Visiškai lietaus nemato apylinkės nuo Asuano iki Sudano. Kaire šiokių tokių kritulių galima tikėtis žiemos-pavasario sezonu nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.

Išsilavinimas – UNESCO duomenimis 1992 m. 50% suaugusių buvo beraščiai; du trečdalius šio skaičiaus sudaro moterys.

Transportas – Kaire veikia greitas ir saugus metro; taksi labai pigus, bet automobiliai seni ir nnešvarūs; miesto autobusai dėl savo pigumo yra perpildyti. Tarpmiestinis susisiekimas autobusais ir traukiniais bei lėktuvais yra patikimas ir veikia pagal tvarkaraščius. Egipte pavieniams keliautojams vertėtų rinktis brangesniuosius dviaukščius autobusus, o traukiniuose naudotis pirmos klasės vagonais. Taip pat reikia žinoti, kad užsieniečiams viso tarpmiestinio transporto kainos yra dvigubai brangesnės, kaip ir viešbučiuose bei muziejuose.

Egiptas – viena iš egzotiškiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių. Faraonai, mumijos, piramidės, sfinksai, Nilas ir dykumos. Ši šalis vilioja ne tik savo istorija ir jos paminklais, bet ir galimybe gerai pailsėti, ypač kai Lietuvoje šalta žiema. Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir regualiarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Egiptas. Tai pirmiausia upė Nilas. Paskui – siauras derlingas žemės ruožas, iš dviejų pusių suspaustas dykumų, atgrasančių nuo bet kokio bandymo čia įsiveržti. Kontrastų žemė: vanduo, augmenija, smėlis. Per Egiptą teka ir ilgiausia pasaulio upė – Nilas (net 6695km). Ši upė – puikus vandens kelias. Egiptas yyra Šiaurės Afrikoje. Rytinę šalies pakrantę skalauja Raudonoji jūra, o šiaurinę – Viduržemio. Šalis ribojasi su Sudanu, Libija ir Izraeliu.

Nors Egipto teritorija yra išties didelė (siekia 1 mln. kv. km), net 90% šalies sudaro dykumos. Tad beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi ties Nilu.

Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus.

ISTORIJA

Pirmieji Egipto istorijos amžiai sklendi miglose. Tuometinė sostinė Tisas iki šiol nesurasta. Apie 2680m. pr. Kr. faraonu tampa Džoseris. Prasideda penkis šimtemečius trukęs laikotarpis, kurį istorikai vadina Senąja karalyste. Sostinė pperkeliama į Memfį, stovinį Nilo deltoje. Formuojasi velstybė. Galiausiai Egiptas tampa toks galingas, kad praplečia savo sienas iki Azijos. Tačiau vargingieji gyventojai vis dažniau stoja prieš turtuolius, todėl šalis nugrimzta suirutėn. Tvarka atkuriama Vidurinės karalystės laikotarpiu. Faraonai perkelia sostinę į Tėbus. Dailė, ypač tapyba ir skulptūra, gyvena nuostabaus pakilimo laikus. Naujoji karalystė yra nepaprasto Egipto suklestėjimo laikotarpis, šalį valdo faraonai, kurių vardai paliko ryškų pėdsaką istorijoje. Pavyzdžiui, faraonė Hačepsuta pastatydina įspūdingą terasinę šventyklą. Tutmozis III išplečia imperijos sienas iki Eufrato ir ketvirtojo Nilo slenksčio.

RAŠTAS

DIEVAI

Egiptiečiai turėjo daugybė įvairiausių dievų. Svarbiausias jų – Ra, Saulės dievas. Naujoje karalystėje dievų valdovas buvo Amonas Ra.

ŽEMDIRBYSTĖ

Daugelis Egipto valstiečių (felachų) medvilnę, kviečius, ryžius, cukranendres, vaisius ir daržoves vis dar augina senoviškai. Egipte užauginama daugiausia datulių. Kita svarbi kultūra yra

berseem, tokie dobilai, auginami pašarui. Egiptas – vienas didžiausių pasaulyje medvilnės tiekėjų. Daug žmonių dirba tekstilės pramonėje: verpia, uadžia ir dažo puikios kokybės medvilnę, iš kurios siuvami drabužiai.

EGIPTO SOSTINĖ

Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu – jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Šiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl čia atrodo tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų, užpildančių eerdvę.

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingas vakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip greičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių amžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio; piramidės matomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų bbeveik visame Kaire. Todėl nenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų. Čia viename mieste yra ir islamiškoje Kairo dalyje esantys viduramžių skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikų išvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir kas nuostabiausia, nei vvienoje iš šių vietų nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra šių dienų Kairas. Jis yra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo. Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turės pakankamai kantrybės jį įvertinti.

PIRAMIDĖS

Milžiniškos piramidės statytos faraonams – vienas didžiausių pasaulio stebuklų. Gizoje esama trijų didelių piramidžių ir didžiausia ju, skirta Cheopsui, iš pradžių buvo 147 m. aukščio. Ji pastatyta iš 2,3 milijono akmens luitų, kurių kiekvienas sveria vidutiniškai 2,5 tonos. Klėstėjimo laikotarpiu piramidės dengė glotnus, spindintis kalkakmenio aptaisas.

Didžiausioms piramidėms pasatyti reikėjo milžiniško triūso – galimas daiktas, kokių 100 000 darbininkų. Statant didžiąją Cheopso piramidę, milžiniški akmens luitai buvo skaldomi, gabenami ir dedami vienas ant kito rankomis – taip diena iš dienos 20 metų. Pirmaidė buvo statoma sluoksnis po ssluoksnio, luitai ant medinių važių buvo be perstojo velkami aukštyn ilgomis nuožulnumomis, kurios spirale suko aplink piramidę. Galiausiai nuožulnumos būdavo nuimamos.

Kaip vienas iš išlikusių septynių pasaulio stebuklų, piramidės gausiai lankomos turistų, statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų tėvo, sūnaus ir anūko. Bet stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Manoma,buvo didžiuliai kapai, statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininės ppaslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną, kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės buvo statomos pagal iš anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų atgabenimui.

Piramidės kaip laidojimo kompleksas

Egiptiečiai nei garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žžemės ir dangaus, jungiantis mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido garbinti faraoną ilgai po jo mirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į ‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio Nilo vandenys. Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.

Šiais laikais piramidės – tai ne vien šalti stovintys paminklai. Prie jų rengiami koncertai, operos net albumų pristatymai, šviesos šou.

Plotas – beveik l mln. km. Gyventojai – didžiausią grupę sudaro hamitų-semitų rasė, jai priklauso ir berberai; beduinai -arabų klajokliai bei nubai;

Valstybinė kalba – bendrinė arabų kalba, vartojama oficialiuose valstybės dienraščiuose ir leidiniuose, tačiau ir Kaire, ir visame Egipte gyventojai kalba Egipto arabų tarme.

Religija – vyrauja islamas, kažkuri dalis gyventojų išlaikę senųjų koptų (Egipto krikščionių) tikėjimą; judaizmas.

Klimatas – didžiąja metų dalį sausa ir karšta. Šiek tiek vėsiau yra žiemos mėnesiais nuo gruodžio iki vasario. Šiais mėnesiais temperatūra svyruoja nuo 8° iki 25° C laipsnių šilumos. Likusiu metų laiku temperatūra gali pakilti iki 45° C. Daugiausia lyja Aleksandrijos apylinkėse prie Viduržemio jūros. Tačiau ir čia nuo gegužės iki rugsėjo gali tęstis ssausasis laikotarpis. Visiškai lietaus nemato apylinkės nuo Asuano iki Sudano. Kaire šiokių tokių kritulių galima tikėtis žiemos-pavasario sezonu nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.

Išsilavinimas – UNESCO duomenimis 1992 m. 50% suaugusių buvo beraščiai; du trečdalius šio skaičiaus sudaro moterys.

Transportas – Kaire veikia greitas ir saugus metro; taksi labai pigus, bet automobiliai seni ir nešvarūs; miesto autobusai dėl savo pigumo yra perpildyti. Tarpmiestinis susisiekimas autobusais ir traukiniais bei lėktuvais yra patikimas ir veikia pagal tvarkaraščius. Egipte pavieniams keliautojams vertėtų rinktis brangesniuosius dviaukščius autobusus, o traukiniuose naudotis pirmos klasės vagonais. Taip pat reikia žinoti, kad užsieniečiams viso tarpmiestinio transporto kainos yra dvigubai brangesnės, kaip ir viešbučiuose bei muziejuose.

Egiptas – viena iš egzotiškiausių ir paslaptingiausių pasaulio šalių. Faraonai, mumijos, piramidės, sfinksai, Nilas ir dykumos. Ši šalis vilioja ne tik savo istorija ir jos paminklais, bet ir galimybe gerai pailsėti, ypač kai Lietuvoje šalta žiema. Egiptas – derlingojo Nilo dovana. Net ir laikas čia matuojamas Nilo potvyniais ir atoslūgiais. Jau prieš 5 tūkstančius metų Nilo slėnio gamta suformavo polinkį siekti tvarkos ir regualiarumo. Senovės egiptiečių teiginys, jog didžiausios būties vertybės yra tvarka ir pastovumas, kiaurai persmelkia visą senovės Egipto gyvenimą, religiją, mitologiją. Tai akivaizdžiai liudija visa, kas išliko per tūkstantmečius, kas

ir šiandien žadina vaizduotę ir nepraranda savo mįslingo žavesio.

GEOGRAFINĖ PADĖTIS

Nors Egipto teritorija yra išties ddidelė (siekia 1 mln. kv. km), net 90% šalies sudaro dykumos. Tad beveik visas šalies gyvenimas koncentruojasi ties Nilu.

Egipto klimatą lengva apibūdinti – karštas ir sausas. Tokie orai išsilaiko beveik ištisus metus.

ISTORIJA

Priešistorinių laikų egiptiečiai, medžiotojai – rankiotojai, iiš pradžių gyveno ten, kur šiandien plyti Sacharos dykuma, tuomet dėl nuosaikaus klimato tinkama žmogui gyventi. Bet, pamažu įsivyraujant sausam klimatui, žmonės persikelia į tebežaliuojantį Nilo slėnį. Egiptiečių tautą sudarė afrikiečiai ir azijiečiai, žemdirbiai, atsikėlę čia apie 5200m. pr .Kr. iir atsigabenę savo „naujoves“. Plinta žemdirbystė, gyvulininkystė, atsirabda raštas, susisiekimas, drėkinimo sistema. Kuriasi kaimai ir maži miesteliai, kurie paskui jungdamiesi sudaro Šiaurės ir Pietų karalystes.

Pirmieji Egipto istorijos amžiai sklendi miglose. Tuometinė sostinė Tisas iki šiol nesurasta. Apie 2680m. pr. Kr. faraonu tampa Džoseris. Prasideda penkis šimtemečius trukęs laikotarpis, kurį istorikai vadina Senąja karalyste. Sostinė perkeliama į Memfį, stovinį Nilo deltoje. Formuojasi velstybė. Galiausiai Egiptas tampa toks galingas, kad praplečia savo sienas iki Azijos. Tačiau vargingieji gyventojai vis dažniau stoja prieš turtuolius, todėl šalis nugrimzta suirutėn. Tvarka atkuriama Vidurinės karalystės laikotarpiu. Faraonai perkelia sostinę į Tėbus. Dailė, ypač tapyba ir skulptūra, gyvena nuostabaus pakilimo laikus. Naujoji karalystė yra nepaprasto Egipto suklestėjimo laikotarpis, šalį valdo faraonai, kurių vardai paliko ryškų pėdsaką iistorijoje. Pavyzdžiui, faraonė Hačepsuta pastatydina įspūdingą terasinę šventyklą. Tutmozis III išplečia imperijos sienas iki Eufrato ir ketvirtojo Nilo slenksčio.

RAŠTAS

Senovės Egipto raštas vadinamas hieroglifais. Jų aptinkama daugelyje piramidžių ir šventyklų, kurios tebestovi ir šiandien. Ši rašto sistema labai sudįtinga – joje vartojama daugiau kaip 7700 skirtingų ženklų. Hieroglifai rašomi iš kairės į dešinę arba iš viršaus į apačią.

DIEVAI

Egiptiečiai turėjo daugybė įvairiausių dievų. Svarbiausias jų – Ra, Saulės dievas. Naujoje karalystėje dievų valdovas buvo Amonas Ra.

ŽEMDIRBYSTĖ

EGIPTO SOSTINĖ

Egiptiečiai sostinę Kairą tapatina su pačiu Egiptu – jiems Kairas ir yra Egiptas, ir atvirkščiai. Šiandien Kairas yra ‘motina’ 16 milijonų egiptiečių, afrikiečių ir visokių klajoklių. Gyventojų tankumas vienam kvadratiniam kilometrui čia yra vienas iš didžiausių pasaulyje, todėl čia atrodo tiršta nuo pastatų, žmonių ir mašinų, kurie sukelia tūkstančius įvairiausių garsų, užpildančių erdvę.

Tačiau Kairo gyventojai tame nemato nieko keisto. Jiems nebūdingas vakarietiška manija lygiuotis į tai, kas yra naujausia ir geriausia. Taip greičiausiai yra todėl, kad šie žmonės gyvena šalia istorijos paminklų, kurių aamžius šiandien siekia daugiau kaip 4,5 tūkstantmečio; piramidės matomos iš aukštesnių pastatų viršutinių aukštų beveik visame Kaire. Todėl nenusakomas amžinumo jausmas yra vienas iš ryškiausių Kairo bruožų. Čia viename mieste yra ir islamiškoje Kairo dalyje esantys viduramžių skersgatviai, ir faraonų laikų piramidės, ir tarsi XIX amžiaus laikų išvaizdą išlaikiusios kavinukės. Ir kas nuostabiausia, nei vienoje iš šių vietų nesijausite kaip muziejuje – tai tiesiog yra šių dienų Kairas. Jis yra chaotiškas, triukšmingas, visiškai nenuspėjamas ir pilnas žmogiškumo. Tai yra nuostabus miestas tiems, kurie turės pakankamai kantrybės jį įvertinti.

PIRAMIDĖS

Kaip vienas iš išlikusių septynių ppasaulio stebuklų, piramidės gausiai lankomos turistų, statytos prieš daugiau nei 2500 metų prieš Kristų tėvo, sūnaus ir anūko. Bet stebėtinas yra ne tik piramidžių amžius. Manoma,buvo didžiuliai kapai, statyti pagal faraonų nurodymą tūkstantinių darbininkų būrių rankomis. Tokias prielaidas patvirtina ir neseniai aptiktos piramidžių statytojų gyvenvietės, kuriose buvo įdiegta maisto tiekimo sistema ir teikiamos medicininės paslaugos. Gizos aukštumoje tebevykstantys kasinėjimai duoda vis daugiau įrodymų, kad piramides statę darbuotojai nebuvo vergai, bet gerai organizuoti Egipto valstiečiai. Per potvynio sezoną, kada Nilo vandenys užliedavo jų laukus ir darbas ūkiuose pasidarydavo neįmanomas, didžiulio biurokratinio aparato dėka šie žmonės buvo samdomi darbui faraono kapo statyboje. Todėl manoma, kad piramidės buvo statomos pagal iš anksto paruoštus planus, kurie taip pat numatė Nilo potvynio vandenų panaudojimą statyboje naudojamų akmenų atgabenimui.

Piramidės kaip laidojimo kompleksas

Egiptiečiai nei

garbino mirtį, nei jos bijojo, tačiau vis dėl to statė tokius neįtikėtino dydžio mauzoliejus kaip piramidės, tikėdami pomirtiniu gyvenimu ir norėdami susilieti su visata. Faraonas kaip dievų sūnus buvo jų tarpininkas su tuo pasauliu, o jo paskirtis buvo perduoti dievų valią žmonėms. Todėl faraonas buvo gerbiamas gyvas ir garbinamas po mirties, kaip ryšys tarp žemės ir dangaus, jungiantis mirusiųjų ir dievų pasaulį. Piramidės tokiam asmeniui buvo tinkamas kapas. Laidojimo šventykla, buvusi prie visų piramidžių, leido garbinti faraoną ilgai po jo mmirties, kasdien atliekant aukojimo ritualus, kad suteikti jo sielai jėgų. Iš laidojimo šventyklos ėjo dengtas kelias į ‘slėnio šventyklą’, kurią kiekvienais metais pasiekdavo išsiliejusio Nilo vandenys. Viso komplekso tikslas buvo priminti apie amžiną dievų galią ir tuo pačiu apie absoliučią valdžią, suteiktą faraonui.

Šiais laikais piramidės – tai ne vien šalti stovintys paminklai. Prie jų rengiami koncertai, operos net albumų pristatymai, šviesos šou.

Plotas – beveik l mln. km. Gyventojai – didžiausią grupę sudaro hamitų-semitų rasė, jai priklauso ir berberai; beduinai –arabų klajokliai bei nubai;

Valstybinė kalba – bendrinė arabų kalba, vartojama oficialiuose valstybės dienraščiuose ir leidiniuose, tačiau ir Kaire, ir visame Egipte gyventojai kalba Egipto arabų tarme.

Religija – vyrauja islamas, kažkuri dalis gyventojų išlaikę senųjų koptų (Egipto krikščionių) tikėjimą; judaizmas.

KKlimatas – didžiąja metų dalį sausa ir karšta. Šiek tiek vėsiau yra žiemos mėnesiais nuo gruodžio iki vasario. Šiais mėnesiais temperatūra svyruoja nuo 8° iki 25° C laipsnių šilumos. Likusiu metų laiku temperatūra gali pakilti iki 45° C. Daugiausia lyja Aleksandrijos apylinkėse prie Viduržemio jūros. Tačiau ir čia nuo gegužės iki rugsėjo gali tęstis sausasis laikotarpis. Visiškai lietaus nemato apylinkės nuo Asuano iki Sudano. Kaire šiokių tokių kritulių galima tikėtis žiemos-pavasario sezonu nuo lapkričio iki gegužės mėnesio.

Išsilavinimas – UNESCO duomenimis 1992 m. 50% suaugusių buvo beraščiai; du trečdalius šio skaičiaus sudaro moterys.

Transportas – Kaire veikia greitas ir saugus metro; taksi labai pigus, bet automobiliai seni ir nešvarūs; miesto autobusai dėl savo pigumo yra perpildyti. Tarpmiestinis susisiekimas autobusais ir ttraukiniais bei lėktuvais yra patikimas ir veikia pagal tvarkaraščius. Egipte pavieniams keliautojams vertėtų rinktis brangesniuosius dviaukščius autobusus, o traukiniuose naudotis pirmos klasės vagonais. Taip pat reikia žinoti, kad užsieniečiams viso tarpmiestinio transporto kainos yra dvigubai brangesnės, kaip ir viešbučiuose bei muziejuose.